Kaip spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė arkivyskupijos atstovė Marija Jakubovskaja, ukrainiečių tikinčiųjų bendruomenė melsis su Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės parapija.

„Šitoje parapijoje tiek lietuvių kalba pamaldose nėra minimas Kirilo vardas, tiek ukrainiečių kalba nuo šio sekmadienio būsimose pamaldose taip pat nebus minimas jo vardas“, – teigė M. Jakubovskaja.

Maskvos patriarchas Kirilas savo pasisakymuose reguliariai pateisina Rusijos invaziją į Ukrainą, ją remia ir laimina. Dėl šios pozicijos jam uždrausta atvykti į Lietuvą.

Vis dėlto M. Jakubovskaja teigė, kad kitose stačiatikių parapijose, kurių yra daugiau nei pusšimtis, toliau bus meldžiamasi už patriarchą Kirilą, nes „Bažnyčia negali veikti autonomiškai, pasiskelbti pati save nepriklausomą“.

Paklausta, kodėl vienose pamaldose galima neminėti Kirilo, o kitose – ne, arkivyskupijos atstovė teigė, jog Lietuvos stačiatikiams „svarbu būti visuotinės stačiatikių bažnyčios dalimi“.

„Nepaisant to, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas gali priimti sprendimus, gali savo leidimu palaiminti, leisti kažkokia parapijai priimti vienokius ar kitokius sprendimus“, – sakė M. Jakubovskaja.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Pamaldas Lietuvoje taip pat aukos dėl Rusijos invazijos iš Ukrainos į Lietuvą atvykęs kunigas Andrijus Nesvitaila. Jis priklausė su Maskvos patriarchatu siejamai Ukrainos stačiatikių bažnyčiai.

Reikalas tas, kad tiek Ukrainoje, tiek čia mūsų parapija (pamaldose) nemini patriarcho Kirilo.

Vis dėlto jis teigė „besąlygiškai smerkiantis“ patriarcho poziciją dėl Rusijos invazijos.

„Reikalas tas, kad tiek Ukrainoje, tiek čia mūsų parapija (pamaldose) nemini patriarcho Kirilo“, – kalbėjo A. Nesvitaila.

Prasidėjus invazijai į Ukrainą, Vilniaus stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus, pasmerkė Rusijos karą, tačiau ne patriarchą Kirilą. Tačiau metropolitas pareiškė nepritariantis ir nesutinkantis su Maksvos patriarcho pozicija.

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija šiuo metu siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.

Vis dėlto M. Jakubovskaja teigė kol kas nežinanti, kada šis klausimas toliau pasistūmės į priekį.

Nors šiuo metu stačiatikius Lietuvoje vienija tik Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, šalyje planuojama įkurti ir Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią bažnytinę struktūrą.

Jos siekia penki Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupijos iš kunigų luomo pašalinti, o vėliau į jį Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I sugrąžinti kunigai.

Apie tokius planus pranešė ir Lietuvoje praėjusią savaitę apsilankęs Konstantinopolio patriarchas.

M. Jakubovskaja besikuriančios struktūros sako kol kas nekomentuojanti: „Struktūra nėra dar įkurta, todėl ir komentuoti nėra ko.“ Ji taip pat minėtuosius kunigus vadino pasauliečiais, kadangi Lietuvos arkivyskupija nepripažįsta jų kunigystės statuso atkūrimo.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

„Pašalinimas iš kunigų yra ne drausminė nuobauda, o mistinis aktas, jis yra galutinis ir neatšaukiamas. Bažnyčios kanonai nurodo, kad klero nariai pašalinti iš dvasininkų negali atgauti šio statuso. Jie taip pat negali būti iš naujo įšventinti į dvasininkus“, – rašoma Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pareiškime.

Jame teigiama, kad buvę kunigai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas yra pasauliečiai ir liks jais, net jeigu jie išdrįs apsirengti bažnytiniais rūbais ir atlikti „apeigas“.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako, kad iš dvasininkų luomo pašalinto asmens atlikti sakramentai neturi galios.

„Susidaro įspūdis, kad informacija, kuri buvo pateikta Švenčiausiajam Patriarchui Baltramiejui nėra nei išsami, nei tikra, nei objektyvi. Nes kuo kitu galima paaiškinti pranešimo teiginį, „kad priežastys, dėl kurių buvo priimti šie nuosprendžiai, buvo grindžiamos absoliučiai ne bažnytiniais kriterijais, o aukščiau minėtų klero narių teisingu nesutikimu su karu Ukrainoje.”. Šis teiginys neatitinka tikrovės“, – rašoma pareiškime.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako ne sykį pabrėžusi, kad bažnytinis teismas aukščiau minėtų klero narių veiksmus nagrinėjo išskirtinai Bažnyčios kanonų teisės požiūriu.

„Jų antikarinė pozicija neturėjo jokios įtakos teismo priimtam sprendimui. Maža to, buvusių kunigų požiūris į karą Ukrainoje niekuo nesiskiria nuo Lietuvos stačiatikių bažnyčios pozicijos šiuo klausimu“, – teigia Lietuvos stačiatikių arkivyskupija.

G. Sungailą, V. Mockų, V. Dauparą, G. Ananjevą ir V. Seliavko Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.

Dvasininkai tokį sprendimą apskundė Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I.

G. Sungailos teigimu, po sugrąžinimo į kunigystę šie dvasininkai buvo priimti į Konstantinopolio patriachatą.

„Kol kas žinome tiek, kiek paskelbta viešai, – sakė dvasininkas. – Laukiame tolesnių sprendimų ir informacijos.“

Jo teigimu, nors maldų namų, kuriuose galėtų aukoti mišias, dvasininkai kol kas neturi, „įvairios bendruomenės mūsų susitikimams su tikinčiaisiais teikia patalpas“.

Konstantinopolio Sinodas konstatavo, jog priežastys, dėl kurių minimiems dvasininkams buvo paskirtos bausmės, „kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai iš luomo pašalinti sulaužius priesaiką, teikus melagingus pranešimus, nepaklusus valdančiajam vyskupui, rengus sąmokslą prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, griovus bažnytinę taiką, siekus perėjimo į kitą bažnyčios jurisdikciją be savo vyskupo palaiminimo.

Iš kunigystės pašalinti ir į ją sugrąžinti dvasininkai taip pat yra inicijavę Lietuvos stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato, prašydami Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam.

Tačiau kol kas sprendimas dėl šio klausimo nėra priimtas.

Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos, tačiau teigia susidurianti su Maskvos Sinodo delsimu, priimant sprendimus.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, vasaros pradžioje arkivyskupija ėmėsi teisinių žingsnių perimti 133 objektus, išsibarsčiusius po įvairias parapijas Lietuvoje. Būtų perregistruojama daugiau kaip 20 stačiatikių parapijų cerkvių, patalpų ir žemės sklypų nuo Vakarų Lietuvos iki Vilniaus regiono.

Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Ališausko, arkivyskupijos veiksmai gali kilti iš baimės, kad dalis bendruomenių norės atsiskirti nuo Maskvos patriarchato ir galbūt pereiti į Konstantinopolio žinią.

„Svarbiausias dalykas yra tas, kad šitaip stengiamasi užkirsti kelią susiformuoti nepriklausomoms tikinčiųjų bendruomenėms“, – sakė prof. V. Ališauskas.

Svarbiausias dalykas yra tas, kad šitaip stengiamasi užkirsti kelią susiformuoti nepriklausomoms tikinčiųjų bendruomenėms.

BNS primena, kad dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui. Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui, kurio patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas Inokentijus anksčiau iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kai šie nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija LRT neneigė, kad parapijų turtas yra perimamas, tačiau priežasčių nedetalizavo.

LRT duomenimis, stačiatikių bažnyčia Lietuvoje, kaip ir kitos religinės bendruomenės, valdo platų nekilnojamojo turto tinklą, į kurį įeina daugiau kaip 50 cerkvių ir panašiai tiek pat parapijų.

Vienas iš šių kunigų Gintaras Sungaila teigia, jog dalis stačiatikių dvasininkų nori pereiti į pavaldumą kitam ortodoksų vyskupui, kad nejaustų sąžinės konflikto.

„Bet kokios spekuliacijos apie Ortodoksų bažnyčią Lietuvoje kaip galimą kitų valstybių įrankį yra absurdiškos (...). Piktavališkai tvirtinti, jog Lietuvos ortodoksų bažnyčios dvasininkija palaiko karą ir pateisina agresiją – tėra šmeižtas“, – pirmadienį išplatintame pareiškime teigia stačiatikių Lietuvoje vadovas.

Jis tikina, kad Lietuvos ortodoksai „buvo ir išliks atsidavę Lietuvai, ištikimi nepriklausomybės ir laisvės dvasiai“, taip pat besilaikantys įstatymų ir „įnešę savą indėlį į laisvos Lietuvos kūrimąsi“.

Praėjusią savaitę pranešta apie tai, kad metropolitas iš pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės. Visi šie dvasininkai kritikavo Rusijos agresiją, smerkė Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarcho Kirilo pareiškimus.

Ir štai – sulaukiau smūgio iš pasalų. Man graudu, meldžiu Dievo jų pasiklydusių sielų išganymo.

Inokentijus šiuos kunigus kaltina sąmokslu.

„Atėjo metas garsiai prabilti apie tai,  kas iki šiol nebuvo išsakyta – apie sąmokslą Lietuvos Ortodoksų Bažnyčioje. Grupė kunigų jau seniai kūrė planus pereiti į Konstantinopolio Patriarchato jurisdikciją, o po tragiškų įvykių Ukrainoje apie savo ketinimus prabilo viešai“, – teigė metropolitas.

„Kas tie kunigai? Jų vardai yra žinomi, jie yra pasiskelbę didvyriais ir kankiniais, tačiau iš tiesų tėra sunkiai nusidėję Dievui Bažnyčios skaldytojai. Jie patys pasirinko nesantarvės kelią, ir dabar bando sugundyti kitus kunigus bei tikinčiuosius“, – dėsto stačiatikių Lietuvoje vadovas.

Jis tvirtina, kad asmeniškai jam tai yra „skaudi patirtis“, nes dviem iš trijų dvasininkų pats suteikė kunigystės sakramentą, o jų santykiai „buvo pagrįsti nuoširdumu ir tėviška globa“.

„Ir štai – sulaukiau smūgio iš pasalų. Man graudu, meldžiu Dievo jų pasiklydusių sielų išganymo. Iš tiesų, jie nežino, ką daro, dangstydami savo kėslus gerais ketinimais, prieškarine retorika ir patriotiniais šūkiais“, – dėsto metropolitas Inokentijus.

Tuo metu vienas iš pasitraukusių kunigų G. Sungaila pabrėžė, kad jis su kolegomis neplanuoja kurti naujos Bažnyčios.

„Mes neplanuojame kurti naujos Bažnyčios – tenorime pereiti iš pavaldumo vienam ortodoksų vyskupui į pavaldumą kitam ortodoksų vyskupui, kad tikintieji ir mes nejaustume sąžinės konflikto“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė jis.

„Skirtingos Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijos vienoje valstybėje yra normali tikrovė daugelyje pasaulio šalių. Šiuo tikslu ir ketiname kreiptis į Konstantinopolio patriarchatą. Tą darydami neagituojame ir nenorime patraukti kitaip mąstančių žmonių, o tik vadovaujamės tos tikinčiųjų grupės dalimi, kuri dėl sąžinės konflikto negali pasilikti Maskvos patriarchato jurisdikcijoje“, – tvirtino G. Sungaila.

Anot jo, Konstantinopolio patriarchatas teikia sakramentus ir Maskvos patriarchato tikintiesiems, leidžia dvasininkams kartu tarnauti, todėl tikimasi, kad Lietuvoje ortodoksai išlaikys vienybę nepriklausomai nuo jurisdikcijos.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Bendruomenei vadovauja Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas.

Vasario 27 dieną sakydamas pamokslą Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas Maskvos priešininkus Ukrainoje vadino „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.