„Yra kur ką tobulinti vandens tiekimo ir nuotekų srityje, kalbant apie įmonių centralizavimą, nes šiai dienai išties yra problematika – didžiuliai skirtumai tarp regionų kainos prasme, įmonių finansinio gebėjimo vykdyti veiklą ir kompetencijų klausimas“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams pirmadienį sakė R. Pocius.

„Buvo keliamas klausimas dėl įmonių galimo centralizavimo bent jau regionų lygyje, kad sumažintume perpus regionuose esantiems vartotojams (tarifą – BNS), užtikrinti reikalingą įmonių finansinį gyvybingumą, atitinkamai kompetencijas įmonėse“, – teigė VERT pirmininkas.

LRT praėjusią savaitę skelbė, kad mažesniuose miestuose vandens tiekimo kaina iki trijų kartų didesnė nei didmiesčiuose, o didžiausia ji yra Prienuose bei Anykščiuose, kur kubo kaina siekia iki 6 eurų.

Šiaulių gyventojai už vandenį ir nuotekų tvarkymą moka apie 4,5 euro už kubinį metrą. Klaipėdos, Kauno ir Panevėžio – apie 2,5 euro. Pigiausias vanduo iš didmiesčių – Vilniuje – 2,06 euro, o visoje Lietuvoje – Druskininkuose – apie 1,6 euro.

Vandens ir nuotekų tvarkymo kainas VERT nustato kartą per metus skirtingais mėnesiais.

Seimas 2022 metais nustatė geriamojo vandens įmonių susijungimo tvarką, jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vartotojams vandens ir įpareigojo VERT nustatyti garantinį tiekimą. Tada teigta, kad jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto.

„Sužinoję, kad šį kartą Lietuvos regionai turės galimybę investuoti tikrai didelę 1,6 mlrd. eurų sumą iš ES investicinių fondų, iniciatyviai ėmėme labai atsakingai analizuoti mūsų Kauno regiono statistinius duomenis. Taip siekiame investicijoms pasirinkti sritis, kuriose yra didžiausi netolygumai. Kitaip tariant, norime išspręsti aktualiausias ir reikšmingiausias problemas“, – apie lėšų panaudojimą Kauno regione pasakojo nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovė Eglė Juozapavičienė, Kauno regioninės plėtros tarybos narė. ES teikiamas galimybes Lietuva išnaudoja maksimaliai efektyviai – esame investicijų įgyvendinimo lyderiai Europoje.

E. Juozapavičienė: siekiame investicijoms pasirinkti sritis, kuriose yra didžiausi netolygumai. Kitaip tariant, norime išspręsti aktualiausias ir reikšmingiausias problemas. Asmeninio archyvo nuotr.

Kauno regionas, kuriam priklauso Birštonas, Jonava, Kaišiadorys, Kėdainiai ir Kauno rajonas, ankstesnių etapų metu pasinaudojo investicijomis: darnaus judrumo (pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcijos ir plėtros), vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimo, paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo. Taip pat komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo projektams. Kaip pasakoja E. Juozapavičienė, ypač svarbu, kad visų paramos etapų metu lėšų išskirstymas ir panaudojimas būtų kuo skaidresnis. Žmonės turi dalyvauti šiuose procesuose ir turėti teisę daryti jiems įtaką, siūlydami savo projektus, išsakydami problemas.

1,6 mlrd. – tiek eurų iš ES investicinių fondų turės galimybę investuoti Lietuvos regionai.

 

 

Gyventojams visuomet labai aktuali socialinių paslaugų plėtra, efektyviai, kokybiškai ir greitai pasiekiama sveikatos priežiūra.

„Tad čia praėjusių etapų metu buvo didinamas veiklos efektyvumas, skatinama sveika gyvensena“, – sakė Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovė E. Juozapavičienė, Kauno regioninės plėtros tarybos narė.

Sprendimams priimti – platus partnerių ratas

E. Juozapavičienė pasakoja, kad dabar, prasidėjus naujam planavimo procesui, iniciatyvos iš apačios modelis regiono bendruomenės nariams itin patiko. Renkamos idėjos, nuomonės, atliekamos problemų analizės, įtrauktas platus socialinių partnerių ratas. Nevengta ir nacionalinių institucijų rekomendacijų ir požiūrių. „Nacionalinės gairės atliepia opiausias regionų problemas, tad mūsų prioritetu tampa pastangos, kad nauji projektai būtų pradedami įgyvendinti kuo įmanoma greičiau“, – sakė E. Juozapavičienė.

Ji pasakoja, kad regionų taryba, be visų jai deleguotų funkcijų, tapo bendravimo, bendradarbiavimo ir gerosios praktikos pasidalijimo vieta. Čia reguliariai susitinka ir dirba Kauno regiono savivaldybių vadovai ir bendruomenės nariai, bendrai spręsdami aktualias problemas, mokydamiesi ir mentoriaudami vieni kitiems. Nors ir bendrų sprendimų dėl investicinių projektų paieškos procesas nelengvas, reikalaujantis daug svarstymų ir diskusijų, tačiau, norint pasiekti regionui reikalingą rezultatą, tai daryti yra verta ir būtina.

Kauno regionų plėtros tarybos numato iki šių metų pabaigos suplanuoti konkrečių projektų ne mažiau kaip už 35 proc. regionų plėtros programoje numatytų lėšų. Regionų plėtros planų įgyvendinimo sparta ir sėkmė priklauso ir nuo glaudaus ministerijų, regionų plėtros tarybų ir savivaldybių bendradarbiavimo. Regionų plėtros tarybos, rengdamos plėtros planų priemones, aktyviai konsultuojasi su ministerijomis. Didelę dalį regioninių pažangos priemonių finansavimo gairių projektų ministerijos yra parengusios ir jau derina, aptaria jas su atsakingomis institucijomis, o tai leidžia procesams sparčiai judėti į priekį.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė teigė, kad sulaukta didelio susidomėjimo, todėl nuspręsta finansuoti ne tik aukščiausius balus surinkusius 11 projektų, bet ir antruoju etapu – dar 36 projektus, kuriems padidinus kvietimo sumą bus skirta 5,7 mln. eurų.

„Tikimės, kad tai leis sukurti tokias technologijas, kurios padėtų tiek kasdieniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje“, – pranešime sakė I. Paludnevičiūtė.

Finansavimą gavo Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestuose, Alytaus, Klaipėdos, Utenos, Mažeikių, Panevėžio ir Utenos rajonuose bei Kazlų Rūdoje veikiančios įmonės, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Projektais bus kuriamos ir vystomos medicinos, transporto, energetikos, žemės ūkio, dirbtinio intelekto ir kituose sektoriuje naudojamos inovatyvios technologijos. Pavyzdžiui, medicinoje bus kuriamas išmaniųjų marškinėlių prototipas ir klinikinių tyrimų saugumo bei efektyvumo patikrinimo priemonės, taip pat inovatyvus glitimo kiekio žmogaus organizme biojutiklis. Taip pat planuojama sukurti naujus ir tobulinti jau esamus vaistinius preparatus.

Energetikos srityje bus kuriama vertikali vėjo jėgainė, paskirstytų duomenų perdavimo ir apdorojimo sistema elgsenai atpažinti ir sprendimams priimti realiu laiku, taip pat kitos duomenų perdavimo sistemos.

Žemės ūkio srityje planuojama kurti dirbtiniu intelektu grįstą akmenų, trukdančių žemės ūkio veiklai, atpažinimo ir jų surinkimo maršruto sudarymo sistemą.

Projektams skiriama nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. Didžiausia galima suma patentavimo veiklai – iki 30 tūkst. eurų, o sukurto produkto parengimui rinkai – iki 80 tūkst. eurų.

„Glausčiai mes čia gyvename iš tiesų, stengiamės į barus neiti, užtenka parduotuvės“, – sakė užkalbintas vyras.

„Kai pats gaminiesi, kažkiek pigiau gaunasi, pataupai“, – porino kitas pašnekovas.

O štai sostinėje viskas kitaip. Skirtumą tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų dar labiau išryškino rekordinė infliacija.

„Infliacija automatiškai padidina gyvenimo kokybės nelygybę“, – komentavo situaciją ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Statistikos departamento duomenimis, pernai vien Vilniaus mažmeninės prekybos apyvarta sudarė daugiau kaip trečdalį visos Lietuvos apyvartos. Pavyzdžiui, statistinis vilnietis vidutiniškai prekybos centruose išleido beveik 8,5 tūkst. eurų. Tuo pat metu Panevėžio rajono gyventojai – keturis kartus mažiau, beveik 2 tūkst. eurų.

„Mes turime, jau galima sakyti, išskirtinai kelias Lietuvas, – sakė Seimo narys Algirdas Butkevičius. – Jeigu kalbame apie mažmeninę apyvartą, žmonių pajamas, tai jos sukoncentruotos Vilniaus apskrityje. Tiksliau, mano nuomone, – labiau Vilniaus mieste.“

„Manau, kad Lietuva yra tokia maža, kad skirstyti ją į regionus neteisinga, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus. –  Ar būtume kokiame nors prekybos tinkle Vilniuje, Kaune, Utenoje ar Skuode, kainos yra tokios pačios.“

Tačiau atlyginimai skiriasi.

„Iš tikrųjų skirtumai yra nemaži. Kuo toliau nuo Vilniaus, tuo didesnis skirtumas“, – sakė „CVonline.lt“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Darbo rinkos ekspertai sako, kad palyginti su Vilniumi, Kaune atlyginimai mažesni vidutiniškai 15 proc., Klaipėdoje – penktadaliu.

Palyginti su mažiausius vidutinius atlyginimus gaunančiais, pavyzdžiui, Zarasų rajono gyventojais, vilniečių vidutinė alga didesnė maždaug 800 eurų.

„Kituose regionuose jau gaunasi vidutiniškai 30 proc. mažesni atlyginimai. Pvz., toks antilyderis – Utenos regionas, kur palyginti su Vilniumi, atlyginimų skirtumas dar didesnis nei 30 proc.“, – kalbėjo  R. Karavaitienė. 

Be to, daugiau uždirbantys vilniečiai ir galimybių taupyti turi daugiau. Pavyzdžiui, – atsisakyti restoranų ar nusipirkti ekonomiškesnį automobilį. 

„Tie žmonės, kurie gyvena nuo algos iki algos ir didžiąją savo dalį atlyginimo išleidžia būtiniausiems dalykams, t. y. maistas ir komunalinės paslaugos,  jie to lankstumo neturi“, – sakė Ž. Mauricas.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Vilniuje antrą metų ketvirtį siekė kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų popieriuje. Tai yra pustrečio šimto eurų daugiau nei šalies vidurkis. Palyginti su mažiausius vidutinius atlyginimus gaunančiais, pavyzdžiui, Zarasų rajono gyventojais, vilniečių vidutinė alga didesnė maždaug 800 eurų.

„Lietuvoje atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių vis dar didžiausias Baltijos šalyse“, – pabrėžė ekonomistas.

Ar likusi Lietuvos dalis be sostinės neliks tik dideliu kaimu, klausimų buvo jau anksčiau.

„Tokį perspėjimą esame gavę iš pačios Europos Komisijos, – sakė A. Butkevičius. – Investicijų srautas į Vilniaus apskritį sudaro beveik 90 proc.“

„Norėčiau, kad mes nepamirštume, jog Kaune, Klaipėdoje lygiai taip pat veikia pramonės įmonės, kurios yra didelės ir moka didelius atlyginimus. Tai to didesnio tolygumo siekiame Lietuvoje“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvoje per metus atlyginimai kilo vidutiniškai 14 proc., tačiau tai vidurkis. Yra, kam algos nesikeičia ar netgi mažėja.

„Deja, yra tikrai reikšminga dalis darbuotojų, kuriems atlyginimai visiškai nekilo. Yra nedidelė dalis darbuotojų, kuriems atlyginimai netgi mažėjo, ypač įskaitant premijas įvairias. Ir, aišku, yra dalis, kuriems atlyginimas kilo sparčiau nei kad vidurkis“, – konstatavo situaciją Ž. Mauricas.

Per metus algos labiausiai kilo Kauno, mažiausiai – Utenos, Tauragės ir Marijampolės apskrityse.  

„Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėja sėjomaina ir šalies klimato sąlygoms itin tinkamos pluoštinės kanapės. Jas auginti kasmet ryžtasi vis daugiau ūkininkų. Didesnės investicijos į šią sritį galėtų būti vienas iš būdų mažinti socialinę ir ekonominę atskirtį regionuose“, – pranešime žiniasklaidai teigia Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Paulius Paršeliūnas.

Šiuo metu įvairiose Lietuvos savivaldybėse pluoštines kanapes augina 273 ūkininkai, tarp kurių ir didelės žemės ūkio bendrovės, ir smulkūs šeimos ūkiai. Taip pat veikia apie 40 gamintojų, kurie pluoštinių kanapių sėklas naudoja įvairiems maisto produktams gaminti.

Pluoštinių kanapių verslo naudą šalies regionams yra apskaičiavusi ir agentūra „Versli Lietuva“. Jos duomenimis, Seime įteisinus siūlomas pataisas į šalies bioekonomikos vystymą būtų investuota apie 260–280 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų ir tai sukurtų šalies regionuose daugiau nei 1000 perspektyvių darbo vietų.

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo keturis kartus, o augintojų skaičius – padvigubėjo. Pernai 182 augintojai deklaravo beveik 4000 hektarų pluoštinių kanapių laukų. Šiemet pluoštines kanapes auginusių ūkininkų deklaruotas pluoštinių kanapių plotas siekia 9182 hektarus.

Pluoštinių kanapių sėklas sėjai ūkininkai dažniausiai įsigyja iš sertifikuotų pluoštinių kanapių sėklininkystės ūkių ir prieš pradėdami jas auginti turi gauti specialius leidimus iš kontroliuojančių institucijų. Leidimus šią kultūrą auginti gavę ūkiai yra reguliariai tikrinami, atliekama auginamų pluoštinių kanapių ėminių stebėsena.

Šiuo metu Lietuvoje leidžiama auginti tik įteisintas pluoštinių kanapių veisles ir tik pramoniniais tikslais arba sodininkystei. Rudens sesijoje Seimo komitetuose baigiami svarstyti Pluoštinų kanapių įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma įteisinti viso augalo perdirbimą bei naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus, žiedadulkes.

„Lietuvoje daugėja auginančiųjų pluoštines kanapes arba gaminančiųjų iš šių augalų įvairius produktus. Leidus perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą, ne tik jo sėklas ir pluoštą kaip yra dabar, Lietuvos žemės ūkis žymiai daug laimėtų: pajamos iš vieno hektaro išaugtų vidutiniškai iki 4–5 tūkst. eurų“, – sako Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas.

Vis dėlto nemažai regionuose savo verslą plėtojančių ūkininkų pasigenda informacijos apie šios kultūros auginimo sąlygas, reikalingus leidimus ir šio verslo plėtros galimybes.

R. Čiūto teigimu, pluoštinių kanapių verslas – pelninga, aplinkai draugiška ir vartotojui naudinga ūkinė veikla, todėl Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija aktyviai rengia seminarus Lietuvos regionuose.

„Europoje ir pasaulyje keičiantis teisiniam ir administraciniam reguliavimui, produktų iš kanapių pluošto gamyba sparčiai populiarėja. Lietuvoje įteisinus produktų iš visų kanapės augalo dalių gamybą, į valstybės biudžetą ateitų papildomų mokesčių, augtų eksportas, būtų sukurtos naujos darbo vietos, didėtų tarptautinis konkurencingumas. Pluoštinių kanapių sektoriaus plėtra suteikia postūmį ir kitiems ūkio sektoriams: logistikai, energetikai, skatinami moksliniai tyrimai“, – teigia P. Paršeliūnas.

Europos Komisijai (EK) praėjusią savaitę atnaujinus statistinius duomenis, Lietuva traktuojama ne kaip vientisas, o kaip du skirtingo išsivystymo regionai – sostinė Vilnius ir likęs – Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas.

Jei tokiam skirstymui bus galutinai pritarta, ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir vakarų regionui bus skiriama didesnė ES parama, tuo metu Vilniaus regionui skiriamos ES paramos lėšos mažės.

Be Lietuvos, EK atnaujino dar trijų šalių skirstymą – pagal regionus taip pat suskirstytos Vengrija, Lenkija ir Airija. Šiuo metu dėl to vyksta trišalės Europos Parlamento, EK ir Ministrų Tarybos derybos – jas užbaigti ir skirstymą galutinai patvirtinti planuojama rudenį. Europos Parlamentas tokiam siūlymui jau yra pritaręs balandį.

„Atnaujinti statistiniai duomenys suteikia tikslesnį faktinį skirtingų regionų socialinės ir ekonominės padėties vaizdą“, – rašoma EK darbiniame dokumente, kurį matė BNS.

Pasak europarlamentaro Bronio Ropės, toks skirstymas būtų konkretus įrankis mažinti atskirtį tarp skirtingai išsivysčiusių Lietuvos regionų.

„Dabar šie duomenys, kokie yra, rodo, kad Lietuvai bus prievolė planuoti kaip du regionus ir mažinti atskirtį savo šalyje. Tokiu būdu mes, žinoma, laimėsime mažesnį pinigų sumažėjimą (palyginti su 2014-2020 metų finansine perspektyva – BNS), nes didžiajame regione gyvena kur kas daugiau gyventojų, negu turtingame regione“, – BNS sakė B. Ropė.

Dabar šie duomenys, kokie yra, rodo, kad Lietuvai bus prievolė planuoti kaip du regionus ir mažinti atskirtį savo šalyje.

Jo duomenimis, jei 2021-2027 metais Lietuva būtų traktuojama kaip vienas regionas, šaliai skiriama sanglaudos fondų lėšų suma, palyginti su 2014-2020 metais, mažėtų apie 24 proc. iki maždaug 5,5 mlrd eurų, o šalį traktuojant kaip du regionus, ji siektų apie 6,5 mlrd. eurų.

Lietuva iki šiol statistiškai buvo traktuojama kaip vienas regionas. 2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje ji buvo priskirta mažiau išsivysčiusių  regionų grupei, todėl jai buvo skiriama didesnė parama iš regionų plėtrai skirtos Sanglaudos politikos.

Pirminiame EK 2021-2027 metų finansinės perspektyvos pasiūlyme Lietuva jau buvo įvardinta pažengusiu – pereinamojo laikotarpio regionu, nes sparčiai augant Vilniaus regiono ekonomikai, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamąją galią perkopė 75 proc. ES vidurkio. Dėl to šalis prarastų nemažą dalį paramos lėšų, taip pat turėtų kofinansuoti didesnę ES lėšomis finansuojamų projektų dalį.

Pritarus naujam šalies skirstymui, ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio Vakarų regionui būtų skiriama didesnė ES parama, kuria būtų galima finansuoti iki 85 proc. projekto vertės. Tuo metu Vilniaus regione ES sanglaudos fondo lėšomis būtų galima finansuoti 50 proc. projektų vertės.

Lietuvos Vyriausybė dar 2016 metų pradžioje nusprendė Lietuvą padalinti į du statistinius regionus – Vilniaus apskrities ir likusios dalies, taip siekdama užsitikrinti didesnį regionų plėtros finansavimą vidurio ir vakarų Lietuvai.

Eurostato duomenimis, bendras Lietuvos BVP vienam gyventojui rodiklis 2017 metais sudarė 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tačiau Vilniaus regione BVP vienam gyventojui rodiklis buvo 12 proc. didesnis nei ES vidurkis, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione siekė 65 proc. ES vidurkio.

ES parama regionams skiriama pagal jų išsivystymo lygį. Iš viso yra trys kategorijos: mažiau išsivysčiusiais laikomi tie, kur BVP vienam žmogui nesiekia 75 proc. ES vidurkio, pereinamieji – tarp 75 ir 90 proc., ir pažengę regionai – virš 90 procentų.

Lietuvai 2014–2020 metais parama iš Sanglaudos politikos siekė 6,901 mlrd. eurų, 2007–2013 metais šalis gavo 6,885 mlrd. eurų.

„Lietuvos žinovų, kuriuos su grupe turistų būtų galima drąsiai siųsti į kokį nors regioną, yra vienetai. Mūsų šalies regionų išmanymas yra daugumos gidų silpnoji vieta - tai yra perspektyvi ir dar neužpildyta niša. Ypač tai pasakytina apie jaunus žmones, kurių suvokimas apie Lietuvą dažniausiai baigiasi tik apsilankymu Vilniuje, Kaune, Palangoje ar Druskininkuose“, - teigia sostinėje veikiančios bendrovės „Senamiesčio gidas“ vadovas Jonas Ignatonis.

Asmuo, norintis įgyti gido kvalifikaciją, turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Jis turi išklausyti ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų specialų gidų rengimo kursą, kuris apima ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos disciplinas ir būti išlaikęs praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.

Norint gauti gido pažymėjimą, Valstybiniam turizmo departamentui reikia pateikti prašymą, aukštojo mokslo baigimo diplomo kopiją, gidų rengimo kurso baigimo pažymėjimo kopiją arba pažymą apie išlaikytus teorinį ir praktinį gidų rengimo kurso egzaminus.

Valstybinis turizmo departamentas išduoda leidimus rengti gidų kursus bendrovėms, jeigu jų pateikta programa ir dėstytojai atitinka nustatytus reikalavimus.

Gidų kursus rengiančiai bendrovei vadovaujantis J. Ignatonis teigia, kad turistų srautams didėjant, vis paklausesni tampa tie gidai, kurie gali atvykusiems turistams ekskursijas vesti jų gimtąja kalba.

„Turistai iš Skandinavijos ir Šiaurės šalių dažniausiai pasitenkina anglų kalba vedama ekskursija, o Pietų Europos, Azijos gyventojai nori viską girdėti tik savo kalba“, - tvirtina pašnekovas.

Pastaruoju metu itin paklausus yra vadinamasis žydiškasis turas po Vilnių, nes čia yra gyvenę iškilių žydų asmenybių, svarbus ir litvakų palikimas, žinomas visame pasaulyje. „Artėja 2020-ieji metai, kurie paskelbti Lietuvos žydų istorijos ir Gaono metais, tad šių ekskursijų poreikis dar labiau išaugs“, - įsitikinęs J. Ignatonis.

Anot pašnekovo, į Lietuvą iš įvairių šalių atvykę žydai čia ieško savo šaknų, nori aplankyti senelių ar net prosenelių gimtąsias vietas. Vesti ekskursijas žydams nėra paprasta: jie būna labai gerai pasiruošę, yra labai reiklūs, užduoda ne vieną klausimą, todėl ir ne kiekvienas gidas gali jas vesti, jis turi neapsiriboti vien tik sausais faktais.

„Todėl kai žydai užsakinėja ekskursijas, jie dažniausiai jau pageidauja konkretaus gido ar gidės, turinčių rekomendacijų iš anksčiau pas mus viešėjusių ir įsitikinusių, kad moka atskleisti temą. Jiems tai yra labai svarbu“, - sako J. Ignatonis.

Anot pašnekovo, turistų srautus nemažai lemia ir pigūs skrydžiai iš vienos ar kitos šalies. Jeigu tik atsiranda pigus tiesioginis skrydis, yra didelė tikimybė sulaukti daugiau to miesto ar tos šalies turistų. Taip pat ekskursijų po Lietuvą poreikį didina įvairių tarptautinių konferencijų dalyviai, kurie laisvu nuo konferencijų metu dar nori pamatyti ir mūsų šalį.

Priklausomai nuo šalies, iš kurios atvyko turistai, gidai visuomet stengiasi atskleisti Lietuvos ir tos šalies sąsajas. Kiekvienam turistui labai smagu atrasti Lietuvoje tai, ką paliko jo tautiečiai tegu ir prieš daugelį šimtų metų.

Nors dauguma turistų Lietuvoje renkasi į UNESCO paveldą įtrauktus objektus - Vilniaus senamiestį (aplankant ir Trakus), Kernavės archeologinę vietovę bei Kuršių neriją, vis labiau populiarėja vadinamasis nestandartinis turizmas - pavyzdžiui, ornitologinis turizmas, kai vykstama stebėti įvairių rūšių paukščių. Užsienyje vis geriau žinomos tokio turizmo kryptys yra Nemuno deltos regioninis parkas bei Žuvinto biosferos rezervatas. Kitus traukia tam tikri konkretūs objektai, pavyzdžiui, sovietmečiu prie Platelių ežero Plokščiuose veikusi raketų bazė.

ELTA primena, kad Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,58 mln. turistų iš užsienio - 4,3 proc. daugiau nei 2016 metais. Daugiausia turistų į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos. Vietinių turistų skaičius augo 7,9 proc., iki 1,66 mln.

„Patvirtinti yra startiniai skaičiai, iki tų startinių skaičių daug ministrų savo atskirose srityse – kalbėkime apie susisiekimą, energetiką, finansus, žemės ūkį – su Briuseliu stipriai dirbo, dalyvavo derybose. Dabar turime, sakykime, išeitinę poziciją. Kitą savaitę išvykstu į Europos Komisiją, susitiksiu su ponu J.-C. Junckeriu (EK pirmininku – BNS), su atskirais komisarais ir vienas iš tų klausimų taip pat yra didesnio finansavimo užsitikrinimas. Bet vėlgi, reikia suvokti, kad biudžetas mažėja“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelis pabrėžė, kad strateginiai šalies projektai, ypač energetikos srityje, „turi finansavimą“.

„Sinchronizacija, (Ignalinos – BNS) atominės elektrinės uždarymas, jungtys „Rail Baltica“, „Via Baltica“ – jie turi finansavimą ir tai labai svarbu, ypač kalbant apie atominės elektrinės uždarymą atskira eilute. O dabar jau derybų klausimas, kaip mums pavyks toliau išpešti kuo didesnį finansavimą mūsų valstybei. Tada daro ir ministrai, ir aš tą darysiu ir darau ir kitą savaitę žiūrėsime, kokios nuotaikos tenais“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras taip pat teigė, kad Lietuvos išsivystymo lygio negalima vertinti vien pagal Vilniaus regioną.

„Jeigu kalbėtume, kad Lietuva pasiekė 75 proc. vienam ES gyventojui bendrojo vidaus produkto, tai yra faktas. Bet tą faktą iškreipia Vilniaus regionas (...) Visos Lietuvos išsivystymo lygis yra gerokai žemesnis“, – sakė premjeras.

Už maisto saugą atsakingam eurokomisarui Vyteniui Andriukaičiui pasigedus iš Vyriausybės bandymo derėtis dėl geresnio finansavimo su kitomis ES narėmis ir teigiant, kad premjeras turėtų važiuoti į Europos Vadotų Tarybos posėdžius, S. Skvernelis teigia, kad šiuo metu tai yra prezidentės prerogatyva. 

„Kritiką, matyt, V. Andriukaitis išreiškė, kad ne tas važinėja pareigūnas į Briuselį, į Vadovų Tarybas, bet važinėja prezidentė ir ji tikrai, net neabejoju, atstovauja Lietuvos interesams ir gina interesus (...). Toks sprendimas buvo priimtas pono Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais, kad į Europos Vadovų Tarybas važiuoja prezidentė, matyt, taip jau bus iki kadencijos (prezidentės kadencijos – BNS) pabaigos“, – sakė S. Skvernelis.

2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete EK Lietuvos regioninei plėtrai antradienį pasiūlė skirti 6,359 mlrd. eurų  (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) – 12,9 proc. mažiau nei 2014-2020 metais (7,3 mlrd. eurų).

Pasak Finansų ministerijos, Lietuvai parama mažėtų 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų, tačiau šis skaičius nurodomas 2018 metų kainomis, neatsižvelgus į infliaciją.

2017 metais bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos įmonių apklausos duomenimis, 37 proc. verslininkų darbuotojų trūkumą įvardijo tarp svarbiausių verslo problemų. Dėl šios problemos kenčia net 56 proc. gamyba užsiimančių įmonių ir 24 proc. prekybininkų.

„Pernai skirtinguose šalies regionuose pradėti planai vystyti gamyklas, apie planuojamą plėtrą į Lietuvą paskelbė keli didžiuliai užsienio koncernai. Kol kas esame verslui pakankamai patogi šalis, nes atskiruose regionuose turime gerai išvystytą infrastruktūrą, tinkamai įrengtas industrines zonas bei palyginti nebrangią darbo jėgą, tačiau jei toliau taip stigs kvalifikuotų darbuotojų, rizikuojame netekti patrauklumo investuotojų akyse“, – sakė „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Apklausos duomenimis, dėl darbuotojų trūkumo skundžiasi du trečdaliai Tauragės darbdavių, po 46 proc. Alytaus ir Šiaulių įmonių vadovų.

To paties tyrimo metu paaiškėjo, kad 29,3 proc. Lietuvos darbdavių netenkina potencialių darbuotojų išsilavinimas bei kompetencija.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, tuo stebėtis nereikėtų – paklausių specialybių atstovų šalyje jau kurį laiką paruošiame per mažai ir ši situacija gerėja itin lėtais tempais.

„Mūsų nuomone, situaciją pagerintų kitokia universitetų veiklos finansavimo sistema – jei lėšos aukštosioms mokykloms būtų skiriamos atsižvelgiant į studijas baigusių studentų įsidarbinimo pagal specialybę rodiklius. Vertinant šį rodiklį kartu su darbo jėgos trūkumu konkrečiuose sektoriuose, galima sukurti reguliariai peržiūrimą studijų programų sistemą, kuri leistų paruošti rinkai reikalingus specialistus bei planuoti jų poreikį“, – sakė V. Sutkus.

Banko „Citadele“ iniciatyva 2017 metais atliktas verslo nuotaikų tyrimas parodė, kad ne visuose šalies regionuose verslininkai susiduria su potencialių darbuotojų išsilavinimo problema. Mažiausiai ji aktuali Vilniaus apskrityje – tik 14 proc. darbdavių yra nepatenkinti pretenduojančių į darbo vietą išsilavinimu. Tuo tarpu Tauragės apskrityje dėl šios problemos kenčia 57 proc., Šiaulių apskrityje – 46 proc., Klaipėdos apskrityje – 41 proc., Alytaus apskrityje – 31 proc. įmonių vadovų.