Mergina su drakono tatuiruote

"Tūkstantmečio" trilogija pasakoja apie genialią programišę Lisabetą Salander, pasižyminčia išskirtine niūria išvaizda ir dar niūresne praeitimi. Gyvenimo keliai suveda ją su atkakliu žurnalistu Mikaeliu Bliumkvistu – kartu jiedu atskleidžia ne vieną tamsią paslaptį, kurią tam tikri visuomenės veikėjai būtų linkę nuslėpti.

Stiego Larsono knygos taip žaibiškai išpopuliarėjo jo gimtojoje Švedijoje, kad vos po kelių metų, 2009 m., pasirodė jų ekranizacijos – visi trys filmai tais pačiais metais. Pirmąją dalį "Mergina su drakono tatuiruote", kurios originalus pavadinimas "Vyrai, kurie nekentė moterų", režisavo Nielsas Ardenas Oplevas, kitose dvejose dalyse – "Mergina, kuri žaidė su ugnimi" ir "Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą" šias pareigas perėmė Danielis Alfredsonas.

Originalioji trilogija visame pasaulyje išgarsino pagrindinę veikėją – Lisabetą Salander – įkūnijusią švedų aktorę Noomi Rapace, kurią dauguma "Tūkstantmečio" fanų visai pagrįstai laiko vienintele teisėta ir tikra mergina su drakono tatuiruote.

Amerikietiškas perdirbinys

Kur buvęs, kur nebuvęs lengvus pinigus netruko suuosti ir Holivudas.

Nors amerikietiškosios versijos, kurią režisavo Davidas Fincheris, gynėjai dievagojasi, kad esą, tai nėra švediškos versijos perdirbinys, o tiesiog beveik paraleliai įvykusi atskiro projekto realizacija, įsigijus knygos ekranizacijos teises, aktorių fizinis panašumas tiesiog bado akis, o toks trumpas laikas, praėjęs nuo originalo pasirodymo irgi verčia labai smarkiai abejoti tokių prisiekinėjimų nuoširdumu.

Kad ir kaip būtų, amerikietiška "Merginos su drakono tatuiruote" versija čia ir sustojo ir toliau pirmos dalies nepajudėjo.

Trilogijos tęsinys

Tačiau šiemet mergina su drakono tatuiruote vėl grįžta į kino ekranus. Jei atsakymas į klausimą "Kodėl?" senas kaip pasaulis, tai labiau turėtų rūpėti "Kaip?", nes Stiegas Larsonas pasimirė dar net nespėjęs pabaigti originaliosios serijos, švedai savo visą trilogijos ekranizaciją iškepė 2009 m., o nei Davidas Fincheris, nei kiti amerikiečių kino kūrėjai po pirmosios dalies prie "Tūkstantmečio" trilogijos daugiau nebegrįžo. Tad iš kur tai?

Kol velionio Stiego Larsono šeima ir Eva Gabrielsson, su kuria rašytojas nebuvo susituokęs, toliau sprendžia, ką daryti su likusiais nebaigtais jo rankraščiais, kitas švedų rašytojas ir kriminalistikos žurnalistas Davidas Lagercrantzas pratęsė "Tūkstantmečio" seriją, panaudodamas originaliuosius personažus.

Taip gimė "Mergina voratinklyje", pasirodžiusi 2015 m., o 2017 m. – "Mergina, atsiteisianti akis už akį". Būtent pirmojo tęsinio ekranizacija, peršokusi dvi ankstesnes originalios trilogijos dalis, dabar ir pristatoma kino ekranuose.

Lisabeta Salander XXI a. kine yra vienas ryškiausių, originaliausių ir stipriausių moteriškų personažų. Originaliojoje trilogijoje ją įkūnijo Noomi Rapace, amerikietiškoje versijoje šis vaidmuo patikėtas Rooney Marai, tačiau į naująją juostą "Mergina voratinklyje" ši aktorė nebegrįžo. Legendinę kompiuterių įsilaužėlę naujajame filme vaidins britė Calire Foy.

Nauji nuotykiai

Nors originalioji trilogija pasibaigė atskleisdama daugybę paslapčių ir atsakydama į rūpimus klausimus, Lisabetai Salander vis tiek yra ką veikti.

Dabar ji susiduria su paslaptinga "Voro bendruomene", kuri šmėkšteli ir žurnalisto Mikaelio Bliumkvisto akiratyje – skirtingų aplinkybių vėl suvestiems kartu, Lisabetai ir Mikaeliui vėl teks painioti sudėtingą paslapčių voratinklį, kuriame susipina valdžia, korupcija, kriminalinis pasaulis, šnipai, ir neįkainojama informacija.

Vertinimas:

Scenarijus: 2/3

Režisūra: 2/3

Kinematografija: 2/3

Garso takelis: 2/3

Techninė pusė: 2/3

Aktoriai: 2/3

Kino teatruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo lapkričio 9 d. dar galima pamatyti ir kitas tris filmų premjeras.

Melagiai melavo...

Nors iki Kalėdų – dar daugiau kaip mėnuo, lietuviškos komedijos "Melagiai", kuriai scenarijų rašė Rytis Zemkauskas, kūrėjai kartu su žinomais aktoriais visus kviečia susėsti prie Kūčių stalo. Tik ramaus šeimos pasisėdėjimo nesitikėkite – gresia ne tik bent keletas nemalonios tiesos akimirkų, bet ir aibė iš to kylančių nesusipratimų. Kai pribręsta laikas atskleisti už vieno brolio nugaros ilgus metus besitęsiantį romaną, visų dėmesys nukrypsta į netikėtą vyresnės kartos atstovų pareiškimą apie skyrybas. Tad melagių rateliai sėkmingai rieda toliau, o paslapčių, pasirodo, turi visi.

Mano šeima – kiborgai

Žmonijos sąmonėje jau gana ilgai sukasi mintis apie klonavimą ir žmogaus bei technologijų hibridą. Kol kas tai apsiriboja griežtai reglamentuotais moksliniais eksperimentais, tačiau, atrodo, kad neurologas Viljamas Fosteris yra per žingsnį nuo to istorinio momento, kai ši mokslinė fantastika virs realybe, ir žmogaus smegenys bus prijungtos prie kompiuterio. Tačiau Viljamo gyvenimas netikėtai apsiverčia aukštyn kojomis – tad žmogiškosios sąmonės sujungimą su kompiuterinėmis technologijomis tenka atidėti, priimti sunkiausią gyvenime sprendimą ir pažeisti tiek valstybės, tiek gamtos nustatytą tvarką.

Ekranuose atgijusi klasika

1906-aisiais išleista amerikiečių rašytojo Jacko Londono apysaka "Baltoji Iltis" vėl grįžta į kino ekranus! Klasikinis pasakojimas, šįkart atgijęs animaciniu pavidalu, kviečia stebėti kvapą gniaužiančią jauno, pusiau laukinio, pusiau prijaukinto vilkšunio – Baltosios Ilties – istoriją, kupiną nuotykių ir netikėtų likimo vingių. Gimęs laisvas atšiauriuose tolimos Aliaskos miškuose, dar būdamas nedidelis šunytis jis patenka pas indėnus, o vėliau gyvenimas Baltajai Ilčiai nešykšti įvairių išbandymų. Tačiau drąsi širdis nepalūžta, o laisvės troškimas skatina nusikratyti pančius ir leistis į kelionę.