Praleis visą dieną

Ateinančiais mokslo metais daugelis Kačerginės pradinę mokyklą lankančių vaikų joje praleis visą dieną. Ši mokykla, kaip ir Rokų mokykla-darželis, pateko tarp 40 šalies ugdymo įstaigų, dalyvaujančių bandomajame visos dienos mokyklos projekte.

"Jau nuo rugsėjo vaikams bus sudarytos sąlygos visą dieną praleisti mokykloje: nuo 8 iki 18 val. Pamokos vyks tik pirmą dienos pusę. Po pietų organizuosime vaikų užimtumą: poilsį, žaidimus, būrelius, žygius, darbus, ėjimus į darželį, ekskursijas. Vaikai, gyvenantys 3 km ir toliau nuo mokyklos, į ją bus atvežami ir 18 val. parvežami", – sakė Kačerginės pradinės mokyklos laikinoji direktorė Aurika Laurinaitienė.

Taikyti šį modelį mokykloje ruoštasi ir praėjusiais mokslo metais, tačiau tėvams teko mokėti už popietines vaikų valandas mokykloje. Ateinančiais mokslo metais to daryti nereikės. Vaikų maitinimas mokykloje išlieka mokamas. Visos dienos mokykloje karšto maisto moksleiviai gaus dukart per dieną, jiems bus patiekiami pietūs ir pavakariai.

"Švietimo ir mokslo ministerija siekia, kad vaikai atliktų namų darbus mokykloje, kad grįžę namo jie bendrautų su tėvais, sveikai poilsiautų. Dėl to už popietinę vaikų veiklą visos dienos mokykloje mokėti nereikės, – paaiškino A.Laurinaitienė. – Mes netgi eksperimentuosime: pirma pamoka bus neformali – per ją bus galima baigti ruošti nespėtus atlikti namų darbus. Be to, galvojame po trijų pamokų įterpti vieniems – sporto, kitiems – muzikos būrelį. Veiklą stengsimės išdėlioti taip, kad vaikams, leidžiantiems visą dieną mokykloje, būtų ir įdomu, ir naudinga, ir jie nepervargtų."

Planuojama, kad visos dienos mokyklos paslaugomis naudosis didžioji dalis mokyklos moksleivių. Kačerginės pradinei ruošiantis dalyvauti šiame projekte, buvo atlikta tėvų apklausa. Pasak laikinosios direktorės, tik vieno moksleivio tėvai parašė, kad tokios paslaugos jiems neaktualios.

Sumažėjus vyresniųjų klasių moksleivių, prieš porą metų Kačerginės pagrindinė mokykla buvo pertvarkyta į pradinę. Nuo tada senasis mokyklos pastatas nenaudojamas – pradinukai persikėlė į Kačerginės daugiafunkcio centro patalpas, kur veikia ir vaikų darželio grupės. Pradinukų skaičius auga: pernai į mokyklą kurortiniame miestelyje žingsniavo 43 pradinukai, nuo šios rugsėjo pirmosios jų turėtų būti 56. Ir Kačerginės daugiafunkciam centrui vadovaujanti A.Laurinaitienė užsiminė, kad moksleiviai šiose patalpose nebetelpa: "Centro patalpos gražios, šviesios, bet per mažos. Dabartinėmis sąlygomis galime priimti tik aštuoniolika pirmokų. Dėl to labai laukiame senojo mokyklos pastato renovacijos. Ją atlikus, pradinukai išsikraustys į kitą pastatą. Bus erdviau ir jiems, ir mums. Tuomet mes galėsime daugiau vaikų priimti į darželį. Dabar eilėje laukia tiek vaikų, kad turėdami vietos galėtume jau nuo šio rugsėjo formuoti dar dvi darželinukų grupes."

Senąjį mokyklos pastatą ruošiamasi atnaujinti, šalia jo pastatyti priestatą sporto salei. Šie darbai turėtų vykti pagal Kauno rajono savivaldybės parengtą projektą. Jam įgyvendinti tikimasi pritraukti ir privačias lėšas. Mokyklos pastato renovacija ir priestato statybos darbai Kačerginėje turėtų prasidėti per ateinančius mokslo metus. "Renovavus mokyklą ir pastačius priestatą, jame įsikurtų sporto centras, choreografijos salė. Būtų sukurta naujų darbo vietų. Naudą pajustų visa bendruomenė", – įsitikinusi laikinoji Kačerginės seniūnė Loreta Ūsienė.

Loreta Ūsienė

Traukia prie vandens

Kačerginėje nėra sąlygų plėstis, nes ir dabar miestelio ribos beveik sutampa su seniūnijos ribomis.

Sovietmečiu kauniečių vaikai dažnai stovyklaudavo keturiose tuo metu Kačerginėje veikusiose vasaros stovyklose: Juliaus Fučiko (nepriklausomybės laikais pervadinta "Merkurijumi"), "Žvaigždutė", "Dobilėlis" ir "Liepsnelė". Nepriklausomybės laikais veikė dvi – "Merkurijus" ir "Dobilėlis". "Visą vasarą veikiančių stovyklų Kačerginėje jau keletas metų nebėra. Ilgiausiai išsilaikė "Merkurijus", tačiau ir jis jau penketą šešetą metų nebeveikia", – pasakojo laikinoji seniūnė. Pastaruoju metu, sutvarkius apleistą buvusios vaikų stovyklos "Liepsnelė" teritoriją, rekonstravus čia stovėjusius pastatus, įrengti butai. Dėl to artimiausiais metais Kačerginės gyventojų skaičius, šiuo metu nesiekiantis nė 800, turėtų šiek tiek ūgtelėti. Vienos mažiausių (215 ha ploto) seniūnijos plėtrą riboja pušynas ir Nemunas. "Kačerginėje nėra sąlygų plėstis, nes ir dabar miestelio ribos beveik sutampa su seniūnijos ribomis. Nebent privatūs investuotojai ir kitose buvusių vaikų vasaros stovyklų teritorijose vystytų nekilnojamojo turo projektus", – sakė L.Ūsienė.

Kaip ir kitoje Nemuno pusėje įsikūrusioje Kulautuvoje, savaitgaliais geru oru Kačerginę aplanko nemažai dviratininkų. "Labai padaugėjo ir riedutininkų, ir poilsiautojų su elektriniais paspirtukais. Turistai pas mus atvyksta bangom. Kartais miestelyje būna labai ramu, o kartais jie tarsi užplūsta", – pastebėjo pašnekovė.

Šiaurietiškojo ėjimo entuziastai Kačerginę yra atradę jau seniai. Per pušyną vingiuojančiame Šaltinių take, kuriuo einant, galima pasirinkti ilgesnę (6,6 km) ir trumpesnę (2 km) trasas, dažnai galima sutikti aktyvų poilsį propaguojančių šeimų, pavienių asmenų ir jų grupių. Takas driekiasi pro vaizdingas Kačerginės miško apžvalgos aikšteles, atokesnius kampelius su įdomesne augmenija. Pasirinkus ilgesnę trasą, pušynu galima pasiekti ir Pyplių piliakalnį.

Kačerginės gyventojai su baltu pavydu žvelgia į Kulautuvos paplūdimį, įrengtą prie karjero. Oficialaus paplūdimio Kačerginėje nėra, tačiau Nemunas miestelio gyventojams – ranka pasiekiamas. Per karščius vietiniai nevengia jame išsimaudyti.

Be ilgus metus Kačerginėje veikiančios kavinės "Kačerga", miestelyje šiemet duris atvėrė vadinamasis velobaras – klientams su dviračiais pritaikyta lauko kavinė. Šiltuoju metų laiku nemažu traukos centru tampa netoli Liepų parko esanti, lengvai dviračiu pasiekiama Kačerginės Nemuno prieplauka. "Kai kas iki čia atsiveža laivus – prie prieplaukos yra įrengta vieta laivams nuleisti, ir nuo čia plaukia iki kitų panemunių miestelių. Tačiau prieplauka populiari ne tik tarp upeivių. Žmonės čia užsuka ir pabendrauti, pabūti prie vandens. Šalia įrengta pavėsinė, vietos prisėsti, stacionari kepsninė – galima kažką išsikepti", – pasakojo L.Ūsienė.

Ruošiasi tiesti dujotiekį

Artimiausiu metu Kačerginėje turėtų prasidėti magistralinio dujotiekio tiesimo darbai. Gamtinių dujų tinklai miestelio iki šiol nesiekė. "Vandentiekį, kanalizaciją miestelyje turime, o dabar turėsime ir dujas. Dujotiekio magistraliniai tinklai, tikimės, bus pakloti dar šiemet. Dėl šių darbų kitiems metams atidėti gatvių ir pėsčiųjų takų renovacijos darbai", – darbų eigą aiškino pašnekovė.

Jos žodžiais tariant, J.Biliūno aikštės sutvarkymo projektas, pagal kurį planuota įrengti daugiafunkcę krepšinio ir tinklinio aikštelę, sutvarkyti pėsčiųjų takus, iš gamtinės aplinkos suformuoti amfiteatrą, įrengti apšvietimą, kol kas atidėtas. Nuspręsta pirmiau įgyvendinti kitus du projektus: renovuoti mokyklą ir baigti tiesti dviračių taką.

Šiuo metu vyksta dviračių tako iki Zapyškio tiesimo darbai. Dviračių takas per miestelį buvo nutiestas ankstesniais metais, dabar jis bus pratęstas apie 1,5 km. Tikimasi, kad jau šį rudenį dviračių taku bus galima pasiekti Zapyškį. Tuomet dviračiu iš Kauno bus paprasta pasiekti ne tik Zapyškį, bet, persikėlus laiveliu per Nemuną, ir Kulautuvą.

Kitais metais turėtų būti sutvarkyta ir automobilių stovėjimo aikštelė tarp autobusų stotelės ir vaikų sanatorijos "Žibutė". "Šios aikštės sutvarkymo techninis projektas baigiamas ruošti. Ta vieta – tarsi Kačerginės vizitinė kortelė: pro ją keliauja visi, užsukantys į miestelį automobiliais. Čia ketiname įrengti elektromobilių įkrovos stotelę, be to, norime, kad ši vieta taptų ne tik automobilių stovėjimo aikštele. Čia įrengsime ir suoliukus, gėlynus, informacinius stendus", – planavo laikinoji seniūnė.

Intensyvus kultūrinis gyvenimas

Kačerginėje vyksta intensyvus kultūrinis gyvenimas: čia organizuojami koncertai, literatūriniai vakarai, kiti renginiai. Daugelį jų, kaip ir įvairias sportines veiklas, organizuoja Kačerginės daugiafunkcis centras. Kasmet čia rengiamos kurorto gegužinės, Muzikiniai liepos vakarai.

Tradicinė "Poezijos žydėjimo šventė", skirta lietuvių literatūros klasiko V.Mykolaičiui-Putinui atminti. Renginiuose šioje šventėje tradiciškai dalyvauja dainuojamosios poezijos atlikėjai, poetai, dailininkai, fotomenininkai. Į edukacines veiklas įtraukiamos šeimos. Šventė vyksta V. Mykolaičio-Putino skulptūrinių suolelių parke, šis renginys yra tarptautinio Poezijos pavasario festivalio dalis.

"Džiaugiamės renginių lankytojų gausa ir tuo, kad į Kačerginėje vykstančius renginius atvyksta ne tik aplinkinių seniūnijų (Zapyškio, Ežerėlio, Ringaudų, Akademijos) žmonės, bet sulaukiame žiūrovų iš Domeikavos, Mastaičių, Garliavos bei Kauno, kurie šiltuoju sezonu daugiausia atvyksta dviračiais. Per metus surengiame apie 10 parodų, bendruomenė labai mėgsta ir noriai dalyvauja seminaruose, edukacinėse dirbtuvėlėse, pažintinėse kelionėse", – sakė A.Laurinaitienė.

Vasarą daugiafunkcis centras organizuoja ir vaikų vasaros poilsio stovyklas pakaunės moksleiviams.

Išsaugojo tarpukario dvasią

Kačerginė tarpukariu buvo kur kas kuklesnis kurortas nei Kulautuva ir dešinėje Nemuno pusėje įsikūrusiame miestelyje išliko daug daugiau medinių tarpukario vilų, vis dėlto būtent Kačerginė dabar gali didžiuotis dviem autentiškai restauruotomis vilomis, kokių Kulautuvoje nėra. Tai gydytojo, brigados generolo Prano Vaiciuškos ir inžinieriaus, Kačerginės kurorto direktoriaus Viktoro Rėklaičio vilos. Šie du ryškiausi tarpukario kurorto akcentai, kultūros paveldo objektai, atsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus, atnaujinti pernai. P.Vaiciuškos viloje įsikūrusi viešosios įstaigos Kauno maratono klubo vadovo Algirdo Pukio šeima, medinę vilą restauravusi privačiomis lėšomis, žada rengti atvirų durų dienas, o seniūnija visada atvira lankytojams.

"Jaučiamės beveik kaip muziejuje", – apie išskirtinėje aplinkoje esančią darbo vietą užsimena L.Ūsienė.

Vaizdas pušų paunksnėje įsikūrusioje viloje nukelia į ankstesnio kurorto laikus. Restauruojant vilą čia išsaugotos ne tik senosios medinės grindys, lubos, langų konstrukcijos, pastato išplanavimas, išorinis jo vaizdas – atrodo, kad išsaugota ir anų laikų dvasia. "Autentiški vilos baldai neišliko, tačiau pastato restauravimo projektą parengęs architektas Saulius Gudas mus konsultavo perkant baldus, atitinkančius tarpukario dvasią. Jų ieškojome pigesnių – ir sendaikčių turguose, ir nebūtinai puikiai restauruotų", – prisiminė laikinoji seniūnė, žvelgdama į solidžius, laiko paženklintus medinius baldus.

Jaučiamės beveik kaip muziejuje, – apie išskirtinėje aplinkoje esančią darbo vietą užsimena L.Ūsienė.

Siaurais laiptais kylame į nedidelį aštuonkampį bokštelį, pro kurio langus tolumoje matyti Nemunas ir kitas upės krantas. Ateityje bokštelyje turėtų įsikurti nedidelis muziejus. "Pirmuosius eksponatus jau turime: tai senosios Kačerginės nuotraukos. Kadangi muziejui numatytos patalpos – labai mažos, pirmiausia reikia iki galo apsvarstyti muziejaus idėją. Tik tada kviesime gyventojus dovanoti muziejui eksponatus", – planais dalijosi pašnekovė.

Restauruojant vilą buvo išsaugotas atskiras įėjimas, vedantis į bokštelį. Planuojama, kad vasarą ši pastato dalis bus atvira ir savaitgaliais: bokštelyje galėtų vykti edukacijos, lankytis turistų grupės.

Suteiks miesteliui patrauklumo

L.Ūsienė įsitikinusi, kad dabar, kai Kačerginė ir dalis Zapyškio kartu su Kulautuva tapo kurortine teritorija, tai suteiks jai patrauklumo, tačiau didelių permainų čia nebus. Ar Kačerginė ir Kulautuva dabar taps konkurentės dėl turistų? "Turistų užteks ir Kačerginei, ir Kulautuvai, ir Zapyškiui. Dėl jų nesiruošiame konkuruoti, greičiau priešingai: kaip partneriai ruošiamės rengti bendrus projektus. Kačerginė kaip buvo, taip ir liks ramybės, žalumos oazė. Norisi, kad žmonės atvažiuotų, pailsėtų nuo triukšmo, pabūtų geroje, saugioje aplinkoje, kur puikus oras, žali pušynai, Nemunas", – užsiminė laikinoji seniūnė.

Panemune besidriekiantis populiarius dviračių takas, kuriuo Kačerginę galima pasiekti iš Kauno, per mišką vingiuojantis Šaltinių takas, kuriuo einant galima pasiekti Pyplių piliakalnį, pontoninė Nemuno prieplauka, kurioje gali švartuotis maži ir didesni laivai, jau dabar traukia turistus. "Viskas priklauso nuo to, ko žmogus Kačerginėje ieško: vienam galime pasiūlyti dviratį ar šiaurietiško ėjimo lazdas išsinuomoti, kitam – mėgėjišką žūklę, trečiam – ieškoti tarpukario pėdsakų ar pasivaikščiojus parke nueiti į kavinę, – pasak L.Ūsienės, tam tikra sveikatingumo, sporto infrastruktūra Kačerginėje sukurta, tačiau ją dar planuojama plėsti. – Jau šiandien Kačerginėje galima leisti laiką sveikai ir aktyviai." Vienas artimiausių seniūnės planuojamų darbų – galutinai sutvarkyti šią aikštę, kurioje šalia jau esančių treniruoklių ir tinklinio aikštelės dar reikėtų įrengti kitoms sporto šakoms pritaikytas aikšteles. Kita vieta sveikai leisti laiką – prie mokyklos įrengta aikštelė minkšta danga, pritaikyta žaisti krepšinį, tinklinį, mini futbolą.

Tomo Raginos nuotr.

Pratęs dviračių taką

Į miestelį atvyksta ir ieškančiųjų literatūrinės Kačerginės. Pagrindinėje Kačerginės J.Janonio gatvėje stūkso Mašiotų vasarnamis. Kažkada čia gyveno rašytojas Pranas Mašiotas, jo sūnus matematikas Jonas Mašiotas su šeima. Į pasakų namelį primenantį buvusį Mašiotų vasarnamį kviečia Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugija: čia vyksta edukacinės veiklos, vedamos ekskursijos. Literatūros mylėtojus traukia ir rašytojui Jonui Biliūnui skirtas koplytstulpis J.Biliūno gatvėje – šalia namelio, kuriame rašytojas vasarojęs, ir rašytojo, poeto Vinco Mykolaičio-Putino namelis jo vardu pavadintoje gatvėje. Netoliese esančiame parkelyje kasmet vyksta Poezijos žydėjimo šventės, tapusios tarptautinio festivalio "Poezijos pavasaris" dalimi.

Ringaudų ir Kačerginės seniūnijų paribyje stūkso Pyplių piliakalnis. Šį paveldo objektą planuojama sutvarkyti, kad būtų patogu į jį užlipti ir nuo Nemuno pusės. Pagal parengtą Nemuno kraštovaizdžio sutvarkymo projektą šiemet turėtų būti pradėtos tvarkyti upės pakrantės, prie dviračių tako įrengtos poilsio aikštelės.

Dar šiemet dviračių takas turėtų sujungti Kačerginę ir Zapyškį. Tikimasi, kad turistų čia padaugės ir atnaujinus vienintelę Lietuvoje žiedinių lenktynių trasą "Nemuno žiedas".

Paslaugas ketina plėsti ir vaikų sanatorija "Žibutė". Į šį Respublikinės klinikinės ligoninės padalinį ketinama perkelti vaikų reabilitacijos skyrių iš Panemunės.

Du žvejų kaimai

"Kurorto pradžia šioje Nemuno pusėje buvo du žvejų kaimai: Palankiai ir Kačerginė. Palankiai baigdavosi už trijų namų į Kauno pusę nuo vadinamosios Mašiotynės. Čia prasidėdavo Kačerginė, – pasakoja buvusių Palankių pusės gyventoja Ramutė Jakienė. – Kiekvienoje sodyboje keliems mėnesiams apsistodavo vasarotojai. Vasarą kačerginiečiai ir Palankių gyventojai išeidavo į kluonus ar medines lauko virtuvėles gyventi, o savo trobas užleisdavo poilsiautojams."

Jei tarpukario Kulautuvą buvo pamėgę poilsiautojai žydai, tai Kačerginę daugiausia rinkdavosi lietuviai. Kurhauze, kuris stovėjo netoli dabartinės Kačerginės koplyčios, vakarais skambėdavo muzika, savaitgaliais aikštelėje prie stovyklos grodavo dūdų orkestras, sekmadieniais atplaukdavo garlaivis. Poilsiautojus į Kačerginę, pasak pašnekovės, traukė ir labai geras pliažas.

Tarpukario kurorte veikė trys parduotuvės, vienos kurių savininkai buvo R.E.Jakienės tėvai. "Vietos gyventojai daugiausia pirkdavo druskos ir žibalo, dar degtukų, cukraus. Vasarą prekyba smarkiai išsiplėsdavo, poilsiautojai pirkdavo ir pieno produktus, saldainius, rūkalus, alų", – prisiminė R.E.Jakienė.

87-erių metų moteris džiaugiasi, kad Kačerginei suteiktas kurortinės teritorijos statusas, tačiau netiki, kad panašus poilsiautojų srautas į čia galėtų plūsti ir dabar.

Svarstymai, ar bus važiuojančiųjų į Kačerginę su nakvyne, nesustabdė verslininko Stanislovo Pranckūno. Prieš pusmetį jis išplėtė savo verslą miestelyje: šalia parduotuvės įkūrė viešbutį. "Kambarių užimtumas – apie 40 proc. Tai visai neblogai. Pas mus apsistoja estai, latviai, švedai, suomiai, prancūzai, ukrainiečiai, rusai. Nemažai užsieniečių užsuka pas mus išsiruošę į turą po Baltijos šalis. Kambarius jie išsinuomoja internetu, per tarptautinę viešbučių rezervacijos sistemą, Kačerginę susiranda vedami navigacijos", – pasakojo S.Pranckūnas.

Kačerginei tapus kurortinės teritorijos dalimi, verslininko žodžiais, galimybės čia dar labiau išsiplečia. "Turistų tikrai padaugės – dabar ir lietuviai pas mus turėtų atvažiuoti", – užsiminė kačerginietis.