STT užsakymų įmonės „Vilmorus“ naujausios apklausos duomenimis, per pastaruosius metus kyšį tvirtino davę 9 proc. respondentų, per penkerius metus – 23 procentai.

Pasak STT, šis rodiklis yra mažiausias nuo stebėsenos pradžios – 2005 metų.

Tarnybos duomenimis, nuo 2014 metų kyšininkavimo patirtis sumažėjo 2,7 karto, t.y. tuomet kyšį per pastaruosius metus nurodė davę ketvirtadalis visų apklaustų gyventojų.

Naujausiame tyrime kyšį dažniau nurodė davę 61 metų ir vyresnio amžiaus respondentai (12 proc.), rečiau – 18–35 metų amžiaus grupės respondentai (5 proc.).

Kyšį davusių verslo įmonių dalis 2020 metais siekė 4 proc., valstybės tarnautojų – 1 procentas.

Vis dėlto daugiau nei du trečdaliai (71 proc.) gyventojų mano, kad kyšis padeda spręsti problemas – ši dalis, lyginant su pernai, išaugo 10 proc. punktų. Taip pat mano beveik kas antras įmonės vadovas (44 proc.) bei kas ketvirtas valstybės tarnautojas (24 proc.).

Pasak tyrimo, daugiau nei pusė gyventojų teigia, kad galėtų duoti kyšį: beveik du iš dešimties apklaustųjų tvirtino, jog duotų kyšį, kad išspręstų problemas, dar keturi iš dešimties pažymėjo, kad tai priklausytų nuo aplinkybių.

Pasak tyrimo, daugiau nei pusė gyventojų teigia, kad galėtų duoti kyšį: beveik du iš dešimties apklaustųjų tvirtino, jog duotų kyšį, kad išspręstų problemas, dar keturi iš dešimties pažymėjo, kad tai priklausytų nuo aplinkybių.

Kyšį, susiklosčius aplinkybėms, pasak STT, duotų ketvirtadalis įmonių vadovų, 15 proc. valstybės tarnautojų.

Taip pat tik kiek mažiau nei penktadalis gyventojų tvirtino, jog susidūrę su korupcija apie ją praneštų, šie rodikliai didesni tarp vadovų ir tarnautojų.

STT direktorius Žydrūnas Bartkus sako, kad Lietuvos korupcijos žemėlapio bei korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad būtina ryžtingiau imtis priemonių kuriant korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje bei užtikrinant atvirą ir skaidrų sprendimų priėmimą. Anot jo, šiuo klausimu  „itin svarbus vadovų vaidmuo ir lyderystė prisiimant atsakomybę dėl skaidrumo stiprinimo“.

„Tikimės, kad šiuo metu rengiama Nacionaline korupcijos prevencijos darbotvarke, naujuoju Korupcijos prevencijos įstatymu, „Skaidrumo akademijos“ ir kitomis iniciatyvomis padėsime ne tik sukurti korupcijai atsparią aplinką, bet ir paskatinti gyventojus netoleruoti korupcijos bei pranešti apie tai atsakingoms institucijoms“, – sako STT vadovas.

Didžiausia rizika – sveikatos sektoriuje

STT pabrėžia, jog sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, bet ir šiame sektoriuje yra stebimas reikšmingas korupcinės patirties mažėjimas.

Tarnyba taip at atkreipia dėmesį, kad nepaisant mažėjančios tiesioginės kyšininkavimo patirties, korupcija suvokiama kaip rimta problema Lietuvoje.

Korupciją, kaip labai rimtą problemą valstybėje tarp kitų problemų 4-toje vietoje įvertino valstybės tarnautojai (33 proc.), 5-oje vietoje – gyventojai (35 proc.) ir įmonių vadovai (30 proc.).

Vertindami, ar korupcija kliūtis veikti verslui, taip nurodė du kartus mažiau – 15 proc. įmonių vadovų.

2020 metų duomenimis, visų trijų tikslinių grupių nurodytas labiausiai korumpuotų institucijų ketvertukas yra tas pats, kaip ir 2019 metais: gydymo įstaigos, teismai, Seimas ir savivaldybės. Visuomenėje, kaip labiausiai paplitusios korupcijos formos, yra įvardijamos giminaičių ir bičiulių bei politinių partijų narių protegavimas.

Apie dešimtadalis gyventojų, įmonių vadovų bei penktadalis valstybės tarnautojų mano, kad sprendimai priimami skaidriai. Tačiau daugiau nei pusė įmonių vadovų ir tarnautojų tvirtino, kad sprendimų priėmimui ar teisės aktų leidybai buvo siekiama daryti įtaką ir teisėtais, ir neteisėtais būdais. Atitinkamai 16 ir 8 proc. jų tvirtino, kad įtaka buvo daroma neteisėtai.

Kaip neteisėti būdai daryti įtaką dažniausiai buvo įvardinti neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, o trečioje pozicijoje valstybės tarnautojų grupėje – politinių kampanijų ar partijų rėmimas, įmonių vadovų grupėje – finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.

Apie korupciją praneštų kas penktas gyventojas

Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad pusė gyventojų ir du iš trijų įmonių vadovų žino, kur pranešti apie korupcijos atvejus, tačiau tai padarytų tik kas penktas gyventojas ir vienas iš keturių vadovų.

Valstybės tarnautojų grupėje devyni iš dešimties apklaustųjų nurodė žinantys, kur pranešti apie korupciją, jog tai padarytų, deklaravo kas antras. Vis dėlto, anot apklausos, tik penktadalis jau susidūrusiųjų su korupcija tarnautojų apie ją pranešė.

Pagrindinės priežastys, lemiančios nenorą pranešti apie korupciją, yra baimė nukentėti pranešus, taip pat įsitikinimas, kad pranešus, asmenys nebus nubausti, ir manymas, kad visi žino apie korupciją, bet nepraneša.

STT inicijuotą tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“  pernai lapkritį – šių metų sausį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Iš viso buvo apklausti 1006 Lietuvos gyventojai, 510 įmonių vadovų, 554 valstybės tarnautojai.

STT duomenimis, birželį iš beveik 22 tūkst. savivaldybių valdomų įmonių darbuotojų giminystė siejo 4 tūkstančius.

Vidutiniškai savivaldybių įmonėse giminaičiai sudaro 19 proc. visų darbuotojų, o atskirose įmonėse giminaičių dalis gali siekti ir iki 50 proc. darbuotojų.

Didžiausia dalis darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, nustatyta Druskininkų (35 proc.), Neringos (34%) ir Vilniaus rajono (23 proc.) savivaldybių valdomose įmonėse.

Svarbu užtikrinti, kad ši korupcijos rizika būtų valdoma, giminaičiai nebūtų susiję pavaldumo ryšiais, nebūtų bandoma naudotis pareigomis.

Didžiausia dalis giminystės ryšiais susijusių darbuotojų – pusė – buvo Šilalės rajono savivaldybės uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gedmina“, teikiančioje laidojimo paslaugas. 42 proc. giminių dirba „Neringos komunalininke“, po 41 proc. – „Kelmės komunalininke“ ir Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centrą „Aqua“ valdančioje bendrovėje.

STT nuotr.

Taip pat nustatyta, kad vidutiniškai 6 proc. savivaldybių įmonių darbuotojų turi giminaičių tas įmones valdančių savivaldybių administracijose. Atskirose įmonėse tokių darbuotojų – 30 procentų.

Didesnė išorinio nepotizmo rizika nustatyta Klaipėdos rajono (25 proc.), Lazdijų rajono (23 proc.) ir Varėnos rajono (22 proc.) savivaldybių valdomose įmonėse.

Savivaldybių valdomos įmonės, turinčios didžiausią dalį giminystės ryšių savivaldybių administracijose yra „Varėnos vandenys“ (31 proc.), „Lazdijų vanduo“ (31 proc.), „Varėnos komunalinis ūkis“ (29 proc.) ir „Šilutės šilumos tinklai“ (28 proc.).

„Nepotizmas yra viena iš pagrindinių korupcijos priežasčių savivaldoje. Tęsdami nepotizmo rizikos stebėseną, matome, kad ši problematika yra aktuali ne tik savivaldybių administracijose, bet ir jų valdymo srityse. Svarbu užtikrinti, kad ši korupcijos rizika būtų valdoma, giminaičiai nebūtų susiję pavaldumo ryšiais, nebūtų bandoma naudotis pareigomis, būtų užtikrinamas priimamų sprendimų skaidrumas“, – pranešime sako STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

Kas panaikino komisiją?

STT atkreipė dėmesį, kad Lošimų priežiūros tarnyboje yra didžiulė korupcijos rizika. Jos direktorius gali plačiai interpretuoti įstatymų leidėjų valią ir vienašališkai priimti sprendimus.

Tokia situacija susidarė po 2012 m. kovo, kai buvo panaikinta Valstybinė lošimų priežiūros komisija, kurią sudarė šeši nariai. Asmenis į ją skirdavo prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas.

Kalbinti specialistai kraipė galvomis, paklausti, kodėl buvo panaikinta komisija ir įsteigta tarnyba. Jie pripažino, kad korupcijos rizika kur kas kas mažesnė, kai sprendimus priima šeši, o ne vienas asmuo.

Žvangančios pajamos

Azartinių lošimų rinka Lietuvoje yra gana nauja. Ši veikla mūsų šalyje legalizuota 2001 m. gegužės 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą. Šiandien galiojančiame įstatyme nurodomos penkios azartinių žaidimų rūšys: lošimai automatu, bingas, stalo lošimai, totalizatorius, lažybos, internetiniai lošimai.

Antikorupcinio vertinimo išvadoje STT dėsto, kad Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus duomenims, 2017 m. iš visų lošimo rūšių ir loterijų veiklos gautos bendrosios pajamos sudarė virš 138 mln. eurų.

Apie tai, kad azartiniai lošimai ir loterijos gali turėti įtakos neigiamiems padariniams žmonių socialinei ir ekonominei gerovei, kalbėta ne kartą. STT pabrėžia, kad dėl šių priežasčių būtina aiškiai reglamentuoti azartinių lošimų ir loterijų organizavimo, licencijavimo ir priežiūros klausimus.

Azartiniai lošimai yra pramoga, laisvalaikio praleidimo forma. Tačiau azartiniai lošimai nėra įprasta ekonominė veikla. Tai specifinė tiek savo pobūdžiu, tiek ir galimu poveikiu visuomenei veikla, kuri asmenims gali sukelti priklausomybę.

Pastabos tarnybai

Lošimų ir didžiųjų loterijų valstybinės priežiūros funkcijas pavesta vykdyti Lošimų priežiūros tarnybai. STT, atlikusi antikorupcinį vertinimą, jai turi nemažai pastabų, kaip ir jos veiklą reglamentuojantiems įstatymams, taisyklėms, aktams, prieštaraujantiems vienas kitam.

Lošimų priežiūros tarnybai rekomenduojama didinti teisinio reglamentavimo skaidrumą, kuris padėtų išvengti dviprasmiško teisės normų aiškinimo ir prisidėtų prie korupcijai atsparios aplinkos kūrimo.

STT užkliuvo Azartinių lošimų įstatymų dalis dėl licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų sąrašo. Pasirodo jis nėra baigtinis, nes pačiame įstatyme nurodoma, kad licencijos gali būti panaikintos ir kitais teisės aktų numatytais pagrindais.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad teisiniu požiūriu tai ydinga praktika, kai įstatymas suteikia galimybę žemesnės galios teisės aktams ieškoti papildomų argumentų licencijai nutraukti. STT nurodo, kad pagal ūkinę veiklą ribojančias nuostatas licencijos gali būti reguliuojamos tik įstatyminiu lygiu.

Įvairūs teisės aktai gali būti ganėtinai paprastai keičiami pūstelėjus naujam vėjeliui, todėl STT tai vertina kaip kylančią korupcijos riziką. Neatmetama prielaida, kad gali susiklostyti gana reali situacija, kai, naudojantis lengvai keičiamais dokumentais arba galimybe pasinaudoti žemesnės galios dokumentu nei įstatymas, vienas valdininkas subjektyviai  nustatytų licencijos panaikinimo pagrindą kurio nors konkretaus lošimų organizatoriaus atžvilgiu.

STT įžvalgos padės

Korupcijos rizikos tikrintojai baksnoja ir į tai, kad pagrindinis Azartinių lošimų įstatymas nenumato gairių, kuriomis remiantis būtų galima neišduoti licencijos arba sustabdyti jos galiojimą. Šios ribos įtvirtintos tik Azartinių lošimų licencijavimo taisyklėse, kurios pagal hierarchiją yra gerokai žemesnės galios dokumentas nei įstatymas. STT pastebi analogiškas spragas ir loterijų įstatyme.

Azartinių lošimų priežiūros tarnybos neatrodo, kad labai jaudintųsi dėl STT pateiktų grėsmingų išvadų. "Vertinant šios rinkos specifiškumą, natūralu, kad jos reglamentavimas kelia nemenką susidomėjimą. Galbūt todėl pasiūlymai tobulinti azartinių lošimų ir loterijų organizavimo tvarką teikiami nuo pat lošimų legalizavimo Lietuvoje", – tarnybos poziciją dėstė Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba.

STT atliktą teisės aktų antikorupcinį vertinimą, pasiūlymus ir įžvalgas tarnyba esą priima kaip padedančius apsaugoti visuomenės, lošėjų interesus ir išvengti teisinio reglamentavimo spragų.

"Tarnyba, pagal kompetenciją, rengdama ūkio subjektų priežiūrą reguliuojančių teisės aktų projektus taip pat atlieka antikorupcinį teisės aktų projektų vertinimą, todėl pateiktos įžvalgos padės ne tik šiuo atveju tobulinant Azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų organizatorių patikrinimo taisykles, bet ir ateityje tobulinant nurodytus teisės aktus bei rengiant kitų teisės aktų projektus", – pastebėjo A.Dilba.

Vis dėlto kyla pagrįstas klausimas, ar tarnyba, rengdama teisės aktus, visuomet yra objektyvi? Tuo verčia abejoti faktas, kad sprendimą priima vienas direktorius.

Nėra rotacijos

Vis dėlto Azartinių lošimų priežiūros tarnybos atstovas svarsto, kad kritiškas visuomenės vertinimą galėjo lemti ne reali situacija, o su šia specifine veikla kylančios asociacijos. "Azartiniai lošimai yra pramoga, laisvalaikio praleidimo forma. Tačiau azartiniai lošimai nėra įprasta ekonominė veikla. Tai specifinė tiek savo pobūdžiu, tiek ir galimu poveikiu visuomenei veikla, kuri asmenims gali sukelti priklausomybę", – iš tolo apie dažnam kylančias asociacijas pradėjo A.Dilba.

Pernai Lošimų priežiūros tarnyba prižiūrimiems ūkio subjektams surašė 49 administracinio nusižengimo protokolus ir perdavė medžiagą nagrinėti teismui. ūkio subjektai du kartus buvo įspėti apie galimą licencijos sustabdymą.

STT antikorupciniame vertinime paminėtos ir azartinių lošimų bei didžiųjų loterijų tikrinimo spragos. Tikrinimus atlieka įgalioti valstybės tarnautojai, tačiau nenustatytas tikrintojų rotacijos principas.

STT įsitikinimu kaita padėtų išvengti glaudžių ryšių tarp tikrintojų ir tikrinamųjų, iki minimumo sumažinti piktnaudžiavimo galimybes, kai vienas ir tas pats darbuotojas gali neobjektyviai vertinti vienos ar kitos įstaigos veiklą. Ar net piktybiškai jai kenkti.

Azartinių lošimų licencijavimo taisyklės STT požiūriu taip pat ne be priekaištų. Tarkime, Lošimų priežiūros tarnyba įspėja šia veikla užsiimančią bendrovę dėl galimo licencijos sustabdymą už tam tikrus pažeidimus. Per kiek laiko po nustatyto pažeidimo tarnyba turi įspėti bendrovę neapibrėžta.

Tą jis teigia norėjęs įdiegti ir visam Ministrų kabinetui, todėl trečiadienį jiems buvo pristatyta visuomenės, verslininkų ir valstybės tarnautojų apklausa „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“.

„Esminis dalykas, kad institucijos nelauktų ir nesitikėtų vien tik Specialiųjų tyrimų tarnybos intervencijos, nes tai dažniausiai būna post factum, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl šiandien buvo kalbama, pristatant padėtį, kad ministrai nelauktų, pasižiūrėtų esminę kovos su korupcija dalį. Tai yra pirmiausia pačios institucijos (...) turi šalinti korupcijos prielaidas“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė S.Skvernelis.

Pasak jo, praktika rodo, kad kovai su korupcija dėmesį skiriančios institucijos šioje srityje padaro proveržį.

„Lietuvos korupcijos žemėlapyje“ matyti, kad visuomenė labiausiai korumpuotomis įstaigomis laiko sveikatos apsaugos institucijas, Seimą, teismus, savivaldybes ir politines partijas.

Praėjusią savaitę paskelbtos apklausos duomenys rodo, kad 16 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus davę kyšį. Prieš dvejus metus analogiškoje apklausoje kyšį per pastaruosius metus pripažino davę 24 proc. gyventojų.

Pripažinusių, kad davė kyšį verslo atstovų skaičius per dvejus metus reikšmingai nepasikeitė. Naujausioje apklausoje kyšį pripažino davę 5 proc. įmonių atstovų, o 2014 metais – 6 procentai. Šių metų apklausoje kyšį nurodė davę 6 proc. valstybės tarnautojų. 2014 metais valstybės tarnautojų to nebuvo klausta.

Ekspertai ragina atsargiai vertinti šiuos duomenis, nes kalbėdami apie savo pačių padarytus nusikaltimus žmonės gali neatskleisti tiesos.

Tarp manančiųjų, kad kyšis padeda spręsti problemas, skirtumo 2016 ir 2014 metų apklausose nėra. Šiemet taip manančių buvo 68 proc. gyventojų, o prieš dvejus metus - 69 procentų. Kad kyšis padeda spręsti problemas šiemet manė 48 proc. verslininkų, 2014 metais - 43 procentai.

Korupciją kaip labai rimtą problemą šiais metais nurodė 56 proc. apklaustų gyventojų, 35 proc. įmonių vadovų ir 32 proc. valstybės tarnautojų. Šie skaičiai augo, lyginant su 2014 metais. Pristatydami apklausą Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai tai siejo su pastaraisiais rezonansiniais tyrimais.

„Lietuvos korupcijos žemėlapis“ sudaromas nuo 2001 metų.

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui priimti įstatymų pataisas, kurios užtikrintų konfidencialumą asmenims, pranešusiems apie pareigūnų ir valstybės tarnautojų korupciją ar nusižengimus.

Siūlomos pataisos įpareigotų institucijas, gavusias pranešimą apie viešojo sektoriaus darbuotojų korupcinius nusižengimus, užtikrinti pranešėjo asmens duomenų apsaugą.

Pataisos taip pat numato, kaip tai užtikrinti ir administracinės bylos ar administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu. Apie korupciją pranešę liudytojai būtų apklausiami kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant, liudytojų parodymai būtų fiksuojami apklausos protokole arba darant garso ir vaizdo įrašą sudarius akustines ir vaizdines kliūtis nustatyti apklausiamojo asmens tapatybę.

Vyriausybė pažymi, kad anoniminių liudytojų parodymai negali būti vieninteliai ir lemiami, kurie pagrįstų teismo sprendimus.

Ji tikisi, kad šios pataisos turės teigiamos įtakos kovai su korupcija.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintos nuostatos dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų anonimiškumo tik baudžiamajame procese.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės „Transparency International“ projektų vadovas Karolis Granickas kritikuoja tai, kad pagal siūlomą įstatymą asmenys, kurie nori išlikti anonimais, pranešdami apie korupciją viešajame sektoriuje turėtų to motyvuotai paprašyti.

„Čia ir prasideda kabliukai. Jis pats, visų pirma, turi paprašyti tos apsaugos. Visų antra, jis turi tai padaryti motyvuotai ir to išaiškinimo, ką reiškia motyvuotai ir kaip tai padaryti, nėra. Pagalvokime, kokią aukštą kartelę mes norime iškelti žmogui, kuris nori pranešti apie korupciją. Visų pirma, mes tikimės, kad jis žinos, jog turi paprašyti apsaugos, visų antra, jis pats turi žinoti, kas yra tas motyvuotas prašymas“, - trečiadienį BNS sakė K.Granickas.

Jo teigimu, valdžios institucijos taip pat turėtų numatyti, kaip turi veikti įvairių institucijų „karštosios linijos“ ir kiti pranešimams apie pažeidimus skirti kanalai, be to, įstatymai turi numatyti aiškią tvarką, pagal kurią sąžiningai apie galimą pažeidimą pranešę žmonės galėtų lengviau apsiginti nuo galimų ieškinių dėl garbės ir orumo arba dalykinės reputacijos pažeidimo.
Pasak K.Granicko, Lietuvos įstatymuose taip pat turi atsirasti pranešėjo apibrėžimas.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis sako, kad Seimui pritarus siūlomoms pataisoms jos įsigaliotų nuo kitų metų. Jis teigia, kad šios pataisos paskatins pranešėjų apie korupciją aktyvumą.

„Visuomet būdavo tam tikros baimės. Juo labiau, kad ta informacija paprastai būdavo iš to paties kolektyvo, žmonės pažįstami. Baimė prarasti darbą, baimė prarasti kitus gėrius stabdydavo atskleisti tokią nusikalstamą veiką arba administracinius nusižengimus“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė J.Bernatonis.

Pernai atlikus sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“, paaiškėjo, kad tik 18 proc. Lietuvos gyventojų, 36 proc. įmonių vadovų ir 29 proc. valstybės tarnautojų praneštų apie korupciją. Taip pat šių tikslinių grupių klausta apie nenoro pranešti apie korupcijos atvejus priežastis - visose grupėse dažniausiai buvo nurodoma, kad pranešusieji apie tokius įvykius gali rimtai nukentėti.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė teigia, kad Teisingumo ministerijos siūloma apie korupciją pranešusių asmenų apsaugos sistema yra nepakankama.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė pažymi, kad neužtenka saugoti pranešėjų asmens duomenis, būtina juos apsaugoti ir nuo persekiojimo.

„Jeigu žmogus suklydo pranešdamas apie korupciją ir jo pranešimas nepasitvirtino, turime užtikrinti, kad jam nebus keliama šmeižto byla“, - BNS pirmadienį sakė R.Trumpytė.

Ji aiškino, kad iš pranešėjo negali būti reikalaujama surinkti įrodymus, nes jis nėra teisėsaugos institucijų atstovas, todėl pranešdamas apie korupciją žmogus gali suklysti.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovės teigimu, pranešėjų apsaugos garantijų taip pat turi sulaukti ir apie Baudžiamajame kodekse apibrėžtas veikas pranešantys, bet liudytojais netampantys asmenys.

„Turime sukurti tokią aplinką, kad ji būtų saugi pranešėjui“, - teigė ji.

Teisingumo ministerija Vyriausybei siūlo apie korupciją pranešusių asmenų apsaugos sistemą kurti užtikrinant asmens duomenų konfidencialumą visiems asmenims, pranešusiems apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galbūt padarytą ar daromą korupcinio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą.

Tokį siūlymą planuota pateikti Vyriausybės pasitarime pirmadienį, tačiau dėl užimtos darbotvarkės klausimas atidėtas iki kito pasitarimo.

Kita alternatyva, pasak Teisingumo ministerijos, būtų saugoti tik apie galbūt padarytus ar daromus pažeidimus pranešusių valstybės tarnautojų konfidencialumą.

Siūlydama pritarti platesnei pranešėjų apsaugai, ministerija teigia, kad numačius apsaugą ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems asmenims, būtų pasiektas didžiausias laukiamas poveikis.

„Be kita ko, ši alternatyva leistų pasiekti tai, kad pranešėjų duomenų konfidencialumas būtų užtikrinamas ne tik administracinių procedūrų metu, bet ir administracinės bylos ar adminsitracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu“, - aiškina Teisingumo ministerija.

Pritarus ministerijos pozicijai pranešėjų apsauga būtų įtvirtinama redaguojant Viešojo administravimo įstatymą, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Administracinių bylų teisenos įstatymą.

„Įgyvendinus iniciatyvą dėl pranešėjų anonimiškumo, viešajame sektoriuje galėtų reikšmingai padidėti pranešančiųjų apie pažeidimus asmenų skaičius bei sumažėti korupcinio pobūdžio pažeidimų lygis, o tai leistų ne tik išvengti netinkamo valstybės turto panaudojimo bei biudžeto lėšų švaistymo, bet ir neabejotinai padidintų viešojo sektoriaus skaidrumą, investicinį mūsų šalies patrauklumą“, - BNS teigė teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas.

Kaip pažymi ministerija, šiais metais atlikus sociologinį tyrimą  „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ paaiškėjo, kad tik 18 proc. Lietuvos gyventojų, 36 proc. įmonių vadovų ir 29 proc. valstybės tarnautojų praneštų apie korupciją. Taip pat šių tikslinių grupių buvo klausiama apie nenoro pranešti apie korupcijos atvejus priežastis - visose grupėse dažniausiai buvo nurodoma, kad pranešusieji apie tokius įvykius gali rimtai nukentėti.