Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo kovo 16 d. Lietuvos teritorijoje įvedus karantiną dėl naujojo koronaviruso plitimo grėsmės, buvo nustatyti tam tikri ribojimai. Lietuvos Respublikos prokuratūra atkreipia dėmesį, kad tiems, kas nesilaiko nustatytų privalomų elgesio taisyklių ir savo veiksmais kelia pavojų užkrėsti kitus pavojinga liga arba sudaro sąlygas virusui plisti, gresia baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 277 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
Asmeniui galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už BK 277 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką tuo atveju, jeigu jis savo elgesiu pažeistų teisės aktų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos taisykles, t. y.:
1) elgtųsi priešingai, nei reikalauja tokie teisės aktai (pavyzdžiui, parvykęs iš užsienio nesilaikytų reikalavimo būti saviizoliacijoje 14 dienų ir eitų į darbą, masinio susibūrimo vietas ir pan.);
2) nevykdytų tam tikrų teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, nesuteiktų reikalingos informacijos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistui, atliekančiam koronaviruso infekcijos židinio epidemiologinę diagnostiką).
Už šią veiką baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ir kitiems asmenims, kuriems pavesta užtikrinti, kad būtų laikomasi sveikatos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisyklių.
BK 277 straipsnio 2 dalis nustato, kad: „Tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu“.
Pagal šią BK straipsnio nuostatą, baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma asmeniui, jeigu:
1) jis serga (arba yra užsikrėtęs);
2) medicinos įstaigos šią ligą (užsikrėtimo faktą) jam jau nustatė ir apie ligą jį informavo;
3) medicinos įstaigos jį yra įspėjusios, kokių apsaugos priemonių jis privalo laikytis bendraudamas su kitais asmenimis.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nereikia, kad kiltų realios pasekmės, užtenka, kad tokiais savo veiksmais asmuo sukeltų pavojų užkrėsti kitus žmones. Pavyzdžiui, asmuo, kuriam diagnozuotas koronavirusas ir kuris įspėtas gydytis ir tam tikrą laiką būti karantine (saviizoliacijoje) namuose, šio reikalavimo nepaiso ir nuvyksta apsipirkti į parduotuvę. Tokiam asmeniui baudžiamoji atsakomybė galėtų būti taikoma pagal BK 277 straipsnio 2 dalį net ir tuo atveju, jei apsilankęs parduotuvėje nieko ir neužkrėstų, bet pavojus, kad taip galėjo įvykti, būtų buvęs.
Pagal BK 277 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tuomet, kai dėl to išplinta susirgimas ar kyla epidemija, o pagal BK 277 straipsnio 2 dalį – kai buvo sukeltas pavojus kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims bei tais atvejais, kai jame numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Primename, kad karantino metu nustatytų ribojimų bei saviizoliacijos nesilaikantiems asmenims bei įmonėms gali būti taikoma ir administracinė atsakomybė: įspėjimas arba bauda asmenims nuo 60 iki 140 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 140 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1200 eurų. Veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų.
Lietuvos prokuratūra kviečia visus būti sąmoningais, pilietiškais, atsakingais ir laikytis visų karantino metu numatytų ribojimų, siekiant stabdyti naujojo koronaviruso plitimą. Saugokime savo ir aplinkinių sveikatą.
