Išskirtinė patirtis
A.Bezekavičius kadaise Anglijoje studijavo transliuojamąją žurnalistiką ir įgijo bakalaurą. "Apie 70 proc. studijų sudarė praktika, o po studijų grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs dirbti iškart pajutau, kad šios studijos buvo tikrai naudingos, nes tuomečiai potencialūs darbdaviai iškart pastebėjo įgytas žinias, kurių Lietuvoje žurnalistiką studijuojantys ne visada turėjo. Dirbdamas Anglijoje tu esi žmogus orkestras: pats filmuoji, montuoji ir kitus darbus darai", – patirtimi dalijasi naujas LNK žinių veidas.
Jis visada norėjo būti ne tik žurnalistu, bet ir tuo žmogumi, kuris dirbtų eteryje – kokios nors laidos ar žinių vedėjo pozicijoje. "Man tai yra labai įdomu, ir tai galima įvardyti kaip vieną iš mano tikslų", – prisipažįsta A.Bezekavičius.
"Labai džiaugiuosi, kad galiu išmokti visokių dalykų. Kaip žurnalistas, dirbu jau seniai, bet, tapus žinių vedėju, prisideda daug naujų atsakomybių. Sunkiausia tikriausiai būti visada pasitempusiam, žinoti, kad visada esi tiesioginiame eteryje, galvoti apie tai, kaip atrodai, ką kalbi, kokią žinią perteiki žiūrovams", – pasakoja jis.
Pasak žurnalisto, žinių vedėjo darbas iš esmės vyksta visą laiką, ne tik tada, kai jis ateina į darbą ir pradeda ruoštis savo pasirodymui tiesioginiame eteryje. "Galbūt žmonėms atrodo, kad žinių vedėjo darbas yra ateiti ir paskaityti surašytą tekstą, bet tu turi domėtis tuo, kas vyksta, turi sekti, gilintis į įvykius, į procesus savo ir kitose valstybėse", – sako A.Bezekavičius.
"Dirbant šiame darbe visą laiką ranką reikia laikyto ant pulso. Kalbant apie momentą, kai ateini į darbo vietą, tu su prodiuseriu ir žurnalistais susiderini, pasitikrini, kas bus rodoma laidoje, apie ką bus reportažai, kaip tu juos pristatysi", – tęsia jis.
Skirtinga praktika
L.Kudinova LNK žinių tarnyboje dirba devynerius metus. "Buvo lengva pertrauka, trejus su puse metų buvau atsitraukusi nuo darbų, bet prieš pusantrų metų sėkmingai grįžau", – prisimena ji.
Žmonėms gali nepatikti, ką jie mato, bet jiems to reikia. Nors jie gal dar net nežino, kad jiems to reikia.
Nors televizijos žinių vedėjos patirtis jai yra nauja, žurnalistė daug metų žinias skaitė radijuje. Nepaisant to, ji sako, kad skaityti žinias radijuje ir televizijoje – labai skirtingi dalykai.
"Darbas radijuje nuo darbo televizijoje skiriasi intensyvumu, nes žinias radijuje skaitydavome kas pusvalandį, kas valandą, todėl ir informacijos atnaujinimas vykdavo trigubai greičiau. O televizijoje vienam ar dviem kartams eteryje ruošiesi visą dieną, bet reikia investuoti daugiau laiko sąnaudų ir tekstą geriau nugludinti, kad gerai skambėtų", – dalijasi L.Kudinova.
"Reikia ir atitinkamai atrodyti televizijoje – negali išbėgti į eterį su šlepetėmis, kaip aš išbėgdavau žinių skaityti radijuje. Sunkiausia kontroliuoti save prieš kamerą, susikoncentruoti ne tik į tekstą, bet ir sėdėti tiesiai. Visa kita – išmokstama", – tęsia žinių vedėja.
Naujienos, kurių reikia
Atsinaujino ne tik LNK žinių vedėjai, bet ir vizualiniai laidos sprendimai. "Tai reiškia, kad žinios, vinjetės ir panašūs vizualiniai dalykai atrodo kitaip, o jie nebuvo keisti gana ilgai. Be to, dabar mes žinias vedame poromis, o tai duoda daugiau dinamikos. Lietuvoje esame pripratę matyti, kaip vienas žinių vedėjas sėdi ir skaito naujienas. Mes bandome įnešti laisvumo ir parodyti, kad žinios nėra tik sėdėjimas įsitempus ir tai nėra tik kelių sakinių perskaitymas pristatant reportažą, bet tai yra gyva reakcija į įvairius dalykus. Dviese tai padaryti yra lengviau", – neabejoja A.Bezekavičius.
L.Kudinova įsitikinusi, kad LNK žiūrovai iš tiesų jau ilgą laiką mato kitokias žinias. "Temas parenkame pagal aktualumą, stengiamės reportažus rengti įdomiai. Dirbame tam, kad žmonės žiūrėtų ne tai, ką jie nori, nes dažna problema – pataikavimas žiūrovui, bet matytų tokias žinias, kurios juos ko nors išmokytų, suteiktų aktualios informacijos. Žmonėms gali nepatikti, ką jie mato, bet jiems to reikia. Nors jie gal dar net nežino, kad jiems to reikia", – sako patyrusi žurnalistė.
Ji pati stengiasi domėtis visomis aktualijomis. "Labai gerai yra pasakęs kolega Edmundas Jakilaitis: "Žurnalistas turi būti visų dalykų diletantas, po truputėlį išmanyti kuo daugiau." Tu žinai pagrindus, o viso kito gali pasiklausti ekspertų. Tikrai domiuosi politika, socialiniais reikalais, pastaruoju metu labai svarbi aplinkosaugos tema, į kurią kuo daugiau giliniesi, tuo labiau skauda", – prisipažįsta L.Kudinova.
A.Bezekavičius taip pat domisi visomis naujienomis, bet politika jam – ypač įdomi. "Aš galvoju, kad domėjimasis politika yra labai nuvertintas. Žmonės galvoja, kad tai yra neįdomu, nes tikrai dažnai tenka girdėti tokių nuomonių, kad "aš esu apolitiškas" arba "aš nesidomiu politika", "per daug nesigilinu į tai, kas ką pasakė". Aš manau, kad žmonės labai daug praranda nesidomėdami, nes iš esmės politikos procesai, vidinės ir išorinės kovos – visa tai yra labai įdomu. Man politika prilygsta teatrui – ten gali rasti visko: komedijos, dramos, tragikomedijos. Mane labiausiai domina būtent lietuviška politika, nors tikrai domiuosi ir užsienio aktualijomis", – pasakoja žurnalistas.
Riba egzistuoja
A.Bezekavičius įsitikinęs – žurnalisto smalsumo riba turėtų egzistuoti, nes noras viskuo domėtis 24 valandas per parą gali sukelti beprotybę.
"Galbūt žinosi viską, bet paviršutiniškai. Nemanau, kad tai būtų sveika, bet tai yra subjektyvus dalykas, ir kiekvienas pats pajunta ribą, kiek jis gali domėtis vienais ar kitais dalykais", – mano jis.
L.Kudinova neabejoja, kad žurnalistas yra žmogus, kurio smalsumas turi pasibaigti ties privačiu kito žmogaus gyvenimu. "Žurnalistui nėra reikalo lįsti į asmeninius žmogaus reikalus. Aš visada labai nepatogiai jaučiuosi, kai reikia asmeninėmis garsesnių žmonių istorijomis domėtis, rengti reportažus. Esu tai dariusi. Tada tenka per save perlipti ir klausti, kodėl tas žmogus vienaip ar kitaip pasielgė. Aš niekada negalėčiau dirbti gyvenimo būdo laidose, kai žmonės skaičiuoja kažkieno mylimąsias ar kiek kažkas turi vaikų. Tai yra asmeninis žmogaus reikalas – nei žurnalisto, nei žmogaus, kuris žiūri televizorių. Bet žurnalistai tikrai turi teisę domėtis visuomenei aktualiais dalykais, užduoti klausimus ir tikrinti informaciją", – tiki žurnalistė.
