Greitosios pagalbos paramedikus moteris užsipuolė kastuvu, vieną jų sužalojo, apgadino automobilį. Paramedikams teko kviesti policiją, kurios esą jiems teko laukti ilgiau nei pusvalandį. Atvykusius pareigūnus pacientė puolė dar aršiau – su peiliu. Galiausiai ir kelissyk elektrošoku nesutramdytą moterį pareigūnas nušovė. Iš viso buvo paleisti penki šūviai – į kojas, rankas ir pilvą. Policija patvirtino, kad moterį nušovęs pareigūnas yra patyręs – beveik dešimties metų stažo.

Daugiau apie šią situaciją LNK žurnalistas kalbėjosi su įvykio vietoje buvusiu Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Vilniaus filialo vadovu Tadeušu Rodzu.

– Informacija buvo tokia, kad atvažiavus moteris savo namuose bėgiojo su peiliu, atsisakinėjo kažkokios pagalbos, grasino medikams, kad supjaustys padangas, sudaužys automobilį ir juos pačius. Sakė, kad jai jokios pagalbos nereikia ir taip toliau. Taip ir buvo. Po to išbėgo su kirstuku, ne su kastuvu. Pradėjo pulti medikus, vienas iš mūsų medikų nukrito, dengėsi veidą ir gavo per ranką su tuo kirstuku. Po to kita medikė ją bandė pulti, panaudojo lygtai pipirines dujas. Mes turim vienintelę tokią priemonę, jeigu užpuola. Ir viskas, tada atvyko policijos pareigūnai. Ir toliau tegu komentuoja policijos pareigūnai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar labai nukentėjo medikai?

– Nelabai. Psichologiškai, aišku, nemalonus įvykis. Medikė dabar ilsisi. Mes jai siūlėm psichologo pagalbą. Ji atsisakė, atidirbo pamainą ir dabar ilsisi po pamainos. Vairuotojui rankos kaip ir nesužalojo rimtai, toliau jis atidirbo tą pamainą, nedarbingumo neėmė. Ir viskas, ką galėčiau pakomentuot.

– Ar dažni tokie įvykiai, kai užpuolami greitosios pagalbos medikai?

– Tokie įvykiai būna. Dabar mes kaip tik ruošiamės turėti body (kūno - aut past.) kameras, kaip ir policijos pareigūnai. Pildėm tokią lentelę dėl užpuolimo, kiek metų bėgyje potencialiai galėtų užpulti, kiek atvejų galėtų būti tam, kad gauti leidimą įsigyti body kameras. Būna konfliktų visokių, būna, kad mašinas apdaužo, būna, kad automobilio viduje aparatūrą apdaužo. Kartais net kreipiamės į policiją. Būna ir taip, kad po to apmokestinami tie agresyvūs klientai ir kažkiek mums sumoka.

– Ar pats automobilis labai nukentėjo ar gali grįžti į tarnybą?

– Šiuo metu automobilis išvyko į remontą, jam reikės pakeisti stiklą. Nes automobiliai reikalingi darbui ir stiklą turim staigiai pakeisti, ir jis toliau dirbs.

Kaip jau rašėme, antradienį dėl minimo įvykio buvo gauti net septyni pranešimai. Portalas tv3.lt juos aprašo išsamiau:

12.13 val. Bendruoju pagalbos centro numeriu paskambino vyras, kuris teigė, kad jo mamai diagnozuota šizofrenija ir jai prasidėjo ligos paūmėjimas. Vyras prašė ne tik greitosios medicinos pagalbos, bet ir policijos, nes paprastai greitoji be policijos ten nevyksta. 

„Jis pats pasakė, kad mamai tokie paūmėjimai ne pirmą kartą, kad ji gydyta ligoninėje ir visur. Bet šiaip jinai dirbanti moteris ir jam skambino bei pranešė iš motinos darbovietės, kad jinai pradėjo elgtis agresyviai, kad ligos paūmėjimas. Bet tuo metu, kai jis skambino, jis pats buvo savo darbe, o motina buvo namuose, jis nebuvo šalia motinos. Informacija perduota ir policijai, ir greitajai medicinos pagalbai“, – portalui tv3.lt pasakojo Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūė. 

14.16 val. Bendrajam pagalbos centrui skambino iš Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės ir pranešė, kad pacientė puola brigadą ir kad įvykio vietoje reikalinga policija. 

14.17 val. pagalbos numeriu skambino į įvykio vietą atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada ir nurodė, kad pacientė juos vaikosi su peiliu ir vis agresyvėja. 

14.20 val. į Bendrąjį pagalbos centą vėl skambino iš Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės bei pranešė, kad pacientė su kastuvu sudaužė automobilį. 

„Prašė paskubinti policiją, kad atvyktų į įvykio vietą“, – sakė V. Juozevičiūtė.

14.40 val. paskambino Greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri buvo įvykio vietoje, ir pranešė, kad vis dar laukia policijos. 

14.47 val. pagalbos numeriu paskambino pati pacientė ir prašė atsiųsti policiją, nes pas ją į namus neva laužiasi netikra policija ir bando ją nužudyti.  

14.47 val. buvo patikslinantis skambutis dėl to, kiek Greitosios medicinos pagalbos brigadų reikia įvykio vietoje. Iš viso įvykio vietoje buvo dvi medikų brigados.

Gyvena tarp nacistų

E. Mirotvorecas (veikiausiai tai pseudonimas) išgarsėjo tuo, kad ruletės principu įsitraukia į vaizdo pokalbius su įvairiausiais pašnekovais rusų kalba. Dažnai pokalbiai įrašomi su Rusijos Federacijos gyventojais, kurių pasisakymai atspindi realias tenykščių gyventojų nuotaikas.

Kartais ukrainiečių tinklaraštininkas pasismagina ir įrašais su vadinamosios specialiosios operacijos dalyviais, kai kurie įrašai padeda atskleisti teisėsaugai jau įvykdytus nusikaltimus.

LNK reportažas:

Įrašas, kuriame užfiksuoti du Lietuvos piliečiai, atskleidžia vieno iš pašnekovų nusiteikimą imti ginklą ir šaudyti savo tėvynainius.

O tokiu pareiškimu neabejotinai turėtų susidomėti teisėsauga.

E. Mirotvorecas vaizdo skambučiu susisiekė su jaunuoliu, prisistačiusiu Gena (Genadijumi) iš Vilniaus.

Vaikinas aiškino, kad jo tėvas ir jis pats džiaugiasi tėvo duotu rusišku vardu.

Sužinojęs, kad jaunuolis gimęs Lietuvoje, E. Mirotvorecas paklausė Genos, kaip lietuviai tokius kaip jis vadina?

„Jobani“ lietuviai mus vadina „vatnikais“. Tie lietuviai – „gandonai“, – netaisyklingus žodžius ir keiksmažodžius bėrė tinklaraštininko dėmesiu besimėgavęs jaunuolis.

Paklaustas, kaip jam sekasi gyventi esą tarp nacistų, Gena puolė guostis.

„Čia – visiška „chuin...“. Duotų man „kalašnikovą“, visus iššaudyčiau“, – prieš kone triskart vyresnį pašnekovą mėgino pūstis ant sofos prigulęs vyrukas.

Duotų man „kalašnikovą“, visus iššaudyčiau.

Laukia rusų invazijos

Jaunuolis Gena puolė piktintis, kad kainos Lietuvoje – kaip Amerikoje. O štai kiek minimali alga, veikėjas nežinojo, paklausė draugo, kuris vaizdo pokalbio metu gulinėjo šalia jo ant sofos.

„Į rankas minimali alga – 600 eurų. Parduotuvėje nusiperki vieną „sietką“ (rezginėlę – A. A.) maisto ir, žiūrėk, 100 eurų išleidai“, – teigė veikėjas.

Ukrainiečio tinklaraštininko patikintas, kad tuoj esą į Lietuvą ateis rusų kariuomenė, Gena su džiaugsmu pareiškė, kad to labai laukia.

„Va, mano draugas taip pat už Rusiją“, – tuo metu vaikinas parodė šalia gulinėjančio kito veikėjo veidą.

Lietuvos kariuomenė – „gavno“

Paaiškėjo, kad Genai – 22-eji, o jo draugui – 24 metai.

Abu veikėjai prisipažino, kad jau tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

„Čia – „gavno“ (šūdas – A. A.), o ne armija. Į armiją ima tokius nutukusius, kurie net automato nemoka laikyti“, – Lietuvos kariuomenės vardą menkino buvęs prievolininkas.

Šnekusis veikėjas prisipažino, kad dirba įmonėje, fasuojančioje riešutus.

Pasimovė ant propagandos

Įmitę, sveikai atrodantys veikėjai vis guodėsi, kad Lietuvoje labai bloga gyventi.

„Litovcai“ – „pederastai“. Todėl, kad jie – „gandonai“. Todėl, kad jie – „sūkos“, jie – ne žmonės, jie „svolačiai“. Jie net mokestį už lietaus vandenį įvedė“, – pareiškė Gena.

Vilnietis išpyškino absoliutų melą, skleidžiamą rusų ir baltarusių socialiniuose tinkluose.

Tai, ką šis veikėjas vadino mokesčiu už lietaus vandenį, yra nuo 2024 m. sausio 1 d. įteisintas registras asmenims, išgaunantiems tam tikrą kiekį paviršinio vandens per parą iš vieno vandens telkinio.

Užsiregistruoti privalo valstybinių upių ir ežerų naudotojai, o ne nuosavo sklypo vandens telkinio savininkai.

Registracija nereiškia, kad gyventojai privalės mokėti už lietaus vandenį.

Mokestis bus įvedamas tik tiems subjektams, kurie išgauna 100 m3 ir daugiau vandens per parą iš vieno vandens telkinio.

Patikėjo: jaunuolis vaizdo skambučio metu pašnekovui aiškino, kad Lietuvoje įvestas lietaus mokestis. R. Vilimo / BNS nuotr.

Šalį užimtų per tris valandas

Maskvos gyventoju apsimetusio ukrainiečio paklausti, per kiek laiko Rusijos kariuomenė užimtų Lietuvą, jaunuoliai išpyškino, kad per tris valandas.

Pokalbio su ukrainiečiu metu Gena vis tik prisipažino, kad jis yra ne vilnietis, o žmogus iš kaimo.

„Kaime dauguma už rusus. Aš dabar Vilniuje, bet gimiau kaime. Kiek girdėti kaimuose, dauguma yra už rusus“, – aiškino Gena, paminėdamas Šalčininkų, Druskininkų ir Alytaus rajonus.

Nors nėra aišku, kiek dzūkų pasisako už Kremliaus politiką, bet Gena įspūdį mėgino padaryti kalbėdamas it tikras žinovas.

Toliau veikėjas pasakojo apie incidentą Katedros aikštėje, Vilniuje. Čia pastačius ekspozicijai į Lietuvą atvežtą Ukrainos kariuomenės sunaikintą rusų tanką T-72B, atsirado tokių, kurie slapta nešė gvazdikus prie jo.

„Pederastai“ nuėmė gėles ir parašė, kad gėlių čia nedėtų“, – pasakojo Gena, kažkodėl minėdamas korupciją, bet panašu, kad vaikinas net nežino šio žodžio reikšmės.

Ukrainiečiams – panieka

Pokalbiui pakrypus apie ukrainiečius, pabėgusius nuo karo į Lietuvą, Gena net ėmė spirgėti.

„Ten, kur aš dirbu, dirba du „chacholai“ (ukrainiečių tautybės asmenys, šį žodį dažniausiai vartoja prorusiškų pažiūrų asmenys – A. A.). Tokie „nagli“, kad „p...dec“, – aiškino vaikinas.

Jis prisipažino, kad norėjo sumušti ukrainiečius.

Paklaustas, ką rusams reikia daryti su specialiąja operacija, kitas vaizdo pokalbio dalyvis Pavelas, kitaip dar Paška, atsakė iškalbingai.

„Jebašit“, – tesugebėjo pareikšti vilnietis. Šis jo paminėtas žodis, padarytas iš rusiško keiksmažodžio, veikiausiai turėtų reikšti „daužyti“, „naikinti“.

„Žinoma, juos reikia „pyz...ti“, – su šalia gulinėjančiu draugeliu sutiko Gena.

Po to Gena skundėsi, kad ginklo Lietuvoje neturi, o jei turėtų, tai iš jo tuoj atimtų.

Ištempė vatnikiukus į dienos šviesą, dabar belieka tik aiškiau aptarti reikalą, ką jie manė, kai sakė „su kalašnikovu čia lietuvius“.

„Jūs – Lietuvos išdavikai“

Pokalbio su jaunuoliais pabaigoje E. Mirotvorecas surengė efektingą ekspromtą.

Žinomas tinklaraštininkas užsidėjo kepurėlę su Ukrainos herbu.

„Nusikaltėlių išaiškinimo Ukrainos kontražvalgyba“, – prisistatė ukrainietis.

„Jūs – nusikaltėliai, jūs – Lietuvos išdavikai. Šlovė Ukrainai!“ – išpyškino E. Mirotvorecas.

Tuo metu Gena, kvailai šypsodamasis, dar kėlė du pirštus į viršų. Kitas veikėjas taip pat sumišęs trypčiojo prie šaldytuvo.

„Oi, papuolėte, vaikinai“, – vaizdo pokalbį baigė E. Mirotvorecas.

Edmundas Kvederis. Vytauto Petriko nuotr.

Įrašas sukrėtė lietuvius

Vaizdo įrašą ukrainiečio tinklaraštyje išvydę Lietuvos gyventojai ėmė juo dalintis socialiniuose tinkluose.

Įrašu pasidalijęs klaipėdietis Aurimas Mockus negalėjo atitokti, kad būdami Lietuvos piliečiai vaikinai į eterį lemena baudžiamosios bylos vertą turinį, o vienas iš jų viešai ginklu grasina lietuviams.

„Pareiškia, kad pasiimčiau automatą ir pats tuos lietuvius iššaudyčiau. Pasidalinkime šių veikėjų „žygdarbiais“, nes juos privalo žinoti visi“, – vaizdelį pakomentavo A. Mockus.

Klaipėdietis kreipėsi į įmonę, kurioje dirba minėtas Gena, ir gavo įmonės vieno vadovų atsakymą, kad veikėjas jau atleistas.

Bendrovės atstovas patikino, kad apie jo pažiūras nieko nežinojo, o jei tai būtų paaiškėję anksčiau, kompanija su šiuo „vilniečiu iš kaimo“ būtų kur kas anksčiau atsisveikinusi, nes toks elgesys nesuderinamas su kompanijos vertybėmis.

Klaipėdos tarybos narys Edmundas Kvederis taip pat liko sukrėstas vaizdo įrašo.

„Ištempė vatnikiukus į dienos šviesą, dabar belieka tik aiškiau aptarti reikalą, ką jie manė, kai sakė „su kalašnikovu čia lietuvius“, – teigė uostamiesčio tarybos narys.

Kitas socialinio tinklo vartotojas spėjo, kad šiai istorijai tiktų keli Baudžiamojo kodekso straipsniai.

„Na, čia keletas straipsnių tai tikrai. Gena, logiškai mąstant, turėtų kokius 5–10 metų pasėdėti, antrasis – 2–5 metus. Ukrainiečiai už tėvynės išdavystę iki 15 metų duoda“, – teigė komentatorius.

Tarp komentatorių buvo ir daugiau reiškusiųjų pasipiktinimą.

„Tokius lauk vyti iš Lietuvos, su buroku šiknon“, – emocingai piktinosi vienas socialinio tinklo vartotojų.

Net keli šio vaizdo įrašo stebėtojai apie jo turinį pranešė Lietuvos policijai ir Valstybės saugumo departamentui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, policiją ir Valstybės saugumo departamentą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusiją vaizdo įrašuose šlovinusio Lietuvos piliečio.

L. Kasčiūnas institucijų prašo įvertinti vaikino pasisakymus dėl galimo neapykantos kurstymo, viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams ir galimo grasinimo.

Šalčininkų policijos komisariatas jau atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vaizdo įraše Rusiją šlovinusio jaunuolio iš Lietuvos.

Tai BNS antradienį patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Pasak jo, tyrimas atliekamas dėl grasinimo susidoroti su tam tikra žmonių grupe.

Pranešimas apie nelaimę Vilūniškių kaime buvo gautas 13.50 val.

„Vyras nušovė žmoną, sužeidė podukrą ir pats nusišovė“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pasak jo, pirminiais duomenimis, nusikaltimas įvykdytas vyro teisėtai laikytu pistoletu.

Šaudęs vyras yra gimęs 1962 metais.

LNK reportažas:

Jo žmona gimusi 1965 metais, jo podukra – 1989 metais.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

Moteris išvežta į ligoninę.

BNS žiniomis, sužeista moteris pati išsikvietė pagalbą, ji sužeista nesunkiai, atvykus medikams buvo sąmoninga.

„Yra jau keičiama sanitarinių kirtimų tvarka, kad plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų labiau išimtis, o ne bendra praktika“, – trečiadienį žurnalistas sakė S. Gentvilas.

Spalį miškų gynėjų sambūriui „Girių spiečius“ paviešinus, kad Verkių regioniniame parke Vilniuje su pažeistais išskirsti ir sveiki lapuočiai medžiai, S. Gentvilas sako, kad tai tikriausiai padaryta legaliai, nors atliekamas šios situacijos tyrimas. 

„Šiuo atveju Vilniaus apylinkėse yra keletas medžių nukirsta, tas tikriausiai daryta legaliai, tikrinama dabar, žiūrima. Bet ar negalėjo būti apsieita, nuoširdžiau pasižiūrėta, atsargiau technika pritaikyta, tikrai buvo galima tą padaryti “, – kalbėjo S. Gentvilas.

LNK reportažas:

Pasak ministro, Lietuvos miškuose spygliuočių medžių kenkėjai išplito iki dar nematyto lygio, dėl to kyla grėsmė prarasti eglynus ir pušynus.

„Tokio masto Lietuvos miškų sirgimo mes nelabai turėjome, tikėtina, kad čia bus dar daugiau (...) Lietuvoje dabar reikia suvaldyti situaciją, nes mes visiškai prarasime eglynus ir pušynus“, – trečiadienį sakė E. Gentvilas.

Anot jo, dėl šiltų orų Lietuvos miškuose yra daugiau medžių kenkėjų nei įprastai. 

„Miškai serga, o serga jie dėl to, kad turime šiltas žiemas, reiškia, kenkėjai pasidaugina ne viena generacija, o pasidaugina kelios generacijos, turime sausas vasaras. Spygliuočiai ginasi nuo kenkėjų gamindami sakus iš vandens, jeigu yra sausa vasara, reiškia, kenkėjai plūsta per žiemą kelios kartos, o spygliuočiai negali apsiginti“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Aplinkos ministerija birželį skelbė, kad šalies miškuose nustatyta didžiausia eglynų kenkėjo žievėgraužio tipografo gausa per du dešimtmečius, blogiausia padėtis užfiksuota 40 metų ir vyresniuose eglynuose. Siekiant sustabdyti vabzdžių plitimą, miškininkai žvalgo spygliuočius, naikina kenkėjų židinius bei taiko sanitarines miško apsaugos priemones.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, eglynus naikinančio žievėgraužio tipografo populiacija šiemet, palyginti su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu, išaugo dvigubai, o su 2021 metais – trigubai.

Įvertinus viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl medžių kirtimo Verkių miške, Vilniaus apygardos prokuratūra savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

2007 metais gimusiai I. Z. prokuratūra už nužudymą prašė skirti 10 metų laisvės atėmimo – tai griežčiausia bausmė, kokią Lietuvoje galima skirti nepilnamečiam asmeniui.

Teismas nepilnametei skyrė aštuonerius metus nelaisvės, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas.

23 metų Edvinas Braziulis kalės 16 metų, o Osvaldas Žvirgždas – 15 metų.

Prokuratūra vaikinus prašė įkalinti 20 metų.

Teismas mano, kad nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pasieks savo tikslą.

LNK reportažas:

Tuo metu O. Žvirgždo brolis Edvinas Žvirgždas, kuris buvo kaltintas nepranešimu apie nusikaltimą, išteisintas. Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.

„Teismas konstatavo, kad nusikaltimas padarytas itin ciniškai, žiauriai, auka patyrė kančias, smūgiai suduoti į itin svarbią vietą – galvą. Egzekucijoje dalyvavo trise, šios egzekucijos auka patyrė kančias“, – BNS sakė teismo atstovas V. Jončas.

I. Z. teisme pripažino savo kaltę, tačiau teismas to nepripažino kaip lengvinančią aplinkybę.

Trims nužudytosios artimiesiems teismas priteisė po 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

1 tūkst. eurų priteista merginą palaidojusiems vaikų globos namams. 15-metė turėjo gyventi šiuose vaikų globos namuose, tačiau juose nepasirodė.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.

Nepilnametė mergina ir du jaunuoliai kaltinti tuo, kad, veikdami kaip bendrininkai ir vieninga tyčia apsvaigę nuo narkotinių medžiagų kartu įvykdė nusikaltimą.

Teismas pašalino aplinkybę, kad jaunuoliai nusikaltimą įvykdė būdami apsvaigę – byloje nėra duomenų, kokius, kada ir kaip kvaišalus jie vartojo.

Visuomenėje didelio atgarsio sulaukęs nusikaltimas padarytas pernai liepos 4 dieną Šiauliuose, Gegužių gatvėje esančio daugiabučio namo bute.

Jaunuoliai pakvietė 2006-aisiais metais gimusią merginą į butą, neleido jai išeiti, atėmė telefoną, kartu naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.

Per kelias valandas aukai suduota daugybė smūgių kumščiais, kojomis, pagaliais į galvą ir kitas kūno vietas. Bylos duomenimis, mergina buvo mušama surišus jai rankas ir galvą lipnia juosta, jai ant veido spaudžiant pagalvę, į burną įkišus skudurą.

Anot teismo, nuo patirtų sužalojimų mergina mirė įvykio vietoje.

Šiaulietės nužudymo byloje apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad auka mirė nuo smūgių visumos – anot jo, į įvairias aukos kūno vietas merginai suduota mažiausiai 16 smūgių, septyni iš jų – į galvą.

Nužudytosios kūną suvynioję į kilimą ir kitus audinius, kurie buvo įvykio vietoje, kaltinamieji kartu su vieno jų broliu nužudytosios kūną išnešė prie daugiabučio namo kieme stovėjusių konteinerių. Tą pačią dieną merginos kūnas rastas atvykusių policijos pareigūnų.

„Šiandien Seimas įstatymu įvedė cenzūrą. Seimo nariai pasakė, kad jiems reikalingas teisinis įrankis, siekiant cenzūruoti mūsų viešąją informaciją viešojoje erdvėje apie LGBT asmenis. Tai reiškia, kad apie šiuos žmones negalima kalbėti, jie yra stumiami į teisės ir viešosios diskusijos užribį“, – antradienio vakarą žurnalistams prie Seimo sakė T. V. Raskevičius.

„Aš nesutinku su tokiu sprendimu, Europos Žmogaus Teisių Teismas nesutinka su tokiu sprendimu, Europos Sąjungos nesutinka su tokiu sprendimu. Lietuva ir Vengrija yra vienintelės valstybės, kuriose toks reguliavimas egzistuoja“, – pridūrė parlamentaras.

Šiandien Seimas įstatymu įvedė cenzūrą.

T. V. Raskevičius tvirtino, kad protestuodamas prieš Seimo sprendimą neišbraukti iš įstatymo nuostatos, kuria draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie LGBT, jis sudegins tris knygas, kuriose kalbama apie homoseksualius santykius, tai yra „Kuprotas kalnas“, „Homoseksualumo prigimties istorija“, „Vadink mane savo vardu“.

Prie Seimo atvykę policijos pareigūnai perspėjo T. V. Raskevičių, kad pagal įstatymus, protesto akcija gali būti rengiama 75 metrų nuo Seimo rūmų atstumu. Be to, kaip nurodė pareigūnas, pagal priešgaisrinės saugos taisykles, užkurti ugnį galima ne arčiau negu 30 metrų nuo pastato atstumu.

Parlamentaras T. V. Raskevičius teigė jokių leidimų dėl protesto akcijos neprašęs, tad pažymėjo, kad atsakys prieš įstatymus, jei to reikės.

LNK reportažas:

„Ne, nepranešiau, bet galėsiu administracinę atsakomybę prisiimti, nes aš reaguoju tiesiog į Seimo priimtus sprendimus“, – sakė Seimo narys.

Vis dėlto vėliau jis elektroniniu paštu išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą leisti surengti vieno asmens akciją prie Seimo.

Pabendravęs su žiniasklaidos atstovais T. V. Raskevičius sudegino prie Seimo atsineštas knygas.

T. V. Raskevičius pilietinio nepaklusnumo akcijos ėmėsi po antradienį Seimo pateikimo stadijoje atmestų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio pataisų. Taip, politiko teigimu, ignoruojamas 2023 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Macatė prieš Lietuvą.

ELTA primena, kad Vyriausybė spalio pabaigoje pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti EŽTT sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.

EŽTT sprendimu, Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.

Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Prie balionų prisegta ir dalis šių žmonių nuotraukų, o paupyje įrengtame ekrane rodomi jų artimųjų atsiųsti vaizdo įrašai.

„Šiandien yra lygiai mėnuo, kai iš Izraelio buvo pagrobti 242 civiliai, tarp jų yra kūdikiai, vaikai, vyrai, moterys, vyresnio amžiaus žmonės. Šita instaliacija pristato skirtingas amžiaus grupes: vežimėliai – vaikus, kėdės – vyrus, moteris, neįgaliųjų vežimėliai – senyvo amžiaus žmonės“, – BNS sakė viena akcijos organizatorių Liana Jagniatinsky.

„Labai tikimės, kad jie sugrįš namo pas savo artimuosius“, – pridūrė ji.

Spalio 7-ąją palestiniečių grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė beveik pustrečio šimto įkaitų. Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, rengia ir antžemines operacijas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

L. Jagniatinsky teigimu, šios akcijos tikslas – išreikšti solidarumą pagrobtųjų artimiesiems.

Mūsų tikslas – neduoti pamiršti, kad pagrobti žmonės iki šiol laikomi kažkokiuose rūsiuose ir reikalaujame, kad jie būtų nedelsiant išlaisvinti.

„Jie išgyvena labai sunkią tragediją, – kalbėjo viena iš akcijos organizatorių. – Taip pat norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad tokie dalykai vyksta.“

Prie akcijos prisidėjo Vilniaus žydų bendruomenė, Vilniuje padalinį turinti Izraelio įmonė „Wix“.

„Mūsų tikslas – neduoti pamiršti, kad pagrobti žmonės iki šiol laikomi kažkokiuose rūsiuose ir reikalaujame, kad jie būtų nedelsiant išlaisvinti“, – BNS sakė bendruomenės vadovas Aleksandras Černovas.

„Mes meldžiamės, kad jie visi saugiai grįžtų namo“, – pridūrė jis.

Tuo metu į Lietuvą kelioms savaitėms dirbti atvykusi 31-erių izraelietė Yarden Vinitski (Jarden Vinitski) teigė, kad prieš mėnesį įvykęs išpuolis buvo ypač skausmingas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Ji teigė, kad tiek artimuosius, tiek visus izraeliečius kamuoja nežinomybė, kokia yra pagrobtųjų būklė.

„Kiekviena jų praleista minutė nelaisvėje yra labai skausminga. Mes nežinome, ar jie yra pamaitinti, ar gali nusiprausti, nežinome, ar vaikams leidžiama verkti, žaisti“, – sakė projektų vadove dirbanti moteris.

Pasak jos, mažiausiai ką gali padaryti bendruomenė – tai surengti tokias akcijas, kuriomis išreiškiama parama įkaitų artimiesiems.

„Norime paremti visas šias šeimas, bet mes patys jaučiamės kaip visų šių įkaitų šeimos nariai“, – Y. Vinitski.

Akcijoje dalyvavo ir Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein (Hadas Vitenberg Silverstain).

Ji BNS teigė, kad pagrobtieji turi būti nedelsiant paleisti, o pasaulis – suprasti, kad karas vyksta ne su palestiniečiais, o su „Hamas“.

„Kartais kyla nesusipratimų. Mes kariaujame prieš „Hamas“ organizaciją, o ne prieš palestiniečius. Deja, šis karas vyksta Gazos Ruože, kuris yra labai tankiai apgyvendinta teritorija. Kartais daromas spaudimas ir raginama nutraukti ugnį, nesuprantant, kad tai vienintelė priemonė Izraeliui užtikrinti, kad tie žmonės grįžtų namo ir kad tai nepasikartotų“, – sakė diplomatė.

Visų pagrindinių Jungtinių Tautų agentūrų vadovai pirmadienį paskelbė itin retą bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė pasipiktinimą dėl civilių aukų skaičiaus Gazos Ruože ir paragino nedelsiant paskelbti humanitarinę pertrauką.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, kontroliuojama grupuotės „Hamas“, pranešė, kad nuo karo su Izraeliu pradžios šioje palestiniečių teritorijoje žuvo beveik 10 tūkst. žmonių, daugiausiai civilių gyventojų.

Žmonės nešėsi plakatus su užrašais „Ateityje NT mokestis = benamis“, „Grįžta reketas NT mokesčių pavidalu“ ar „Konservų šaika – tautos pražūtis“.

Mitingo organizatoriai teigia, kad planai apmokestinti visą, įskaitant vienintelį gyvenamąjį būstą, yra „faktinis nuosavybės nusavinimas“.

„Protestavau tuomet prieš Tarybų Sąjungą (...) ir tikėjausi, kad gražiau gyvensiu ir gražiau gyvens mano vaikai. O ką dabar turime? Paskutinį nuluošinimą“, – BNS sakė mitinge dalyvaujanti 65-ių pensininkė iš Ukmergės Janina Valeikienė.

LNK reportažas:

Ji teigė nesuprantanti, kodėl turi mokėti mokestį už būstą, kurį pasistatė savo rankomis ir iš savo santaupų.

„Jeigu reikės, atsigulsiu čia, o jeigu matysiu, kad iš manęs atima namus, aš juos sudeginsiu“, – pareiškė moteris.

Jeigu reikės, atsigulsiu čia, o jeigu matysiu, kad iš manęs atima namus, aš juos sudeginsiu.

26-ių animatorius Simonas Margis teigė, kad NT mokestis prieštarauja žmogaus teisėms ir Konstitucijai.

„Jis tiesiog žlugdo visuomenę, paverčiant juos skolininkais“, – BNS sakė vyras.

„Žmonės, galiausiai negalintys išsimokėti visų tų skolų, bus priversti parduoti savo būstus, ko pasekoje tikrai atsiras (...) tūkstančiai žmonių, parduosiantys savo būstus, ko pasekoje kris rinkos kainos ir žmonės turės būstus parduoti už centus“, – tvirtino jis.

23-jų Dovilė mitingo metu dalyviams sakė, kad NT mokesčio pataisos trukdys Lietuvos jaunimui įsigyti namus.

„Atsakingas jaunimas Lietuvai nereikalingas. Jei norite būti reikalingi, vartokite narkotikus, užsiimkite banditizmu ir degradavimu, nes turėti savo stogą virš galvos ir mąstyti apie darnų šeimos kūrimą – nemadinga“, – sakė ji.

„Turiu nuosavą butuką būdama 23 metų, sunkiai dirbau, taupiau, atsisakiau pusės jaunatviškų linksmybių ir praleidau dar dvi šiltas vasaras, tačiau pasiekiau tikslą. Už ką aš turiu mokėti?“ – kalbėjo mergina.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Organizatorius: valdžiai „niekada negana“

Leidimas mitinguoti buvo išduotas iki tūkstančio žmonių.

Protesto akciją prižiūrintys policijos pareigūnai BNS nurodė, kad mitinge dalyvauja apie 2,5 tūkst. asmenų, incidentų kol kas nefiksuota.

Mitingo „Pasakyk NE turto nusavinimui!“ organizatorius yra Raimondas Šimaitis, prisistatantis kaip „tėvas, mokesčių mokėtojas. Ne politikas“.

Raimondas Šimaitis. P. Peleckio / BNS nuotr.

„Tas pats kaip plėšikas va čia Naujanuose pasikvietė po tiltu: „ateik, nebijok, tau nieko nebus“ ir tada gaunate iš plytos per galvą ir atsibundate be piniginės. Tai čia yra lygiai tie patys plėšikai, kaip šitas Naujininkų narkomanas. Jiems niekada negana, jiems reikia dar mokesčių“, – mitingo metu susirinkusiesiems sakė R. Šimaitis.

Tas pats kaip plėšikas va čia Naujanuose pasikvietė po tiltu: „ateik, nebijok, tau nieko nebus“ ir tada gaunate iš plytos per galvą ir atsibundate be piniginės. Tai čia yra lygiai tie patys plėšikai, kaip šitas Naujininkų narkomanas.

Anot jo, valstybė neefektyviai panaudoja surinktas lėšas.

„Pinigų valstybėje yra, tačiau jie yra ištaškomi. Paprasčiausias pavyzdys buvo NATO suvažiavimas – įranga, kuri galėjo kainuoti pusę milijono, kainavo du milijonus. Kaltų nėra. Tai gal reikėtų apsimažinti savo išlaidas pirma, apsidairyti aplinkui ir po to didinti mokesčius?“ – teigė R. Šimaitis.

Vienintelis per mitingą nuo scenos pasisakęs politikas, Seimo narys Petras Gražulis BNS teigė, kad šiuo mokesčiu valdančioji dauguma kursto neapykantą.

Siekdama padidinti NT mokesčio bazę, Vyriausybė siūlo apmokestinti visą, įskaitant ir vienintelį turimą gyvenamąjį, nekilnojamąjį turtą.

Spalio 26-ąją Seimas turėjo galutinai balsuoti dėl įstatymo pataisų, tačiau praėjusią savaitę nutarė šį klausimą nukėlti į lapkritį.

Vyriausybė siūlo, kad nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.

Paaiškėjo, kad minėtą 2007 metų laidos, kaip patikslinta Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestinėje, visureigį „Land Rover Range Rover Sport“ vairavo 35-erių metų Ukrainos pilietė, atvykusi į Lietuvą su dviem mažamečiais vaikais pernai rugsėjį ir apsistojusi viename nuosavame Panemunės dviaukštyje.

Kurį laiką ji buvo registruota užimtumo tarnyboje. Ir, panašu, kad oficialiai gyveno iš bedarbio bei kitų pašalpų.

Liudytojas, kurio akyse ši visureigio vairuotoja ant Panemunės tilto nulėkė nuo važiuojamosios kelio dalies, kliudė keturis betoninius stulpelius, nušlavė dėžę su smėliu ir trenkėsi į metalinius atitvarus bei troleibusų kontaktinio tinklo stulpą, į įvykio vietą atskubėjusiems pareigūnams pasakojo, kad šis „Land Rover“ išlėkė prieš jį į A. Juozapavičiaus prospektą iš aikštelės, esančios ties mažuoju jo „Šilu“. Ir labai dideliu greičiu nurūko Panemunės tilto link, t. y. praskrido beveik du trečdalius minėto prospekto, kol patyrė avariją.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Į įvykio vietą atskubėję specialiųjų tarnybų pareigūnai, belaukiant greitosios medikų, spėjo su visureigio vairuotoja pabendrauti. Pavyzdžiui, ugniagesiams gelbėtojams ji teigė, kad nesuvaldė automobilio, nes buvo slidu. Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestinėje akcentuojama, kad kelio danga tuo metu buvo šlapia.

LNK reportažas:

Tačiau, panašu, kad ne tai buvo pagrindinė šio iškalbingo eismo įvykio priežastis. Kaip jau pranešta, visureigio vairuotojai nustatytas vidutinis – 1, 85 prom. girtumas. Nors pirmuoju bandymu – prieš 15 minučių ji buvo įpūtusi į alkoholio matuoklį 2 promiles. Tačiau tai buvo jau po to, kai į policijos klausimą, ar nevartojo alkoholio, visureigio vairuotoja atsakė, kad tikrai ne. Nors nuo jos tvoskė alkoholiu, o judesiai buvo nekoordinuoti, kalba – nerišli.

Anot Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestinės, per šį įvykį jo kaltininkė nukentėjo ir pati. Greitosios medikai ją iš įvykio vietos išvežė į Klinikas – tyrimui, kaip rimtai, išsiskleidus oro pagalvei, sužalotas veidas, o gal ne tik jis.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vairavimo esant didesniam kaip 1,5 prom. girtumui. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Tačiau, panašu, kad visureigio vairuotojai šis jos nuotykis nemažai kainuos ir finansiškai. Nors jos automobilis draustas Kasko draudimu, bet šį eismo įvykį ji sukėlė neblaivi. O jo padariniai dar buvo likviduojami ir šiandien po pietų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Viena iš versijų – avarija įvyko, grįžtant iš parduotuvės, į kurią skubėta kažko pritrūkus per išgertuves. Minėta parduotuvė, ties kurią ji išniro į A. Juozapavičiaus prospektą prieš pat liudytoją, kurio akyse vėliau taranavo Panemunė tiltą, dirba iki 23 val.

Po eismo įvykio ant galinės visureigio sėdynės buvo aptikti du krepšiai su, kaip įtariama, pirkiniais.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pakvietė kauniečius į protesto mitingą prieš skurdą šalyje. Nors dalyvių nebuvo labai daug, tačiau organizatoriai tikina, kad ir tiek pakanka, jog valdžia pamatytų, kaip realiai gyvena dalis piliečių.

„Kainos kyla – eurai dyla“, „Skurdą sėsi, pyktį pjausi“, „Po taurelės, po „žolės“, skurdas Lietuvoje didės“, „Mums nereikia trupinių nuo jūsų stalo“ – tokiais plakatais mitinguotojai žygiavo Laisvės alėja iki Kauno miesto savivaldybės.

Ministrei nesvarbu, kad oficialus skurdo rizikos lygis pasiekė 20 proc.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per visą kadenciją net piršto nepajudino ir toliau bukina žmones, kad pragyvenimo lygis kyla. Ministrei nesvarbu, kad oficialus skurdo rizikos lygis pasiekė 20 proc. Tai reiškia, kad absoliučiame skurde gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas. Labiausiai skursta 66 metų ir vyresnio amžiaus asmenys ir tai sudaro siekia 36,5 proc. nuo visų gyventojų.

LNK reportažas:

Populistinės atskirų organizacijų ar asmenų kalbos ir susireikšminimas dėl vienos ar kitos socialinės grupės darbo užmokesčio arba darbo sąlygų, nublanksta kai realiai pamatome, kad absoliučiame skurde gyvena 77 tūkst. Lietuvos žmonių“, – kodėl reikia tokio mitingo, kalbėjo „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Į renginį atvykęs Seimo narys Petras Gražulis atsinešė plakatą su užrašu „Bankai lupikauja – jaunimas vergauja“ ir teigė, kad bankai „apiplėšinėja“ jaunus, paskolas turinčius žmones.

Mitingo dalyviai ragino griežtinti bankų kontrolę, nes nekontroliuojama jų veikla, pasak mitingavusiųjų, skurdina žmones, ypač jaunas šeimas, kurios nesulaukia deramos pagalbos iš valstybės institucijų.

Protesto akcijoje dalyvavę žmonės tikino, kad labiausiai piktina tai, kad kainos kyla sparčiau, nei atlyginimai. Kai kurie pripažino, kad jų vaikai jau emigravę, todėl kad Lietuvoje nepragyveno.

K. Juknis pabrėžė, jog mitingo tikslas nebuvo sutraukti gausų dalyvių būrį, o šis vyksta nepriklausomai nuo to, kiek žmonių susirenka, juolab kad yra rengiamas viduryje darbo dienos.

Vis dėlto jis svarstė, kad žmonės į panašius renginius neina ir iš nusivylimo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Žmonės neina iš apatijos, nusivylimo. Žiūrėkite, ir kolegos švietimo – pusė mokyklų nėjo. Kaune nė viena neprotestavo, nėjo“, – pastebėjo jis.

Anot federacijos, absoliučiame skurde gyvena 77 tūkst. Lietuvos žmonių.