50 proc. – pirmas žingsnis

Lietuvos paralimpinio komiteto (LPOK) prezidento Mindaugo Biliaus teigimu, jei Vyriausybė patvirtintų 50 proc. sveikųjų olimpinių žaidynių premiją, tai būtų sveikintinas visuomenės ir politikų žingsnis į priekį.

"Dėl paralimpiečių ar neįgaliųjų sportininkų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengs nutarimą Vyriausybei, kad būtų mokama 50 proc.  sveikųjų olimpinių žaidynių premija. Tiek kurtieji, tiek paralimpinis judėjimas, tiek Specialiosios olimpiados komitetas sako, kad šiame etape tai būtų didelis žingsnis", – pabrėžė LPOK vadovas.

M.Bilius sakė, kad yra aštuoni sportininkai, iš kurių kiekvienam premija siekia 6 tūkst. eurų, o kad premijos būtų padvigubintos, reikia apie 65 tūkst. eurų.

Vis dėlto buvę premjerai Algirdas Butkevičius ir Saulius Skvernelis padvigubindavo premijas, tačiau, LPOK prezidento teigimu, nuo 2018 m. sausio įsigaliojus naujai Sporto įstatymo redakcijai, neliko sakinio, kad Vyriausybė išskirtinėmis sąlygomis gali pakeisti premijų dydžius.

Premijos dydis už sportinius pasiekimus paralimpiečiams ir sveikiesiems olimpiečiams Lietuvoje skiriasi beveik septynis kartus.

Nesuprantamas skirtumas

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Simona Vilkelytė pabrėžė, kad, šalies vadovo nuomone, skirtumai tarp sportininkų, pasiekusių aukšto meistriškumo rezultatus, turėtų būti panaikinti, nes visos olimpinio judėjimo varžybos ir jose laimėjimus pelnę sportininkai turėtų būti vertinami vienodai.

"Šiandien įstatymas nenumato kliūčių suteikti vienodo dydžio premijas, bet tai sprendžia Vyriausybė savo nutarimu. Jeigu žiūrėtume į įstatymo formuluotę, tai yra išskirstyti skirtingi žaidynių lygiai. Vienintelis iki galo nesuprantamas skirtumas – kad paralimpinės, kurčiųjų ir specialiosios olimpinės žaidynės yra žemesniuose punktuose nei olimpinės žaidynės ar į olimpinių žaidynių sąrašą įtrauktos kitos sporto šakos", – sakė S.Vilkelytė.

Misija – atkurti teisingumą

Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė pabrėžė, kad į varžybas reiktų žiūrėti ne per negalios perspektyvą, bet per kitus kriterijus – kalbėti apie Lietuvos vardo garsinimą, mastą, žiūrimumą, populiarumą, konkurencingumą.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė akcentavo, kad premijų suvienodinimas arba judėjimas to link galėtų būti socialinio teisingumo atkūrimas.

"Aukšto lygio pasiekimas turėtų būti žvelgiamas per platesnes aplinkybes – finansavimas paralimpiniam sportui yra apie dešimt kartų kuklesnis, infrastruktūros galimybės – gerokai mažesnės. Ar tai apskritai palyginamos situacijos, kurias galėtume dėti ant lėkštutės remdamiesi tik konkurencingumo principu, kad vien dėl jo turėtų būti nustatomas skirtingas premijų dydis?" – kalbėjo kontrolierė.

LPOK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis atkreipė dėmesį, kad premijos dydis paralimpiečiams ir olimpiečiams skiriasi beveik septynis kartus. "Nesiseka surasti pasaulyje tokio didelio atotrūkio", – akcentavo P.Kalvelis.

Premjeras apdovanojo svečius padėkomis ir medaliais „Už sporto laimėjimus“. Sportininkams ir treneriams įteikta Lietuvos vėliava.

„Savo pasiekimais ir pergalėmis jūs įkvepiate aplinkinius ne tik gyventi sveikai, sportuoti, bet ir didžiuotis savo tėvyne - Lietuva. Simboliška ir nepaprastai džiugu: šiemet Lietuvos valstybingumo šimtmečio metais pasaulio ir Europos suaugusiųjų ir jaunimo čempionatuose laimėta 100 medalių! Tad nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šie metai sportininkams, jų treneriams, kitiems jų rinktinių nariams - gydytojams, sporto mokslininkams, kineziterapeutams, komandų vadovams tokie sėkmingi“,- sakė premjeras.

Šventėje Vyriausybės rūmuose taip pat dalyvavo svarbiausių šalies sporto organizacijų vadovai, tarp jų - Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Mindaugas Bilius.

„Man tai - pirmi apdovanojimai, kuriuose dalyvauju jau ne kaip sportininkas. Bet dėl to džiaugsmo ne mažiau, o net daugiau. Nuostabu matyti, kad auginame pamainą, kuri savo noru, ryžtu ir meistriškumu nenusileidžia vyresniems sportininkams, lygiuojasi į juos ir nori juos pranokti. Tokios akimirkos kaip šios - atlygis jiems už sunkų darbą ir pasiaukojimą garsinant Lietuvos vardą. Sveikinu visus ir linkiu, kad tokie momentai suteiktų dar daugiau įkvėpimo siekti naujų aukštumų“, - sakė M. Bilius.

LPOK Vykdomasis komitetas patvirtino du sąrašus sportininkų, kurių pasirengimas ir dalyvavimas varžybose bus finansuojamas iš naujųjų paramos programų lėšų. Pirmajame sąraše – dešimt aukščiausio meistriškumo atletų, kuriems LPOK šiemet padengs dalyvavimo vienose papildomose varžybose išlaidas. Šiai visiškai naujai paramos programai skirta 15 tūkst. eurų.

Antrame sąraše – dešimt perspektyviausių šalies sportininkų, kurie lėšas pasirengimui gaus kas mėnesį. Iš viso planuojama jiems skirti 36 tūkst. eurų. Pernai ši suma siekė 21 600 eurų.

„Žinau, kokia svarbi ši parama. Mūsų sportininkai iki šiol jautė didelį aukšto lygio startų stygių, o tai trukdydavo dar sėkmingiau pasirodyti per svarbiausias metų varžybas. Programoje yra numatytos lėšos ir šių sportininkų treneriams, techniniams pagalbininkams. Labai džiaugiamės, galėdami išplėsti šią programą“, – sako M.Bilius.

Daugiau investuoti planuojama ir į naujos sportininkų kartos ruošimą. Lietuvoje šiuo metu iš viso veikia 9 aklųjų ir 20 neįgaliųjų sporto klubų. LPOK pirmą kartą istorijoje pradeda klubų skatinimo programą. Šiai programai 2018 m. numatyta iš viso 10 tūkst. eurų. Kaip sako LPOK prezidentas, būtent klubai yra neįgaliųjų sporto piramidės pagrindas, todėl jiems bus siekiama ir toliau skirti kaip įmanoma daugiau dėmesio.

„Būtent čia prasideda kelias į didįjį sportą. Turime labai gražių ir sektinų klubų veikimo pavyzdžių. Tačiau kai kuriems iš jų reikėtų pasitempti, pasistengti į savo veiklą pritraukti daugiau neįgalių žmonių. Tikimės, kad naujoji skatinimo programa, sukursianti konkurencinę aplinką, taps taip reikalinga varomąja jėga. Programos esmė labai paprasta: geriausių rezultatų šiais metais pasieksiantys klubai bus skatinami finansiškai – sulauks premijų“, – žada jis.

Pasak M.Biliaus, klubų veiklos vertinimo kriterijus artimiausiu metu nustatys speciali darbo grupė, kurią sudaro LPOK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos generalinės sekretorė Irena Burim ir Lietuvos aklųjų sporto federacijos generalinė sekretorė Marina Dynda.

Jau patvirtinta ir naujoji LPOK finansinės paramos programa, į kurios lėšas galės pretenduoti bet kuris projektą pateikęs sportininkas ar klubas. Jai šiemet iš viso numatyta 12 tūkst. eurų. LPOK prezidentas tvirtina, kad naujosios sportininkų paramos ir klubų skatinimo programos – tai tik vienas iš pirmųjų žingsnių, didinant neįgaliųjų sporto finansavimą.

„Privalome visomis išgalėmis gerinti sąlygas sportininkams. Taip užtikrinsime ne tik kokybiškesnį pasirengimą varžyboms, bet ir visiškai kitokį psichologinį nusiteikimą. Norime, kad sportininkai žinotų esantys svarbūs, jaustų LPOK paramą. Ne ką mažiau svarbus ir efektyvesnis žmonių su negalia pritraukimas į sportą. Norime paskleisti žinią, kad šie žmonės yra laukiami klubuose. Iš patirties žinau, kaip sportas gali padėti turintiems negalią.. Kiekvienas, atėjęs sportuoti, parolimpiniu čempionu netaps, bet judėti ir turėti tikslą yra svarbu“, – sako M.Bilius.