„Jei nori būti protingas – turi skaityti knygas, jei nori būti gražus – turi šukuotis, jei nori gražių namų – reikia tam skirti laiko, dėlioti aplink save daiktus. Aš esu dėliotoja. Nesu labai tvarkinga, bet man svarbios detalės“, – tikina moteris.

Pati verslininkė savo namus kadaise buvo pritaikiusi interjero naujovių demonstracijoms. Tačiau ilgainiui namai liko namais, o verslas pasitraukė į kitas erdves. Dabar, prisimindama tuometes savo aplinkos kaitas, ji prisipažįsta esanti prieraiši daiktams ir gerokai praktiškesnė.

„Nesu kaupikė, bet daiktai suteikia ramybės. Yra kažkokios istorijos, kiekvienas daiktas šiaip neateina į tavo namus. Nesu daiktų vergė, bet šalia savo daiktų aš jaučiuosi saugiai“, – kalba ji.

Kiekvienas iš mūsų turime savo estetinį stuburą ir visada žinome, kas mums tinka ir patinka, sako L. Kalinauskaitė-Forsman, taip apibrėžianti esminę namų estetikos taisyklę.

Namuose yra tam tikros stabilios zonos, kurios nekinta, o aš esu paskyrusi keletą kampų, kuriuos nuolat iš naujo dekoruoju.

Kita vertus, pašnekovė pastebi, kad gyvendamas žmogus keičiasi: juda geografine ir emocine prasme, o kiekvienas posūkis bei patyrimas lavina bei ugdo.

„Namuose yra tam tikros stabilios zonos, kurios nekinta, o aš esu paskyrusi keletą kampų, kuriuos nuolat iš naujo dekoruoju“, – apie namų dizainą pasakoja ji.

Namai nuolat kinta

Jei L. Kalinauskaitės-Forsman namus aplankytum vasarą, jie būtų vienokie, o žiemą erdvės atrodytų kitaip. Paklausta, prie kokio stiliaus priskirtų savo būsto estetiką, moteris juokiasi, mat Lietuvoje esame įpratę vadovautis stereotipais, stilistikos mus pasiekia bangomis ir dažnas, darantis remontą ar įsirengiantis naujus namus, imasi labiausiai paplitusio stiliaus.

„Provansas, minimalizmas, skandinaviškas ir moderni klasika. Visus tuos stereotipinius pavadinimus labai gerai žinau. Tik pas mus tas supratimas, kas yra skandinaviškas stilius… Bus taip: tuščia erdvė, du baldai ir viena lempa. O skandinavai, Dieve mano, kaip jie gyvena: ir spalvotai, ir margai, ir su paukščiukais, ir su gėlytėmis. Pas juos viskas yra susimaišę ir jie naudoja daug senienų“, – tvirtina interjero specialistė.

Jos žodžiais, lietuvių namuose labai trūksta sluoksnių ir istorijos. „Neturime savo tėvų baldų, nes mūsų prisiminimai apie sovietmetį baisūs“, – paaiškina ji.