Valstybės institucijos tikisi rasti alternatyvų būdą, kaip kovoti su incidentais internete, nepažeidžiant asmenų privatumo. Anot Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, neatsisakoma idėjos iš interneto paslaugų teikėjų gauti informaciją apie vartotojų elgseną.
Kilus visuomenės nepasitenkinimui, RRT trečiadienį pranešė atsisakanti reikalavimo interneto tiekėjams teikti interneto vartotojų duomenis.
„Bandėme išaiškinti, kad mūsų iniciatyva niekaip nesusijusi su asmens duomenimis. Tačiau siekiant kompromiso sustabdėm prašymą, kad užbaigtume konsultacijas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ir grįšime su alternatyviais pasiūlymais, kurie būtų ne tokie kontraversiški ir būtų užtikrinta, kad asmens duomenys niekaip nefigūruos toje veikloje, kurią Ryšių reguliavimo tarnyba vykdo, siekdama šalinti incidentus kibernetinėje erdvėje“, - BNS sakė RRT Tinklų ir informacijos priežiūros departamento direktorius Rytis Rainys.
Anot jo, sprendimą nereikalauti interneto paslaugų teikėjų duomenų apie vartotojus lėmė ir visuomenėje kilęs nepasitenkinimas.
„Labai aiškiai norėjome pasakyti, kad visos techninės informacijos, kurią mes gauname, su asmens duomenimis niekaip neįmanoma susieti. Bet vien tik tai, kad yra įtarimai, nuogastavimai visuomenėje, kad yra jautrus asmens duomenų klausimas, buvo atsižvelgta į tokią reakciją ir poziciją. Mūsų intencija nėra asmens duomenys“, - aiškino R.Rainys.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas BNS teigė, kad RRT direktoriaus įsakymu tarnyba negali reikalauti duomenų iš tiekėjų.
„Tokius duomenis būtų galima gauti tik jeigu būtų numatyta kažkokiame įstatyme, o kadangi jokiame įstatyme nenumatyta, tai jie neturėtų gauti tokių duomenų, todėl galima sakyti, kad atstatytas teisingumas“, - BNS sakė A.Kunčinas.
Integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos „Teo LT“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis BNS teigė, kad vien informacijos surinkimas savaime nedidina saugumo, o galbūt net priešingai. Anot jo, norint rinkti duomenis, interneto vartotojai turės atsisakyti dalies savo privatumo.
„Todėl šis klausimas vertas platesnės visuomenės diskusijos - kiek privatumo esame pasiryžę paaukoti dėl noro vienose rankose sutelkti tokius duomenis“, - BNS komentavo A.Bubnelis.
Anot R.Rainio, RRT jau turi kelis alternatyvius pasiūlymus, tačiau kol kas nenorėjo jų atskleisti. Jis taip pat pridūrė, kad alternatyvos tarnybai suteiks mažiau duomenų ir dėl to jai gali nepavykti efektyviai kovoti su incidentais.
A.Kunčino teigimu, viena iš alternatyvų galėtų būti ne visų duomenų apie interneto vartotojus rinkimas.
„Vienas kelias galėtų būti, kad galima būtų rinkti ne visus duomenis. Šiuo metu yra kuriamas kibernetinio saugumo įstatymas. Gal su juo bus galima pažiūrėti, kaip spręsti tas problemas. Kol kas yra daug kelių, bet kuris bus pasirinktas dabar negali atsakyti“, - kalbėjo A.Kunčinas.
R.Rainio teigimu, dėl naujų siūlymų su Duomenų apsaugos tarnyba ir interneto tiekėjais tikimasi susitarti kitų metų pradžioje.
Rugsėjo viduryje RRT kreipėsi į interneto paslaugų teikėjus prašydama jų ne vėliau kaip per tris mėnesius pradėti tarnybai teikti interneto vartotojų duomenis: siuntėjo ir gavėjo IP adresus, IP protokolus ir tipą, loginio prievado numerį ir kitus.
Tokį RRT vadovo Felikso Dobrovolskio prašymą Lietuvos kabelinės televizijos asociacija apskundė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
