V. Ušacko proveržio plane deklaruojami siūlymai valstybės resursus kryptingai naudoti įsteigiant Ateities turto fondą, išleisti 4 milijardų eurų „Patriotinių obligacijų“ emisiją, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo strategijos, įgyvendinti teisingą mokesčių reformą ir įvesti mokestines lengvatas startuoliams, gabiausius pasaulio protus „medžioti“ sukuriant „Talentų pasą“ ir padvigubinti valstybės skiriamas lėšas inovacijoms.

„Mums reikalinga ambicija, sutarta ilgalaikė strategija ir išmintingos priemonės tokioms reformoms ir dvigubai spartesniam augimui įgyvendinti“, - antradienį pristatydamas proveržio planą pabrėžė prezidento posto siekiantis politikas.

V. Ušackas teigė, kad jo siūlomos Lietuvos proveržio plano gairės leis Lietuvai Europos Sąjungos vidutinį pragyvenimo lygį pasiekti per artimiausius 7 metus, o pirmaujančių valstybių, kaip Vokietija, turima gerove mėgautis jau po 20 metų.

Politikas akcentavo, kad išsikeltas siekis, nors ir yra labai ambicingas ir tikriausiai sulauks pesimistiškų vertinimų, tačiau, teigė V. Ušackas, jį pasiekti yra įmanoma. Jei panašų tikslą išsikėlusi Lenkija tai gali padaryti, tai galime ir mes, kalbėjo diplomatas.

V. Ušackas atkreipė dėmesį į nuo ambicijų išsikvėpusią Lietuvą. Anot jo, be proveržio ir aukštai išsikeltų tikslų gerovė nebus pasiekta.

„Mes tikėjome proveržiu, bet tas proveržis neįvyko. Tas proveržis neįvyko, nes mes praradome iniciatyvą ir svarbiausia, neturėdami krypties, - ambiciją. Ir tos krypties nebuvimas atvedė iki to, kad mes pradėjome prarasti viltį. Dėl to žmonės pradėjo rinktis kitas valstybes ir kitas vietas gyventi“, - antradienį kalbėjo diplomatas.

Jei pasitenkinsime dabartiniu augimu, Europos vidurkį mes pasieksime galbūt po 25 metų - o tuo metu Lietuvoje gyvens 2 mln. žmonių.

V. Ušackas brėžia niūrų ateities scenarijų, jei valstybė ir toliau neturės ambicijų ir pasitenkins esamu ekonomikos augimu.

„Jei pasitenkinsime dabartiniu augimu, Europos vidurkį mes pasieksime galbūt po 25 metų - o tuo metu Lietuvoje gyvens 2 mln. žmonių. Kadangi iš Lietuvos išvažiuojančiųjų 76 proc. yra jauni žmonės, vieną pensininką išlaikys nebe 3,5 o tik 2,2 dirbančiųjų. Taigi būsime gilioje demografinėje krizėje“, - aiškino V. Ušackas.

Vienas iš kandidatų pakeisti dabartinę šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę 2019 m. vyksiančiuose rinkimuose sako, kad tam, jog užsibrėžtas valstybės augimo tempas būtų pasiektas, reikia ilgalaikės strategijos, teisingų mokesčių, išmintingo valstybės resursų panaudojimo, asmeninės politinės atsakomybės ir strategijai įgyvendinti reikalingos konkrečios priemonės.

Kertinę V. Ušacko rinkimų programos vietą užimančiame septynių žingsnių plane - siūlymai orientuotis į gerai apmokamų darbo vietų kūrimą, įvesti mokestines lengvatas startuoliams ir inovacijas bei aukštąsias technologijas kuriančioms įmonėms, įkurti Ateities turto fondą, kurio paskirtis būtų įgyvendinti ekonomikos plėtros strategiją.

Pretendentas į prezidentus akcentuoja būtinybę skirti daugiau lėšų inovacijoms. Pasak jo, išlaidos inovacijoms turėtų padvigubėti ir siekti 2 proc. nuo BVP.

Lietuvos proveržio plane - išskirtinis dėmesys švietimui. V. Ušackas siūlo nacionalinį susitarimą dėl švietimo reformos, kuri drastiškai pakeltų dėstymo kokybę ir mokytojų atlyginimus.

Prezidento posto siekiančio V. Ušacko pirmiausia laukia akistata su taip pat prezidentės posto siekti apsisprendusia Ingrida Šimonyte. Abu politikai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rengiamuose pirminiuose rinkimuose varžysis dėl partijos palaikymo 2019 m. vyksiančiuose rinkimuose.

Pirminiai TS-LKD rinkimai numatyti lapkričio 3-4 d. Rinkimuose galės dalyvauti ne tik konservatorių partijos nariai, bet ir kiti partijos vertybėms prijaučiantys, kitoms partijoms ir politinių tikslų turintiems judėjimams nepriklausantys Lietuvos piliečiai.

ELTA pateikia kai kurias V. Ušacko ir jo suburtos ekspertų komandos 7 žingsnių plano gaires.

1. Vizija.

Lietuva su maža vidaus rinka privalo eksportuoti daugiau aukštos pridėtinės vertės paslaugų. Per kitus 30 metų laimės šalys, kurios turės sumaniąją specializaciją ir puikiai įvaldys individualizacijos procesus, naudodamos informacines technologijas.

Laimės šalys, kurios įdarbins dirbtinį intelektą atlikti rutininius darbus, bet išliks humaniškos ir jautriai bei kūrybiškai reaguos į žmonių poreikius ir investuos į darbuotojų aukštesnę kvalifikaciją. Laimės tos šalys, kurios ne tik žiūrės, kaip perskirstyti mokesčius, bet galvos apie ekonominį konkurencingumą ir skatins gerai apmokamų darbo vietų kūrimą.

2. Ateities turto fondas.

Įkurti Ateities turto fondą, kurio mandatas būtų įgyvendinti ekonomikos plėtros strategiją. Šimtmečio proga išleisti 4 milijardų eurų (9,6 procento nuo BVP) „Patriotinių obligacijų“ emisiją 100 metų. Pritraukti privačius Lietuvos ir užsienio partnerius, finansuojant Lietuvai strategiškai svarbius projektus. Investicijų atrinkimas remiantis Lietuvos strategija ir joje išdėstytomis prioritetinėmis kryptimis (aukštosios technologijos, žalioji energetika, ekologiškas ūkis, logistika ir transportas, sveikatos ir finansų paslaugos).

3. Efektyvi ir teisinga mokesčių reforma.

Atsisakyti istorinių mokestinių privilegijų ir skatinti aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą. Mokestinės lengvatos turi išlikti startuoliams, inovacijas ir aukštąsias technologijas vystančioms firmoms bei investicijoms. Praplėsti lengvatos taikymą reinvestuojamam pelnui, kad įmonės daugiau investuotų į produktyvumą ir naująsias technologijas.

4. Investicijos į pažangos sektorius.

Didžiausią dėmesį skirti inovacijoms. Išlaidos inovacijoms turėtų išaugti iki 2 proc. nuo BVP (dabar jos sudaro 1 proc.). Investuoti į jau susiformavusius tradicinius sektorius, skatinant juos aprėpti didesnę dalį vertės grandinės ir skatinant jų efektyvumą. Efektyviau išnaudoti saulės energijos šaltinius ir pereiti prie elektromobilių. Lietuva turėtų pirmoji Europoje įdiegti savaeigių elektromobilių naudojimą miestuose.

5. Investicijos į švietimą.

Švietimo sistemos reforma, kuri iš esmės pakeltų dėstymo kokybę ir mokytojų atlyginimus. Nukreipti daugiau investicijų į švietimo sektorių.

6. Investicijos į infrastruktūrą.

Įgalinti regionus, kurie būtų sujungti su pagrindiniais ekonomikos centrais - Vilniumi, Kaunu, Klaipėda ir užsieniu - greitu ir patogiu viešuoju transportu.

7. Talentų pasas.

Mokestinės lengvatos iš užsienio sugrįžtantiems piliečiams ir efektyvesnis įdarbinimo bei integracijos procesas. Vienas iš svarstytinų pasiūlymų - Talentų pasas kitų valstybių piliečiams arba Lietuvos piliečiams, kurie 5 metus nebuvo Lietuvos rezidentai, taikyti mokestines lengvatas, siekiant pritraukti juos grįžti arba atvykti dirbti į Lietuvą.