Viena nekilnojamojo turto plėtra ir projektavimu, statyba bei renovacija besiverčianti bendrovė pardavė 8 gyvenamosios paskirties statinius už bendrą 997 tūkst. sumą. „VMI specialistams atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad pastarosios bendrovės kontrolė pagrįsta - statinių pardavimo sandorių bendrovė neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, o pardavimo PVM nedeklaravo ir nesumokėjo. Po atlikto patikrinimo bendrovė šiuos sandorius deklaravo bei patikslino reikiamas PVM deklaracijas, kuriose iš viso deklaruota 213 tūkst. PVM nepriemokos,“ - apie išaiškintą atvejį pasakoja Kauno AVMI Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė.

„Matomi atvejai patvirtina VMI įtarimus dėl tarp PVM mokėtojų paplitusio piktnaudžiavimo neapskaitant pajamų, vengiant laiku deklaruoti pardavimo PVM, nepagrįstai didinant PVM atskaitą.  Remiantis Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) PVM sąskaitų faktūrų (toliau - i.SAF) posistemio duomenimis ir kita VMI turima informacija apie vykdytus NT sandorius, Kauno AVMI patikrino keturis mokesčių mokėtojus, kurie po atliktų veiksmų papildomai deklaravo daugiau nei 232 tūkstančius eurų mokėtino PVM,“ - teigia L. Brazlauskienė, akcentuodama, kad įdiegtas i.SAF posistemis mokesčių administratoriui suteikia galimybę analizuoti visų PVM mokėtojų teikiamus duomenis apie gaunamas bei išrašomas PVM sąskaitas faktūras, o tai padeda apriboti PVM slėpimo galimybes bei mažiau trukdant verslą užtikrinti teisingą PVM deklaravimą ir lygios konkurencijos rinkoje sąlygas sąžiningiems mokesčių mokėtojams.

Per šių metų sausio – liepos mėnesius po VMI atliktų stebėsenos ir kontrolės veiksmų, inicijuotų i.SAF ir i.VAZ duomenų analizės pagrindu, mokesčių mokėtojai iš viso papildomai deklaravo apie 3,3 mln. eurų PVM.

VMI pabrėžia, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai i.SAF portale gali ne tik pateikti PVM sąskaitų faktūrų registrus, o smulkusis verslas išrašyti ir gauti elektronines PVM sąskaitas faktūras, bet ir užsisakyti preliminarios PVM deklaracijos paslaugą, kurios pagalba galima lengviau nustatyti teisingą visų pajamų apskaitymą. i.SAF posistemis vartotojams suteikia galimybę naudotis ir PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo paslauga, kuomet įmonių buhalteriai gali pasitikrinti, ar yra apskaitytos visos gautos bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ir ar PVM sąskaitų faktūrų registrai ir PVM deklaracijos yra pateikti teisingai. Funkcionalus i.SAF posistemis apskaitą tvarkantiems asmenims padeda taupyti  laiką, o smulkiajam verslui nereikia įsigyti specialių programų. Apie pastebėtas galimas klaidas i.SAF vartotojai yra informuojami automatiškai. Mokesčių mokėtojų patogumui i.SAF portale skelbiami paslaugų vedliai,  VMI interneto svetainėje skelbiami aktualūs e. seminarų įrašai https://www.vmi.lt/renginiai/irasai, o nuolat atnaujinamą informaciją, atmintines, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, galima rasti i.SAF skiltyje VMI interneto svetainėje, adresu http://www.vmi.lt/cms/i.saf.

VMI akcentuoja, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir moka laiku, o dalis nesąžiningų rinkos dalyvių, kenkdami kitiems ūkio subjektams, slepia mokesčius ir gyvena sąžiningųjų sąskaita. Mokesčių inspekcija tikisi, kad sąžiningai veikiantis verslas ir pilietiški gyventojai ne tik palaikys Mokesčių administratoriaus pastangas užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bet ir informuos apie nesąžiningus rinkos žaidėjus. Pranešti apie mokestinius pažeidimus galima VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, užėjus į apskrities Mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad patikrinimo metu nustatė mobiliaisiais telefonais prekiaujančią bendrovę, kuri iš kitų ES valstybių įsigytoms prekėms nepagrįstai taikė 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ir nesumokėjo apie 700 tūkst. eurų. Po Kauno mokesčių inspektorių atlikto patikrinimo kartu su delspinigiais ir bauda iš viso bendrovė į valstybės biudžetą turės sumokėti apie 1 mln. eurų.

Tikrinta Lietuvos bendrovė iš Čekijos bei Jungtinės Karalystės įmonių įsigijo mobiliųjų telefonų už daugiau nei 3 mln. eurų ir neįvežant į Lietuvos teritoriją juos tiesiogiai iš Vengrijos eksportavo Ukrainos įmonei. Patikrinę įtarimų sukėlusius prekių gabenimo dokumentus bei sąskaitas faktūras mokesčių inspektoriai nustatė, kad telefonų įsigijimo vieta vis dėlto yra ne Vengrija, o Lietuva, nes PVM sąskaitose faktūrose nurodytas bendrovei Lietuvoje suteiktas PVM mokėtojo kodas.

„Įsigytų prekių nuosavybės teisės bendrovei perėjo jų pristatymo į Vengrijoje esantį sandėlį dieną, tačiau Lietuvos mokesčių administratorius išsiaiškino, kad Vengrijoje bendrovė nėra registruota PVM mokėtoju. Taigi ji nesilaikė bendrosios Europos Sąjungos PVM apmokestinimo tvarkos ir nesumokėjo pardavimo PVM toje valstybėje, kurioje pasibaigė prekių gabenimas, t.y. Vengrijoje. Lietuvos PVM mokėtojas privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir Vengrijoje bei ten sumokėti priklausančius mokesčius“, - teigia Kauno AVMI Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė.

Pasak L. Brazlauskienės, vertinant nustatytus pažeidimus buvo pritaikyta vadinamoji „rezervo“ taisyklė ir konstatuota, kad bendrovė Lietuvoje neteisėtai mėgino išvengti PVM. Be to, mokesčių inspektoriams bendrovė negalėjo pateikti įrodymų, kad iš Čekijos ir Jungtinės Karalystės įmonių įsigytų mobiliųjų telefonų pardavimo PVM buvo sumokėtas Vengrijoje, taip pat negalėjo pateikti Vengrijos mokesčių administratoriaus patvirtinimo, kad šioje šalyje neprivalėjo registruotis PVM mokėtoju ir mokėti mokesčius. Todėl ši įmonė neturėjo teisės pateikti patikslintos PVM deklaracijos, kad pagal „rezervo“ taisyklę Lietuvoje sumažintų mokėtino PVM sumą.

Kauno AVMI patikrintai bendrovei papildomai apskaičiavo apie 700 tūkst. eurų nesumokėto PVM, per 80 tūkst. eurų delspinigių ir skyrė daugiau nei 200 tūkst. eurų baudą.

VMI primena, kad šiuo metu įgyvendina „PSF“ projektą, kurio metu renkami PVM sąskaitų faktūrų duomenys iš rizikingiausių 7 tūkst. šalies įmonių – taip siekiama užtikrinti lygias konkurencijos sąlygas sąžiningam verslui, netrukdyti tinkamai mokestines prievoles vykdantiems mokėtojams, gerinti biudžeto pajamų surinkimą ir operatyviai gauti informaciją, padedančią objektyviau įvertinti esamą verslo situaciją.