Ministerija sostinės Vilniaus gatvės 33 pastate nuomojosi 800 kvadratinių metrų plotą, o Turto bankui čia priklauso apie 2500 kvadratinių metrų, BNS nurodė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė. Anot jos, atsisakiusi nuomotų patalpų ministerija sutaupys daugiau nei 100 tūkst. eurų per metus.

„Apie tai buvo svarstyta jau ne kartą, tačiau šį sprendimą paskatino tai, kad patalpų savininkai nusprendė nuomos kainą SAM pakelti daugiau kaip 30 proc. Sutartis su NT bendrove, iš kurios nuomojamos patalpos, bus nutraukiama nuo lapkričio 1 d. Taip pat bus atsisakoma ir požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, kurias SAM turėjo nuomodama šias patalpas“, – teigė ministro patarėja.

Ministerija dar 1100 kvadratinių metrų ploto turi netoli pagrindinio pastato esančiose patalpose.

„Pagrindinėse SAM patalpose turėtų įsikurti politiką formuojantys padalinių vadovai ir kai kurie projektų vadovai, o kitose patalpose, kurios yra Vilniaus gatvės 16, įsikurs funkcijas palaikantys darbuotojai“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Anot jos, SAM iš viso yra per 200 darbuotojų.

Puokštė darbuotojų

Žiniasklaidoje jau yra skandalingai nuskambėjęs ne vienas A.Verygai patarinėjantis ar jo vadovavimo metu ministerijoje į kitokias pareigas įdarbintas asmuo. Tačiau "Kauno dienos" ir Seimo nario Antano Matulo turimais duomenimis, tai tik ministerijoje slypinčio pavojingo ledkalnio viršūnė.

Paaiškėjus faktui, kad ministro patarėjas Artūras Mažrimas buvo pralošęs įspūdingą sumą – apie 87 tūkst. eurų, kurią, kaip teigiama, kažkaip vis dėlto sugebėjo grąžinti, jis iš pareigų buvo atleistas paties prašymu.

Žiniasklaidoje nuskambėjo ir faktas, kad ministerijoje vėl buvo įdarbintas Gintaras Grachauskas, kuris anksčiau iš jos buvo atleistas už pravaikštas.

Masiškai palieka ministeriją

"Keista, kaip įmanoma surasti tokius žmones ir pakviesti juos į savo komandą", – stebėjosi A.Matulas, ilgametis Seimo Sveikatos komiteto narys. Vis dėlto labiausiai jam nerimą kelia ne faktai, jau skelbti žiniasklaidoje.

"Turiu daug informacijos iš žmonių, kurie išeina iš ministerijos arba jau išėjo. Išėjusiųjų šiemet – virš penkiolika žmonių. Išėjo, kaip man pasakojo, todėl, kad dirbdami, pavyzdžiui, skyrių, departamentų vadovais tiesiog matė, kad šalia jų veikia paralelinė ministerijos valdymo sistema, kuriai, atrodo, vadovauja patarėjas D.Bakša", – pasakojo A.Matulas. Anot jo, D.Bakša ministerijoje jaučiasi taip drąsiai, kad visas duris, taip pat ir viceministrų, vaizdžiai tariant, atidarinėja kojomis.

Seimo narys minėjo vieną iš atvejų, kai aukšto rango ministerijos politinio pasitikėjimo pareigūnai jam pradėjo pasakoti apie vieną jų ruoštą įstatymo projektą, kuris netrukus turėjo būti derinamas su kitomis institucijomis.

Pašnekovas, A.Matulo teigimu, labai nustebo, kad jam šis projektas jokia ne naujiena. "Pasirodo, kad kažkas šį įstatymo projektą jau buvo išsiuntęs Savivaldybių asociacijai derinti. Ministerija, pasirodo, jau kreipėsi į kai kurias institucijas. Žmogus, kuris ministerijoje atsakingas už šią sritį, net nežinojo, kad projektas jau yra derinamas už jo akių. Jis oficialiai tebelaukė, kol iš ministerijos visi suvizuos tą įstatymo projektą, ir tik iš manęs sužinojo, kad jis jau paleistas į viešąją erdvę", – stebėjosi Seimo narys.

Kažkurio darbuotojo savivalė? "Ne, be ministro niekas tokių dalykų nedaro", – įsitikinęs A.Matulas.

"Žmonės išeina iš darbo, nes tam tikros problemos sprendžiamos gana keistai – apeinant oficialių skyrių, departamentų, viceministrų vadovų lygį. Jiems tiesiog atnešama vizuoti dokumentus. Akivaizdu, kad yra sukurta paralelinė oficialiai ministerijos struktūrai sistema", – susidariusį vaizdą piešė Seimo narys.

Toks įdarbinimas su teise nesilankyti darbe, mano nuomone, yra korupcija.

Klesti protegavimas?

A.Matulas akcentavo, kad dėl esamos situacijos ministeriją palieka jauni, bet jau didelę patirtį ir žinias sukaupę specialistai, į kuriuos valstybė yra investavusi nemažas lėšas.

"Psichologinė atmosfera – siaubinga. Gal tai yra tam tikra taktika sukurti tokią psichologinę atmosferą, kad iš darbo žmonės išeitų patys", – svarstė parlamentaras.

Jis priminė, kad jau seniai kalbama apie būtinybę ministerijoje daryti reorganizaciją ir mažinti etatų. "Žmonės masiškai atleidžiami, tačiau tuo pačiu metu masiškai įvairiais patarėjais, įvairių programų vadovais, į kitokias pareigas dirbti nuotoliniu būdu priimami žmonės, kurie anksčiau su sveikatos apsaugos sistema neturėjo jokio ryšio", – pastebėjo A.Matulas.

Jis teigė turintis informacijos, kad kai kurie norintys užimti tam tikrus postus asmenys buvo aktyviai proteguojami.

"Netgi kyla įtarimas, yra tam tikrų duomenų, kad kai kuriems netgi buvo padiktuojami atsakymai į klausimus. Atrodo, kad pagrindinis veikėjas yra tas pats asmuo", – dėstė A.Matulas. D.Bakša? "Taip, yra tokių įtarimų", – teigė parlamentaras.

"Manau, kad yra susiformavęs kažkoks klanelis, – vertino parlamentaras. – O kai kurie žmonės ministrui įdarbinti nuleidžiami iš aukščiau."

Anot jo, tarp taip įdarbinamųjų – Jaunųjų gydytojų sąjungos, kuriamų popierinių, jo vertinimu, pacientų teisių gynimo organizacijų atstovai. Mainais už tai, A.Matulo teigimu, iš jų tikimasi palankių ministerijai ir jos sprendimams komentarų, vertinimų žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje.

"Žiniasklaida mini įtemptą situaciją Sveikatos reikalų ministerijai pavaldžiame Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre, kur sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandos atstovai verčia į darbą priimti jai artimus žmones, o atsispyrusieji spaudimui vejami lauk, tuo metu per protekcijas priimtieji gali nevaikščioti į darbą, ir tai nėra vienintelis atvejis. Mano žiniomis, panaši situacija ir ministerijos Farmacijos departamente, kur įdarbinti jaunieji gydytojai rezidentai taip pat nevaikšto į darbą, o Jaunųjų gydytojų sąjungos vadovams taip užkemšamos gerklės principingai reikšti savo poziciją. Jie tampa ministerijos politikos ruporais, užuot atstovavę jaunųjų gydytojų, kurie susiduria su daugeliu sisteminių problemų, interesams. Toks įdarbinimas su teise nesilankyti darbe, mano nuomone, yra korupcija", – yra viešai pareiškęs A.Matulas.

Apibūdina kaip chaosą

Gal ministras dėl esamos situacijos niekuo dėtas? "Ministras sukūrė tokią sistemą, atrodo, leido tokiai sistemai veikti", – įsitikinęs A.Matulas.

Jis pasakojo, kad iki šios valdžios ministerijoje visuomet vykdavo oficialūs pasitarimai, oficialūs derinimai su skyrių, departamentų atstovais ir viceministrais.

"Viceministrai anksčiau būdavo pasiskirstę kuruojamas sritis, o dabar? Pabandykite oficialiai surasti, kuri viceministrė ką kuruoja. Neseniai kalbėjau su viena jų, ji nelabai galėjo pasakyti, ką ji kuruoja, sakė situacija keičiasi kasdien. Nurodymus, kas ką kuruoja, duoda tas pats ministro žmogus", – kalbėjo parlamentaras.

Kam naudinga tokia situacija, sistema, jeigu iš tiesų yra taip, kaip pasakojama?

"Nesuvokiu, kaip 28-aisiais nepriklausomos Lietuvos metais gali būti šitaip valdoma sistema. Jeigu tai tiesa, ką sako išėję žmonės… Viena buvusi departamento vadovė teigė palikusi šį darbą, kai pamatė, kad sprendimai, susiję su departamento kuruojamomis temomis, priimami departamentui už nugaros. Vadovei būdavo atnešami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ir tiesiog reikalaujama juos pasirašyti. Ji teigė, jog neįsivaizdavo, kad gali būti tokia žodžio nelaisvė, kokia yra ministerijoje", – įspūdžius perteikė A.Matulas.

Jo vertinimu, taip blogai ministerijoje tikriausiai dar niekada nebuvo. "Kiek esu surinkęs informacijos ir lyginu su septyniolika prieš tai dirbusių ministrų, kiek jų buvo per mano kadencijas Seime, tokios situacijos, kai taip nėra vertinamas žmogus, kai sukurta šešėlinė sveikatos politikos formavimo sistema, nėra buvę", – sakė Seimo narys.

Jo manymu, vienas iš būdų, kuriais galima pasiekti pokyčių ministerijoje, – parlamentinė jos kontrolė. "O jos šiuo metu iš esmės kaip ir nėra. Per metus neįvyko nė vieno susitikimo su suinteresuotomis įvairiomis grupėmis jas informuojant apie ministerijos vykdomą politiką ir ją aptariant", – sakė A.Matulas.

Seimo narys aiškino, kad tokius susitikimus, klausymus, turėtų inicijuoti ministerija, tačiau ministerijoje tai, jo teigimu, nevyksta. "Niekas nekviečia diskutuoti, tartis. Gal ministrui ir taip viskas aišku? Gal tai yra toks demokratijos suvokimas? Gal tiesiog bijoma susitikti, nes į daugelį klausimų oficialūs ministerijos skyrių, departamentų vadovai, viceministrės neturi atsakymų, nes ne jie formuoja ministerijos politiką?" – klausė parlamentaras.

Seimo narys planuoja kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją bei Generalinę prokuratūrą ir prašyti ištirti, ar toks įdarbinimas neturi korupcinio nusikaltimo požymių.

Paieška tampa iššūkiu

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė "Kauno dienai" prieš mėnesį teigė, kad ministras A.Veryga, "kaip ir bet kuris kitas ministras ar politikas, gali laisvai rinktis darbuotojus, formuodamas politinio asmeninio pasitikėjimo komandą".

Ji įvardijo pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos ministras atsirinko komandos narius.

"Profesionalumas, srities išmanymas, gebėjimas profesionaliai ir kokybiškai atlikti darbus. Patarėjas D.Bakša, kuruojantis teisės klausimus, – ne išimtis", – pabrėžė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Patarėja minėjo, kad darbuotojų, specialistų paieška neretai tampa iššūkiu.

– Pastaruoju metu ministerijoje didelė darbuotojų kaita.

– Vieni išeina, kiti perkeliami į kitas institucijas, dar kiti išeina ir pradeda savo individualias veiklas ar net verslus. Tad situacija šiuo klausimu nėra kuo nors išskirtinė ar ypatinga. Kodėl žmonės keičia darbą – priežastys tokios pat, kaip visur. Pavyzdžiui, darbo užmokestis, karjeros galimybės, kitos asmeninės priežastys.

– Kai kurie įdarbinimai kelia įtarimų. Kalbama, kad naujieji darbuotojai nebūna darbo vietose.

– SAM dirba profesionalūs savo srities ekspertai, kurie išmano ne tik savo sritį, bet ir žino, kokie pokyčiai būtini laikmečio realijoms. Tad jie yra vertinami, su jais bendraujama. Be to, yra sudaromos ir lanksčios darbo sąlygos. Pavyzdžiui, galimybė dirbti nuotoliniu būdu, siekiant išsaugoti gerus darbuotojus savo sistemoje. Tokių nėra daug – penki.

– Kaip ministras ir pats D.Bakša vertina kalbas, kad ministerijoje greta oficialiosios veikia paralelinė valdymo ir sveikatos apsaugos politikos formavimo sistema? Kalbama, kad tai šešėlinei sistemai vadovauja D.Bakša.

– Sveikatos politikos formavimo procese dalyvauja visi atsakingi viceministrai, departamentai ir padaliniai. Dėl patarėjo D.Bakšos. Šio ministro patarėjo pareigybė skirta padėti ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti ministro valdymo srities strateginės plėtros, valstybės politikos raidos, žmogiškųjų išteklių valdymo, teisėkūros ir teisinio vertinimo bei atstovavimo SAM interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose bei teisinio taikymo srityse

Užsiminus apie Seimo nario A.Matulo pastebėjimus, kad už pravaikštas atleistas darbuotojas vėliau vėl įdarbintas ministerijoje, L.Bušinskaitė-Šriubėnė patvirtino, kad G.Grachauskas dirba sveikatos strateginės plėtros skyriaus specialistu. "Vertiname jo didelę darbo patirtį, aukštą kompetenciją, jo darbo rezultatais esame patenkinti", – tvirtino ministro patarėja.

Dalį klausimų D.Bakšai buvome išsiuntę dar prieš mėnesį. Per tą laiką atsakymų nesulaukėme. Dar daugiau klausimų pateikėme vėliau, tačiau gavome automatinį atsakymą, kad jis visą spalį atostogaus.

Rajonų ligonines privedė iki bankroto?

Iš gaunamų pajamų neišgyvenančios ir darbuotojams atlyginimų negalinčios didinti rajonų gydymo įstaigos privalo persitvarkyti, neseniai pareiškė A. Veryga.

Tokie pareiškimai papiktino medikų bendruomenę.

"Nuostabą kelia universitetinių įstaigų rodikliai. Žinoma, jie yra mūsų flagmanai, bet 7 mln. eurų pelnas, kai kitos balansuoja ties išgyvenimo riba, turėtų kelti susirūpinimą", – teigė posėdyje dalyvavęs Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus.

Rajonų ligoninių vadovai piktinosi, kad vasarą Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės buvo išvadinti piktavaliais, tyčia nedidinančiais medikams algų, nors iš tiesų tokių finansinių galimybių neturi.

"Pasvalio ligoninė dešimt metų neturėjo jokių skolų, net esant krizei, šių metų pirmą ketvirtį baigėme su teigiamu balansu. Su tiekėjais atsiskaitome laiku, algas mokame laiku, bet situacija pablogėjo antrą ketvirtį. Liepą net padidinus įkainius ir nepakėlus atlyginimų, mes baigėme šitą mėnesį su 41 tūkst. eurų minusu. Iš visų gautų pajamų net 95 proc. skyrėme atlyginimams, kitoms reikmėms liko tik 5 proc., kai paprastai reikia 22 proc. Aš nesuprantu, kur yra tos finansinės galimybės?" – sakė Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas.

Kaip pagrindinę priežastį dėl pablogėjusios finansinės ligoninės padėties R.Rastauskas nurodė ministro A.Verygos vasario 23 d. įsakymą, kai nuo 1,25 iki 1,1 euro buvo sumažinta balo vertė, pagal kurią Ligonių kasos apskaičiuoja ir apmoka gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas.

Anot D.Steponkaus, įkainių už suteiktas paslaugas negalima pavadinti oriais.

"Orus 13 eurų atlyginimas už tris specialisto konsultacijas daugeliui sukels juoką", – teigė jis.

"Jeigu dabar staiga nusileistų marsiečiai ir juos reikėtų gydyti, tai būtų pasakyta, kad ir tai įskaičiuota į balo vertę", – kalbėjo Gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas.

D.Steponkus ragino "baigti vieni kitiems meluoti ir jausti pagarbą".

"Kaip psichiatras galiu sugerti visas emocijas, išklausyti visus", – išklausęs vyr. gydytojus pareiškė ministras A.Veryga.

Trečiadienis yra paskutinė diena, kada kandidatai gali pateikti dokumentus.

„Pagal dabar galiojančią tvarką, dar kandidatūras galima teikti iki šiandien 24 val., tad šis skaičius gali keistis“, – BNS nurodė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Remdamasi asmens duomenų apsaugos reikalavimais ji neįvardija kandidatų pavardžių, tačiau pažymi, kad tarp jų yra „keletas sveikatos sistemoje labai gerai žinomų savo srities profesionalų“.

„Tikimės, kad per mėnesį, o vėliausiai iki rudens, paaiškės naujasis VLK vadovas“, – teigė ji.

Nuolatinio vadovo VLK neturi jau ne vienus metus.

Laikini vadovai nuo 2014 metų skiriami dėl to, kad buvęs vadovas Algis Sasnauskas tuomet buvo teismo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir nušalintas. A.Sasnauskas nepalankų teismo sprendimą skundė ir apeliaciniame teisme bylą pralaimėjo praėjusią metų liepą, tuomet buvo atleistas. Bylą dar nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.

A.Sasnauskas nuteistas dėl neskaidraus pirkimo. Jis norėjo sužinoti, ar jo kabinete nėra sumontuota pasiklausymo aparatūra – aptikti ir neutralizuoti slaptą pasiklausymo aparatūrą turėjo iš bendrovės „Gelsauga“ gauta įranga. Anot tyrėjų, A.Sasnauskas nusprendė organizuoti pirkimo procedūras taip, kad būtų sudarytos sąlygos nugalėtoju pripažinti būtent bendrovę „Gelsauga“.

Kol A.Sasnaukas buvo nušalintas, VLK laikinai vadovavo Gintaras Kacevičius, Aurimas Baliukevičius. Pastarasis VLK laikinai vadovauja ir šiuo metu.

Patenka į kitą specialistų sąrašą

„Paklausiau Sveikatos apsaugos ministerijos, kodėl psichologai nepaminėti sveikatos priežiūros specialistų sąrašuose, tai man atsakė: kad jūs ne medicinos darbuotojai. Atsiprašau? Mes dirbame medicininį darbą, be mūsų psichiatrai būtų kaip be rankų. Dabar pasirodo, kad mes esame ne medikai, o kiti darbuotojai. Nesvarbu, kad ilgiausiai mokėmės ir esame baigę magistro studijas. Galų gale, mums patikėta ir diagnostika, ir pacientų konsultacijos. Tai ką, mes priskiriami prie vairuotojų, buhalterių, statistikos analitikų, inžinierių ir kitų darbuotojų“, – piktinosi taip ir neprisistačiusi medicinos psichologė.

Moteris baiminasi užsitraukti gydymo įstaigos vadovo rūstybę ir būti atleista iš darbo. Bet atskleidė, kad dirbdama vienoje ligoninėje „į rankas“ gauna 570 eurų.

Medicinos psichologai nėra pripažįstami kaip sveikatos priežiūros specialistai. Tai reiškia, kad mes negalime dirbti savarankiškai. Galime dirbti tik komandoje, savo paslaugas teikdami tik kartu su asmens sveikatos priežiūros specialistais.

Kad medicinos psichologų situacija nėra pavydėtina, sutinka ir klinikinė psichologė Ilona Laukienė iš Kauno. „Mūsų algos tikrai labai žemos. Sveikatos apsaugos ministerijos vienoje lentelėje surašyti sveikatos priežiūros specialistai. Į tą sąrašą įeina gydytojai, kineziterapeutai ir taip toliau. Bet yra kitas sąrašas, kur surašyta su sveikatos priežiūra susijusi kita veikla, į kurią įeina kineziterapeutų padėjėjai, paramedikai, tarp jų – ir psichologai. Mes visi dedame dideles pastangas, kad mus perkeltų iš tos lentelės prie sveikatos priežiūros specialistų“, – sako klinikinė psichologė I. Laukienė.

Atlyginimus kėlė visiems

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje dirba vienas medicinos psichologas. „Pernai kėlėme atlyginimus visiems įstaigos darbuotojams. Netgi vairuotojams. Medicinos psichologas – be galo svarbus. Psichiatrai juos turi savo komandoje ir atskirai pas juos yra siunčiami pacientai – siunčia šeimos gydytojas. Tik gaila, kad jų konsultacijos nėra ligonių kasų atskirai apmokamos. Jie atlieka didžiausius intelekto tyrimus, kas užima daug laiko, bet tai nėra apmokama. O darbo krūvis – didžiulis. Visi medicinos darbuotojai yra vargšai ir tinkamai nėra atlyginama už jų darbą“, – sako Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja pirminei asmens sveikatos priežiūrai Danutė Pajėdienė.

Nepripažįsta kaip sveikatos specialistų

Kaip sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė, jau seniai yra keliamas klausimas dėl medicinos psichologų veiklos reglamentavimo Sveikatos apsaugos ministerijoje.

„Norėtume turėti taip vadinamą psichologo medicinos normą, kuri apibrėžtų medicinos psichologų veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Praeitų metų gruodžio mėnesį ministro įsakymu medicinos psichologai buvo priskirti kitai sveikatinimo veiklai, nors ir anksčiau buvome traktuojami kaip kitas pagalbinis personalas. Medicinos psichologai nėra pripažįstami kaip sveikatos priežiūros specialistai. Tai reiškia, kad mes negalime dirbti savarankiškai. Galime dirbti tik komandoje, savo paslaugas teikdami tik kartu su asmens sveikatos priežiūros specialistais. Ar pacientui bus skirta psichologinė pagalba, priklauso nuo gydytojo psichiatro“, – sako Lietuvos psichologų sąjungos vadovė.

Tokiu būdu psichologinės paslaugos nėra apmokamos tiesiogiai ir užkertamas kelias psichosocialinių paslaugų plėtrai.

Anot jos, apmokėjimas medicinos psichologui už darbą skiriasi, priklausomai nuo įstaigos (konkrečius darbo krūvius ir darbo užmokestį nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas), ir dažnai yra neadekvatus.

„Psichologai, dirbantys sveikatos apsaugos sistemoje, turi būti baigę psichologijos bakalauro ir klinikinės arba sveikatos psichologijos magistro studijas bei įgyti medicinos psichologo spaudą. Negali dirbti psichologu baigęs tik bakalauro studijas. Remiantis europiniais standartais, psichologas, baigęs universitetines studijas, kurį laiką turėtų dirbti su labiau patyrusio psichologo priežiūra ir nuolat kelti savo kvalifikaciją. Šiuo metu medicinos psichologo spaudą turi beveik šeši šimtai psichologų, tačiau sveikatos apsaugos sistemoje jų dirba dvigubai mažiau – iki trijų šimtų. Neretai politikai, kalbėdami apie psichikos sveikatą, eskaluoja kaip trūksta psichologų ir visuomenei teikiamų psichologinių paslaugų, tačiau Lietuvoje psichikos sveikatos užtikrinimas vyksta be psichologų, o sveikatos apsaugos sistemoje psichologinė pagalba nepripažįstama gydymu“, – apgailestauja N.Grigutytė.

Tarp kita ko:

Gegužės 30-ąją Lietuvos psichologų sąjungos iniciatyva įvyko susitikimas su Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir viceministre Aušra Bilotiene Motiejūniene dėl medicinos psichologų veiklos reglamentavimo sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos apsaugos ministerija pažadėjo artimiausiu metu inicijuoti darbo grupę medicinos psichologo normai parengti.

Komentarai:

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė, psichologė Danutė Gailienė:

– Psichologų atlyginimai iš tikrųjų maži. Kiek žinau, jie labai priklauso nuo direktoriaus ar kitos aukščiausios valdžios. Paprastai biudžetinėse įstaigose psichologai nekotiruojami kaip svarbūs. Tai pinigų dalybose jie jau niekad nebus pirmi. Dabar visi tie dokumentai, kuriuos norima, kad priimtų politiniame lygmenyje – ir psichologo norma, ir įstatymas, tai yra susiję su tuo, kad šie specialistai būtų traktuojami kaip orūs ir savarankiški.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė:

– Kalbant apie didėjančias algas nuo liepos 1 d., reikėtų tiksliai įvardinti, kad jos didės medikams ir slaugytojams, psichologai, deja, į šią kategoriją nepatenka. Tačiau galime užtikrinti, kad SAM visada ieško ir ieškos galimybių, kaip didinti atlyginimus ir kitiems sveikatos priežiūros srityje dirbantiems specialistams. Šiandien situacija yra tokia, kad neturime finansinių galimybių visiems šioje sistemoje dirbantiems darbuotojams didinti atlyginimus – PSDF galimybės yra ribotos.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad siūlymui didinti gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestį pritarė ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba. Jos nariai pritarė siūlymui nuo 2017 metų liepos 1 dienos didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. Tokiu būdu gydymo įstaigos už teikiamas paslaugas gautų daugiau lėšų ir galėtų šias papildomas lėšas naudoti gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti.

Šiuo sprendimu siekiama pagerinti darbo sąlygas šalies gydymo įstaigose dirbantiems gydytojams ir slaugytojams. Tam numatyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirti 24,6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis turėtų didėti vidutiniškai 8 procentais.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Teisės skyriaus vyriausios specialistės Žadvilės Abelienės paskyrimas VLK direktoriaus pavaduotoja Seimo Sveikatos reikalų komitetui sukėlė įtarimų.

Komitetas posėdyje šią savaitę su VLK vadovu aiškinosi, kodėl į šią naujai įsteigtą pareigybę nebuvo organizuotas konkursas. Komitetas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, Valstybės tarnybos departamentą, prašydamas išsiaiškinti, ar nėra pažeisti teisės aktai ir ar laikinai VLK direktoriaus pareigas einantis Gintaras Kacevičius nepiktnaudžiauja tarnybine padėtimi.

Komiteto atstovas konservatorius Antanas Matulas BNS sakė, kad įtarimų kelia tiek tai, jog iš kandidatės nereikalauta vadybinės patirties, tiek tai, kad paties G.Kacevičius sudaryta komisija rekomendavo Ž.Abelienei kategoriją pakelti nuo turėtos 13 iki 18.

„Komiteto manymu, šiuo atveju priėmimas į darbą buvo vykdomas neskaidriai. Matyt, yra kažkoks interesas, kaip supratau, tą interesą turi VLK laikinai pareigas einantis vadovas“, - aiškino A.Matulas.

„Vienu metu pakelta per penkias kategorijas - tad, be abejo, ten dirbantiems darbuotojams ir mums, komitetui, kilo įtarimas, kaip taip gali būti - arba kažkas proteguoja, arba kažkieno tai yra žmogus, arba kažkoks grupiokas, kursiokas, ar kažkokie kitokie interesai, gal politiniai, partiniai ryšiai. Į tokį didelį postą - pavaduotoju fondo, kuris valdo per 4 mlrd. litų (daugiau kaip 1 mlrd. eurų), paskirti žmogų, kuris neturi jokios vadybinės patirties, tai atsiprašau, mes tada taip ir gyvenam. Mano manymu, čia yra rimto, solidaus mokslininko, sveikatos politiko postas, o dabar skiriame eilinę teisės skyriaus darbuotoją“, - dėstė konservatorius.

VLK teigimu, antrojo direktoriaus pavaduoto pareigybę įsteigė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Pareigas Ž.Abelienė turėtų pradėti eiti nuo spalio 1 dienos.

VLK teigia, kad ji į aukštesnes pareigas perkelta įvertinus jos veiklą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad „į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (...) ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus“.

VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS teigė, jog komisija vertinimo metu nustatė, kad Ž.Abelienė atitinka direktoriaus pavaduotojui keliamus reikalavimus ir jos tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“.

„VLK pretendentų į laisvas pareigybes visada pirmiausia ieško institucijos viduje, tarp esamų darbuotojų. Taip siekiame skatinti žmones, dirbančius mūsų kolektyve, nuolat tobulėti, juos motyvuoti, o geriausius – paaukštinti pareigose, kai tokia galimybė yra. Be to, vertiname, kad mūsų institucijoje dirbantys žmonės yra įsigilinę į sudėtingą sveikatos apsaugos ir privalomojo sveikatos draudimo sistemas, į juos reikia mažiau investuoti laiko bei lėšų, norint apmokyti, nei į žmones, ateinančius iš kitų sričių“, - aiškino L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

R.Šalaševičiūtė BNS savo aiškino, kad VLK laikinasis vadovas su ja buvo suderinęs sprendimą pavaduotoją skirti ne skelbiant konkursą, o perkeliant darbuotoją.

„Darbuotoja, kuri pretendavo, buvo pristatyta, bendravau su ja, jinai man padarė pakankamai gerą įspūdį. Tačiau kokią ji turi kategoriją, kokios reikalaujama ir kad bus per vertinimą keliama, aš tų duomenų neturėjau. Buvo kalbama, kad konkurso neskelbs, kad bus neeilinis vertinimas, bet laikinasis direktorius su manimi nesitarė dėl kategorijų“, - aiškino ministrė.

Jis teigė pavedusi ministerijos teisininkams ir personalo specialistams išsiaiškinti, ar VLK pavaduotojas skyrimas vyko pagal įstatymus.

„Šiandien turiu gauti atsakymus raštu. Žodžiu mane patikino, kad jokių teisinių klaidų nepadaryta“, - teigė R.Šalaševičiūtė.

Nuo spalio 1 dienos VLK direktoriaus pavaduotojos pareigas pradedanti eiti Ž.Abelienė kuruos teisės, dokumentų valdymo, bendrųjų reikalų, personalo ir kokybės vadybos sritis.

Ž.Abelienė VLK dirba aštuonerius metus.