Tai BNS patvirtino nacionalinio transliuotojo atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė.

LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad taip siekiama gerinti antrojo LRT kanalo turinį, kuriame didžiausias dėmesys būtų skiriamas kultūrai.

„Tačiau šis kanalas nebetelpa tik po „Kultūros“ pavadinimu, jis savyje talpina daugiau“, – tarybos posėdyje kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė, kurią cituoja naujienų portalas lrt.lt.

Iki šiol, anot LRT generalinės direktorės, „LRT Kultūros“ kanalas neturėjo nei aiškios koncepcijos, nei pakankamai biudžeto lėšų. Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, komunikacijos ekspertai pritarė tokiam pavadinimui, kuomet buvo surengta uždara diskusija su keliais ekspertais – Tomu Ramanausku, Mykolu Katkumi, Aurelijumi Katkevičiumi bei Tomu Bartninku.

Diskusijos dėl „LRT Kultūros“ pavadinimo keitimo vyksta nuo gegužės pabaigos, M. Garbačiauskaitei-Budrienei ėmus vadovauti nacionaliniam transliuotojui.

Tokius planus antradienį LRT tarybai pristatė visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Turint omenyje, kad vienos iš populiariausių programų šiame kanale yra sporto transliacijos, tai „LRT Kultūros“ pavadinimas disonuoja su kanalo turiniu“, – BNS sakė LRT vadovė.

„Tai mums kelia problemų ir komunikuojant apie tą kanalą ir keistai atrodo, kad štai, žiūrėkite ledo ritulio rungtynes per „LRT Kultūrą“, – pridūrė ji.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad administracija turi kelis variantus, kaip galima būtų keisti kanalo pavadinimą, bet kol kas jų neatskleidė.

Šiuos variantus ji žada pristatyti kitame LRT tarybos posėdyje.

Generalinė direktorė pabrėžė, kad „LRT Kultūros“ pavadinimas gali atgrasyti dalį auditorijos, nes „kultūra galbūt yra laikoma produktu elitinei, siauresnei auditorijai“.

Visgi ji teigė, kad kultūros programų apimtis kanale nemažės.

Nuo rudens – žurnalistinių tyrimų padalinys

M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat paskelbė, jog nuo rugsėjo LRT bus publikuojami žurnalistiniai tyrimai, kuriuos kurs atskiras padalinys iš keturių – penkių žmonių.

Jos teigimu, šie tyrimai bus publikuojami tiek interneto portale, tiek transliuojami radijuje ir televizijoje.

„Aš manau, kad vienas iš tikslų, vienas iš misijos įsipareigojimų mūsų auditorijai yra objektyvi informacija ir tiriamoji žurnalistika yra didelė bei svarbi to dalis“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.

„Labai svarbu turėti omenyje ir dabartinį kontekstą, kai pastarieji įvykiai sudavė tam tikra prasme smūgį Lietuvos žiniasklaidai ir pasitikėjimui, o nacionalinio transliuotojo pareiga yra tą pasitikėjimą palaikyti“, – pridūrė visuomeninio transliuotojo vadovė.

Ji turėjo omenyje žiniasklaidoje paviešintą Valstybės saugumo departamento informaciją, kaip koncernas „MG Baltic“ galėjo naudoti savo turimas žiniasklaidos priemones politikų ir pareigūnų spaudimui.

* Maršrutas nr. 53 – sportas Kaune. O viskas prasidėjo nuo Amerikos lietuvio kpt. Stepono Dariaus... Šiame maršrute žiūrėkite:

Kūno kultūros rūmai primena Lituanicos lėktuvo modelį

Šančiai ir 1924 m. Paryžiaus olimpiada

Pirmasis Europoje krepšiniui pastatytas objektas

* Architektai: V.Landsbergis, F.Bielinskis, inžinierius A.Rozenbliumas

* Stadionai: Valstybinis – Ąžuolyne, kariuomenės – Panemunėje, „Makabi“ – prie Neries

* Karmelitų-Nemuno sala – lauko baseinas, hipodromas, jachtklubas

* Vandensvydžio veteranas KTU prof. Kalikstas Paulauskas

* Projektas dalinai finansuojamas iš projekto „Iniciatyvos Kaunui“.

Šią temą sekmadienį LRT KULTŪROS eteryje analizuos dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.

„Aš manau, kad kūrybiškumas – gamtos duotas mechanizmas, kad žmogus galėtų surasti sprendimą bet kokioje netikėtoje situacijoje. Jei žmogus nebūtų turėjęs tokios mąstymo ypatybės, jis vargu ar būtų turėjęs šansą išgyventi“, – kalbėjo verslo konsultantas Darius Radkevičius.

Filosofas Kristupas Sabolius, primindamas, kad remiantis banaliu apibrėžimu, kūrybingumas yra žmogaus sugebėjimas mąstyti nestereotipiškai, pastebėjo, kad šis žodis dažnai yra naudojamas netinkamame kontekste. „Mes dažnai naudojame jį kaip burtažodį, maskuodami, kad po juo nieko nėra, arba greičiausiai norima tuo žodžiu, kuris sukelia šurmulį, laimėti pinigų ar kitų privalumų“, – sakė jis.

Įkvėpimas yra nesąmonė, bet talentas, be abejo, yra. Ir tai yra vienintelė vertybė: visa kita yra niekalas.

Ar tie žmonės, kuriuos paprastai vadiname kūrybingais, yra kažkuo ypatingesni už kitus? Kunigo, rašytojo Juliaus Sasnausko nuomone, to pernelyg sureikšminti neturėtume. „Tie, kurie kasdien verda valgyti ar dirba žemę, irgi yra to paties kūrėjo dovana. Aš nemanau, kad ta kategorija žmonių, kurie piešia, kuria muziką, stato spektaklius ir panašiai, yra kokie nors ypatingai palytėti“, – šypsojosi jis.

Psichoterapeutas Olegas Lapinas teigė, kad menininkai, kuriuos dažniausiai suprantame kaip kūrybiškiausius žmones, turi daug bendro su chuliganais. „Chuliganai ir viešosios tvarkos pažeidėjai su menininkais turi labai daug bendro. Labai dažnai nėra taip, kad aplink juos būtų laimingi žmonės: jie drumsčia žmonėms ramybę, jie turi nepriklausyti nuo to, ką apie juos pagalvoja“,  – savo požiūrį dėstė jis.

„Kūrybinių jungčių“ asociacijos vadovė Milda Laužikaitė teigė, kad vien kūrybiškumo žmogui, norinčiam rasti naujus sprendimus, nepakanka: „Gebėjimas įsijungti vaizduotę ir ją naudoti, bet tuo pačiu atkaklumas, bendradarbiavimas, nuosekli praktika, ir tyrinėjimas arba smalsumas, tai yra, gebėjimas kelti klausimus, ieškoti atsakymų, jais abejoti  – tai labiau nuostatos, nusiteikimas veikti, kurių visuma leidžia žmogui priimti kūrybingus sprendimus“.

Tapytojas Linas Leonas Katinas įsitikinęs, kad svarbiausia visgi yra talentas.„Įkvėpimas yra nesąmonė, bet talentas, be abejo, yra. Ir tai yra vienintelė vertybė: visa kita yra niekalas“,  – kalbėjo jis.

Laidoje  savo mintimis taip pat dalinsis ikonų tapytojas  Georgijus Jakovlevas, mitologas, religijotyrininkas prof. Dainius Razauskas, psichoterapeutė prof. Gražina Gudaitė,  kultūros tyrinėtoja Skaidra Trilupaitytė, filosofas, fenomenologas dr. Aleksej Savin.

Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“  – sekmadienį, balandžio 8 d., 11 val. per LRT KULTŪRĄ.

Šiandien laidoje "7 Kauno dienos" matysite:

* Kaip teatre gyvena 60-metės lėlės?

* Kaunas = Niujorkas?

* 450: profesorius Alvydas Butkus. Kaip lietuviai ir latviai bendrą valstybę kūrė?

Laidą žiūrėkite šiandien 18:30 per LRT kultūros kanalą.

Šiandien laidoje "7 Kauno dienos" matysite:

* Ar galima nufotografuoti nepriklausomybę? Tarpukario fotografo Juliaus Miežlaiškio paroda "Vyčiai".

* Ar esate mylėję asilą? Premjera paaugliams – "Vasardivis".

* Kas verčia mus judėti į priekį? Tarptautinė graikų choreografo Vangelio Legakio premjera.

*Jūsų laikas 450: Sesuo Fausta Rasa Palaimaitė.

Laidą žiūrėkite šiandien 21 val. per LRT Kultūros kanalą.

Pasak „Projekto PI“ kūrėjų, mūsų mokslo tyrėjams viešojoje erdvėje skiriama nepelnytai mažai dėmesio, tad laida sieks užpildyti šią spragą.

„Mokslo naujienas“ mūsų šalyje dažnai atstoja pranešimai apie šveicarų, britų ir rumunų mokslininkų „išradimus“, – ironizuoja R. Zemkauskas. – Šie „mokslininkai“ dažniausiai tiria tokias keistenybes kaip konjako įtaka atminčiai, šviesiaplaukių kilmę iš Čingischano, čiupakabrų populiaciją Meksikoje. Kas ir kokiose redakcijose kuria šias mokslo „naujienas“, nėra taip svarbu, labiau svarbu, kad šios „naujienos“ užgožia tikrą informaciją apie mokslą.“

Mes pamirštame arba tiesiog nebeturime laiko pasidomėti, ką ir kokiomis sąlygomis iš tiesų kasdien tiria mūsų šalies mokslininkai.

Labai panašiai, anot R. Zemkausko, ją užgožia ir vaikiški televiziniai projektai, kur mokslas yra pateikiamas kaip smagus žaidimas – ten nuolat sprogdinama, laužoma ir griaunama, pakeliui įspėjant to nedaryti namie. Yra ir trečioji mokslo naujienų rūšis – didieji projektai iš tolimų zondų, Nobelio laureatų laboratorijų ir juodųjų skylių.

„Visa tai gerai ir įdomu, tačiau neretai susižavėję vandeniu Marse ar dar vienos paralelinės visatos galimybe mes pamirštame arba tiesiog nebeturime laiko pasidomėti, ką ir kokiomis sąlygomis iš tiesų kasdien tiria mūsų šalies mokslininkai“, – svarsto laidos autorius.

„Būtent todėl „Projektas PI“ nusprendė visą šį informacinį „kosmosą“ nuleisti į Žemę ir pakalbėti apie mūsų tyrėjų kasdienybę, – pasakoja R. Zemkauskas. – Padarėme tai tiesioginiu būdu  – laidos vedėjai yra du į Žemę sugrįžę kosmonautai – tyrėjai. Jie jau gerą mėnesį vaikšto po Lietuvą ir ją atranda. Sužavėtų praeivių asmenukės su šiais personažais jau užtvindė socialinius tinklus.“ Kas jie tokie, laidos kūrėjai kol kas neatskleidžia – žada tai padaryti netrukus vieša tapsiančioje projektui skirtoje paskyroje socialiniuose tinkluose.

„Projektas PI“ laidose apie Lietuvos mokslo problemas ir vykdomus tyrimus kalbės įvairių kartų ir sričių tyrėjai: nuo akademikų iki doktorantų Vilniuje ir Londone, nuo mokslo politikos formuotojų iki Vilniaus gatvę kasinėjančių archeologų.

Projektą kuria žinomi televizijos „tyrėjai“: prodiuseris, VDU docentas R. Zemkauskas, humanitarinių mokslų daktarė Sigita Trainauskienė, operatorius Gvidas Kovėra, režisierius Ričardas Rickevičius.

„Projektas PI“ – nuo birželio 7 d. trečiadieniais 19 val. per LRT kultūrą.

Pirmoji pokalbio dalis – šį šeštadienį, gegužės 20 d. 20 val. per LRT Kultūrą, antroji – po savaitės.

Įspūdinga smuiko genijaus Aleksandro Markovo karjera ir tarptautinė sėkmė prasidėjo labai anksti – vos dvidešimties laimėtas aukso medalis tarptautiniame Paganinio smuikininkų konkurse ir debiutas Niujorko „Carnegie Halle“. Toliau ji tęsėsi su garsiausiais pasaulio simfoniniais orkestrais bei iškiliausiais dirigentais: Lorinu Maazeliu,  Ivanu Fischeriu, Christophuu Eschenbachu ir daugeliu kitų. Lietuvoje jis viešėjo ir koncertavo Kauno simfoninio orkestro dirigento Konstantino Orbeliano ir direktoriaus Algimanto Treikausko kvietimu.

Smuikininko dvasingą santykį su atliekama muzika bei savo instrumentu galima apibūdinti jo paties žodžiais: „Smuikas – labai galingas, o jo grožis labai šiltas“, – pasakoja interviu autorė N. Kazlaus. Ypatingą reikšmę jam turi Niccolo Paganinis. Tai vienintelis smuikininkas, grojantis visus 24 Paganinio kaprisus viename koncerte.

N. Kazlaus didžiuojasi, kad per praėjusį sezoną laidoje pavyko pakalbinti daugybę pasaulinio garso kultūros ir meno asmenybių: „Tikiuosi, kad tiek aš, tiek daugelis žiūrovų iš jų galėjo pasisemti išminties, teigiamos energijos ir motyvacijos ateičiai. Laidose svečiavosi instrumentalistai, operos solistai, rašytojai, režisieriai, teatro direktoriai, aktoriai iš JAV, Izraelio, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos ir kitų šalių. A. Markovas – man vienas idomiausių mano laidos herojų, iš savo tėvo priėmęs smuiką lyg samurajaus kardą. Tai žmogus-fontanas, tobulai įvaldytos smuiko technikos dėka dosniai dalinantis per muziką kiekvienam klausytojui savo žinias ir šiems laikams nebūdingus begalinius dvasinius klodus. Bendravimas su šiuo menininku buvo tikra dovana man ir visai kūrybinei komandai, kiekvieną pokalbio momentą jautusiai tą gaivališką geros ir stiprios energijos pliupsnį.“

Pažintis su A. Markovu Lietuvos operos solistę įkvėpė naujam bendram jųdviejų iššūkiui: „Labai džiaugiuosi, kad mūsų bendravimą pratęsime bendru muzikavimu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 9 d. kasmetiniame mano šventiniame gala koncerte, kuriame, beje, pirmoje dalyje karaliaus didingoji klasika, o antroje – rokas bei elektrinis smuikas.“

Laida „Linija. Spalva. Forma“ nuolat pristato Lietuvoje vykstančių dailės parodų panoramą, atspindi šiuolaikinėje dailėje vykstančius procesus bei kuria bendrus projektus su menininkais. Paroda „Tyla, garsas, tyla“ – naujausias laidos autoriaus Augio Kepežinsko įgyvendintas iššūkis.

Šįkart laidos „Linija. Spalva. Forma“ kūrybinė grupė pakvietė septynis dailininkus paklausyti tylos, po to garso ir galiausiai – tylos po garso. Projekte dalyvaujantys menininkai išklausė garsą, kurį įkūnijo džiazo pianisto Dainiaus Pulausko improvizacija. Projekte dalyvavo skirtingų sričių ir kartų menininkai, kurie improvizavo tylos ir garso tema bei sukūrė po kelis darbus.

Jų kūrybos procesą gali sekti ir „Linija.Spalva.Forma“ žiūrovai – laidos kūrybinė grupė aplankė menininkus jų dirbtuvėse, fiksavo tylos ir garso išgyvenimo procesą, vizualinių inerpretacijų gimimą. Projekte dalyvauja septyni menininkai: Algimantas Černiauskas, Rūta Eidukaitytė, Indrė Ercmonaitė, Meda Norbutaitė, Nijolė Šaltenytė, Vytautas Tomaševičius, Marta Vosyliūtė. Jų darbus galima pamatyti parodoje  „Tyla, garsa, tyla“, kuri veiks iki birželio 3-osios.

Parodos atidarymo proga Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė pasidžiaugė, kad nuo 2013-ųjų LRT Kultūros kanalu rodoma A. Kepežinsko laida „Linija. Spalva. Forma“ organiškai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, suaktyvino Lietuvos vizualiųjų menų kūrėjų ir gerbėjų bendruomenės gyvenimą. Pasak E. Utarienės, bene svarbiausia tai, kad ši laida suteikia galimybę profesionaliosios dailės kūrėjams ir jų kūrybai priartėti prie visuomenės, taip skatinant kultūrinio identiteto, savasties, didžiavimosi savo šalies žmonėmis suvokimą.

„Labai džiaugiuosi, kad buvome pastebėti ir įvertinti, kad mūsų noras populiarinti dailę, priartinti ją prie eilinio žiūrovo jau duoda vaisius. Laidos „Linija. Spalva. Forma“ tikslas – ne tik edukacija, bet ir pagalba tiems, kas negali aplankyti parodų. Tikiu, kad pažiūrėję mūsų laidą, žmonės gali jaustis visaverčiais dailės bendruomenės nariais“, – sako „Linija. Spalva. Forma“ autorius A. Kepežinskas.

I. Monighetti atliekama muzika skamba garsiausiose pasaulio salėse, o organizuojami muzikiniai festivaliai, kuriuose skamba šimtai violončelių, sutraukia didžiausius muzikos gurmanus ir tituluočiausius ekspertus.

„Ivanas Monighettis – tikras pasaulio pilietis. Kilmingas Europos klajoklis, pagaliau grįžęs prie savo šaknų, – pasakoja laidos autorė N. Kazlaus. – Jo giminės istorija – kaip laiko ratas, pradėjęs suktis nuo rusų karvedžio Suvorovo apsilankymo Šveicarijos Alpėse, po to riedėjęs per Rygą, Maskvą, Lietuvą... – viskas susipynę Monigečio gyvenime.“

Su Lietuva šveicarų kilmės Sovietų Sąjungoje užaugusį I. Monighetti bene labiausiai siejo smuiko virtuozas Raimundas Katilius: „Pirmiausia prisimenu studentišką kvartetą, kuriame pirmu smuiku griežė Raimundas Katilius. Antro smuiko partiją grojo dabar žinomas profesorius Vienoje Borisas Kuschniras.  Altu grojo Igoris Sulyga (Игорь Сулыга), na, o aš – violončele. Labai daug ir intensyviai dirbome. Tiesa, neilgai, tačiau labai produktyviaI. Laimėjome dvi pirmąsias premijas konkursuose, tad šį laiką prisimenu su dideliu jauduliu.

N. Kazlaus: „Kai dar buvau studentė, su kolegomis išleidome pirmąją Lietuvoje klasikinės  muzikos kompaktinių plokštelių seriją „Lietuvos didieji”, kurioje buvo ir Raimundo Katiliaus gyvai įrašyta solinė plokštelė. Kokie Jūsų atsiminimai apie mūsų žymųjį smuikininką bei bendradarbiavimą su juo?“

I. Monighetti:  „Pamenu jį buvus Itin stipraus charakterio – lyderis iš prigimties, taip pat smuikininkas. Jis galėjo būti tik pirmas arba joks. Ką tik buvo laimėjęs pirmąją premiją Sibelijaus konkurse, jo laukė daugybė solinių koncertų. Kaip dabar bandau prisiminti, jis buvo labai užsiėmęs. Jis visiškai saves nesigailėjo – viską darė su pasišventimu. Nėra paprasta kvartete sujungti keturis žmones – tiesiog žmogiškąja prasme.“

Beatodairiškas I. Monighetti, kaip ir R. Katiliaus, atsidavimas muzikai, asketizmas gyvenime ir meilė žirgams žavi visus, kuriems tenka arčiau pažinti Ivaną Monighettį.