Gebėjimai nebestebins

Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) Stasio Lozoraičio premijos vertinimo komisija vieningai nusprendė aukščiausią kasmetį draugijos apdovanojimą – premiją "Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą" – skirti Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui L.Mažyliui.

Premijos laureato kolegė neapriklausomybę atgavusios Lietuvos, Kauno sąjūdžio spaudoje, Regina Pupalaigytė pastebėjo: "L.Mažylio straipsniai pasižymėjo ne tik aiškia ir labai taisyklinga lietuvių kalba ir grakščiu, kartais šiek tiek ironišku stiliumi, bet ir giliomis, logiškai sukonstruotomis įžvalgomis, perteikiančias to meto politines aktualijas ir teisingai numatančias ateitį."

"Kaip įdomu – profesorius dirbo žurnalistu jau prieš 30 metų! Tad dabar, stebint profesorius vedamą istorinių apybraižų ciklą per Lietuvos televiziją, jo gebėjimai nebestebins", – sakė premijos įteikimo iškilmėse dalyvavusi Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė.

Pakėlė žmonių širdis

L.Mažylis labiausiai žinomas dėl Berlyne surasto Vasario 16-osios akto, išbudinusio tautą, tačiau šiuo keliu jis nuėjo neatsitiktinai – tai lėmė ne tik gilios profesoriaus šeimos lietuvybės, patriotizmo šaknys, bet ir deputato veikla Kauno miesto taryboje, darbas Sąjūdžio ir nepriklausomybę atgavusios Lietuvos spaudoje.

Žurnalistinis smalsumas, domėjimasis istorija, politika paakino kuklųjį profesorių sėsti į autobusą ir, nuvažiavus į archyvą Berlyne, pakelti Lietuvos žmonių širdis ir galvas – tokia pribloškianti L.Mažylio surasto dokumento svarba.

Žurnalistinio kelio pradžia

Tapęs populiarus, politologas, publicistas, istorijos tyrinėtojas L.Mažylis dabar jau žinomas ir kaip Lietuvos televizijos laidų ciklo "Šiandien prieš 100 metų" vedėjas.

Į klausimą, kada konkrečiai ir kur prasidėjo jo žurnalistinė karjera, prof. L.Mažylis jam būdingu lengvu kalbos stiliumi atsakė: "Moksleiviams skirtame žurnale, kuris išspausdino mano atsiųstą žinutę ir mano paties darytą nuotrauką. Na, o jei rimtai, tai žurnalistinę karjerą pradėjau 1989 m. lapkritį Kauno sąjūdžio spaudoje, kartu būdamas miesto tarybos deputatas. Pradėjau rašyti į "Kauno aidą", o netrukus buvau paskirtas laikraščio "Kauno laikas" redaktoriaus Kazio Požėros vienu iš pavaduotojų. Tiesa, prieš tai aš prašiau jo leisti man pagalvoti dėl šių pareigų, bet, grįžęs iš tarptautinės chemikų konferencijos Čekijoje – aš juk buvau chemikas, dirbau institute – pamačiau laikraštį, kuriame jau buvo išspausdinta mano, kaip laikraščio redaktoriaus pavaduotojo, pavardė.

Beje, šeima labai skeptiškai vertino mano galimybes dirbti šį darbą. Tačiau būtent darbas šiame dienraštyje 1990–1993 m. tapo pagrindiniu mano užsiėmimu", – sakė profesorius.

Penkios gyvenimo moterys

L.Mažylis džiaugėsi gavęs renginyje atminimui dokumentą, liudijantį, kad buvo įgaliotas stebėti Stasio Lozoraičio, kandidatavusio į Lietuvos Respublikos prezidento postą, rinkimų kampaniją.

Prezidentūroje gausiai susirinkusiųjų dėmesį prof. L.Mažylis atkreipė į įvairius sutapimus jo gyvenime ir veikloje.

"Esu 20-as premijos laureatas, ir Vasario 16-osios akto signatarų buvo 20. Pastebėjau, kad Istorinėje prezidentūroje, kur kasmet įteikiamos S.Lozoraičio premijos, dirba penkios moterys. Ir aš turiu penkias moteris – žmoną, dukrą, anūkę, uošvę ir sesę", – šypsodamasis vardijo laureatas.

Esu 20-as premijos laureatas, ir Vasario 16-osios akto signatarų buvo 20.

Paslaptingas planas

Pasak prof. L.Mažylio, televizijos dokumentinių apybraižų ciklo "Šiandien prieš 100 metų" idėjos autoriumi reiktų laikyti Edmundą Jakilaitį. Būtent jis pasiūlė profesoriui dalyvauti tame dokumentinių filmų cikle, tačiau L.Mažylis, grįžęs iš Berlyno, pats puoselėjo panašią idėją. Pirmosios ciklo apybraižos buvo, pasak profesoriaus, labai brangios visomis prasmėmis, o jų vedėju tapęs L.Mažylis netikėtai pačiam sau apčiuopė aktoriaus gyslelę. Laureatas džiaugėsi tikrų profesionalų komanda, kuri drauge su juo dirbo, kartu kūrė apybraižų scenarijus.

L.Mažylis asmeniškai ypač vertina dokumentinio ciklo apybraižą apie 1919 m. gruodžio 11-osios Lietuvos Tarybos pareiškimą dėl Lietuvos valstybingumo. Renginio pabaigoje laureatas dar kartą patvirtino savo ryšio su žurnalistika gyvybingumą.

"Turiu planą, susijusį su žurnalistine veikla, tačiau dabar nenoriu jo atskleisti. Dar per anksti", – mįslingai pasakė L.Mažylis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė "darbietė" Audronė Pitrėnienė siūlo pertvarkyti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją.

Pagal siūlymą, būtų keičiamas ne tik visuomenės informavimo etiką prižiūrinčios institucijos sudarymo tvarka, bet ir pavadinimas, finansavimo šaltiniai, teisinis statusas.

Pagal siūlymą, dabartines Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos funkcijas atliktų Visuomenės informavimo etikos asociacija. Į ją savo atstovus deleguotų Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.

Šiuo metu atstovus į komisiją siunčia ne tik aukščiau išvardytos organizacijos, bet ir Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, kitos sąjungos.

A.Pitrėnienė tvirtina, kad pertvarkius komisiją bus aiškiau nustatytas jos teisinis statusas, užtikrintas tinkamas finansavimo mechanizmas, sustiprintas visuomenės informavimo srities savireguliacinis mechanizmas.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisos projekte numatyta, kad asociacijos veikla finansuojama iš 20 proc. metinių įmokų už transliavimo ar retransliavimo licencijas, 0,2 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio už laikraščių ir žurnalų pardavimą.

Dabar Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija išlaikoma iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų, o konkretų finansavimo dydį nustato fondo taryba.

"Pažymėtina, kad iš fondo paskirtų lėšų komisija negali tinkamai įgyvendinti jai pavestų funkcijų, todėl užtrunka skundų nagrinėjimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, dažni atvejai, kai komisijos sprendimai dėl pernelyg vėlyvo jų priėmimo tampa nebeaktualūs", - projekto aiškinamajame rašte cituojama A.Pitrėnienė.