Šiuos mokslo metus streiku pradėję šalies mokytojai nuo vakar tęsia protesto akciją ir, kaip patys teigia, streikuoja, nes nori oraus atlyginimo, kurio pakėlimo nesuėstų infliacija, nori sau ir moksleiviams gerų darbo sąlygų, nori aiškaus etatų skirstymo.

„Pradedama nauja mokytojų streiko banga, Vilniuje prie parlamento susirinkę pedagogai nori atskleisti, kiek jie iš tikrųjų uždirba, paneigti tam tikrus mitus ir dar sykį parodyti savo ryžtą, kad galiausiai būtų ne tik kalbama apie problemas, bet jos ir sprendžiamos, o ne dangstomasi kažkokia iškraipyta statistika“, – kalbėjo piketuoti į Vilnių išvykusi klaipėdietė L. Bručkienė.

Kaip tik šiandien, lapkričio 23-iąją, Seime bus svarstomas kitų metų šalies biudžetas.

Klaipėdos mokytojų atstovai, tarp jų ir L. Bručkienė, ketina eiti į posėdį ir stebėti, kaip bus svarstomas biudžetas.

„Jei atsitiktų taip, kad parlamentarai, išnagrinėję biudžetą, nubalsuos mokytojų nenaudai, pedagogų profsąjungų susivienijimų pirmininkai spręs, ką darysime toliau. Iš tikrųjų tai nėra labai daug variantų, mes juos visus svarstome. Iš esmės mokytojai bus padarę viską, kas yra jų jėgoms ir jų galioje, tai yra pademonstravę savo nepritarimą tam, kas vyksta valstybėje švietimo klausimais, o politikų valioje yra išgirsti arba neišgirsti mokytojus ir jų keliamas problemas“, – kalbėjo L. Bručkienė.

Trečiadienį atnaujintas visuotinis mokytojų streikas, kol kas suplanuotas trims dienoms – iki penktadienio, lapkričio 24-osios.

Tolesni protestuojančių pedagogų veiksmai priklausys nuo Seimo narių sprendimo.

„Dainuodami išeiname iš Kaltinėnų ir sukame link Nemakščių. Viskas vyksta linksmai ir griežtai pagal numatytą planą. Šiuo metu žygiuoja šeši moksleiviai ir 10 mokytojų. Nuėjome jau daugiau nei 90 km, kiekviena diena kitokia, emociškai nuotaika pakili, o fiziškai – kuo daugiau kilometrų nužygiuojame, tuo sunkiau“, – neslėpė viena šio žygio dalyvių, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir mokyklos profesinės sąjungos lyderė Lilija Bručkienė.

Žygeiviams ši kelionė tam tikra prasme ir pažintinė, nes teko nakvoti skirtingose mokyklose ir pamatyti, kaip skiriasi miestų ar rajonų mokyklos.

Vienose nėra karšto vandens, nes dar ne šildymo sezonas, kitur sąlygos puikios. Žygeiviai dažniausiai nakvoja sporto salėse.

Turbūt prasmingesnės Mokytojų dienos, nei kovojant už mokytojų teises ir orumą, negali būti.

Maistą ir miegmaišius jiems perveža padedanti komanda iš Klaipėdos. Esą vieną dieną žygeiviai sulaukė netgi karštos sriubos.

„Šiąnakt mus priėmė Jakštų turizmo sodyboje, ten buvo tobulos sąlygos poilsiui. Bet svarbiausia, mus labai šiltai sutinka vietos bendruomenės, mokyklų vadovai, pakelyje sveikina žmonės, vaišina šakočiais, mėsos gaminiais, sultimis, savo kepta duona. Kaip paminėsime Mokytojų dieną? Manau, eisenoje, linksmai kelyje. Turbūt prasmingesnės Mokytojų dienos, nei kovojant už mokytojų teises ir orumą, negali būti“, – pabrėžė klaipėdietė.

Galutinį maršruto tikslą – Vilnių, V. Kudirkos aikštę, klaipėdiečiai pėsčiomis planuoja pasiekti spalio 17–18 d.

„Manau, mūsų žygis nebus beprasmis, tikimės, kad artėjant link Vilniaus prie mūsų prisijungs vis daugiau žmonių. Esame sukūrę tinklalapį „Streiko kelias“, vis daugiau žmonių mus seka, tikime, kad tai padės plačiau kalbėti apie švietimą kamuojančias problemas. Manau, kad bendruomenės telkimo ir pilietiškumo idėja šiame žygyje kaip tik ir realizuojama“, – įsitikinusi L. Bručkienė.

Pedagogai liko be algų

Klaipėdos pedagogų profesinės sąjungos vadovė Laima Juknienė patvirtino, jog streikavę uostamiesčio mokytojai prieš Kalėdas liko be algų, nors esą išmokėti jiems atlyginimą avansu už streiko dienas buvo galimybė.

"Ne, mokytojai algų negavo. Savivaldybė atsisako tai padaryti. Tai yra politinės valios stoka, nes visi teisės aktai leidžia tai daryti, bet pažadai liko tik pažadais. Mums aiškina, kad mokytojams bus sumokėta tada, kai bus suintensyvintas ugdymo kursas. Tačiau tikrai žinau, kad galima išmokėti avansu, kaip būdavo anksčiau, bet šį kartą užsispyrusiai tikinama, kad to daryti negalima", – piktinosi L.Juknienė.

Profesinės sąjungos lyderė atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms yra atsiųstas laikinojo švietimo ir mokslo ministro Roko Masiulio rekomendacinis laiškas, kad avansinis mokėjimas už streiko dienas yra galimas.

"Stebina tai, jog anksčiau vietos valdžia tikino, jog respublikinė valdžia demonstruoja aroganciją ir nenorą kalbėtis, tai analogiškai dabar elgiasi vietinė valdžia. Juk tokiu atveju mokytojai neintensyvins mokymo kurso. O kas tada atsakys už ugdymo procesą? Jeigu ministras leidžia mokėti algas avansu, o vietinė valdžia to neleidžia, tai jie ir bus už viską atsakingi", – tvirtino L.Juknienė.

Jokių mokėjimų avansu

Savivaldybė esą nelabai žino, kaip elgtis šiuo atveju, nes neterminuotas streikas dar nėra pasibaigęs, o tik sustabdytas.

Be to, savivaldybė negavo jokių streikuojančių mokytojų reikalavimų, jų sulaukė Vyriausybė, su kuria ir vyksta derybos.

Savivaldybės teisininkų teigimu, streikas buvo inicijuotas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, todėl švietimo įstaigos, kaip streikuojančių mokytojų darbdavys, nėra šio kolektyvinio ginčo bei interesų šalimi.

Todėl esą švietimo įstaigos neturi teisės dalyvauti derybose dėl streiko užbaigimo bei tartis, ar spręsti dėl darbo užmokesčio išmokėjimo streikuojantiems mokytojams.

Teigiama, kad streikuojančių įstaigų vadovams buvo išsiųstos savivaldybės Švietimo skyriaus rekomendacijos sumokėti mokytojams "už 2018 m. vykdytą ugdymo proceso intensyvinimą (pamokų ir konsultacijų vedimą) iš 2018 m. darbo užmokesčiui skirtų lėšų".

O streiko metu mokytojų algoms 2018 m. nepanaudotas lėšas nuspręsta grąžinti į biudžetą.

Tačiau pamokų ir konsultacijų streiką sustabdę mokytojai iki kalėdinių mokinių atostogų turėjo labai nedaug. Taigi ir sumokėta jiems bus nedaug.

Protestas trumpam sustabdytas

Iš didžiųjų Lietuvos miestų Klaipėdoje mokytojų streikas išsiplėtė bene labiausiai. Čia streikavo 26 mokyklos, kurias lanko beveik 13,8 tūkst. vaikų.

Iš viso Klaipėdos ugdymo įstaigose mokosi apie 19 tūkst. moksleivių.

Tarp streikuojančių Klaipėdos mokyklų buvo keturi vaikų darželiai ir vaikų muzikos mokykla, šešios iš 12 gimnazijų, 14 iš 17 progimnazijų. Streikavo apie 900 mokytojų.

Streiką sustabdė ir į mokyklas didžioji dalis mokytojų grįžo savaitę ar dvi prieš Kalėdas.

Prieš šventes buvo likusi vienintelė streikuojanti Klaipėdos Vydūno gimnazija su vienintele protestuojančia mokytoja Lilija Bručkiene, kuri su kolegomis kelias savaites protestavo Švietimo ir mokslo ministerijos pastate.

Vis dėlto neterminuotas mokytojų streikas nėra pasibaigęs, jis tik pristabdytas ir bet kada gali būti atnaujintas, nes esą galutinio susitarimo su ministerija nebuvo pasiekta.

Minint karalienės Luizės 240-ąjį gimtadienį buvo pagerbti nusipelnę savo veiklai uostamiesčio pedagogai. Medaliai įteikti dviem Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytojoms ekspertėms.

Klaipėdos jaunimo centro iniciatyva jau ketvirtą kartą apdovanojami iškiliausi miesto švietimo srities darbuotojai. Šįmet karalienės Luizės medalius atsiėmė muzikos mokytoja ekspertė Ingrida Bertulienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Lilija Bručkienė. Jų kandidatūrą iškėlė Vydūno gimnazijos bendruomenė bei mokinių taryba.

„Įtraukėme tokią nuostatą, kad savo siūlymus gali teikti ir mokinių taryba. Buvo ir daugiau kandidatų, tačiau komisija vertino ir kruopščiai atrinko nugalėtojas. Apdovanojimai – tai ženklas mokytojoms ir žinutė visuomenei“, – pabrėžė Klaipėdos jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius.

Atsiimdamos garbius apdovanojimus mokytojos dėkojo savo artimiesiems, gimnazijos bendruomenės nariams, nes vienos, jų žodžiais, nebūtų nieko nuveikusios.

Kaip ir kasmet, asociacija „Mano miestas Klaipėda“ trims labiausiai nusipelniusiems „švietimiečiams“ įteikė padėkos raštus. Pastarieji atiteko Klaipėdos Dievo Motinos globėjos ir Šv. Mikalojaus parapijos kunigui Aleksandrui Orinkai, kuris Jaunimo centro Atvirose erdvėse dirba su jaunuoliais, skaitos paskaitas, veda futbolo treniruotes.

Taip pat padėkos raštais už švietėjišką veiklą apdovanotos lopšelio-darželio „Puriena“ neformaliojo švietimo pedagogė Dagna Volkovaitė ir Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Eglė Zykuvienė.

Pasak apdovanojimų idėjos autoriaus A. Bagdonavičiaus, medaliais siekiama pagerbti uostamiesčio „švietimiečių“ atsidavimą darbui, visuomeninę veiklą, įvertinti pedagoginius ir kultūrinius jų nuopelnus.

Įvairios Klaipėdos švietimo įstaigos galėjo teikti savo kandidatus, o sudaryta speciali komisija svarstė siūlymus ir išrinko nugalėtojus.

Tarp sprendėjų – ne tik Jaunimo centro darbuotojai, bet ir asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ prezidentas Gintaras Bendžius, Rotary klubo „Karalienė Luizė“ prezidentė Jolanta Braukylienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Bubliauskienė, Klaipėdos jaunimo centro tarybos pirmininkė Ilona Stankevičienė, Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro direktorė Raimonda Stirbienė bei kiti.

Komisijos pirmininkas – Klaipėdos jaunimo centro direktoriaus A. Bagdonavičiaus pažymėjo, kad renkant nugalėtojus kasmet kyla nemažai diskusijų: „Kartais nuomonės išsiskiria, todėl tenka balsuoti. Tuomet darsyk peržvelgiame nuostatus ir priimame galutinį sprendimą“, – aiškino pašnekovas.

Ant specialiai pedagogėms sukurtų sidabro spalvos medalių pavaizduota karalienė Luizė – švietimo ir kultūros globėja. Taip pat išgraviruoti laimėtojų vardai ir pavardės.

Ceremonijoje dalyvavęs vicemeras Artūras Šulcas pasidžiaugė gražia tradicija.

„Ne tiek jau daug tų medalių įteikiame, todėl žmogui, kuris jų per savo gyvenimą gauna vieną ar du, tai reiškia labai daug. Vis dėlto brangesnis yra ne popierius ar medalis, o pripažinimas“, – akcentavo jis.

Karalienės Luizės medalių įteikimo šventė vyko istoriniame Klaipėdos jaunimo centro pastate. Atvykusiems koncertavo senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“ bei dainos studija