Bankų asociacija pabrėžia, kad kredito įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota, bankai ir kredito unijos vertina įvairias galimas rizikas, susijusias su teikiamomis paslaugomis.

„Kiekviena kredito įstaiga sprendimą dėl sąskaitos atidarymo priima individualiai, vadovaudamasi Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, „Pažink savo klientą“ bei įstaigos vidaus taisyklėmis. Tad kredito įstaigos sąskaitas atidaro toms įmonėms, kurios laikosi numatytų reikalavimų“, – teigiama asociacijos komentare BNS. 

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka sako, kad bankai vengia atidaryti sąskaitas, o tai yra viena kliūčių jų vystymuisi. Pasak jo, šis verslas Lietuvoje vis dar siejamas su nelegalia veikla.

Su bankais tikrai yra problema, sakyčiau, tektoninio masto. Šiuo atveju jau daug metų yra vieša paslaptis, kad jeigu bankas sužino, kad rengiamasi vystyti veiklą gynybos srityje, tai banko sąskaitos niekas neatidarys.

 

„Su bankais tikrai yra problema, sakyčiau, tektoninio masto. Šiuo atveju jau daug metų yra vieša paslaptis, kad jeigu bankas sužino, kad rengiamasi vystyti veiklą gynybos srityje, tai banko sąskaitos niekas neatidarys. (...) Gynybos pramonė vis dar yra prilyginama pornografijai, lošimams ir narkotikams, tai yra vienoje grupėje einančios veiklos bankų reguliavime, bankų kontrolės tikslais“, – antradienį LRT radijui sakė R. Juodka.

Anot jo, bankai taip gali elgtis dėl pernelyg griežtos jų veiklos kontrolės, susijusios su pinigų plovimu.

„Šiuo atveju bankams dažniausiai yra pigiau neatidaryti sąskaitos arba uždaryti veikiančią sąskaitą, negu vykdyti visas tas begalines pinigų plovimo prevencijos procedūras, (...) ypač jeigu yra reikalas, susijęs su eksportu, o gynybos pramonė praktiškai visada susijusi su eksportu. Šiuo atveju yra perteklinio, per didelio, per griežto reguliavimo pasekmė europinio lygio“, – sakė R. Juodka.

Jo teigimu, tai yra viena priežasčių, kurios trukdo vystytis Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei: „Jeigu nebus infrastruktūros, tai yra pinigų priėmimo ir gavimo būdo per banko sąskaitas, tai nieko nebus“.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos kariuomenė užsako vis daugiau lietuviškos amunicijos ir ginkluotės, tačiau didesnių jos kiekių neperkama dėl įpročio pirkti svetur neįsigilinus, ką gali pasiūlyti Lietuvos gamintojai.

„Iš esmės šitie kiekiai turbūt auga, visada norėtųsi daugiau. Turbūt pagrindinė priežastis yra istorinis įprotis, pavadinkime taip. Nepirkti ir negalvoti apie tai, kad daugelį dalykų gali pristatyti ir mūsų pramonė“, – kalbėjo R. Juodka. 

Asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 120 gynybos ir saugumo pramonės įmonių, dauguma jų kuria ar gamina dvigubos paskirties prekes.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė gruodžio pradžioje sakė, kad ministerija 2024 metais stengsis sudaryti geresnes sąlygas auginti gynybos pramonę ir lengvinti jos veiklą, tai turėtų padėti pasiekti šiuo metu su su institucijomis derinamas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas.

Sektoriaus atstovai bus įvertinti už pasiekimus vidaus ir užsienio rinkose, už išskirtinius gaminius, paslaugas, IT sprendimus gynybai ir saugumui, už lyderystę versle bei visuomeninėje veikloje, pranešė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija.

„Visa nominacijų procedūra ir finalinis renginys parodys platesnį Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės vaizdą – koks jos potencialas, pasiekimai, ką sukūrėme unikalaus, kokia šio sektoriaus vieta ekonomikoje ir gynybos sistemoje, kokis Lietuvos gynybos pramonės ateitis“, – pranešime sakė asociacijos valdybos pirmininkas Egidijus Skužinskas.

Renginyje bus įvertinta ir valstybės politikų lyderystė formuojant Lietuvos gynybos ir saugumo politiką, ir valstybės institucijų kompetencijos gynybos pramonės srityje, pastangos kurti partnerystę su verslo bendruomen

Bus paskelbti devyni nugalėtojai. Pretendentus kiekvienos kategorijos nominacijai siūlo įmonės, pateikdamos argumentus. Nugalėtojus išrinko asociacijos valdyba.

Prieš apdovanojimų ceremoniją vyks gynybos ir saugumo pramonei skirta diskusija bei produkcijos paroda.

„Šiais neramiais laikais, naujų grėsmių ir globalių saugumo krizių akivaizdoje, gynybos ir saugumo sektoriaus svarba yra didžiulė ir ji vis auga. Lietuvoje turime sparčiai besivystančią ir Vakaruose jau pripažintą gynybos pramonę, kuri atlieka sunkų ir dažnai nematomą darbą – kuria mūsų visų saugią ateitį. Tad man parodytą asociacijos narių pasitikėjimą priimu kaip naują iššūkį ir esu pasirengęs kartu siekti užsibrėžtų tikslų“, – pranešime sakė A. Šikšta.

LGSPA direktorius Gintaris Šatkus teigė, kad asociacijos komandą sustiprino didelę patirtį sukaupęs vadovas: „Neabejoju, kad A.Šikštos patirtis versle bei strateginės įžvalgos labai pasitarnaus asociacijos bei viso gynybos ir saugumo sektoriaus plėtrai Lietuvoje“, – kalbėjo G. Šatkus.

A. Šikšta 2004–2013 metais vadovavo bendrovei „Teo LT“, iki tol – tuometinio „Hansabanko“ (dabar „Swedbank“) valdybai, 2013–2015 metais buvo Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos direktorius, o nuo šių metų vasario yra „Vilniaus viešojo transporto“ valdybos pirmininkas. 2015 metais A. Šikšta buvo išrinktas į Vilniaus savivaldybės tarybą, tačiau vėliau mandato atsisakė.

Atgarsio pernai sulaukė tuomečio Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktoriaus, buvusio Lietuvos kariuomenės vado Valdo Tutkaus pasitraukimas iš pareigų. Jo teigimu, pasitraukimas iš asociacijos susijęs su Lietuvos vykdomu konkursu pėstininkų kovos mašinoms (PKM) įsigyti.

V. Tutkus tuomet pareiškė, kad politinis sprendimas įsigyti vokiškas pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ priimtas metais anksčiau, nei apsispręsta oficialiai.

Vos prieš metus įkurta Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija jau vienija beveik 40 narių, kuriems priklauso daugiau kaip šimtas šalies įmonių, informuoja žurnalas "Veidas".

"NATO vien tik modernizavimui ir inovacijoms skiria apie 90 mlrd. JAV dolerių, todėl Lietuvos verslui čia matome didelių perspektyvų ir galimybių", - sako asociacijos direktorius Vaidotas Malmionis, pasak kurio, pagal aiškiai padidėjusį poreikį ir sutarčių ketinimus matyti, kad šiemet lietuviškas verslas gynybos ir saugumo eksporto apimtis padidins ne mažiau kaip 30 proc.

Pernai asociacijos vienijamų įmonių eksportas sudarė apie 80-100 mln. eurų. V.Malinionis skaičiuoja, kad suvienijus jėgas ir pajėgumus, bendradarbiaujant ir dirbant organizuotai, šalies gynybos ir saugumo pramonės eksportą per porą metų galima būtų padidinti trečdaliu ir daugiau. Pasak jo, į vietinę rinką orientuotų bendrovių, tiekiančių prekes ir paslaugas šalies kariuomenei, kitoms karinėms struktūroms, metinė apyvartą galėtų siekti panašias apimtis, o gal būtų ir didesnė.

"Šioje srityje kol kas tik kelios įmonės rimtai plėtoja gynybos pramonę eksporto rinkose. Tačiau, mūsų vertinimu, lietuviškų įmonių galimybes pasiūlyti savo produkciją užsienio šalims yra milžiniškos, todėl vienas svarbiausių mūsų uždavinių - plėsti lietuviškų įmonių dalyvavimą pasaulinėje gynybos ir saugumo pramonės rinkoje," - teigia V.Malmionis.

Geriausiai žinomi ir populiariausi Lietuvos gynybos pramonės įmonių pavyzdžiai - tai šaudmenis gaminanti akcine bendrove Giraites ginkluotės gamykla bei specialius drabužius ir aprangą gaminanti bendrovė "Garlita", apsaugos bendrovė "Argus", didelių gabaritų krovinius sausuma gabenanti bendrovė "Klaipėdos transekspedicija", informacinių ir ryšių technologijų įmonių grupė "Eisis", lazerius gaminanti bendrovė "Šviesos konversija" bei kitos.

Per keletą mėnesių į Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociaciją įstojo dvi dešimtys bendrovių. Prognozuojama, kad į šią asociaciją galėtų susijungti apie 100 įmonių - maždaug tiek jų vienija panaši sąjunga Estijoje, rašo "Verslo žinios".

"Verslo įmonėms svarbu tai, kad per asociaciją jos turės tvirtesnį ryšį su savo produktų vartotojais, pavyzdžiui, krašto apsaugos sistema, galės užmegzti ryšius su NATO ir ES perkančiosiomis organizacijomis. Kai kurioms bendrovėms tai aktualu, jeigu jos nori keisti kryptį ir labiau orientuotis į gynybos pramonę", - teigia Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Malinionis.

Asociacijai priklauso bendrovė "Arveka", kuri prekiauja profesionaliomis gynybos, apsisaugojimo, stebėjimo bei gelbėjimo priemonėmis ir technika, "Defensa", platinanti įvairių pasaulio gamintojų produktus, skirtus kariuomenei, policijai ir kitoms teisėsaugos institucijoms, "Polimaster Instruments", gaminanti radiacijos matavimo prietaisus, bendrovė "Geozondas", kuri yra sukūrusi radarą per stichines nelaimes nukentėjusių žmonių paieškoms. Į asociaciją yra įstojęs ir viešbutis "Mabre Residence Hotel", advokatų kontora "Glimstedt Bernotas ir partneriai", kalbamasi su telekomunikacijos paslaugų teikėjais.