Energetikos ministerija antradienį patvirtino patikslintas projektų finansavimo sąlygas, pagal kurias turi būti patikslintos ir LEA skelbiamų kvietimų teikti paraiškas sąlygos, dėl to paraiškų priėmimas sustabdytas 5 darbo dienoms – iki gegužės 2 dienos.

„Patikslintos projektų finansavimo sąlygos dabar aiškiau reglamentuoja šios investicinės paramos teikimą. Nustatyta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir piliečių energetikos bendrijos gali veikti tuo pačiu principu, kaip ir nutolusių elektrinių parkų vystytojai“, – pranešime sakė laikinoji LEA direktorė Agnė Bagočiutė.

Anot jos, patikslintos finansavimo sąlygos galios ir iki šiol bendrijų pateiktoms paraiškoms. Kitoms įmonėms ir ūkininkams finansavimo sąlygos nesikeičia.

Iki šiol agentūra jau gavo 224 paraiškas, kuriose prašoma beveik 9,5 mln. eurų paramos saulės elektrinėms. Planuojama įrengti jų bendra galia – apie 18,2 megavato.

Taip pat gautos 58 paraiškos, kuriose prašoma daugiau nei 2,7 mln. eurų paramos kaupimo įrenginiams, kurių bendra talpa – apie 9,2 megavatvalandės.

Apklausus daugiau nei 30 saulės moduliais prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių, taip pat nustatyta, kad šiemet kovą vidutinė 1 kW galios saulės modulių kaina buvo 24 proc. mažesnė nei vasarį, kai labai panašių saulės modulių kaina siekė 334 eurus.

2023 m. ir 2022 m. Lietuvos energetikos agentūra atliko saulės modulių kainų rinkoje stebėseną, siekdama įvertinti, kaip jos keičiasi, ir kaip kinta investicijų į saulės elektrines atsiperkamumas.

10 kW galios saulės elektrinės modulių kaina vidutiniškai sudaro apie 40 proc. visos saulės elektrinės įrengimo kainos. Priklausomai nuo modulio techninių parametrų, naudojamos technologijos ir tipo bei gamintojo šalies, vidutinė pigesnių, mažesnio efektyvumo ir trumpesnio naudojimo laiko 10 kW modulių kaina gali būti apie 2 260 eurų, brangesnių, ilgaamžiškesnių ir efektyvesnių – apie 4 260 eurų.

Vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali siekti apie 6 000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8 690 eurų ir daugiau.

Numatoma, kad saulės modulių kainas 2024 m. ir toliau žemyn spaus išaugę modulių gamybos pajėgumai – labai sparčiai auganti pasiūla gerokai viršys sumažėjusią paklausą. Saulės modulių kainos šiemet ir toliau turėtų mažėti dėl tiekėjų sandėliuose sukauptos produkcijos. Iki šių metų pabaigos pasauliniai saulės modulių gamybos pajėgumai išaugs dvigubai, o apie 90 proc. naujų gamybos pajėgumų bus pastatyta Kinijoje.

Vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali siekti apie 6 000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8 690 eurų ir daugiau.

 

Reikšmingai subsidijuotas saulės modulių gamybos pajėgumų augimas Kinijoje turi neigiamos įtakos Europos Sąjungos (ES) saulės modulių gamintojų pajėgumams išlikti konkurencingiems pasaulinėje rinkoje. Vis daugiau Europos Komisijos ir ES valstybių narių dėmesio sulaukia poreikis išlaikyti ES saulės modulių pramonę gyvybingą, kartu išlaikant darbo vietas ir užtikrinant europinius saugumo standartus. Šis klausimas taip pat buvo aptartas kovo 4 d. vykusiame ES energetikos ministrų susitikime Briuselyje. Europos Komisija žada sugrįžti prie šio klausimo šių metų antrą pusmetį.

2023 m. gaminančių vartotojų Lietuvoje buvo apie 89 tūkstančius. Praėjusiais metais, palyginti su 2022-aisiais, jų padaugėjo dvigubai. Šiuo metu, kaip rodo ESO duomenys (2024 m. kovo 7 d.), gaminančių vartotojų yra apie 95,9 tūkst.

Pagal gaminančių vartotojų saulės elektrinių įrenginių galią, tenkančią 1000 gyventojų, pirmauja Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybės, kuriose 1000-ui gyventojų tenka apie 700 kW galios. Mažiausiai saulės elektrinių galios tenka 1000-ui gyventojų Visagino ir Neringos savivaldybėse – vidutiniškai 57 kW.

Palyginus gaminančių vartotojų saulės elektrinių įrenginių galią su energetinį nepriteklių patiriančių asmenų dalimi (tai – visų savivaldybės gyventojų skaičiaus ir savivaldybės gyventojų, besikreipiančių dėl išlaidų šildymui ir karštam vandeniui kompensavimo, santykis procentais), pastebima, kad savivaldybėse, kuriose yra mažiau asmenų, galinčių įsirengti saulės elektrinę, santykinai daugiau yra energetinį nepriteklių patiriančių asmenų.

Vertinant Lietuvos energetikos agentūros sukauptus duomenis, galima daryti išvadą, kad siekiant tolesnio gaminančių vartotojų saulės elektrinių augimo ir įvertinant palankias sąlygas rinkoje, planuojamą valstybės paramą prasminga nukreipti taip, kad parama pasiektų kuo platesnes visuomenės grupes. Ateityje, keičiantis modulių kainoms, vertėtų peržiūrėti teikiamų subsidijų dydį.

LEA duomenimis, kovo 5-ąją, palyginti su vasario 27-ąja, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus visi trys nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,6–2,8 proc., o 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus sumažino 0,8–3,3 procento.

Nepriklausomų tiekėjų kovo 5 dieną siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina siekia 0,238 Eur/kWh (dvi laiko zonos) ir 0,248 Eur/kWh (viena laiko zona), o 12 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio – atitinkamai 0,234 Eur/kWh ir 0,243 kWh.

Elektros tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų tarifai šiuo metu yra 0,18–0,29 Eur/kWh (dviejų laiko zonų) ir 0,24–0,26 Eur/kWh (vienos laiko zonos), o 12 mėn. fiksuotos kainos planų – atitinkamai 0,17–0,29 Eur/kWh ir 0,23–0,25 Eur/kWh.

Šiuo metu 6 mėn. kainos fiksavimo laikotarpius siūlo du tiekėjai, 3 mėn. ir 7 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpius – po vieną tiekėją, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuota kaina – trys tiekėjai.

Šių metų sausio–kovo mėnesiais galiojanti visuomeninio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,219 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,250 Eur/kWh ir 0,152 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Balandžio–birželio mėnesiams patvirtinta visuomeninio tiekimo kaina (planas "Standartinis") – 0,214 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,245 Eur/kWh ir 0,148 Eur/kWh (dvi laiko zonos).

LEA informuoja, kad kovo mėnesį garantinio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,210 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,226 Eur/kWh ir 0,175 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Šios garantinio tiekimo kainos yra 26–31 proc. mažesnės už vasario mėnesio kainas.

LEA duomenimis, šių metų vasario mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje buvo 7,47 ct/kWh be PVM. Palyginus su sausio mėnesiu, vidutinė kilovatvalandės kaina nežymiai mažėjo – 0,1 ct/kWh. (1,32 proc.). O lyginant su 2023 m. vasariu, kainų vidurkis mažesnis 14 proc. – tuo metu vidutinė kaina siekė 8,65 ct/kWh.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šiemet vasarį siekė 7 ct/kWh – ji buvo 2 proc. mažesnė nei sausį, kai siekė 7,14 ct/kWh, ir 13,5 proc. mažesnė nei 2023-ųjų vasarį, kai buvo 8,8 ct/kWh.

Keturiuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių, šilumos energijos kaina šį vasarį mažesnė už šalies vidutinę kainą ir 19,1 proc. mažesnė nei prieš metus – pernai vasarį ji buvo 8,65 ct/kWh.

Didžiausia vasario mėnesį šilumos kaina išlieka Vilniuje – 7,55 ct/kWh, o tai lemia didesnė įsigyjamo kuro kaina. Lyginant su sausio mėnesiu, kaina sostinėje sumažėjo 0,79 proc. (buvo 7,61 ct/kWh). Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, Vilniuje šilumos kaina nuosekliai mažėja.

Lyginant Baltijos šalis, visą šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina, o didžiausia kaina tarp trijų šalių Latvijoje – 9 c/kWh.

 

Tarp didžiųjų miestų mažiausia šilumos kaina vasario mėnesį buvo Šiauliuose – 6,45 ct/kWh. Lyginant su sausio mėnesiu, kaina sumažėjo 4,3 proc. (buvo 6,74 c/kWh). 2023 m. vasarį ji buvo 8,2 ct/kWh. Klaipėdoje vasarį šilumos energijos kaina buvo 7,41 ct/kWh, arba 1,07 proc. mažesnė nei sausį.

Panevėžyje vasarį šilumos energijos kaina siekė 6,78 ct/kWh, arba 2,59 proc. mažesnė nei sausį, kai buvo 7,25 c/kWh). Vasario mėnesio šilumos kaina Kaune – 6,91 ct/kWh, arba 0,14 proc. didesnė nei sausį.

Lyginant visus šalies regionus, keturis šio šildymo sezono mėnesius mažiausia šilumos energijos kaina išliko Utenoje ir vasario mėnesį tebebuvo mažiausia visoje Lietuvoje – 5,84 ct/kWh, Druskininkuose antra mažiausia šilumos kaina – 6,26 ct/kWh. Šiauliuose jie siekė 6,45 ct/kWh. Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina vasarį mažiausia, ji apie 17 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.

Brangiausiai šilumos energija vasarį, kaip ir sausį, kainavo Kauno rajone – 12,93 ct/kWh, Ignalinoje – 12,5 ct/kWh ir Nemenčinėje – 12,43 ct/kWh. Šių savivaldybių šilumos energijos vartotojai brangiausiai šalyje už ją moka nuo pat 2023/2024 m. šildymo sezono pradžios. Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina šiemet vasarį didžiausia, ji apie 67 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis.

Lyginant Baltijos šalis, visą šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina, o didžiausia kaina tarp trijų šalių Latvijoje – 9 c/kWh. Trijų šalių didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis vasario mėnesį Lietuvoje mažiausias – 7,1 ct/kWh, Latvijoje didžiausias – 8,4 ct/kWh. Estijoje ši kaina – 7,7 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalių sostines, vasario mėnesį Vilniuje šilumos energijos kaina mažiausia – 7,55 ct/kWh, Taline – 7,9 ct/kWh, arba 3 proc. didesnė. Didžiausia kaina Rygoje – 8,8 ct/kWh.

Biokuro kainos Lietuvoje 2024 m. vasarį išliko stabilios. Vasario mėnesį biokuro kaina siekė 23,88 Eur/MWh, kovo mėnesį formuojasi 25,55 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina. Tuo pačiu metu pernai biokuro kaina buvo 31,1 Eur/MWh, arba 31,2 proc. didesnė. Nuo pernai gegužės biokuro kaina svyruoja 21–23,5 Eur/MWh intervale.

Vasario viduryje dvi savaites iš eilės šiemet Lietuvoje biokuras buvo pigiausias tarp Baltijos šalių: Estijoje šiuo metu biokuras kainuoja 23,76 Eur/MWh, Latvijoje – 24 Eur/MWh.

Kas gali gauti kompensaciją įsirengti šilumos siurblį?

Paraiškas kompensacijai gauti gali teikti fiziniai asmenys, norintys keisti katilus, kurie naudoja malkas, granules, durpių ar pjuvenų briketus, gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį ir kitą taršų kurą, į šilumos siurblius „oras–vanduo“.

Kompensaciją gali gauti nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą, sodo namą ar gyvenamosios paskirties butą dviejų butų name ir jei būstas neprijungtas prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, o šilumos gamybai iškastinį ar kietąjį kurą naudojantis įrenginys tiekia šilumą į vandens pagrindu veikiančią būsto šildymo sistemą.

Įmonės nuotr.

Be to, kvietime yra naujovių. Palyginti su ankstesniais kvietimais, didelis privalumas yra tai, kad namo statybai neprivalo būti užregistruotas 100 proc. baigtumas. Tinka registruotas ne mažesnis nei 80 proc. statybos baigtumas, jei leidimas statyti gautas iki 2020 m. sausio 1 d. Taip pat naujovė, kad neprivaloma atsisakyti seno katilo, – tai labai patrauklu norintiems turėti kombinuotą šildymą, kas labai pasiteisino per šios žiemos šalčius. Kaip ir anksčiau, kompensacijos dydis priklausys nuo įrengto naujo šilumos gamybos įrenginio tipo ir galios.

Visą kitą informaciją padėsime užpildyti ir dokumentus pateikti nemokamos konsultacijos metu.

„Visą kitą informaciją padėsime užpildyti ir dokumentus pateikti nemokamos konsultacijos metu“, – aiškino „Ecoenergija.lt“ vadovė. Mūsų įmonė siūlo ne tik reikalingą įrangą, ją montuoja ir prižiūri, bet ir lydi klientą nuo paraiškos pateikimo į LEA iki kompensacijos gavimo, suteikia lanksčias išsimokėjimo sąlygas, todėl šildymas siurbliais „oras–vanduo“ yra prieinamas visiems. Taigi, įrangą galima įsigyti ir ja namus komfortiškai pradėti šildyti jau dabar, o mokėti dalimis“, – akcentavo „Ecoenergija.lt“ vadovė.

„Ilgametė patirtis rodo, kad gyventojams kyla daug klausimų, susijusių su šilumos siurblių „oras–vanduo“ įsigijimu. „Vos LEA paskelbia apie galimybę teikti paraiškas kompensacijai gauti, sulaukiame besiteiraujančiųjų antplūdžio, todėl kviečiame iš anksto registruotis konsultacijai telefonu +370 644 33 336 arba e. p. ecoenergija.lt@gmail.com, kad individualiai galėtume suteikti patarimus pasirenkant šilumos siurblį gyvos konsultacijos metu ir padėti susitvarkyti reikalingus dokumentus kompensacijai gauti“, – patarė „Ecoenergija.lt“ vadovė. Apie tinkamiausią šilumos siurblį „oras–vanduo“ jo būstui kiekvienas besikreipiantysis bus informuojamas konsultacijos metu.

Skelbiama, kad vasario 1 d. Lietuvoje registre buvo iš viso 12 185 elektromobiliai, iš kurių 11 762 – grynieji lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), taip pat 423 – lengvieji komerciniai elektromobiliai (N1 kategorija).

Šių metų sausio mėnesį gryniesiems elektromobiliams teko 5,94 proc. naujų lengvųjų automobilių rinkos. Per sausį elektromobilių užimama viso Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 0,68 procento.

Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį sausį ir toliau užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai, kurie sudarė 49,98 proc. visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių.

Per šį sausį buvo įregistruoti 1060 naujų hibridinių automobilių, iš jų 142 – įkraunami iš išorės. Benzinu varomos transporto priemonės praėjusį mėnesį užėmė 32,67 proc. naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos, varomos dyzelinu – 8,39 proc. naujų automobilių rinkos.

Naudotų automobilių rinkoje per sausio mėnesį grynieji elektromobiliai sudarė 2,10 procento. Didžiausia naudotų automobilių rinkos dalis teko dyzelinu varomoms naudotoms transporto priemonėms. Tarp visų per mėnesį parduotų ir įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių (M1 kategorija) dyzelinės transporto priemonės sudarė 54,92 proc., benzinu varomos – 22,50 proc., hibridinės transporto priemonės – 15,79 procento.

Šių metų vasario 1 d. Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko didžiausia dalis atiteko dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurios sudarė 65,8 proc. visų mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių, benzinu varomos transporto priemonės užėmė 22,8 proc., hibridinės transporto priemonės – 4,4 proc. viso automobilių parko.

LEA duomenimis, vasario 6-ąją, palyginti su sausio 30-ąja, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,2–1,5 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė. 12 mėn. kainos fiksavimo planų tarifus tiekėjai koregavo nežymiai, ne daugiau kaip 0,4 proc.

Nepriklausomų tiekėjų vasario 6 d. siūlomų 24 mėn., fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina siekia 0,246 euro (dvi laiko zonos) ir 0,256 euro už kilovatvalandę (viena laiko zona), o 12 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio siekia atitinkamai 0,244 ir 0,254 euro.

Elektros tiekėjų siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų tarifai šiuo metu yra 0,18–0,31 euro už kilovatvalandę (dviejų laiko zonų) ir 0,24–0,28 euro (vienos laiko zonos).

Šiuo metu 6 mėn. kainos fiksavimo laikotarpius siūlo du tiekėjai, 5 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpius siūlo vienas tiekėjas, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuota kaina – trys tiekėjai.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. visuomeninio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,219 euro už kilovatvalandę (viena laiko zona), taip pat – 0,250 ir 0,152 euro (dvi laiko zonos).

Vasario mėnesį garantinio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,269 už kilovatvalandę (viena laiko zona), taip pat – 0,285 ir 0,234 euro (dvi laiko zonos). Šios garantinio tiekimo kainos yra 16–20 proc. didesnės už sausio mėn. kainas.

„Elektrum Lietuvos“ 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotos kainos plano tarifas sausio 23–30 dienomis mažėjo 2,1 proc. iki 23,7 cento už kilovatvalandę (kWh), „Enefit“ –  1,6 proc. iki 25,3 cento, „Igničio“ – 1,1 proc. iki 27,1 cento.

Tokio pat 24 mėnesių plano tarifą „Elektrum Lietuva“ per savaitę sumažino 2,4 proc. iki 24,2 cento, „Enefit“ – 1,5 proc. iki 25,5 cento, „Ignitis“ – 0,7 proc. iki 27,5 cento.

Sausio 1–30 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 11,9 cento už kWh (be PVM) ir buvo 34 proc. didesnė už gruodžio vidutinę kainą, kuri siekė 8,9 cento.

Pasak LEA, vidutinės kainos padidėjimą daugiausia lėmė elektros kainų šuolis mėnesio pradžioje, kuomet vidutinė dienos elektros kaina buvo pakilusi iki 35,3 cento cento už kWh (be PVM).

Agentūros teigimu, sausio 1–30 dienų vidutinė didmeninė elektros kaina artima praėjusių metų vasario kainai, kuri siekė 11,5 cento už kWh (be PVM) ir rugsėjo kainai, kuri siekė 11,7 cento už kWh (be PVM)

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas nuo sausio siekia 23 centus už kWh – 3,6 proc. daugiau nei gruodį (22,2 cento).

„Enefit“ 12 mėnesių vienos laiko fiksuotos kainos plano tarifas per savaitę mažėjo 3,2 proc. iki 27 centų už kilovatvalandę (kWh), „Elektrum Lietuvos“ –  1,2 proc. iki 25,3 cento, „Igničio“ – nesikeitė.

Tokio pat 24 mėnesių plano tarifą „Ignitis“ per savaitę mažino 0,4 proc. iki 27,7 cento už kWh, „Enefit“ – 1,5 proc. iki 26,9 cento, „Elektrum Lietuva“ – nekeitė.

Sausio 1–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 14,9 cento už kWh (be PVM) ir buvo 67 proc. didesnė už gruodžio vidutinę kainą, kuri siekė 8,9 cento.

Pasak LEA, vidutinės kainos šuolį daugiausia lėmė tai, kad sausio 4–6 dienomis vidutinė dienos elektros kaina buvo pašokusi iki 16,6–67,1 cento už kWh.

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas nuo sausio siekia 23 centus už kWh – 3,6 proc. daugiau nei gruodį (22,2 cento).

Iki šiol daugiausia elektromobilių buvo įregistruota šių metų spalį – 557 lengvieji keleiviniai elektromobiliai.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šių metų sausio 1 d. Lietuvoje registre buvo iš viso 11 487 grynieji lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), taip pat – 413 lengvieji komerciniai elektromobiliai (N1 kategorija).

Per gruodžio mėnesį elektromobilių užimama viso Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 0,67 procento. Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį gruodį ir toliau užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai, kurie sudarė 50,31 proc. visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių.

Agentūra nurodo, kad per gruodžio mėnesį taip pat buvo įregistruoti 884 nauji hibridiniai automobiliai, iš jų 64 – įkraunami iš išorės.

Benzinu varomos transporto priemonės praėjusį mėnesį užėmė 28,74 proc. naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos, varomos dyzelinu – 8,71 proc. naujų automobilių rinkos.

Naudotų automobilių rinkoje per gruodžio mėnesį grynieji elektromobiliai sudarė 2,61 procento.  Didžiausia naudotų automobilių rinkos dalis teko dyzelinu varomoms naudotoms transporto priemonėms.

Tarp visų per mėnesį parduotų ir įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių (M1 kategorija) dyzelinės transporto priemonės sudarė 62,81 proc., benzinu varomos – 20,65 proc., hibridinės transporto priemonės – 7,82 procento.

2024 m. sausio 1 d. Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko didžiausia dalis atiteko dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurios sudarė 66 proc. visų mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių, benzinu varomos transporto priemonės užėmė 22,8 proc., hibridinės transporto priemonės – 4,4 proc. viso automobilių parko.