Pagrindiniame mitinge La Pase dalyvavo prezidentas Luisas Arce, kuris, apsuptas kokos augintojų, taip pat užkrimto keletą lapų.

„Tai nacionalinis prioritetas. Pradėjome kampaniją, kad lapai būtų deklasifikuoti kaip narkotikas“, – sakė L. Arce.

Jis pažadėjo skatinti naudoti koką kaip vaistą ir gaminant alkoholinius gėrimus, kepinius, kramtomąją gumą, muilą ir kitus produktus.

Pradėjome kampaniją, kad lapai būtų deklasifikuoti kaip narkotikas.

Tradiciškai manoma, kad kramtant kokos lapus malšinamas alkis ir nuovargis.

„Visoje Bolivijoje net viduriniosios klasės žmonės kasdien ją vartoja“, – AFP sakė Mery Villalba, kokainmedžių augintojų lyderis.

Nuo 1961 metų koka daugelyje šalių priskiriama kontroliuojamoms medžiagoms, nes iš jos gaminamas kokainas.

2013 metais Bolivija, kurioje daugumą gyventojų sudaro čiabuviai, pasirašė tarptautinius susitarimus dėl kovos su narkotikais, tačiau su sąlyga, kad šioje šalyje bus leidžiama kramtyti kokainmedžio lapus medicininiais tikslais ir gerbiant protėvių papročius.

Jungtinių Tautų duomenimis, Bolivija yra viena didžiausių kokaino gamintojų pasaulyje.

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad už L. Arce balsavo 55 proc. rinkėjų, o tai reiškia, kad antrojo rinkimų turo neprireiks.

Centristinių pažiūrų buvęs prezidentas Carlosas Mesa (Karlosas Mesa), kuris pirmadienį pripažino pralaimėjimą, gavo kiek mažiau nei 29 proc. balsų, o dešiniojo sparno kandidatas Luisas Fernando Camacho (Luisas Fernandas Kamačas) surinko 14 proc. balsų.

Prezidentaujant dabar jau šalį palikusiam Evo Moralesui (Evui Moralesui), L. Arce buvo finansų ir ekonomikos ministru.

Pergalę 57 metų L. Arce paskelbė balsavusiųjų apklausoms vėlai sekmadienį parodžius, kad jis laimi didele persvara.

Aukščiausiojo rinkimų tribunolo pirmininkas Salvadoras Romero (Salvadoras Romeras) sakė, kad L. Arce ir naujai išrinktas Kongresas savo darbą pradės lapkričio pirmoje pusėje, bet tikslios datos nenurodė.

Tokie rezultatai yra kiek netikėti, nes prieš rinkimus atliktos nuomonės apklausos prognozavo, jog L. Arce pirmaus, bet nesurinks pakankamai balsų, kad išvengtų antrojo rinkimų rato.

Rinkimų tribunolas oficialiai paskelbs rezultatus vėliau penktadienį.

Šie rinkimai taip pat lėmė L. Arce Judėjimo už socializmą (MAS) sugrįžimą į valdžią praėjus kiek mažiau nei metams po to, kai E. Moralesas atsistatydino ir pabėgo iš Bolivijos po kelias savaites trukusių protestų dėl jo prieštaringo perrinkimo.

E. Moralesas – pirmasis indėnų kilmės šalies lyderis – Bolivijai vadovavo beveik 14 metų. Praeitais metais per ginčijamus rinkimus jis laimėjo ketvirtąją kadenciją, nors tai prieštaravo šalies konstitucijai. Ji numato, kad tas pats asmuo prezidentu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

E. Moralesas atsistatydino Amerikos valstybių organizacijos (AVO) stebėtojams paskelbus, kad aptiko aiškių sukčiavimo įrodymų per 2019-ųjų rinkimus. 

Šį kartą Bolivijos aukščiausiasis rinkimų tribunolas atsisakė planuoto greito skaičiavimo, kad nepasikartotų praėjusių metų kontroversija, ir nusprendė balsus skaičiuoti rankiniu būdu, o tam prireikė daugiau nei penkių dienų.

Kai kurie dešiniojo sparno šalininkai išėjo į gatves protestuoti dėl įtariamo sukčiavimo, tačiau tarptautiniai stebėtojai, įskaitant AVO, Europos Sąjungą ir JAV įsikūrusį Carterio (Karterio) centrą, patvirtino, kad rinkimai buvo sąžiningi ir skaidrūs.

Rinkimų tribunolas informavo, kad šiuose rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai aukštas – jis siekė 88 proc. Bolivijoje asmenims nuo 18 iki 60 metų balsavimas yra privalomas.