Kaltinamoji taip pat tikino, kad esminius sprendimus įsigyjant testus priiminėjo ne ji, o tuometinis premjeras Saulius Skvernelis ir jo vadovaujama Vyriausybė. Pats S. Skvernelis sako į klausimus pasiruošęs atsakyti teisme.
„Tam tikrų niuansų yra, „Profarma“ neteikė tikslios informacijos, tam tikrų veiksmų, kad nei iki galo buvo sąžininga, mano nuomone, tokių elementų buvo“, – per Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį antradienį sakė kaltinamoji.
Taip ji atsakė į valstybės kaltintojo Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplį klausimą, kaip pati vertina bendrovės veiksmus. Prokuroras citavo galutinį ir neskundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje dėl testų įsigijimo, jame nurodoma, kad „Profarma“ siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir gauti „neprotingo ir ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną“.
L. Jaruševičienė vėliau BNS sakė, kad apie galimai „Profarmos“ nuslėptą informaciją sužinojo jau vėliau, perskaičiusi savo baudžiamosios bylos medžiagą.
Testų kiekiai, kaina nebuvo mano reikalas, aš buvau pareigūnas, kuris perdavinėjo informaciją, ne mano funkcija, kokia kaina ir perdavimo terminiai.
Pasak kaltinamosios, „Profarma“ pateikė informaciją, kad jos testus žmogus gali pasidaryti pats. Tuo metu, 2020-ųjų kovą, Europoje dar nebuvo registruota tokių testų.
„Tuo metu man neatrodė, kad man teikia apgaulingą informaciją“, – BNS sakė L. Jaruševičienė.
Pasak jos, vėliau įmonė bandė teigti, kad nesakė, jog jos parduodamas testus asmuo gali pasidaryti pats.
„Paaiškėjus, kad to negali būti, jie bandė išsisukti, kad neva to nesakė“ ,– sakė L. Jaruševičienė.
L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.
Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.
Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.
Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.
Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.
Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.
Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga.
L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta.
„Jokio intereso veikti „Profarmos“ naudai neturėjau, vienintelė „nauda“ – procesas trečius metus tebesitęsiantis, vienintelis dividendas“, – pirmadienį teismui sakė L. Jaruševičienė.
L. Jaruševičienė: sprendimus priiminėjo S. Skvernelis
Ji teigė, kad, eidama viceministrės pareigas, buvo atsakinga už sveikatos politikos formavimą asmens sveikatos priežiūros srityje, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija buvo pavaldi ne jai, o kitam viceministrui tuomet – Algirdui Šešelgiui.
„Mano funkcija buvo tikslus informacijos perdavimas. Testų kiekiai, kaina nebuvo mano reikalas, aš buvau pareigūnas, kuris perdavinėjo informaciją ne mano funkcija, kokia kaina ir perdavimo terminiai. Aš buvau telefono linija, paštininkė, atsakinga už informacijos perdavimą“, – sakė L. Jaruševičienė.
Ji taip pat teigė neparinkinėjusi testų tiekėjo – tiekėjas buvo parinktas Vyriausybėje.
„Apie Vyriausybės sprendimus mane informuodavo Lukas Savickas, kaina nebuvo joks įpareigojimas. Viešasis pirkimas – ne Sveikatos apsaugos ministerijos funkcija, tai atliko perkančioji organizacija, viceministras vienasmeniškai negali užtikrinti finansavimo, aš nebuvau įpareigota ir to nedariau“, – teigė buvusi sveikatos apsaugos viceministrė.
Aš vykdžiau premjero pavedimą, kurį perdavė L. Savickas.
Ji pakartojo anksčiau pasakytus žodžius, kad sprendimus dėl testų įsigijimo priėmė Vyriausybė – 2020 metų kovo 18-ąją tuometis premjeras Saulius Skvernelis paskelbė įrašą feisbuke – jis rašė, jog, vadovaudamasis medikų rekomendacijomis, jis skubiai paveda Vyriausybei pasinaudoti supaprastintomis viešųjų pirkimų procedūromis ir nupirkti greitųjų testų.
„Sprendimų priėmėjas yra S. Skvernelis, jis labai aiškiai pasakė „šiandien, remdamasis medikų rekomendacijomis, pavedžiau“, jis yra pagrindinis sprendimo priėmėjas“, – sakė L. Jaruševičienė.
Pasak jos, byloje minimas tuometis premjero patarėjas, dabar Seimo narys Lukas Savickas, buvo informacijos perdavėjas, kaip ir ji.
„Aš vykdžiau premjero pavedimą, kurį perdavė L. Savickas“, – sakė kaltinamoji. Ji pripažino, kad Vyriausybės posėdžiuose nedalyvavo.
„Sprendimus pirkti, testus, apmokėti už juos priėmė Vyriausybė, paspaudus mygtuką, pinigai nekreta iš valstybės iždo“, – sakė L. Jaruševičienė.
Savo ruožtu buvęs ministras pirmininkas BNS teigė, kad „viskas jau yra pakomentuota, ką buvo galima komentuoti“.
„Aš manau, kad viskas pakomentuota. Teismo posėdžiai vyksta, tai kažkada ir aš į teismą nueisiu ir pasakysiu, jeigu bus kam kokių klausimų“, – teigė S. Skvernelis.
Anksčiau buvusi viceministrė pasakojo, kad tuometinis premjero patarėjas L. Savickas jai pranešė, kad Seime pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir pirkimas iš vieno pirkėjo galimas. Be to, pasak L. Jaruševičienės, L. Savickas jai padiktavo „Profarmos“ telefoną.
Pasak L. Jaruševičienės, aiškinantis dėl „Profarmos“ testų, gauta informacijos, kad jie efektyvūs, paprastai ir nesudėtingai naudojami, o pati įmonė yra solidi medicininiu požiūriu. Įmonė, anot jos, tikino, kad atrinko tik gerus ir patikimus testus, jų patikimumas siekė daugiau nei 90 proc., nors tuo metu rinkoje jų buvo daug ir įvairių.
L. Jaruševičienės advokato prašymu teismas prie bylos prijungė tuometinio sveikatos apsaugos ministro, Operacijų vadovo Aurelijaus Verygos įvairius sprendimus.
Kaltinimai – dėl 4,1 mln. eurų žalos
L. Jaruševičienė teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus.
A. Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.
Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.
L. Jaruševičienė ankstesniuose teismo posėdžiuose kritikavo prokuratūros kaltinamąjį aktą, esą ji padarė žalą valstybei, veikė neteisėtai ir aktyviai.
„Aktyvūs veiksmai – ar ministro pirmininko pavedimo vykdymą taip galima vertinti? O jeigu nebūčiau domėjusis – tada būtų pareigų neatlikimas?“, – stebėjosi kaltinamoji.
L. Jaruševičienė teigė, kad dėl prokuratūros kaltinimų jaučiasi taip, lyg „Vyriausybė įsigijo valtį plaukimui, kuri plaukia, o aš dabar kaltinama, kad ji neskraido“.
Ji taip pat tikino, kad testai buvo įsigyti„ pretestavimui“ prieš PGR tyrimą, o ne diagnostikai, t.y. testai galėjo būti naudojami tik galimi infekcijai įtarti.
Teismas anksčiau panaikino kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – COVID-19 testų byloje teisiamai eksviceministrei, nurodęs, kad tai suvaržo kaltinamosios teises ir sukelia nepatogumų vykdant darbines bei mokslines funkcijas.
Teismo posėdyje antradienį kaltinamoji baigė atsakinėti į proceso dalyvių klausimus, kitame posėdyje gegužę teismas pradės liudytojų apklausą. Pirmosios bus kviečiamos trys Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojos.
Byloje iš viso yra 54 liudytojai.
