Kaip skelbia Lietuvos bankas, rizikas dėl ekonominės raidos kelia didėjantys tarptautinės prekybos suvaržymai, kietojo „Brexit“ tikimybė ir mažesnis pasaulio ekonomikos augimas.

Kaip žurnalistams trečiadienį sakė LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus, 2019 metais eksporto augimo tempai bus lėtesni nei praėjusiais metais. Tai lemia neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos raidos, tačiau privataus vartojimo augimas išliks toks pats, kaip ir praeitais metais. Prognozuojama, kad atlyginimai šiemet augs 8,1 proc., o kainos – 2,4 proc.

Dirbančiųjų, kaip prognozuoja ekspertai, šiais metais turėtų daugėti lėčiau – 0,2 proc., kai pernai jų daugėjo 1 procentu. Tuo metu investicijų augimas sulėtės nuo 6,7 proc. pernai iki 5,3 proc. šiais metais.

„Nedarbo lygio mažėjimas bus mažesnis, nes tam lieka vis mažiau erdvės. Nedarbas didžiuosiuose miestuose, didžiosiose apskrityse yra mažesnis nei 4 proc., ten erdvės nedarbui mažėti yra nedaug. Didesnis nedarbas yra mažesniuose regionuose. Iš kitos pusės, kalbant apie darbo rinką, mes turime pamatines problemas. Turime apie jas kalbėti ir ieškoti sprendimų. Jos susijusios su demografija, visuomenės senėjimu“, – sakė G. Šimkus.

G. Šimkus/M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kalbėdamas apie praėjusius metus, G. Šimkus sakė, kad Lietuvos eksporto augimas praeitais metais sulėtėjo, tačiau kartu jis vis tiek išliko labai spartus. Tiesa, praeitais metais reeksportas į Rusiją iš esmės nepadidėjo, tačiau Lietuvos verslas, anot G. Šimkaus, sėkmingai ieškojo naujų rinkų – tai Japonija, JAV, Singapūras.

Tuo metu verslo lūkesčių augimas praėjusiais metais nusistovėjo, tačiau vartotojų lūkesčiai, eksperto teigimu, buvo optimistiniai.

„Lūkesčiai apibrėžia, kur krypsta ekonomikos raida. 2018 metais euro zonoje verslo lūkesčių rodiklis pradėjo kristi. Lietuvoje situacija kiek kitokia, verslo lūkesčių augimas ne tiek krito, kiek nusistovėjo tam tikro lygio.

Euro zonoje vartotojų lūkesčiai mažėjo, o Lietuvoje tryško optimizmu. Tai nenuostabu, nes darbo užmokestis Lietuvoje auga įspūdingai – praeitais metais jis padidėjo dešimtadaliu. Tai spartus ir tvarumu verčiantis abejoti augimo tempas“, – sakė G. Šimkus.

Jo teigimu, praeitais metais pasikeitė ilgą laiką stebėta tendencija, ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo sparčiau nei privataus.

„Tai susiję su sprendimais padidinti atlyginimus aukštojo mokslo, sveikatos sektoriaus darbuotojams. Viešajame sektoriuje atlyginimai augo 11 proc., privačiame – 9 proc.

Anot G. Šimkaus, praėjusiais metais kainų augimo tendencijos prislopo: sumažėjo maisto, gėrimų, tabako veiksnių įtaka infliacijai. Tuo metu paslaugų kainos augimas siekė 4-5 proc. ir buvo spartesnis nei ES.