Pasibaigus kandidatūrų ir kandidatų programų teikimo terminui, tapo aišku, kas naujoje kadencijoje sieks eiti LTF prezidento, viceprezidentų ir LTF komisijų pirmininkų pareigas.

LTF prezidento posto sieks dabartinis prezidentas Darius Čerka (iškėlė Tinklinio ir pliažinio tinklinio sporto klubas „Auksma“) bei Andrius Steponavičius (iškėlė Vilniaus tinklinio sporto teisėjų klubas).

Vienintelis kandidatas – Marius Vasiliauskas – iškeltas į viceprezidento paplūdimio tinkliniui pareigas.

Viceprezidentu salės tinkliniui pretenduoja tapti Andrius Gaidys.

Jaunimo komisijos pirmininku tapti pretenduoja taip pat vienintelis kandidatas – Tadas Jansonas.

LTF teisėjų kolegijos pirmininko rinkimams iškeltos dvi kandidatūros. Į šias pareigas pretenduoja Audrius Gargasas ir Sergejus Rodinas.

Trenerių komisijos pirmininku pretenduoja tapti Vidas Makauskas ir Edgaras Suchanekas.

Tokio lygio suaugusių varžybos Lietuvoje bus rengiamos pirmą sykį.

Všį „Klaipėdos pliažo tinklinis“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės bendradarbiavimo dėka, dviejų žvaigždučių pasaulio turo paplūdimio tinklinio projektas Lietuvoje išvys dienos šviesą dar šiais metais. Šis turnyras vyks pačioje uostamiesčio širdyje - Teatro aikštėje. Būtent čia praėjusiais metais jau įvyko komercinis parodomasis turnyras „Amber Cup - Kredito garantas“. Klaipėdos centre buvo išpilta 150 kubinių metrų smėlio, o turnyrą galėjo pamatyti daugybė Klaipėdos gyventojų ir miesto svečių, kurie visą savaitgalį neliko abejingi tinklinio sporto šakai ir užgulę tribūnas stebėjo merginų kovas.

Po sėkmingo turnyro, organizatoriai kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla nusprendė tęsti tokių renginių tradicijas ir  Klaipėdos miestui padovanoti dar aukštesnio lygio renginį, kreipdamiesi į Lietuvos tinklinio federaciją (LTF) dėl  paraiškos teikti FIVB dviejų žvaigždučių turnyrui.

„Prieš keletą metų kilo mintis surengti turnyrą Klaipėdos senamiestyje. Praėjusiais metais su miesto pagalba pavyko surengti neoficialų turnyrą, kuris susilaukė daug neblogų atsiliepimų, taip pat buvo keletas entuziastingų Klaipėdos miesto atstovų, kurie pasisakė už tai, kad tęstume šią tradiciją. Taip nusprendėme siekti teisės surengti pasaulio taurės etapą. Čia didelį darbą atliko LTF, kuri pateikė paraišką ir CEV‘ui pateikė visas garantijas“, - sakė vienas turnyro organizatorių, Všį „Klaipėdos pliažo tinklinio“ klubo vadovas Andrius Dumbauskas.

A. Dumbauskas džiaugėsi, kad Klaipėdos savivaldybė ir šiemet noriai sutiko prisidėti prie renginio, nes organizatoriams reikia surinkti ne tik solidų prizinį fondą, bet ir įrengti 1000 vietų tribūnas bei įgyvendinti griežtus FIVB reikalavimus.

Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas Darius Čerka prisipažino, kad tokio lygio turnyras bus didelis iššūkis.

„Aišku, mes džiaugiamės, kad privačių iniciatyvų dėka Lietuvoje pradedami organizuoti tokio lygio renginiai, kurie yra ne tik puiki proga pakviesti į Lietuvą aukšto lygio žaidėjų, supažindinti su miestu ir šalimi, tačiau puiki proga ir mūsų sportininkams parodyti tinklinio bendruomenei bei savo rėmėjams aukšto lygio varžybas ir kovoti dėl aukščiausių vietų savo namuose. Organizacine prasme, tai bus iššūkis visiems - ir organizatoriams, ir federacijai. Nors tarptautinio lygio renginiai buvo organizuojami ir anksčiau, tačiau tokio lygio suaugusių turnyro dar nesame turėję. Po praėjusių metų renginio, organizatoriai ir miestas šįkart iškart griebė jautį už ragų ir peršoko prie dviejų žvaigždučių turnyro. Reikalavimai tokiam renginiui yra dideli - prizinis fondas privalo būti 20 tūkst. Eur, organizatoriai taip pat turės apgyvendinti sportininkus,  oficialius asmenis, atvyksiančius prižiūrėti renginį, reikalavimai pačiai turnyro organizacinei daliai yra taip pat dideli, todėl iššūkis laukia tikrai nemažas“, - teigė D. Čerka.

FIVB dviejų žvaigždučių moterų turnyro pagrindinėse varžybose dalyvaus 16 komandų. Dar tiek pat jų galės varžytis kvalifikacijoje. Turnyras vyks keturias dienas.

„Vasarą bus pats sezono įkarštis, dviejų žvaigždučių turnyrų nėra daug, o komandų, kurios nori dalyvauti tokio lygio varžybose, yra daug. Manau, kad visos vietos bus užpildytos“, - pridūrė A. Dumbauskas.

Specialiai šia proga į Lietuvą atvyko Europos tinklinio konfederacijos (CEV) prezidentas Aleksandaras Boričičius, viceprezidentas Luboras Halanda bei Rytų Europos zoninės tinklinio asociacijos (EEVZA) viceprezidentas Michailo Melnikas.

„Noriu pasveikinti Lietuvos tinklinio federaciją ir padėkoti žmonėms, kurie kūrė tinklinio istoriją. Privalome nesustoti ir žiūrėti į ateitį. Mes galime pasiūlyti įvairių rūšių tinklinį - galite žaisti salėje, paplūdimyje ir net ant sniego. Taip pat norime pradėti ir plėtoti naują projektą, skirtą mokykloms. Taip pat turime programą, kuri leistų kuo daugiau komandų išvykti į tarptautinius renginį. Labai džiaugiuosi, kad galiu ne tik atšvęsti šią šventę, bet ir su Lietuvos tinklinio vadovais aptarti mūsų naujus projektus“, – kalbėjo CEV prezidentas.

Lietuvos tinklinį taip pat sveikino švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesniesytė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto narė Agnė Vanagienė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis, o Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko Kęstučio Smirnovo sveikinimą perskaitė jo visuomeninis padėjėjas Renatas Mizeras.

CEV prezidentui buvo įteiktas LTOK apdovanojimas – olimpinė žvaigždė – už nuopelnus olimpizmui, o LTF prezidentui – „Citius.Altius.Fortius“.

Šventinio renginio metu LTF prezidentas Darius Čerka kartu su svečiais teikė padėkas ir apdovanojimus ilgamečiams tinklinio puoselėtojams už jų indėlį vystant ir plėtojant tinklinio sporto šaką Lietuvoje.

Lietuvos tinklinio istorija pradėta skaičiuoti nuo 1929 metų, kuomet Kaune buvo sužaistos pirmosios rungtynės tarp Latvijos lietuvių komandos Rygos „Vyčio“ ir Šančių rajono ekipos.

Didžiausią meistriškumą pasiekęs Lietuvos tinklininkas yra Vasilijus Matuševas. Jis 1968 metais su Sovietų Sąjungos rinktine tapo Meksiko olimpinių žaidynių čempionu. Renginio metu buvo apdovanota ir viena ryškiausių žaidėjų, 1970 m. pasaulio ir Europos čempione Marija Batutytė-Tatarūnienė.

Įsimintinas pergales Lietuvos sportininkai yra pasiekę paplūdimio tinklinyje, jaunimo grupėje. Europos jaunių ir jaunimo prizininkais yra tapę Arūnas Kirsnys, Arvydas Mišeikis, Arnoldas Barauskis, Andrius Gaidys, Indrė Sorokaitė, Sandra Zmidrevičiūtė, Ieva Dumbauskaitė, Monika Povilaitytė, Arnas Rumševičius, Lukas Každailis, Patrikas Stankevičius, Audrius Knašas.

CEV prezidentas pabrėžė, kad tinklinis yra labai graži sporto šaka ir reikia siekti, kad kuo daugiau žmonių galėtų įsitraukti, nepriklausomai, kokią tinklinio atšaką jie bepasirinktų.

„CEV vienodą dėmesį skiria visoms savo narėms. Tokios šalys, kaip Turkija, Lenkija, Italija, Rusija pakėlė tinklinį į aukščiausią lygį. Tam buvo daug priežasčių – jie daug investuoja į vaikų užimtumą, sportuoja visas tinklinio rūšis, organizuoja seminarus treneriams ir t.t. Viena iš svarbiausių mano užduočių yra sukurti stiprią Europos tinklinio bendruomenę. Antra užduotis – įdiegti šalyse minėtus projektus. Norime, kad kuo daugiau salės tinklinio klubų įsitrauktų į Europos turnyrus, taip pat toliau stiprinti paplūdimio ir sniego tinklinio pozicijas. Noriu pabrėžti, kad nesvarbu, kokia maža šalis bebūtų, kad ir koks sportas būtų populiariausias vienoje ar kitoje šalyje, viską galima pasiekti. Serbija taip pat nėra didelė šalis, bet tiek vyrai, tiek moterys tapo Europos čempionais. Privaloma yra tikėti ir nepasiduoti siekiant savo tikslų“, – pabrėžė A. Boričičius.

I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė tapo pirmosiomis Europos sniego tinklinio čempionėmis, o tame pačiame čempionate bronzą iškovojo A. Rumševičius ir L. Každailis. Pasaulio tinklinio federacija (FIVB) siekia, kad sniego tinklinis būtų įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą. A. Boričičius prisipažino, kad sniego tinklinio plėtra vyksta sėkmingai ir 2026 metais šis tikslas gali būti pasiektas.

„Sniego tinklinis vystosi sėkmingai, kartu su FIVB dirbame ties tuo, kad 2026 metais šis sportas taptų olimpiniu. Tarptautinis olimpinis komitetas kaip niekad anksčiau yra suinteresuotas turėti tinklinį žiemos olimpiados programoje“, – sakė CEV vadovas.

A. Boričičius ir D. Čerka už viso gyvenimo nuopelnus apdovanojo Vytautą Jankų ir Vladimirą Artomonovą.

Lietuvos tinklinio 90-mečio renginyje savo istorijomis pasidalino mūsų šalies veteranai, klubų vadovai, sniego, paplūdimio, salės ir tinklinio sėdint atstovai. Kaip pabrėžė ne vienas renginio svečias, svarbiausia tokioje šventėje –bendravimas ir vienybė siekiant dar geresnio naujo dešimtmečio.

Pagal naujus kriterijus patvirtinus finansavimą sporto šakų federacijoms, Lietuvos tinklinio finansavimas sumenko kone perpus.

LTF vadovai sutinka, kad kriterijai dalinant valstybės pinigus yra reikalingi, bet tam turi būti įvertinta kiekvienos sporto šakos specifika, varžybų ir dalyvių skaičius, lygis.

„Mes tikrai esame už aiškų algoritmą, kaip turi būti skirstomi sportui pinigai Lietuvoje. Pagal sudarytus kriterijus lyg ir labiausiai skatinamas rezultatų siekimas, nes strateginėms sporto šakoms skiriama pagrindinė lėšų dalis, o 75 proc. lėšų skiriama už pasiektus rezultatus, - teigė LTF prezidentas Darius Čerka. - Tačiau dabar pagal kriterijus išėjo taip, kad yra ne strateginių ir net neolimpinių sporto šakų, kurias Lietuvos vyriausybė finansuoja net dukart labiau nei strategines. Ar tikrai tokia yra valstybės sporto strategija?“.

Būtent skirtingas įvairių sporto šakų tarptautinių varžybų organizavimas neleidžia vienodai vertinti komandų pasiekimų.

„Pagal dabar nustatytus kriterijus išeina taip, kad sporto šakos, kurios gyvena ir, didelė tikimybė, kad dar ilgai gyvens 3-4 divizionuose, yra finansuojamos daugiau nei tos, kurios turi aukštus rezultatus Europos čempionatuose bei didelį potencialą ateityje būti olimpinėse žaidynėse ar pan. Tai parodo, kad su nustatytais kriterijais yra ne viskas tvarkoje, - aiškino LTF prezidentas. - Valstybė turi labai išsigryninti ko siekia, kokie prioritetai ir ko reikia. Tokios šalys kaip Vokietija ar Anglija, turėdamos žymiai didesnį sporto finansavimo biudžetą, neremia visų sporto šakų, bet tas, kurias remia, tai daro taip, kad sportininkai būtų konkurencingi pasaulyje. Pas mus remiamos visos sporto šakos, daugelis po 2000-30000 eurų metams. Kokių pasiekimų galime tikėtis? Nesame turtinga šalis, galinti sau daug leisti“.

Kol kas galima matyti, kad sukurti kriterijai skatina federacijas, kurių dalyvių skaičius Europos ir pasaulio čempionatuose yra nedidelis. Tai yra skatina sporto šakas, kurios nėra populiarios. Pavyzdžiui, jeigu Europos čempionate dalyvauja tik 21-os šalies komanda, Lietuvai atstovaujanti komanda, kurią sudaro 16 narių, jame užima paskutinę - 18-21 vietą, savo sporto šakai su savo pasiekimu surenka 250-300 taškų. Toks pasiekimas ir įvertinimas lemia nemenką šios sporto šakos finansavimą, kuris, gali siekti apie 20 tūkst. eurų, o jei kitos sporto šakos komanda, kurią sudaro tik du sportininkai, tam kad, visų pirma, patektų į finalinį Europos čempionato etapą turi varžytis su 700 komandų, sudalyvauti daugelyje atrankos varžybų, ir tik po to patekusios į finalinį Europos čempionato etapą jame užima kiek aukštesnę - 17-ąją vietą, ši komanda gauna tik 34 taškus. Tampa aišku, kad toks įvertinimas taškais lems gerokai menkesnį finansavimą palyginus su aukščiau minėtuoju. Tai parodo, kad nėra atsižvelgiama į sporto šakų čempionatų specifiką ir ji neatsispindi vertinant komandų pasiekimus.

Nors KKSD vadovas Edis Urbanavičius ne kartą aiškino, kad viena svarbiausių reformos minčių yra didesnis skaidrumas, specialios darbo grupės kompetencija ir gebėjimai sukurti ir pritaikyti kriterijus kelia didelių abejonių.

Neformalaus susitikimo su sporto federacijų ir Vyriausybės atstovais metu, LTF prezidentas pažymėjo, kad būdas, kuriuo yra surenkami ir sutikrinami duomenys, kelia didelę riziką skaidrumui. Šiai dienai nėra aiškios nustatytų ir aprašytų duomenų pateikimo taisyklių ir duomenų kontrolės, o duomenys suvedami rankiniu būdu, todėl yra didelė klaidingų duomenų pateikimo galimybė, kuri suponuoja didelę tikimybę, kad sukurti kriterijai gali tinkamai neveikti.

„Pateiktuose duomenyse yra atvejų, kai sporto šaka užima 25-ąją vietą suaugusių Europos čempionate, o pateiktuose duomenyse ji nurodoma kaip 24-a. Tai atrodytų maža klaida, bet pagal kriterijus 24-a vieta yra vertinama, o 25-a - ne. Reiškia, liko nepastebėta, kaip federacijai neteisingai skirta nemenka suma kitų federacijų sąskaita. Tokie atvejai parodo, kad griežtų duomenų pateikimo taisyklių ir duomenų kontrolės nebuvimas sudaro sąlygas piktnaudžiavimui“, - sakė D. Čerka.

Taip pat net ir paprastiems žmonėms aišku, kad komandinės sporto šakos turi būti vertinamos skirtingai nei individualios.

„Tikrai reikia atskiri komandines ir individualias sporto šakas. Dar daugiau, manau tiek individualių, tiek komandinių sporto šakų grupių viduje galima padaryti smulkesnes grupes pagal vienodas savybes (panašus dalyvių skaičius varžybose, komandos narių skaičius ir pan.)“, - sakė D. Čerka.

Po šios reformos Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) tapo atsakingas tik už sporto bazes, o trenerius ir įvairų aptarnaujantį personalą nuo šiol turės samdytis pačios federacijos. Tiesa, tuo pačiu federacijos tampa pačios atsakingos už sportininkų rezultatus. Verta pažymėti, kad tinklinis, kaip ir kitos žaidimų sporto šakos niekada neturėjo galimybės naudotis nemokamomis medikų ar kineziterapeutų paslaugomis.

„Praktiškai visos sporto šakos, išskyrus galbūt kokias dvi, tikrai niekada neturėjo pakankamai resursų kokybiškai rengti sportininkus ir siekti aukštų rezultatų. Kažkur girdėjau, kad Lietuvos medaliai tarptautinėse arenose yra vieni pigiausių. Tiesiog valstybė į sportą neinvestuoja, jos kiti prioritetai. Valdant varganą biudžetą, decentralizuota sistema nėra privalumas. Federacijos neturi pakankamai resursų ir geram administravimui, ir bazių nuomai, ir kompetentingiems treneriams ir sportininkų varžyboms ir t.t. Centralizuota sistema dalį tų išlaidų padengė federacijoms, kurios turėjo rezultatus, išskyrus žaidimų sporto šakas. Joms tas yra skaidžiausia“, - pabrėžė D. Čerka.

Smarkiai sumažėjęs finansavimas gali atsiliepti Lietuvos tinklininkams. Net 10 paplūdimio tinklininkų yra įtraukti į 2020 metų olimpinės rinktinės kandidatų ir olimpinės pamainos narių sąrašą. Šioje sporto šakoje yra ne tik didžiulė konkurencija, bet ir sudėtinga sistema. Norint patekti į pasaulio arba Europos čempionatų finalines varžybas, reikia visus metus rinkti reitingo taškus, o tai reiškia, kad žaidėjams reikia nuolat dalyvauti turnyruose (13-17 turnyrų per metus), kurie išsibarstę po visą pasaulį, o tai kainuoja nemažus pinigus - tiek pasiruošimas, tiek kelionės.

Paplūdimio tinklinyje matoma, kad sportininkų pamaina auga, jaunimo tarpe atsiranda talentingų jaunųjų žaidėjų, kurie turi galimybę ir tikslą išaugti ir atstovauti Lietuvai Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, tačiau ne visi iš jų turi galimybių treniruotis privačiomis lėšomis. Esant dabartiniam lėšų skirstymui, į dalį varžybų sportininkams teks keliauti iš nuosavų lėšų, ieškotis privačių rėmėjų arba tiesiog mesti sportą. Nesant lėšų ir negalint dalyvauti varžybose, paprasčiausiai nebus renkami reitingo taškai, kurie leistų dalyvauti aukštesnio rango varžybose, tuo pačiu užkertant kelią į siekti tam tikrų rezultatų. Būtent už nuosavas ir rėmėjų lėšas geriausi Lietuvos tinklininkai Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis išvyksta į turnyrus Irane ir JAV.

Lietuvos tinklinio federacija apima ne tik paplūdimio, bet ir salės bei sniego tinklinį, kurių tinkamam vystymui pagal nustatytus kriterijus lėšų iš valstybės biudžeto tiesiog nebelieka, federacijai yra priversta ieškoti kitų būdų, kaip surasti lėšų jauniesiems tinklininkams skatinti juos tobulėti ir augti savo žaidimu, dalyvaujant tarptautinėse varžybose.

Įdomu tai, kad KKSD reforma nepatenkintos liko dauguma sporto šakų federacijų.

Trečiąją pergalę iš eilės iškovojo „Vilniaus kolegijos-Flamingo Volley“ komanda, kuri savo aikštėje užtikrintai 3-0 (25:15, 25:14, 26:24) nugalėjo Latvijos čempionę Rygos „RTU-Robežsardze“.

Po 11 taškų šeimininkams pelnė Karolis Rimkus, Martynas Miliukas ir Robertas Juchnevičius, 10 – Jonas Rakickas.

Rygos komandos treneris Raimondas Vildė, Seulo olimpinių žaidynių tinklinio vicečempionas, po rungtynių teigė: „Pelnytai pralaimėjome, patys esame kalti, blogiau žaisti turbūt nebuvo įmanoma. Turėjome visas galimybes laimėti trečią setą, bet jomis nepasinaudojome. Aš visą vasarą dirbau su Latvijos nacionaline rinktine, todėl komanda realiai pradėjo treniruotis tik spalio mėnesį. O „Vilniaus Kolegija-Flamingo Volley“ yra gera komanda, labai subalansuota, Vasilijus su ja puikiai padirbėjo – vaikinai daro mažai savo klaidų, žaidžia tiksliai, agresyviai paduoda kamuolį, todėl mes nesusitvarkėme“.

Vilniečių treneris ir vadovas Vasilijus Burakinskis džiaugėsi savo auklėtinių žaidimu.

„Jautėsi, kad varžovai buvo ką tik atvykę po ilgos kelionės, be to, mes juos iš pat pradžių spaudėme padavimais, Rygos komanda pradėjo savo padavimą ir žaidimą „atrado“ tik trečiame sete. Taip pat gerai dirbo mūsų užtvara, gynyba, sekėsi gynyboje išsitrauktus kamuolius paversti taškais. Trečiame sete mūsų padavimas tapo mažiau efektyvus, latviai gerai priiminėjo, gerai organizavo savo atakas, pradėjo mus spausti stipriais padavimais. Trečiame sete rezultatas galėtu būti kiek „švelnesnis“, bet mes praradome žaidimo tempą ir agresyvumą atakuodami. Atlikus keletą keitimų mums pavyko išplėšti pergalę, o lemiamą tašką žaidžiant "ant balanso" sėkmingu padavimų pelnė Lukas Každailis“, – pasakojo V. Burakinskis.

Treneris taip pat išreiškė padėką Rygos komandos treneriui R. Vildei už konsultacijas: „Esant galimybei, pasikalbėdavome apie jo tinklinio žaidimo aspektų matymą, filosofija, galimą problemų sprendimų būdus - šie patarimai padeda mums tobulėti“.

Pirmąją pergalę Baltijos lygos istorijoje iškovojo Šiaulių „Elgos-Master Idea-SM Dubysos“ komanda. Baltijos čempionato debiutantai namuose 3-1 (19:25, 25:17, 25:22, 25:16) nugalėjo Latvijos vicečempionę Uozuolniekų „Poliurs-Ozolnieki“.

Nugalėtojams 21 tašką pelnė Edvinas Vaškelis, 15 – Arnas Rumševičius, 12 – Audrius Aleknavičius, 11 – Karolis Šlimas, 10 – Paulius Misiukevičius.

„Po pralaimėto pirmo seto susitvarkėme su priėmimu, pagerinome gynybą ir pavyko sėkmingai žaisti per centrą. Būtent prastas priėmimas buvo didžiausia problema pirmosiose rungtynėse, kurias mes pralaimėjome, todėl džiaugiuosi, kad pavyko tai ištaisyti“, – kalbėjo Šiaulių ekipos treneris Modestas Strockis.

Sekmadienį Lietuvos komandos apsikeis varžovais. Vilniečiai 18 val. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) sporto salėje susitiks su „Poliurs-Ozolnieki“, o šiauliečiai „SM Dubysos“ salėje 17 val. žais su „RTU-Robežsardze“ tinklininkais. 

2015-ieji metai Lietuvos tinkliniui buvo kaip niekada įtempti, bet sėkmingi. Lietuvoje sėkmingai praūžė paplūdimio tinklinio olimpinės atrankos turnyrai, auga klubų lygis, o sportininkai džiugino meistriškumo augimu.

Lietuvos paplūdimio tinklinio lyderės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė 2015 metais fantastiškai pasirodė pirmosiose Europos žaidynėse Baku (Azerbaidžanas), kur iškovojo bronzos medalius. Tokios pat prabos apdovanojimus jos pelnė ir Europos jaunimo pirmenybėse. I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė antrus metus eilės buvo nominuotos Lietuvos sporto apdovanojimuose tarp geriausių Lietuvos moterų komandų.

Sėkmingai pasirodžiusios atrankos į olimpines žaidynes turnyruose Vilniuje, lietuvaitės išsaugojo galimybę 2016 metais vykti į Rio de Žaneirą. Sparčiai tobulėjantys Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis blykstelėjo metų gale, Latvijoje laimėdami Rytų Europos paplūdimio tinklinio čempionato bronzos medalius.

Apie prabėgusius metus ir laukiančius iššūkius - pokalbis su Lietuvos tinklinio federacijos prezidentu Mariumi Vasiliausku.

- Kokie Lietuvos tinkliniui buvo 2015 metai?

- 2015 metais buvo labai daug darbo, labai daug renginių ir varžybų. Laimėjome tris medalius. I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė iškovojo Europos žaidynių Baku ir Europos jaunimo čempionato bronzos medalius, Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis iškovojo Rytų Europos paplūdimio tinklinio čempionato bronzą. Reikėtų išskirti ir Europos jaunių (iki 18 metų) pirmenybėse ketvirtąją vietą užėmusius Aurimą Mazūrą ir Audrių Knašą. Rezultatais metai buvo geri. Lietuvos čempionatų finalus stebėjo apie 2 tūkst. žiūrovų, susidomėjimu esame patenkinti. Kaune atidaryta 2000 metais ir vėliau gimusių merginų salės tinklinio sportinė klasė, kurioje merginos turi galimybę sportuoti dukart per dieną. Pasikvietėme du trenerius iš Ukrainos, kurie yra su skirtingomis šalimis laimėję Europos čempionatų medalius. Ten dirba ir jaunas Lietuvos treneris Saulius Matikonis. Tikimės, kad jis perims visą informaciją iš ukrainiečių, o merginos ateityje sudarys suaugusiųjų rinktinės pagrindą. Taip pat Vilniuje sudarytos sąlygos profesionaliai visus metus sportuoti 10 perspektyviausių šalies paplūdimio tinklininkų.

- Kas Lietuvoje laukia šiais metais?

- Šiais metais laukia daug darbo su sportinės klasės išlaikymu. Taip pat Lietuvoje vyks Europos moterų salės tinklinio pirmenybių etapas. Vilniuje vyks Rytų Europos šalių jaunių (iki 18 metų) čempionatas. Taip pat laukia Lietuvos čempionatų, LTF taurės, Baltijos lygos varžybos. Laukia intensyvūs ir darbingi metai.

- Kokios galimybės išvysti Lietuvos porą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse?

- Birželio mėnesį Norvegijoje vyks olimpinių žaidynių atranka dėl trijų kelialapių į olimpines žaidynes. Pagal pajėgumą mūsų merginos tarp 16 komandų yra maždaug aštuntos-dešimtos, bet mes turime dar pusę metų, mūsų sportininkės yra jaunos ir kadangi viskas spręsis vienose varžybose, mes stengsimės patekti į olimpines žaidynes. Jei nepavyks, per daug nenusiminsime, nes mūsų tikslas olimpinėse žaidynėse yra laimėti auksą, o ne tik dalyvauti. Daug tikimės ir iš vaikinų, todėl jei viskas bus gerai, tolimesnėje ateityje olimpinėse žaidynėse turėsime tiek moterų, tiek vyrų komandas. Lietuvoje sparčiai daugėja uždarų ir atvirų aikštynų, todėl didės sportuojančių vaikų skaičius ir galėsime rasti daugiau talentų.

- Kokia situacija salės tinklinyje? Ar klubai daro pažangą?

- Lietuvos klubai stiprėja. Vilniaus klubas po pertraukos vėl dalyvauja Baltijos čempionate. Kiek girdėjau, kitais metais dalyvauti Baltijos pirmenybėse norinčių bus daugiau. Finansiškai stipri yra Raseinių "Norvelitos" komanda, Šiaulių "Elga-Master Idea-SM Dubysa" jau senai galvoja apie Baltijos lygą. Netolimoje ateityje tikimės turėti 3-4 komandas Baltijos čempionate, kurios vėliau galėtų varžytis ir Europos taurėse. Moterų Baltijos lygoje varžosi dvi Lietuvos ekipos ir jos patenka tarp 6 geriausių. Su kiekvienais metais bandysime kilti vis aukščiau.

- Kokie iššūkiai laukia Lietuvos salės tinklinio rinktinių?

- Mes žinome salės tinklinio rinktinių pajėgumą, todėl didelių tikslų šiemet nekeliame. Rinktinėms reikia žaidėjus auginti nuo pat mažens. Dabar turime sportininkų, kurie žaidžia Baltijos lygose, turime žaidėjų užsienyje. Jų lygis kyla, nes jie dar jauni. Galbūt po keleto metų tie žaidėjai jau bus lygiaverčiai pajėgių Europos šalių sportininkams.