Jaunieji menininkai

Tapytojų Gretos Šležaitės, Agotos Bričkutės, Felicijos Dudoit, skulptoriaus Domo Mykolo ir tarpdisciplininio meno kūrėjos Karolinos Latvytės-Bibiano kūriniai eksponuojami ne tik virtualiojoje, bet ir fizinėse parodose, kurių atidarymai vyko Vilniuje bei Klaipėdoje.

Penkių šiuolaikinių jaunųjų menininkų, kuriuos festivaliui atrinko komisijos nariai tapytojai Auksė Miliukaitė, Rosanda Sorakaitė, Petras Lincevičius ir festivalį "Literatūrinės slinktys 2021" lydinčių fizinių parodų kuratorė, virtualiosios ekspozicijos koordinatorė Emilija Statinaitė, kūrinius suporuoti su jaunųjų literatų darbais, kaip prisipažino ekspozicijos koordinatorė, buvo iššūkis.

"Su menininkus atrinkusios komisijos nariais ieškojome geriausio, įtaigiausio santykio tarp vizualaus meno darbų ir tekstų, derinių, kurie kalbėtų(si), – pažymėjo E.Statinaitė.

Virtualiojoje "IRGIgalerijoje" meno kūriniai eksponuojami be tekstų. Šiek tiek gaila, tačiau ekspozicijos interaktyvumas ir estetika nepalieka daug vietos žiūrovo apgailestavimams ir įtraukia į besikeičiantį vizualų naratyvą.

Felicija Dudoit. / Galerijos nuotr.

Vietos, kurių nėra

Pasakojimą pradeda skulptorius D.Mykolas. Paveldosaugos studijos Vilniaus universitete atvėrė menininkui archeologijos sritį, kuri, pasak parodos koordinatorės, tapo jo kūrybos ašimi. D.Mykolo kuriami objektai – archeologinės, šiuolaikinio žmogaus kasdienybėje naudojamų, daiktų liekanos, pasakojančios apie jo įpročius, aplinką.

Įdomu, kad kasdienius daiktus, pavyzdžiui, populiaraus gaiviojo gėrimo skardinę, kompiuterinių žaidimų pultą, žaidimą "Tetris" (kurį, beje, menininkas žiūrovui pasiūlo pažaisti online) skulptorius transformuoja į fosilijas. D.Mykolas kuria fikciją – remdamasis kasdienybės siužetais, menininkas sukuria vizualius kūrinius, kuriuos, jei būtų žvelgiama iš literatūrinės perspektyvos, galima priskirti (mokslinės) fantastikos žanrui.

Virtualiojoje "IRGIgalerijoje" meno kūriniai eksponuojami be tekstų.

Domas Mykolas. / Galerijos nuotr.

Į objektų paieškas pasineria ir F.Dudoit. Priešingai nei D.Mykolas, tapytoja (pa)stebi ir "renka" tai, kas stovi ant žemės. Menininkė dėmesį sutelkia į paplūdimių peizažus. Keliaudama po skirtingas vietas F.Dudoit "susirenka" įvairius objektus, primenančius jos aplankytus paplūdimius, ir sudeda juos į vieną paveikslą.

Tapytojos drobėse susijungia ne tik fiziniai skirtingų vietų fragmentai, bet ir jose patirti jausmai, išgyventos patirtys. Pasinaudodama ir literatūrai būdinga montažo technika, menininkė sukuria peizažą vietos, kurios realybėje niekada ir niekam nepavyktų surasti.

Gamta ir žmogus

G.Šležaitė, kaip ir F.Dudoit, gilinasi į peizažo temą, dėmesį sutelkdama ne į gamtovaizdį charakterizuojančias detales, o priešingai – jį sudarančių gamtinių formų tirpimą tamsoje. Tačiau tamsa tapytojos paveiksluose neaklina, ji subtiliai švyti, leisdama žiūrovui akimis klaidžioti po kūrinio erdvę, įsivaizduojant, ką joje išvystų, jei būtų šiek tiek šviesiau.

Agota Bričkutė. / Galerijos nuotr.

Gamtovaizdžio tema artima ir tapytojai A.Bričkutei, kuri pakviečia žiūrovą drauge pasivaikščioti po jos sielos peizažus. Menininkės paveikslai – tarsi dienoraščio, kurį A.Bričkutė, ne rašo, o tapo, puslapiai. Pasitelkdama vizualią kalbą, menininkė sukuria erdvę interpretacijoms, paragindama žiūrovą jaustis laisvą ir pačiam vystyti pasakojimą.

Nors K.Latvytė-Bibiano taip pat tęsia gamtos temą, tačiau jos kūriniai žiūrovą skatina ne atrasti realybėje neegzistuojančius peizažus ar naujas erdves, o atsigręžti į savo santykį su gamta, su gyvybe. Menininkė pastūmėja žiūrovą kritiškai įvertinti, kokia aplinka jį supa ir kaip jis gali prisidėti prie jos, sykiu ir savo gerovės.

Kiekvienas menininkas parodoje kuria savitą siužetinę liniją, kuria sekdamas žiūrovas pasineria į vizualiai turtingus naratyvus.

Jubiliejinis festivalis duris atvers rugsėjo 14 d. 18 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. Renginyje bus pristatyti šiųmečiai „slinktininkai“ – jaunųjų rašytojų ir dailininkų penketukas, kuriuos festivaliui atrinko dailininkų ir rašytojų komisija.

Atidarymas: jaunieji kūrėjai, kartvelai ir Žygimantas Kudirka-Mesijus

Literatų gretose šiemet – penkios jaunos autorės: prozininkės Ieva Marija Sokolovaitė, Augustė Jasiulytė, Nomeda Griškevičiūtė ir poetės Uršulė Toleikytė bei Alina Borzenkaitė. Į dailininkų ir skulptorių penketuką pateko šie menininkai: Agota Bričkutė, Domas Mykolas, Felicija Dudoit, Greta Šležaitė ir Karolina Latvytė Bibiano.

Kaip ir kasmet, jaunųjų menininkų kūryba nugulė iš penkių knygučių sudarytame festivalio rinkinyje, kurį šįkart papuošė jubiliejinė šeštoji knygutė. Joje publikuojami ankstesnių almanachų, rinkinių tekstai ir buvusių „slinktininkų“ mintys apie šį festivalį.

Per festivalio atidarymą svečius elektroniniais skambesiais ir avangardiniu repu džiugins senasis „slinktininkas“ – Žygimantas Kudirka-Mesijus, savo kūryba pasidalins kviestiniai autoriai iš Sakartvelo – Nika Lašchija ir Giorgis Šonija. Tai – du iš dešimties autorių, kurių kūryba nugulė šiemet išleistoje jaunųjų Sakartvelo poetų antologijoje „Aidintys“.

Poezijos mohikanai Rašytojų klube

Kitą dieną po atidarymo poezijos gerbėjai kviečiami užsukti į puošnius Lietuvos rašytojų sąjungos rūmus. Rugsėjo 15-ąją 18 val. Rašytojų klube įvyks poezijos vakaras, skirtas „Literatūrinių slinkčių“ dešimtmečiui atminti. Jame dalyvaus daugybė žinomų autorių, kurie kitados taip pat buvo jaunieji „slinktininkai“: Mantas Balakauskas, Žygimantas Kudirka, Aivaras Veiknys, Aistis Žekevičius, Simonas Bernotas, Haroldas Baubinas, Indrė Valantinaitė, Dovydas Grajauskas, Laura Kromalcaitė, Tomas Taškauskas, Mindaugas Kirka, Tomas Petrulis, Edvinas Valikonis, Greta Ambrazaitė ir kiti poetai bei poetės, pasidalinsiantys savo kūryba.

Kūrybinės dirbtuvės su meistrais ir proza „Paviljone“

Rugsėjo 16-oji skirta dviems svarbiems festivalio renginiams. 15 val. Adomo Mickevičiaus bibliotekoje jaunieji poetai ir prozininkai susirinks į kūrybines dirbtuves, kurių vairą perims rašytoja, prozininkė, literatūros kritikė Reneta Šerelytė ir poetas Aivaras Veiknys.

Tos pačios dienos vakare, 19 valandą, sostinės „Paviljone“ skambės proza – įvyks prozos vakaras festivalio keliui atminti. Jame dalyvaus senieji „slinktininkai“ – prozininkai Aurimas Novikovas, Laura Švedaitė, Augustas Lapinskas, Monika Baltrušaitytė, Dainius Vanagas.

Festivalio vizitas uostamiestyje ir uždarymas

Kitą dieną – rugsėjo 17-ąją – festivalis išsikraustys į uostamiestį. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje 17 val. įvyks festivalio rinkinio ir parodos pristatymas, kuriame dalyvaus šiemet atrinkti autoriai ir dailininkai, kartvelų kūrėjai.

Paskutinę festivalio dieną, rugsėjo 18 d. „slinktininkai“ žengs į tiesioginį LRT Klasikos eterį – 21 val. poetė, vertėja Dovilė Kuzminskaitė kalbins šiųmetes literates ir ragins jas pasidalinti savo kūryba su radijo klausytojais.

Jaunuosius literatus atrinko poetai Greta Ambrazaitė ir Aivaras Veiknys, prozininkai Saulius Vasiliauskas, Monika Baltrušaitytė, Ramūnas Čičelis. Po ilgų diskusijų iš 22 konkursui pateiktų rankraščių buvo išrinktos penkios rašytojos – prozininkės Ieva Marija Sokolovaitė, Augustė Jasiulytė, Nomeda Griškevičiūtė bei poetės Uršulė Toleikytė ir Alina Borzenkaitė.

Kūrybos rinkinyje šiemet dominuoja proza

U. Toleikytės kūryboje svarbus kasdienybės stebėjimas, apmąstymai, sapnai, fantazijos, ryšys su kitu. Psichologijos studijas baigusi poetė šiuo metu studijuoja sociologijos doktorantūroje, ji kuria ir pasakas vaikams. Uršulės eilėraščius rinkiniui komisijos nariai išrinko vienbalsiai.

Kita festivalio poetė – Alina Borzenkaitė. Vilnijos krašte užaugusi menininkė iš pradžių rašė tik rusų kalba, domėjosi lenkų poezija, o vėliau atsivėrė ir lietuviškosios poezijos durys. Poetę žavi kontrastai ir kasdienybėje poeziją ji derina su paveldosaugininkės ir istorikės amatais. Anot komisijos nario, poeto A. Veiknio, Alinos eilėraščiai tikrai verti dėmesio, nes jie vizualūs, skambantys, nenusaldinti, aktualūs. „Smagu, kad gana sėkmingai išbandomos klasikinės formos, ko kitiems autoriams pritrūko“, – sako jis.

Šįkart „Slinkčių“ rinkinyje bus galima rasti net tris prozos knygutes – tarp konkursui pateiktų kūrinių turbūt pirmąkart festivalio istorijoje išsiskyrė itin stiprūs prozininkai, iš kurių atrinkti geriausius komisijai nebuvo lengva užduotis.

Alina Borzenkaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Balandėliai, krizinis nėštumas ir ilgi, poetiški sakiniai

Augustė Jasiulytė, viena iš atrinktų prozininkių, aštuoniolikos metė mokyklą ir su šimtu litų išvažiavo laimės ieškoti į Helsinkį. Grįžusi į Vilnių, ji baigė „Varpo“ suaugusiųjų mokyklą, įstojo į Skandinavistikos studijas. Anot rašytojo S. Vasiliausko, „iš šįmet konkursui pateiktų tekstų korpuso išsiskyrė emociškai įkrautas, intymus, tačiau ne patetiškas Augustės apsakymas apie krizinį nėštumą, struktūruotas nedideliais fragmentais ir suregztais taupiais, pagauliais sakiniais.“

Komisijos nariai pastebėjo ir ilgus, pulsuojančius, poetiškus Ievos Marijos Sokolovaitės sakinius. Jauna prozininkė rašo nuo vaikystės, o mokykliniais metais nuolat dalyvaudavo literatūriniuose konkursuose ir neretai tapdavo jų nugalėtoja. Vis tik baigusi mokyklą ji įstojo į biologiją ir pasinėrė į mokslo pasaulį. „Šiuo metu į neišsemiamas gamtos keistenybes gilinuosi iš labai smulkmeniškos mokslinės pusės, o tai, ko suprasti nepajėgiu, išpilu tekstais“, – sako ji.

Penktoji festivalio „slinktininkė“, Nomeda Griškevičiūtė, pripažįsta, jog jos kūryba tikrai keistoka, visai kaip „YouTube satisfying videos“ – kartais nesupranti, kas vyksta, bet nenori, kad tai baigtųsi. „Todėl rašau apie nieką ir viską vienu metu. Nuo balandėlių iki karvių dėmių ar nuo šiltnamių iki lygintuvų“, – teigia ji. Anot komisijos nario R. Čičelio, „paprastai pradedantieji rašytojai savo kūriniais siekia saviraiškos. N. Griškevičiūtės prozos tekstai ne perteikia autorės būsenas, o patys sukuria savitą, (savi)ironišką ir žaismingą tikrovę, kurioje drąsiai eksperimentuojama.“

Augustė Jasiulytė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kiti „slinktininkai“ – dailininkai, skulptoriai ir kartvelų rašytojai

Konkursas buvo skelbtas ir dailininkams, kurių kūriniai tradiciškai papuoš festivalio rinkinį. Dailės konkurso komisiją sudarė dailininkai Petras Lincevičius, Rosanda Sorakaitė ir Auksė Miliukaitė. Bendru sutarimu buvo išrinkti penki menininkai – Agota Bričkutė, Domas Mykolas, Felicija Dudoit, Greta Šležaitė ir Karolina Latvytė Bibiano.

Agota Bričkutė yra Klaipėdoje gimusi dailininkė bei laisvai samdoma menotyrininkė, kurios kūryboje didelis dėmesys skiriamas portreto ir peizažo žanrams, spalvų bei formų improvizacijai.

Kauno dailės gimnaziją baigęs, o vėliau Vilniaus dailės akademijoje skulptūros specialybę pasirinkęs Domas Mykolas po bakalauro įstojo į paveldosaugos specialybę Vilniaus universitete, bet jos nebaigė – pasirinko skulptūros magistro studijas. „Nesigailiu, kad teko paklaidžioti tarp fakultetų ir universitetų, tai man suteikė nemažai naujų patirčių ir viena jų – archeologija,“ – sako jis.

Ieškodama motyvų paveikslams, matytus objektus mintyse imu gretinti su kitais daiktais, aplinka ir įvykiais.

Felicija Dudoit savo kūryboje bando dokumentuoti paplūdimiuose aptinkamus objektus. Vienas iš jų – raudona vėliavėlė šalia gelbėtojo posto, kuri lyg ir perspėja, kad maudytis griežtai draudžiama, nors jūroje visiškas štilis. „Ieškodama motyvų paveikslams, matytus objektus mintyse imu gretinti su kitais daiktais, aplinka ir įvykiais“, – pasakoja ji.

Dailininkė Greta Šležaitė tapybos mokytis pradėjo Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje, stažavosi Linco meno ir dizaino universitete Austrijoje, šiuo metu studijas tęsia Vilniaus dailės akademijoje. „Kūryboje vaizduoju tirštą tamsą, subtilų švytėjimą, ženklus ar mistinį peizažą, – sako ji. – Visa tai įkvėpta žiemos sąstingio, ilgesio ir klajonių.“

Paskutinė menininkė šiame penketuke – Kaune užaugusi ir Vilniaus dailės akademijoje tapybos bakalaurą įgijusi Karolina Latvytė Bibiano. Nuo šių metų rugsėjo menininkė taps ir VDA skulptūros magistrante. Karolinos kūryba telkia dėmesį į tai, kaip žmonės supranta gamtos pasaulį, jos darbuose atsispindi rūpinimasis aplinka bei ekologinėmis problemomis.

Šiemet festivalio renginių sąraše – ne tik jaunųjų kūrėjų rinkinio pristatymas ir dailininkų parodos atidarymas didžiuosiuose miestuose, bet ir kūrybinės dirbtuvės, kurių metu žinomi rašytojai aptarinės kūrybą su jaunaisiais. Į festivalį taip pat pakviesti ir jaunieji kartvelų rašytojai, kurie dalyvaus renginiuose kartu su „slinktininkais“.

Didysis festivalio atidarymas vyks balandžio 24-ąją 18 val. Vilniuje, Užupio meno inkubatoriuje. Vakaro metu bus galima susipažinti su šiųmečių slinktininkų – Birutės Grašytės, Augusto Lapinsko, Linos Simutytės, Guodos Taraškevičiūtės ir Edvino Valikonio kūryba, nugulusia tradiciniame "Slinkčių" almanache, sudarytame iš penkių knygučių.

Nuo ankstesnių almanachas skirsis tuo, kad literatūros tekstus lydės ir dailės kūriniai – rinkinį papuoš dailininkų Eglės Ulčickaitės, Rosandos Sorakaitės, Mykolės Ganusauskaitės, Petro Lincevičiaus ir Sonatos Riepšaitės darbai, kuriais pasigrožėti galės vakaro, tapsiančio ir jaunųjų menininkų parodos atidarymu, svečiai. Festivalio atidarymo metu skambės ir vokalinės perkusijos meistro Žygimanto Gudelio muzika.

Prozininkas Augustas Lapinskas – architektūrą studijuojantis vilnietis, kuriantis ne tik prozą, bet ir dramaturgiją, muziką, dainuojamąją bei performatyviąją poeziją. Antroji festivalio prozininkė, Lina Simutytė, taip pat yra ir scenaristė, literatūrinių performansų atlikėja, kino kalbos ir kūrybinio rašymo dėstytoja, šiuo metu rengianti savo pirmąją knygą. Jos kūryboje susitinka semantiniai magiškojo realizmo gelmenys ir holivudinės, populiariosios bei vartotojiškos kultūros įvaizdžiai.

"Slinkčių" almanacho skaitytojai čia atras ir tris poetus – Birutę Grašytę, Edviną Valikonį ir Guodą Taraškevičiūtę. B.Grašytė – diplomuota filologė, savo tekstais kultūrinėje spaudoje ir įvairiuose literatūros renginiuose besidalijanti nuo 2010-ųjų, E.Valikonis – poeziją rašantis, debesis ir rūką fotografuojantis vilnietis, o G.Taraškevičiūtė prisistato šitaip: "Sapnuoja eilėraščius, režisuoja sapnus ir mokosi rašyti ant akmenų."

Antrąją "Slinkčių" dieną, balandžio 25-ąją, festivalis iškeliaus į Kauną – 15 val. vyks parodos atidarymas ir kūrybos rinkinio pristatymas Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkciame mokslo ir studijų centre, o vakare, 18 val., Kauno B. ir V.Sruogų name-muziejuje jaunieji rašytojai skaitys savo kūrybą, o renginį įgarsins bardas Valentinas Abarius.

Balandžio 26-ąją festivalis vėl grįš į Vilnių – 17 val. Menų spaustuvės skaitykloje įvyks Jonui Mekui skirtas vakaras "Man visad 27-eri", kuriame dalyvaus ne tik šiųmečiai slinktininkai A.Lapinskas, G.Taraškevičiūtė ir E.Valikonis, bet ir ankstesnių metų festivalio dalyviai – rašytojai Marius Povilas Elijas Martynenko ir Aistis Žekevičius.

Balandžio 27-ąją 18.30 val. Vilniuje įsikūrusiuose Venclovų namuose vyks skaitymai, kuriuose skambės rašytojų Dovydo Grajausko, Gretos Ambrazaitės, Lauros Švedaitės, Patricijos Gudeikaitės, Donaldo Pavlovo, A.Lapinsko, Ingridos Viluckytės, Nedos Letukytės, G.Taraškevičiūtės ir A.Žekevičiaus kūryba.

Iki balandžio 30-osios vyksiantis festivalis be didžiųjų miestų apsilankys Utenoje, Anykščiuose, Ušnėnuose, Kražiuose ir Alytuje. Šiuose miesteliuose vyksiančiuose renginiuose viešės rašytojai Dominykas Norkūnas, L.Simutytė, B.Grašytė, Monika Baltrušaitytė, G.Ambrazaitė, G.Taraškevičiūtė, A.Lapinskas, E.Valikonis, Simonas Bernotas, M.P.E. Martynenko.

Vakar, šeštadienį, vienas didžiausių jaunųjų literatūros autorių festivalių „Literatūrinės slinktys“ baigėsi „Literatūrinio barbekiu“ renginiu. Per penkias festivalio dienas buvo surengta trylika renginių, kurie vyko Vilniaus, Kauno, Pakruojo, Varėnos, Jonavos rajonų mokyklose, bibliotekose ir kitose literatūrai neabejingose vietose.

Renginių metu „slinktininkai“ su mokiniais, pedagogais ir šiaip skaitančia bendruomene diskutavo apie šiuolaikines literatūros tendencijas, kylančius iššūkius rašant bei neretai klausėsi ir vietos talentų kūrybos.

Festivalio proga buvo išleistas jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinys. Antrus metus, kitaip nei anksčiau, kai į almanachą suguldavo dešimt ar daugiau jaunųjų autorių kūrybos, festivalio organizatoriai ėmė leisti penkių rašytojų knygų rinkinį. Šiemet skaitytojams buvo pristatyta prozininkės Monikos Baltrušaitytės bei poetų Simono Bernoto, Mariaus Povilo Elijaus Martynenko, Aisčio Žekevičiaus ir Simono Buloto kūryba.

Kaip ir kasmet, vienas pagrindinių festivalio akcentų tapo LRT radijo tiesioginė trijų valandų transliacija „Jaunoji literatūra iki vidurnakčio”, kurioje „Literatūrinių slinkčių“ autoriai tūkstančiams klausytojų skaitė savo kūrybą, dalinosi kultūrinėmis patirtimis bei mėgstama muzika.

„Per nejučia praslinkusius septynerius metus turėjome galimybę platesnei visuomenei pristatyti tikrai nemažą būrį jaunų talentų, kurie vėliau išleido savo knygas. Tai tokie autoriai kaip Aivaras Veiknys, Mindaugas Nastaravičius, Vytautas Stankus, Aušra Kaziliūnaitė, Mantas Balakauskas, Ernestas Noreika, Ramunė Brunzaitė, Žygimantas Kudirka, Mykolas Sauka, Vainius Bakas ir kiti. Tai rodo, kad mūsų festivalyje pristatomi jaunieji rašytojai yra itin perspektyvūs, todėl tikime, kad „Literatūrinės slinktys“ buvo ir toliau bus puiki terpė rastis ir atrasti talentus“, – reziumavo festivalį organizuojančios asociacijos „Slinktys“ vadovas Juozas Žitkauskas.

Jaunųjų rašytojų festivalį „Literatūrinės slinktys“ organizuoja asociacija „Slinktys“, įkurta 2015 m. Pagrindinė asociacijos veikla – literatūrinių renginių, koncertų organizavimas, susitikimai su rašytojais ir muzikantais, knygų bei muzikos albumų leidyba.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.

Balandžio 15 d., penktadienį, 14 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių literatūros katedra tradiciškai kviečia į jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys“ skaitymus.

Savo kūrybą renginio metu skaitys Greta Ambrazaitė, Birutė Grašytė, Dominykas Norkūnas, Laura Švedaitė, Ernestas Noreika, Mantas Balakauskas. Renginys vyks M. Gimbutienės auditorijoje.

Balandžio 11–16 d. jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys” renginiai vyks ir kitose įvairiose Lietuvos vietose. Juos organizuoja asociacija „Slinktys“, kurios pagrindinės veiklos sritys yra literatūrinių renginių, koncertų organizavimas, susitikimai su rašytojais ir muzikantais.

„Norime suburti jaunuosius meno sričių atstovus bei sukurti jiems erdvę – galimybę laisvai reikštis ir tobulėti. „Slinktys“ taip pat nepamiršta periodinių leidinių ir knygų leidybos bei kultūrinių akcijų rengimo. Organizacija siekia įvairius kultūrinius renginius pateikti kuo patraukliau įvairaus amžiaus jaunimui“, – savo sumanymais dalijasi „Slinktys“ steigėjai.

Festivalio proga bus išleistas jaunųjų kūrėjų kūrybos rinkinys. Anksčiau leistą bendrą almanachą šiemet keičia penkių autorių Gretos Ambrazaitės, Dovydo Grajausko, Karolio Klimo, Dominyko Norkūno ir Lauros Švedaitės nedidelės knygelės, sutilpsiančios į vieną aplanką.

Tie, kurie negalės dalyvauti renginiuose, jaunuosius kūrėjus turės progą išgirsti renginio dieną per LRT radiją nuo 21 val. transliuojamoje tiesioginėje laidoje „Trys valandos poezijos ir prozos“. Tris valandas truksiančiame eteryje bus galima skambinti į studiją, klausti, diskutuoti ar patiems paskaityti savo kūrybos.