Koks trenerio ir sportininko bendravimas padeda pasiekti geriausių rezultatų? Kokių krizės valdymo pamokų iš verslo gali pasimokyti sporto bendruomenė? Ar po nekaltų žolelių pavadinimais nesislepia dopingo grėsmė? Tokius klausimus kėlė ir atsakymų ieškojo „LTeam konferencijos 2020“ dalyviai.

Ketvirtadienį nuotoliniu būdu vyko jau ketvirtoji „LTeam konferencija“, kurioje aktualiausiomis šių dienų sporto temomis diskutavo olimpiečiai, psichologai, sporto medikai, verslo vadovai ir komunikacijos ekspertai.

Kam karantinas buvo į naudą?

Olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis diskusijoje apie pandemijos įtaką sportui pasakojo, kad olimpinių žaidynių perkėlimas į 2021-uosius jam buvo džiugi žinia. Sportininkui karantinas sutapo su priverstinėmis atostogomis – kelis mėnesius trukusia liga, o vėliau pradėjo atstatyti savo fizines galimybes.

„Mes visą laiką treniruojamės gryname ore, plaukiant vienvietėmis ant vandens susitikti praktiškai neįmanoma, tad galiu sakyti, jog karantino metu turėjome puikias sąlygas. Žinoma, jeigu karantinas būtų žiemą, būtų sunku sportuoti, nesant galimybės išvažiuoti į stovyklą“, – svarstė jis.

Nepaisant to, kad šį sezoną buvo tik vienerios varžybos, olimpinis vicečempionas Tokijo olimpinėse žaidynėse tikisi pasiekti gerų rezultatų.

Lietuvos 3×3 krepšinio rinktinės treneris Dainius Novickas vardijo karantino pliusus ir minusus. „Mums išėjo į naudą, nes prie komandos prisijungė daugiau profesionalių krepšininkų. O minusai – psichologiniai, nes ruošiesi, bet nežinai kam – vyks varžybos, čempionatai ar bus atšaukti“, – mintimis dalijosi D. Novickas.

Šį sekmadienį siekti olimpinio normatyvo besiruošianti olimpietė maratono bėgikė Vaida Žūsinaitė karantino metu ne tik rūpinosi pirmagime, bet ir pagerino ne vieną asmeninį rekordą.

„Po pandemijos visi išsiilgę varžybų. Jau startavau visose varžybose, kur tik įmanoma. Dėl neapibrėžtumo reikia nuolat palaikyti puikią formą, o sportininkui tai yra sunku. Pavyzdžiui, po maratono reikia kelių mėnesių atsigauti. Kita vertus, ne visada geresnės sąlygos lemia geresnius rezultatus“, – pabrėžė Vaida.

„Labai patiko, kad viena iš konferencijos temų buvo apie karantino poveikį sportininkams, nes manau, kad apie tai labai mažai kalbama“, – džiaugėsi iš žiūrovo pozicijos konferenciją stebėjęs plaukikas Povilas Strazdas.

Trenerio ir sportininko santykis

Kasmet vis didesnio susidomėjimo konferencijoje sulaukia sporto psichologijos temos. „75 proc. trenerių mano, kad jų santykiai su treniruojamais sportininkais yra geri, bet vos 35 proc. sportininkų taip apibūdina savo ir trenerio santykius.

Nereikia pamiršti, kad treneriai su sportininkais praleidžia netgi daugiau laiko nei su savo šeimos nariais, tad jų tarpusavio santykiai turi daug įtakos rezultatui“, – tyrimo duomenis citavo vienas iš pranešėjų sporto psichologas Andrius Liachovičius.

Olimpietis baidarininkas, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius bei treneris Romualdas Petrukanecas įsitikinęs, kad nežinant kaip tinkamai bendrauti rizikuojama prarasti net visą sportininkų kartą. „Tik kai turi aiškius tikslus, kurie yra aptarti, išdiskutuoti, tuomet gali pradėti jų siekti“, – akcentavo specialistas.

Olimpinis vicečempionas irkluotojas Saulius Ritter antrino, kad blogi santykiai gali netgi atstumti nuo sporto. Saulius, per savo karjerą dirbęs su aštuoniais treneriais, yra susidūręs tiek su puikiai bendradarbiaujančiais specialistais, tiek su diktatoriais, negebančiais bendrauti.

„Visiems sunku priimti kritiką, pastabas, bet jeigu treneris ar sportininkas išgirdęs atvirą problemų išsakymą užsidaro, įsižeidžia, tuomet labai sunku judėti toliau ir siekti rezultatų“.

Ši diskusija itin sudomino „LTeam konferenciją“ iš Šveicarijos stebėjusią lengvaatletę Agnę Šerkšnienę: „Kadangi pati esu sportininkė, dirbu su šveicarų treneriu, be to, šiek tiek žinau ir apie Lietuvos trenerių ir sportininkų santykius, man buvo įdomu sužinoti ir palyginti skirtumus. Profesionaliame sporte tai yra labai svarbi tema ir džiugu matyti, kad susidomėjimas šia tema auga, o sportininkai ir treneriai gali pajusti to naudą.“

„Klausimas apie trenerio ir sportininko santykius – man labai svarbus. Treneriai mano karjeroje skirtingais laikotarpiais turėjo daug įtakos rezultatui, tačiau dar tuo metu turbūt pats nelabai atkreipdavau į tai dėmesio, todėl džiaugiuosi ir tikiuosi, kad kitiems ši informacija padės pasiekti geresnių rezultatų“, – kalbėdamas apie šios temos svarbą Agnei antrino P. Strazdas

Privalo skaityti sudėtį

Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Rūta Banytė priminė, kad įvairių žolelių naudojimas siekiant padidinti ištvermę žinomas jau nuo Antikos laikų. Vis tik profesionaliems sportininkams į maisto priedų ar vaistų sudėtį reikėtų kreipti ypatingą dėmesį.

„Jei papildo ar vaisto sudėtyje yra, pavyzdžiui, pelargonija, efedra, kartusis apelsinas, snapučių aliejus ar šaknų ekstraktas, dėkite jį į šoną. Visuomet reikėtų tartis dėl jo vartojimo su gydytojais arba su mumis.

Jei valgysite džemą su karčiuoju apelsinu, teigiamo testo nebus, bet jeigu pirksite maisto papildus, taip gali atsitikti. Kitas pavyzdys – sportininkai sako, kad vartojo vaistus nuo peršalimo ar alergijos. O juk stimuliuojanti medžiaga pseudoefedrinas įeina į daugelį vaistų nuo peršalimo“, – perspėjo moteris.

Kaip užtikrinti lygias galimybes?

Diskusijoje „Gražuolė ir nugalėtojas: nukabinkime žalingas etiketes!“ dalyviai – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, olimpinės bronzos laimėtoja, irkluotoja Milda Valčiukaitė ir „HeForShe“ projekto herojus Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės trenerio asistentas Linas Paražinskas – svarstė, ar sąlygos, teisės ir galimybės vyrams ir moterims pasiekti aukščiausių rezultatų sporte yra vienodos. Kodėl priimant sprendimus moterys vis dar nustumiamos į šalį, o moterų sportas mažiau finansuojamas?

LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pabrėžė, kad lygių galimybių užtikrinimas vis dar opi problema.

„Vyrams vadovams reikia apsidairyti, kiek daug jie praranda nepastebėdami, nepakviesdami į komandą moterų. Deja, yra tokių federacijų, kurios iki šiol nenoriai priima moteris. Iš pusšimčio nacionalinių olimpinių komitetų Europoje prezidentų, vos 5 yra moterys. Iš daugiau nei 200 nacionalinių komitetų visame pasaulyje – vos keliolikai vadovauja moterys“, – kalbėjo LTOK vadovė.

Kaip komunikuoti krizinėje situacijoje?

Šie metai pažymėti krizės ženklu, todėl labai svarbu išmokti pamokas. Praktikai – IGNITIS direktorius ir valdybos pirmininkas Darius Montvila, „Eurovaistinė“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė ir TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas sutarė, jog organizacijos privalo turėti bent kelis atsarginius planus ir atvirai komunikuoti.

Krizė pakeitė ir didelių renginių organizavimo taisykles ir sąlygas. Festivalis „Kino pavasaris“ buvo vienas iš pirmųjų renginių, vykęs pandemijos pradžioje karantino metu. „Praktiškai per savaitę suorganizavome naują festivalį, persitarėme su šimtais partnerių ir tapome geru pavyzdžiu didiesiems pasaulio festivaliams. Nuostolių tikrai patyrėme, bet ne tokių didelių, kaip galėjo atsitikti“, – pasakojo projekto generalinis direktorius Algirdas Ramaška.

Lenktynininkas ir „Velomaratono“ iniciatorius Benediktas Vanagas į krizes žiūri filosofiškai – išgyvena ne stipriausi, o geriausiai mokantys prisitaikyti: „Reikėjo mokytis ir sprendimus priimti labai greitai. Dabar jau galime žvelgti atgal ir įvertinti tam tikrus dalykus: suveikė mūsų pačių iniciatyvumas, noras bendradarbiauti su institucijomis, atidžiai skirstėme srautus ir užsiimėme dalyvių švietimu, edukacija.“

Kauno „Žalgirio“ klubo vadovas Paulius Motiejūnas pripažino, kad nesaugumas jaučiamas iki šiol, nes bilietų pardavimai mažėja: „Galvojome, ką daryti papildomai – koncertai šalia arenos, nuoma sportavimui. Darome viską, kad išgyventume ir ypatingai saugomės, kad netaptume židiniu. Anksčiau planuodavome metus į priekį, dabar – savaitę“.

Kaip pasirūpinti savimi?

Paskutinė konferencijos tema – mūsų sveikatos rezervai, apie kuriuos nesusimąstėme, kuria diskutuoti pakvietė sporto pasaulyje puikiai pažįstamas Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas.

„Po karantino ir įsibėgėjus pandemijai daugelis rimčiau ėmė vertinti savo sveikatos būklę. Dažnai sveikata priklauso nuo mūsų dienos rutinos, veiksmų ir smulkmenų, kurios yra mums panosėje. Tai žinoma ir suprantama, bet vis tiek neįvertiname šio fakto svarbos. Pavyzdžiui, miegant mažiau nei 6 val. rizikuojame susirgti depresija, psichoze, didesnė insult rizika. Mes stiprūs ir atsparūs, kada kūnas, protas, dvasia veikia kaip visuma“, – sakė D. Barkauskas.

„Labai džiaugiuosi, kad šis renginys vyko online ir galėjau žiūrėti tiesiogiai, taip pat galima pažiūrėti ir laidos įrašą, kas nematėte. Daug aktualių temų ir įdomūs dalyviai, – su LTOK.lt bendraudama iš Šveicarijos akcentavo A. Šerkšnienė.

– Visada kažką naujo ir naudingo sužinau iš gydytojo Daliaus Barkausko, šįkart apie dar nemažą slypintį potencialą savyje – tai nuteikia pozityviai. Taip pat buvo įdomu išgirsti diskuciją apie krizių valdymą organizacijose, vadovo elgesį, pasiruošimą ateities krizėms. Naudingas patarimas buvo užrašinėti ne tik planą B, kas yra normalu, bet ir planą C ir D jeigu jo prireiktų.“

Padėjo ir M.Phelpsui

Sporto fiziologas, aukštų pasiekimų direktorius JAV olimpinių treniruočių centre G.Sokolovas dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) surengtoje "LTeam" konferencijoje.

Beveik 20 metų JAV gyvenantis G.Sokolovas vadinamas plaukimo guru. Geriausi pasaulio vandens sporto meistrai eilėmis rikiuojasi prie šio specialisto durų.

Tarp elitinių lietuvio klientų – ir tituluočiausias visų laikų olimpietis amerikietis Michaelas Phelpsas.

G.Sokolovas rūpinasi JAV plaukikais, penkiakovininkais, triatlonininkais, vandensvydininkais. Aštuonerius metus jis vadovavo JAV plaukimo federacijos Fiziologijos ir sporto mokslo departamentui. Unikalią tyrimo metodiką sukūręs mokslininkas sportininkams padeda taisyti technikos klaidas, tobulina jų treniruočių eigą.

Pavėluotas sprendimas

G.Sokolovo patarimų buvo išklausiusi ir R.Meilutytė, tačiau į kai kuriuos svarbius aspektus neatsižvelgė.

"Didžiausia problema buvo ta, kad Rūta laiku nepakeitė trenerio. Ji su Jonathanu Ruddu toliau treniravosi tais pačiais krūviais, tuo pačiu intensyvumu ir tikėjosi tokių pačių rezultatų. Kalbėjau su jos treneriu, bet jis pasakė: mes dar išlaikysime tą lygį. Treneris turi keisti streso lygį pagal sportininko būseną. Jeigu trūksta ištvermės – reikia stiprinti ištvermę, neužtenka stiprinti vien greitį, – kalbėjo G.Sokolovas. – Kartais naudingiau pakeisti trenerį, po pokyčių daugybės sportininkų rezultatai pagerėjo. Kitas treneris nebūtinai geresnis, jis tiesiog pakeičia treniruočių metodiką ir rezultatai pradeda augti."

R.Meilutytė apie karjeros pabaigą paskelbė būdama vos 22-ejų. Ji taip pat yra suspenduota už antidopingo taisyklių pažeidimą.

Su J.Ruddu lietuvė atsisveikino po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Tuomet ji buvo išvykusi į Australiją, vėliau dirbo su lietuviu Pauliumi Andrijausku, taip pat bandė savo laimę JAV pas žinomą trenerį Dave‘ą Salo. Vis dėlto rezultatai toliau prastėjo.

"Turbūt ne vienas faktorius lėmė Rūtos sprendimą baigti karjerą. Nusivylimas rezultatais, motyvacijos trūkumas. Sunku kartais būna nusiteikti ir galvoti, ką dar galima pasiekti, kai esi olimpinė čempionė. Daug faktorių susideda. Išsiskyrimas su treneriu, skirtingos šalys taip pat darė įtaką", – sakė G.Sokolovas.

Be poilsio – pavojinga

"LTeam" konferencijoje žinomas specialistas skaitė pranešimą apie sportininkų persitreniravimo pavojus.

Lietuvos plaukimo lyderio vaidmenį iš R.Meilutytės iškart perėmė Danas Rapšys. Jis į pasaulio elitą įsiveržė jau brandesnio amžiaus. Pastaraisiais metais Danas beveik po poilsio keliauja po įvairias varžybas, yra įspūdingos sportinės formos.

G.Sokolovas pabrėžė, kad artėjant olimpinėms žaidynėms per didelis krūvis gali būti pavojingas.

"Kuo daugiau varžybų, tuo mažiau treniruojiesi. Varžybos kažkiek atstoja treniruotes, bet tai ne tas pats. Pavojus yra. Galima suprasti sportininką ir trenerę, nes komercinėse varžybose galima laimėti pinigų, kurių Lietuvoje nėra per daug. Tačiau artėjant olimpinėms žaidynėms reikia labai gerai pagalvoti, kokiose varžybose dalyvauti. Reikia skirti laiko treniruotėms ir atsigauti", – pabrėžė G.Sokolovas.

Siūlo rūpintis jaunimu

Kalbėdamas apie aktualijas Lietuvoje, G.Sokolovas pasigedo tinkamesnio požiūrio į sportuojančiuosius ir pabrėžė, kad didžiausia problema – ne pinigai, o jų panaudojimas.

"Pagrindinis dalykas, kur Lietuva turėtų investuoti pinigus – talentų identifikacija ilgalaikių treniruočių laikotarpiu. Tam nereikia labai didelių pinigų, bet investavus į tai finansinė grąža būtų žymiai didesnė. Tie sportininkai, kurie pasiekia aukštą meistriškumą, vis tiek dirbs, nepriklausomai nuo to, ar daug investuosi, ar ne, ir vis tiek pasieks aukštų rezultatų. Žinoma, jie turi būti motyvuojami, apdovanojami už rezultatus, bet nemanau, kad didelių pinigų investavimas tik į elito sportą padės tai sporto šakai. Didžiausia grąža bus, jei investuosime į jaunių sportą", – aiškino G.Sokolovas.


 

„Buvo tikrai naudinga, o didėjantis dalyvių skaičius tai ir rodo“, - po renginio kalbėdama su lteam.lt vertino olimpietė Brigita Virbalytė-Dimšienė.

Konferenciją „atidarė“ diskusija itin šiuo metu aktualia tema - Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė kalbėjo apie situaciją Lietuvos sporte bei jo perspektyvas ir kryptis. Tuo metu advokatų profesinės bendrijos „IUSTUM“ partneris Laimonas Pivoras pristatė apie naująją LTOK iniciatyvą teisiniais klausimais padėti sportininkams.

Susirinkusiųjų žinių bagažą pildė ir apie asmeninio prekinio ženklo svarbą kalbėjusi socialinių mokslų daktarė Dominyka Venciūtė, apie sveiką gyvenseną pranešimus skaitę sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška bei „Eglės Sanatorijos“ direktorius medicinai Arvydas Balčius, o sporto psichologė Rinalda Germanienė akcentavo emocijų valdymo ir savikontrolės svarbą.

„Diskusijos ir pranešimai buvo labai koncentruotos ir aktualiausiais šių dienų klausimais – pasiklausius patirčių iš kitų savo sričių profesionalų, visa tai galima pritaikyti sau: skatina susiimti, susimąstyti apie papildomus esamus resursus, kurie padėtų pagerinti gyvenimą, kad jis būtų efektyvesnis ne vien sporte, bet ir kasdieninėje veikloje“, – įspūdžiais dalijosi B. Virbalytė-Dimšienė, kuri ne tik klausėsi pranešimų, bet ir pati dalinosi savo patirtimi.

Žurnalistė kartu su olimpiniu vicečempionu irkluotoju bei tuo pačiu verslininku Mindaugu Griškoniu ir profesionaliu golfo žaidėju, treneriu bei marketingo vadovu Juozapu Budrikiu susirinkusiai auditorijai atskleidė dvigubos karjeros sunkumus bei privalumus ir kalbėjo apie antrosios karjeros svarbą profesionaliam atletui.

„Ne tik sportininkai, bet ir daugelis žmonių gyvenime dažnai bijo imtis pokyčių, tačiau mes savo pavyzdžiais galėjome parodyti, kad esant efektyviam laiko planavimui galima turėti dvi, o gal net tris karjeras ar sritis, kuriose gali save realizuoti. Labai džiaugiuosi, kad per savo asmeninę istoriją galiu įkvėpti kitus. Visą gyvenimą galvojau, kad darau kažką blogai, bet visgi gerai, kad buvau atkakli ir užsispyrusi ir siekiau antrosios karjeros – dabar esu pateikiama kaip geras pavyzdys“, – pabrėžė jau 13 metų žurnalistinę ir sportinę veiklą derinanti Brigita.

LTeam konferencijos žvaigždės statusą patvirtino specialiai iš JAV į Vilnių tik renginio išvakarėse atvykęs sporto fiziologas Genadijus Sokolovas. FINA ekspertas ir aukštų pasiekimų direktorius JAV Olimpinių treniruočių centre skaitė pranešimą apie persitreniravimo grėsmes ir vedė praktinį užsiėmimą.

Dėl mokslininko, kuris yra treniravęs 23-ijų olimpinių aukso medalių laimėtoją Michaelą Phelpsą, paskaitų specialiai iš Kauno ir kitų šalies miestų sugūžėjo dešimtys vandens sporto atstovų – ne tik atletai, bet ir treneriai, specialistai.

„Ypač smagu matyti savo buvusius studentus iš Lietuvos sporto universiteto, kurie dabar dirba treneriais. Visuomet smagu juos pamatyti, be to, susitikau jau daug metų nematytus kolegas, – šypsojosi G. Sokolovas. – Dalintis patirtimi yra gerai ir tiems, kurie dalinasi, ir tiems, su kuriais dalinasi. Visuomet atsiranda klausimų, kurie veda prie naujų idėjų, kaip dar patobulėti. Jeigu nesidalinsime patirtimi – sustosime ir nebesivystysime.“

Be jo vertinga patirtimi dar pasidalino iš mėgėjų suburtą ledo ritulio klubą „Hockey Punks“ Lietuvos vicečempionu pavertę Šarūnas Kuliešius ir DJ Mamania, ERGO Lietuvoje generalinis direktorius Tadas Dovbyšas ir Lietuvos regbio federacijos generalinis sekretorius Irmantas Kukulskis atskleidė lyderystės ir komandos vedimo į sėkmę paslaptis, o LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus papasakojo naujausią informaciją apie sąlygas Tokijuje ir situaciją dėl potencialaus Lietuvos sportininkų skaičiaus šiame Japonijos mieste 2020 metais vyksiančiose olimpinėse žaidynėse.

„Aš kaifuoju nuo tokių konferencijų, kuriose galiu kažką naujo sužinoti, galiu diskutuoti, galiu pati dalintis savo patirtimi ar galiausiai paprieštarauti, nes tai verčia tobulėti ir judėti į priekį, – įspūdžiais dalijosi iš Šiaulių atvykusi olimpietė bėgikė Eglė Balčiūnaitė. – Kai kurios paskaitos priminė žinias. Pavyzdžiui apie psichologiją – padėjo atnaujinti žinias, pagalvoti, ką kitaip galėdavau anksčiau daryti. Pasiklausęs pradedi galvoti. Tie patys Sokolovo tyrimai, patarimai, metodai buvo neįkainojamos žinios.“

Be Eglės LTeam konferencijoje buvo galima išvysti ir dar kelias dešimtis žinomų šalies sportininkų: olimpinių medalininkų penkiakovininkų šeimą Laurą Asadauskaitę ir jos vyrą Andrejų Zadneprovskį, olimpinę vicečempionę irkluotoją Mildą Valčiukaitę, pasaulio čempioną kanojininką Henriką Žustautą, irkluotojus Igną Navakauską, Edviną Ramanauską, Andrejų Olijniką ir Ričardą Nekriošių, būsimą Tokijo olimpinių žaidynių dalyvę buriuotoją Viktoriją Andriulytę ir taip pat kelialapį iškovojusią penkiakovininkę Gintarę Venčkauskaitę-Juškienę, sprinterę Evą Misiūnaitę, tinklininkę Urtę Andriukaitytę, biatlonininką Tomą Kaukėną, kalnų slidininkę Ievą Januškevičiūtę ir kitus.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, olimpinės rinktinės gydytojo Daliaus Barkausko, Lietuvos laisvosios rinkos prezidento Žilvino Šilėno ir sveikatingumo trenerės Simonos Pajaujienės diskusijos klausėsi sausakimša salė.

Antrus metus vykstantis renginys sutraukė sporto mėgėjus ir profesionalus, praktikus ir teoretikus.

Dvejose salėse vykusio renginio pranešėjų sąraše buvo galima rasti pasaulio ir Europos čempioną Andrių Gudžių, olimpinę čempionę, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę, „Virtuvės mitų griovėją“ Alfą Ivanauską, septynių Lietuvos rekordų autorę Agnę Šerkšnienę, aktorių ir dainininką Vidą Bareikį, ekonomistą Nerijų Mačiulį, WNBA rungtyniavusią Jurgitą Štreimikytę, maratonininkę Dianą Lobačevskę ir daugelį kitų. Su auditorija diskutavo apie 30 savo srities specialistų.

Klausytojų tarpe taip pat netrūko pažįstamų veidų, elitinių Lietuvos sportininkų. Sporto aktualijomis, problematika, naujovėmis domėjosi Tomas Kaukėnas, Vaida Žūsinaitė, Laura Asadauskaitė, Aurimas Lankas, Ignas Navakauskas, Edvinas Ramanauskas, Brigita Virbalytė, Domantas Poška, Edvinas Krungolcas, Audra Skujytė ir t.t.

„Žmonių gausa ir susidomėjimas „LTeam konferencija“ mus, organizatorius, maloniai nustebino. Buvau ir kalbančiųjų ir klausytojų tarpe, norėjosi, kad kai kurios diskusijos ar pranešimai nesibaigtų. Tai yra mano komplimentas visiems užsukusiems į konferenciją. Pasirodo, tokie renginiai yra niša, kurios žmonėms, aktyviajai visuomenės daliai, labai reikia. Visuomenė trokšta žinių, trokšta pamatyti ir išgirsti geriausius. Esame pasiruošę šią nišą toliau pildyti,“ – kalbėjo konferenciją organizuojančio LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„LTeam konferencija“ – kasmetinis renginys, skirtas sporto profesionalams ir sveikos, aktyvios gyvensenos mylėtojams. Vienoje erdvėje – profesionalų paskaitos ir seminarai, galimybė išbandyti naujas technikas ir puiki proga tiesiogiai pabendrauti su sporto žvaigždėmis. „LTeam konferencija“ – vieta, kur susitinka sporto raumenys ir smegenys.