Nakties drama

Kaip jau rašyta, ši tragedija įvyko 2022-ųjų liepos 21-ąją – 23.15 val. A. Juozapavičiaus prospekte. Žuvusiajam – Arkadijui B. vos prieš kelis mėnesius buvo sukakę devyniolika.

Remiantis policijos suvestinėmis, motociklo „Suzuki VL 800“, kuriuo tą vakarą važiavo Arkadijus B., nepraleido ir juo susidūrė minėtoje vietoje į kairę – link restorano „O kodėl ne?“ sukęs priešinga kryptimi važiavusio automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas Lukas Mackevičius.

Ši tragiška kaktomuša įvyko ne per toliausiai geležinkelio tilto, kai nuo miesto centro atskubėjęs „Toyota“ vairuotojas, tuo metu dirbęs „Bolt“ pavežėju, jau suko užsakovų nurodytu adresu link restorano „O kodėl ne?“, įsikūrusio geležinkelio stoties prieigose iš Žemųjų Šančių pusės. Į jo automobilį atsitrenkęs motociklininkas važiavo nuo Panemunės pusės. Po susidūrimo, anot liudytojų, jis skrido mažiausiai apie dešimt metrų.

Skaitytojos nuotr.

Iškalbingas šleifas

Ikiteisminio tyrimo, pradėto po šios tragedijos, baigtį lėmė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvada.

Iki jos jau buvo spėta išsiaiškinti, kad devyniolikmetis važiavo ne savo motociklu, kurį dėl jo galingumo buvo per jaunas vairuoti.

Jau buvo pasibaigusi ir šio motociklo techninė apžiūra bei draudimas. O jį vairavęs Arkadijus B. neturėjo vairuotojo teisių, kurias prarado dėl ankstesnio eismo įvykio. 2020-ųjų rugsėjį, t. y. dar būdamas septyniolikmečiu, jis neblaivus (1,27 prom.) vairuodamas automobilį BMW užsienietiškais valstybiniais numeriais, tame pačiame A. Juozapavičiaus pr. atsitrenkė į Panemunės tilto atitvarus. Ir šiuos apgadino.

Automobilio „Toyota“, į kurį Arkadijus B. atsitrenkė su motociklu, vairuotojo dosje tokių įrašų nebuvo. Tragiškos kaktomušos metu jis, kaip ir žuvusysis, buvo blaivus.

Lemtingas ekspertų verdiktas

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, kurių klausta, kokie buvo susidūrusiųjų greičiai, ir, kas dėl to kaltas, konstatavo, kad, sukdamas į kairę, „Toyota“ vairuotojas privalėjo praleisti iš dešinės pagrindiniu keliu važiavusį motociklininką.

Be to, minėtoje ekspertų išvadoje teigiama, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo nedidelis ir beveik leistinas mieste – 54 km/val. O pačios „Toyota“ greitis nesiekė 20 km/val. Tačiau, remiantis vaizdo kamerų, esančių kitose šio prospekto atkarpose, įrašais, motociklo greitis ten užfiksuotas didesnis.

Po šios ekspertų išvados L. Mackevičiui pareikštas kaltinamas nesilaikius visų būtinų atsargumo priemonių ir kėlus grėsmę kitų saugumui, nedavus, sukant į kairę, artėjančiam motociklui kelio ir sudarius šiam neišvengiamą kliūtį, dėl ko viskas baigėsi motociklininko žūtimi.

Pagal pareikštą kaltinimą 32-ejų metų L. Mackevičiui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tai – pirmoji jo akistata su Temide.

Ieškinys – šešiaženklis

Perduodant L. Mackevičiaus bylą teismui, nukentėjusiaisiais joje pripažinti penki asmenys – Arkadijaus B. tėvai, senelis su močiute ir mažametis brolis. Bendra jų pareikštų ieškinių suma siekia beveik 300 tūkst. eurų. Tačiau šie ieškiniai, jeigu jie bus priteisti, gresia ne L. Mackevičiui, o „Lietuvos draudimui“, kuriame jis buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Minėta draudimo bendrovė pripažinta šioje byloje civiliniu atsakovu.

Arkadijaus B. artimieji tikino teismą, kad jis motociklu nevažinėjo. Turėjo tik elektrinį dviratį.

Tiesa, jo mama, kaip ir močiutė, dalyvavusi teismo posėdyje nuotoliniu būdu iš Vokietijos, kurioje gyvena, prasitarė, kad kalbos apie Arkadijaus pasivažinėjimus motociklu buvo ją pasiekusios. Tačiau pasiteiravus to jo paties, sūnus tikino tik pabandęs ir užtikrino: „Mama, aš – ne durnas!“.

Lietuvoje atsigavo

Jokie pinigai man vaiko negrąžins! Jis – neįkainojamas!

Arkadijaus B. mama, pareiškusi 70 tūkst. eurų ieškinį, kaip ir žuvusiojo tėvas, teigė, kad vos kelio dienos iki tragedijos išvyko su jaunesniuoju – trylikamečiu sūnumi iš Lietuvos, kurioje, kaip ir kasmet, atostogavo. Gyveno anksčiau su jais Vokietijoje ir Arkadijus. Tačiau, būdamas septyniolikos, jis panoro grįžti į Lietuvą – pas tėvą, kuris taip pat buvo ne per seniausiai ten grįžęs. Mamos teigimu, Arkadijus tiesiog nepritapo Vokietijoje – jam prastai čia sekėsi mokslai. O Lietuvoje jis vėl atsigavo – mokėsi vakarinėje mokykloje ir pradėjo savo verslą – statė medinius namelius. Be to, taisydavo motociklus ir katerius.

„Jokie pinigai man vaiko negrąžins! Jis – neįkainojamas!“ – sunkiai tramdė ašaras Arkadijaus B. mama, teigdama, kad pareiškė tokį ieškinį, tik vildamasi, kad šie pinigai padės įgyvendinti tai, ko norėjo žuvusysis, bei padės jo broliui siekti mokslų. Prašo ji priteisti 50 tūkst. eurų moralinį atlygį ir jaunėliui.

Senelių motyvai – skirtingi

50 tūkst. eurų ieškinį teismui pateikė ir Kaune gyvenantis Arkadijaus B. senelis.

Savo ieškinį jis grindė tuo, kad, vyresniajam anūkui tapus pilnamečiu, investavo į šio pradėtą verslą daugiau kaip 35 tūkst. eurų ir tikėjosi iš jo pagalbos senatvėje.

Tokio paties moralinio atlygio prašo ir Arkadijaus B. močiutė, kad nori padėti jaunesniajam anūkui.

Anot jos, vyresnėlis Arkadijus, baigęs dvyliktą klasę vakarinėje, į kurią turėjo eiti rudenį, planavo mokytis virėjo specialybės. Močiutė pasakojo bendravusi su žuvusiuoju ir tragedijos dieną. Šis sakė buvęs tądien prie Kauno marių bei važinėjęs vandens motociklu, bet apie jokius ketinimus pralėkti vakare ir tikru motociklu Kauno gatvėmis neužsiminė.

Pažinojo nuo mažumės

Nukentėjusiuoju šioje byloje yra pripažintas ir motociklo, važiuodamas kuriuo užsimušė Arkadijus B., savininkas Ignotas D. Jis teisme teigė, kad šis „Suzuki“, kurį jis prieš porą metų įsigijo už 3 tūkst. eurų, nors tikroji jo vertė – mažiausiai perpus didesnė, grąžintas jam jau neremontuotinas. Nors buvo davęs jį birželio pradžioje Arkadijui B. tik padailinti, nes ketino po artėjančios tradicinės motociklininkų šventės „Bike Show“, turėjusios įvykti už savaitės ar dviejų po tragedijos, parduoti.

Šią savo paslaugą Arkadijus B., su kuriuo jis buvo pažįstamas nuo mažumės, šiam nuolat sukiojantis jachtklube prie Kauno marių, pasiūlė pats. Prieš tai jis buvo poliravęs detales kitam Ignoto D. motociklui. Ir jie buvo sutarę, kad už tokį patį „Suzuki“ padailinimą jis sumokės Arkadijui B. 50 eurų, t. y. tik už išlaidas, nes tai buvo praktiškai jo hobis.

Per daug pasitikėjo?

Anot Ignoto D., atvaręs tada savo „Suzuki“ Arkadijui B. į garažą prie Panemunės „Šnekučio“, jis ten matęs dar kelis motociklus. Ir jokios šnekos apie tai, kad Arkadijus B. galės kartais pasinaudoti jo motociklu nebuvo. Tačiau Ignotas D. prisipažino palikęs po motociklo sėdyne vieną iš jo raktelių vairui atrakinti. „Jeigu reikėtų išvaryti iš garažo, nuplauti ir nusausinti, nes be vairo atrakinimo tai neįmanoma – nei dviese, nei trise šio sunkaus motociklo neišstumsi“, – toks buvo „Suzuki“ savininko pasiteisinimas dėl palikto raktelio.

Jis teigė, kad paliko motociklą Arkadijui B. dar su galiojančia technine apžiūra, kuri baigėsi kelios dienos iki tragedijos, bei apdraustą. Ir jie buvo sutarę, kad Arkadijus B. kosmetiškai jį padailins iki minėtos motociklininkų šventės. Tačiau, grįžęs po išvykos į Kauną, pamatęs internete savo „Suzuki“, gulinčio sudaužyto A. Juozapavičiaus prospekte, nuotraukas. Atpažino jį iš modelio, sėdynės ir išdidinto valstybinio numerio. O paskambinus Arkadijaus B. tėvui, šis teigė, kad važiuoja į morgą. Ir viskas tapo aišku.

„Jeigu būčiau pamatęs, kad Arkadijus važinėja mano motociklu, būčiau tą pačią minutę šį iš jo atėmęs!“ – tikino teisme Ignotas D.

Tėvui – viskas aišku

Emocingiausi buvo Arkadijaus B. tėvo parodymai. Jis apklaustas jau po to, kai teisiamojo advokatas Gintas Gustaitis, kurį vėliau pakeitė Artūras Andriukaitis, pateikė teismui pačių užsakytą nepriklausomo eksperto išvadą, kad prieš susidūrimą motociklininkas viršijo leistiną greitį, t. y. važiavo daugiau kaip 80 km/val. greičiu, dėl ko jie prašo skirti dar vieną ekspertizę, jog būtų panaikintos atsiradusios abejonės, kad pirmoji ekspertų išvada neatitinka tikrovės.

Tačiau Arkadijaus B. tėvas teismui teigė, kad tai, ką kaltinamasis pasakojo žuvusiojo mamai per judviejų susitikimą netrukus po tragedijos, turėtų papasakoti ir teisme. „Man keista jo pozicija: specialiai tai padarė ar ne?“ – kalbėjo mįslėmis Arkadijaus B. tėvas. Ir šias savo abejones grindė prisiminimais, ką išvydo, atvykęs į sūnaus žūties vietą: „Iš karto supratau, kas įvyko, nes pats užaugau su motociklu. Supratu, kad sūnus neturėjo galimybės nei pamatyti to automobilio, nei sustoti. Tas automobilis stovėjo vidury gatvės, užtvėręs kelią motociklui, kurio jokių stabdymo žymių nebuvo. Šaukiau tada to automobilio vairuotojui, kaip galima nepamatyti apšviestoje vietoje motociklo?! Juk viskas įvyko ties perėja! Nebent esi apsvaigęs arba žiūri į planšetę – pats turi pasakyti!“

Buvo prisipažinęs?

Galiausiai žuvusiojo tėvas pripažino, kad sūnus neturėjo vairuoti to motociklo. Tačiau čia pat pridūrė, kad Arkadijus padarė tik administracinį nusižengimą, o dabar nagrinėjama jo nužudymo byla.

Kaip pasakojo teismui Arkadijaus B. mama minėtas judviejų susitikimas su teisiamuoju įvyko jos iniciatyva.

„Norėjau, kad kaltininkas papasakotų, kaip viskas atsitiko“, – teigė ji, pasakodama teismui, kad per judviejų susitikimą restorane L. Mackevičius sėdėjo nuleidęs galvą ir savo kaltės neneigė.

Anot žuvusiojo mamos, teisiamasis tada prisipažino, kad nematė atvažiuojančio jos sūnaus vairuojamo motociklo, dėl ko jam dabar reikės gyventi už du.

Privertė laukti pusę metų

Teisme apklausus minėtą nepriklausomą ekspertą, nesutikusį su kolegų iš Lietuvos teismo ekspertizės centro nustatytu motociklo greičiu, šis technikos mokslų daktaras teigė, kad pagal įvykio vietos išmatavimus šis greitis buvo apie 86 km/val.

Buvo teisme apklaustas ir teismo medicinos ekspertas. Šis, remdamasis velionio patirtais mirtinais sužalojimais, teigė, kad jis važiavo užmiesčio greičiu.

Sulaukus skirtingų ekspertų išvadų dėl motociklo greičio prieš susidūrimą, ketvirtadienį parodymus pagaliau davė ir teisiamasis, tik dabar atsakydamas į bylą nagrinėjančios teisėjos Vitos Padriezaitės dar prieš pusę metų – po kaltinamojo akto pagarsinimo jam užduotą klausimą. Tada jis į teisėjos klausimą, ar pripažįsta savo kaltę, neatsakė, teikdamas, kad tai pasakys, duodamas parodymus. Tačiau tai padarys tik po visų šio teismo proceso dalyvių apklausų.

Vertė kaltę žuvusiajam

Pagaliau davęs teisme parodymus, L. Mackevičius teigė, kad savo kaltės nepripažįsta. Jo nuomone, dėl susidūrimo kaltas motociklininkas, viršijęs leistiną greitį, nes, prieš sukdamas į kairę, jis matė tik automobilių šviesas ir pakankamai toli – maždaug už 70-100 metrų ir tik jau sukdamas išgirdo garsą, kurį apibūdino kaip panašų į pypinimą ar „padangų stabdymą“. Atsigręžęs į jį, per dešinį priekinį keleivio pusės langą pamatė atvažiuojantį motociklą. Tačiau tik po kelių sekundžių, kai jis įvažiavo į apšviestą pėsčiųjų perėją, iki kurios buvo apie septynių-dešimties metrų atstumas. Be to, ant šaligatvio buvo daug pėsčiųjų, dėl ko teko stabdyti, kad neužblokuoti jiems kelio.

Anot teisiamojo, po motociklo smūgio į „Toyotos“ atatramstį tarp priekinio rato ir durų pažiro jo automobilio stiklai. Išlipus laukan, ant gatvės gulėjo žmogaus, kuris dar sunkiai kvėpavo, kūnas ir motociklo dalys. Teisiamasis buvo linkęs akcentuoti, kad greitosios medikai atvyko tik po 20-25 minučių, bei pasakojo, kad, pradėjus buriuotis žmonėms, prie jo buvo priėję kiti motociklininkai, kurie esą teigė matę, kaip nelaimėlis viršijo leistiną greitį. Tačiau pasiteiravus, ar galėtų nurodyti šių asmenų kontaktus, teisiamasis teigė, kad jų neturi.

Provokacijoms nepasidavė

Nukentėjusiųjų advokatui Aivarui Alimui pasiteiravus, kokiu būdu teisiamasis sekė maršrutą, šis atsakė, kad per „Bolt“ programėlę – jo mobilusis telefonas buvo magnetiniu būdu prilipdytas prie pavarų svirties – juosmens aukštyje. Tačiau teisiamasis tikino, kad išsiaiškinęs šioje programėlėje, kurioje vietoje yra pravažiavimas iki restorano, dar prie geležinkelio tilto. O po to jau ieškojęs akimis, kur turi sukti.

Į kitą nukentėjusiųjų advokato klausimą, kodėl prieš sukdamas nebuvo sustojęs, teisiamasis atsakė, kad, jeigu yra geras matomumas, tai nėra būtina. Ir teigė, kad prieš posūkį važiavo 36 km/val. greičiu, o posūkio metu -16 km/val.

„Tai jūs nepastebėjote tarp atvažiuojančių automobilių motociklo ar jo ten nebuvo?“ – neatlyžo nukentėjusiųjų advokatas. „Nepastebėjau“, – atsakė teisiamasis.

Neigė pervargimą

Motociklo savininkas Ignotas D. teisiamojo klausė, ar jis nebuvo tada pervargęs, kas galėjo įtakoti galimą jo išsiblaškymą. Teisiamasis atsakė, kad dirbo tądien nuo pietų, t. y. apie septynias-aštuonias valandas su pertraukomis bei pavalgymais. Ir nebuvo pavargęs, nes tenka dirbti ir po dešimt valandų, po ko teisėjai išsprūdo: „Ar tai normalu?“.

Pati teisėja buvo linkusi pasitikslinti, koks teisiamojo vairuotojo stažas ir, kiek kartų jis yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus? L. Mackevičius teigė, kad vairuoja automobilį apie dvylika metų ir yra tik keletą kartų baustas. Tačiau – už greičio viršijimą. Tiesa, – iki 10 km/val.

Naujas advokatas kritikavo senąjį

Pasibaigus apie 40 minučių trukusiai L. Mackevičiaus apklausai, spręsta, ar skirti šioje byloje dar vieną ekspertizę, kaip prašė buvęs teisiamojo advokatas.

Prokuroro Mindaugo Šukio nuomone, jau viskas yra ištirta. Jam antrino ir nukentėjusiųjų advokatas, teigdamas, kad, darydamas manevrą, teisiamasis turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu.

Paties teisiamojo naujasis advokatas A. Andriukaitis netikėtai pareiškė, kad taip pat nesutinka su kolegos G. Gustaičio, anksčiau ginusio L. Mackevičių, prašymu dėl naujos ekspertizės ir prašo šį atmesti. Jo nuomone, teismas turi spręsti, ar padarė jo ginamasis nusikaltimą pagal byloje jau esančias viena kitai prieštaraujančias ekspertų išvadas, nes nežinant nei kokioje tiksliai vietoje, nei kokiu kampu įvyko motociklo ir „Toyotos“ susidūrimas, paskyrus kompleksinę ekspertizę, teismas net gali būti suklaidintas.

Buvo galima prasilenkti?

Tuo tarpu „Lietuvos draudimo“ atstovas Giedrius Sinkevičius teigė, kad teismas turi stengtis pašalinti po skirtingų ekspertų išvadų byloje atsiradusius prieštaravimus, nes jo pareiga nustatyti tiesą. O esant dabartinei situacijai ir L. Mackevičiui nepripažįstant savo kaltės, teismo sprendimas būtų jam palankus.

Be to, G. Sinkevičius priminė ir per apklausą teisme išsakytą jau minėto technikos mokslų daktaro teiginį, kad, pagal jo paskaičiavimus, motociklas ir „Toyota“ būtų prasilenkę, nors ir nesaugiu – apie 50 metrų atstumu, jeigu motociklininkas, pastebėjęs pavojingą kliūtį, nebūtų stabdęs.

Teisėja V. Padriezaitė savo sprendimą dėl naujos ekspertizės šioje byloje tikslingumo planuoja skelbti tik po dvylikos dienų, nes, jos teigimu, reikia laiko viską apgalvoti.

Kitas posėdis šioje byloje numatytas tik po poros mėnesių.

Tėvui – viskas aišku

Arkadijaus B., kuris žuvo per šį susidūrimą, tėvas, davė parodymus teismui, kai šis pagarsino, kad kaltinamojo Luko Mackevičiaus advokatas Gintas Gustaitis pateikė pačių užsakytą nepriklausomo eksperto išvadą, jog prieš susidūrimą motociklininkas viršijo leistiną greitį, t. y. važiavo daugiau kaip 80 km/val. greičiu, dėl ko teismo prašoma skirti dar vieną ekspertizę, kad būtų panaikintos atsiradusios abejonės, kad pirmoji ekspertų išvada neatitinka tikrovės.

Turėjęs prisiekti, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės, Arkadijaus B. tėvas į teisėjos klausimą, kas jam žinoma šioje byloje, atsakė: „Tai, ką teisiamasis pasakojo žuvusiojo mamai, turėtų papasakoti ir teisme. Man keista jo pozicija: specialiai tai padarė ar ne?“

Arkadijaus B. tėvas šias abejones grindė prisiminimais, ką išvydo, atvykęs į sūnaus žūties vietą. „Iš karto supratau, kas įvyko, nes pats užaugau su motociklu. Supratu, kad sūnus neturėjo galimybės nei pamatyti to automobilio, nei sustoti. Tas automobilis stovėjo vidury gatvės, užtvėręs kelią motociklui, kurio jokių stabdymo žymių nebuvo. Šaukiau tada to automobilio vairuotojui, kaip galima nepamatyti apšviestoje vietoje, juk viskas įvyko ties perėja, motociklo? Nebent esi apsvaigęs arba žiūri į planšetę – pats turi pasakyti!“

Įsiaudrinęs Arkadijaus B. tėvas plakė save ir už tai, kad liepė anksčiau avariją automobiliu padariusiam sūnui grįžti į jos vietą, nes jis buvo iš ten pasišalinęs. „Tikrai nesitikėjau, kad pareigūnai po tokio jo poelgio skirs griežčiausią bausmę, o jie atėmė iš sūnaus vairuotojo teises net trejiems metams!“ – pasakojo Arkadijaus B. tėvas, teigęs, kad maždaug mėnuo ar pusantro iki žūties sūnus buvo išėjęs iš jo gyventi atskirai.

Galiausiai žuvusiojo pripažino, kad sūnus neturėjo vairuoti to motociklo, bet jis padarė tik administracinį nusižengimą, o dabar nagrinėjama jo nužudymo byla.

Nakties tragedija

Kaip jau rašyta, ši tragedija įvyko pernykštę liepos 21-ąją – 23.15 val. A. Juozapavičiaus prospekte. Žuvusiajam – Arkadijui B. vos prieš kelis mėnesius buvo sukakę devyniolika.

Remiantis policijos suvestinėmis, motociklo „Suzuki VL 800“, kuriuo tą vakarą važiavo Arkadijus B., nepraleido ir juo susidūrė minėtoje vietoje į kairę – gyvenamųjų namų kiemą sukęs priešinga kryptimi važiavusio automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas L. Mackevičius.

Skaitytojos nuotr.

Ši tragiška kaktomuša įvyko ne per toliausiai geležinkelio tilto, kai nuo miesto centro atskubėjęs „Toyota“ vairuotojas, dirbantis „Bolt“ kurjeriu ir vežęs kažkieno tokiu metu užsisakytą maistą, jau suko į užsakovo kiemą. Į jo automobilį atsitrenkęs motociklininkas važiavo nuo Panemunės pusės.

Po susidūrimo, anot liudytojų, jis skrido mažiausiai apie dešimt metrų.

Ikiteisminio tyrimo, pradėto po šios tragedijos, baigtį lėmė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvada.

Iki jos jau buvo spėta išsiaiškinta, kad devyniolikmetis važiavo ne savo motociklu, kurį dėl jo galingumo buvo per jaunas vairuoti.

Jau buvo pasibaigusi ir šio motociklo techninė apžiūra bei draudimas. O jį vairavęs Arkadijus B. neturėjo vairuotojo teisių, kurias prarado dėl ankstesnio eismo įvykio. 2020-ųjų rugsėjį, t. y. dar būdamas septyniolikmečiu, neblaivus (1,27 prom.) vairuodamas automobilį BMW užsienietiškais valstybiniais numeriais, tame pačiame A. Juozapavičiaus pr. jis atsitrenkė į Panemunės tilto atitvarus ir juos apgadino.

Automobilio „Toyota“, į kurį Arkadijus B. atsitrenkė su motociklu, vairuotojo dosje tokių įrašų nebuvo. Buvo blaivus šis, kaip ir žuvusysis, ir tą lemtingą pastarajam vakarą.

Pirmoji ekspertų išvada – vienareikšmiška

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, kurių klausta, kokie buvo susidūrusiųjų greičiai, ir, kas dėl to kaltas, konstatavo, kad, sukdamas į kairę,

„Toyota“ vairuotojas privalėjo praleisti iš dešinės pagrindiniu keliu važiavusį motociklininką.

Be to, minėtoje ekspertų išvadoje teigiama, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo nedidelis ir beveik leistinas mieste – 54 km/val. O pačios „Toyota“ greitis nesiekė 20 km/val. Tačiau, remiantis vaizdo kamerų, esančių kitose šio prospekto atkarpose, įrašais, motociklo greitis ten užfiksuotas didesnis.

Po šios ekspertų išvados L. Mackevičiui pareikštas kaltinamas nesilaikius visų būtinų atsargumo priemonių ir kėlus grėsmę kitų saugumui, nedavus, sukant į kairę, artėjančiam motociklui kelio ir sudarius šiam neišvengiamą kliūtį, dėl ko viskas baigėsi motociklininko žūtimi.

Pagal pareikštą kaltinimą pirmą kartą teismų slenkstį minančiam 32-ejų metų L. Mackevičiui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Žaizda negyja

Perduodant L. Mackevičiaus bylą teismui, nukentėjusiaisiais joje pripažinti penki asmenys – Arkadijaus B. tėvai, senelis su močiute ir mažametis brolis. Bendra jų pareikštų ieškinių suma siekia beveik 300 tūkst eurų. Tačiau šie ieškiniai, jeigu teismas juos priteis, gresia ne L. Mackevičiui, teigusiam teismui, kad tebedirba „Bolt“ vairuotoju, o „Lietuvos draudimui“, kuriame jis buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Minėta draudimo bendrovė pripažinta šioje byloje civiliniu atsakovu.

Arkadijaus B. artimieji tikino teismą, kad jis motociklu nevažinėjo. Turėjo tik elektrinį dviratį.

Tiesa, jo mama, kaip ir močiutė, dalyvavusi teismo posėdyje nuotoliniu būdu iš Vokietijos, kurioje gyvena, prasitarė, kad kalbos apie Arkadijaus pasivažinėjimus motociklu buvo ją pasiekusios. Tačiau pasiteiravus to jo paties, sūnus tikino tik pabandęs ir užtikrino: „Mama, aš – ne durnas“.

Arkadijaus B. mama, pareiškusi teismui 70 tūkst. eurų ieškinį, kaip ir žuvusiojo tėvas, teigė, kad vos kelio dienos iki tragedijos išvyko su jaunesniuoju sūnumi iš Lietuvos, kurioje, kaip ir kasmet, atostogavo. Gyveno anksčiau su jais Vokietijoje ir Arkadijus. Tačiau, būdamas septyniolikos, jis panoro grįžti į Lietuvą – pas tėvą, kuris taip pat buvo ne per seniausiai ten grįžęs. Mamos teigimu, Arkadijus tiesiog nepritapo Vokietijoje – jam prastai čia sekėsi mokslai. O Lietuvoje jis vėl atsigavo – mokėsi vakarinėje mokykloje ir pradėjo savo verslą – statė medinius namelius. Be to, taisydavo motociklus ir katerius.

Pasak Arkadijaus B. mamos, apie tragediją jai pranešė sūnaus tėvas. Nors ir nenorėjo tuo patikėti, ji pakėlė tada iš miegų trylika metų jaunesnį žuvusiojo brolį ir jiedu išvažiavo į Lietuvą. Tačiau, kaip šią pasiekė, neprisimena.

„Jokie pinigai man vaiko negrąžins! Jis – neįkainojamas!“ – sunkiai tramdė ašaras Arkadijaus B. mama, teigdama, kad po tragedijos nebegali gyventi be vaistų ir pareiškė tokį ieškinį, tik vildamasi, kad šie pinigai padės įgyvendinti tai, ko norėjo žuvusysis, bei padės jo broliui siekti mokslų.

Jokie pinigai man vaiko negrąžins! Jis – neįkainojamas!

Arkadijaus B. močiutės teigimu, baigęs dvyliktą klasę vakarinėje, į kurią turėjo eiti rudenį, anūkas planavo mokytis virėjo specialybės. Ji taip pat teigė norinti prašomu 50 tūkst. eurų moraliniu atlygiu padėti jaunesniajam Arkadijaus broliui.

Močiutė pasakojo bendravusi su žuvusiu anūku ir tragedijos dieną. Šis sakė buvęs tądien prie Kauno marių bei važinėjęs vandens motociklu, bet apie jokius ketinimus pralėkti vakare ir tikru motociklu Kauno gatvėmis neužsiminė.

Anot Arkadijaus B. mamos, prašančios priteisti 50 tūkst. eurų moralinį atlygį ir jos jaunėliui, šis po vyresniojo brolio žūties, vos pabudęs, bėgdavo uždegti žvakės prie jo nuotraukos ir nuolat klausinėjo, kur jis yra.

50 tūkst. eurų ieškinį teismui pateikęs ir Kaune gyvenantis Arkadijaus B. mamos tėvas jį grindė ir tuo, kad, vyresniajam anūkui tapus pilnamečiu, investavo į šio pradėtą verslą daugiau kaip 35 tūkst. eurų ir tikėjosi iš jo pagalbos senatvėje.

Per daug pasitikėjo?

Taip pat nukentėjusiuoju pripažintas motociklo savininkas Ignotas D. teisme teigė, kad šis „Suzuki“, kurį jis prieš porą metų įsigijo už 3 tūkst. eurų, nors tikroji jo vertė – mažiausiai perpus didesnė, grąžintas jam jau neremontuotinas. Nors buvo davęs jį birželio pradžioje Arkadijui B. tik padailinti, nes ketino po artėjančios tradicinės motociklininkų šventės „Bike Show“, turėjusios įvykti už savaitės ar dviejų po tragedijos, parduoti.

Šią savo paslaugą Arkadijus B., su kuriuo jis buvo pažįstamas nuo mažumės, šiam nuolat sukiojantis jachtklube prie Kauno marių, pasiūlė pats. Prieš tai jis buvo poliravęs detales kitam Ignoto D. motociklui. Ir jie buvo sutarę, kad už tokį patį „Suzuki“ padailinimą jis sumokės Arkadijui B. 50 eurų, t. y. tik už išlaidas, nes tai buvo praktiškai jo hobis.

Anot Ignoto D., atvaręs tada savo „Suzuki“ Arkadijui B. į garažą prie Panemunės „Šnekučio“, jis ten matęs dar kelis motociklus. Ir jokios šnekos apie tai, kad Arkadijus B. galės kartais pasinaudoti jo motociklu nebuvo. Tačiau Ignotas D. prisipažino palikęs po motociklo sėdyne vieną iš jo raktelių vairui atrakinti. „Jeigu reikėtų išvaryti iš garažo, nuplauti ir nusausinti, nes be vairo atrakinimo tai neįmanoma – nei dviese, nei trise šio sunkaus motociklo neišstumsi“, – taip šį savo sprendimą aiškino „Suzuki“ savininkas.

Jis teigė, kad paliko motociklą Arkadijui B. dar su galiojančia technine apžiūra, kuri baigėsi kelios dienos iki tragedijos, bei apdraustą. Ir jie buvo sutarę, kad Arkadijus B. kosmetiškai jį padailins iki minėtos motociklininkų šventės. Tačiau, grįžęs po išvykos į Kauną, pamatęs internete savo „Suzuki“, gulinčio sudaužyto A. Juozapavičiaus prospekte, nuotraukas. Atpažino jį iš modelio, sėdynės ir išdidinto valstybinio numerio. O paskambinus Arkadijaus B. tėvui, šis teigė, kad važiuoja į morgą. Ir viskas tapo aišku.

„Jeigu būčiau pamatęs, kad Arkadijus važinėja mano motociklu, būčiau tą pačią minutę šį iš jo atėmęs!“ – tikino teismą Ignotas D., per savo advokatę, kaip ir žuvusiojo artimieji, paprašęs, kad jam būtų leista nedalyvauti kituose šios bylos posėdžiuose, nes velionis buvo artimas jo draugas ir per daug sunku vėl iš naujo išgyventi jo netektį.

Teisiamojo paslaptys

Per nukentėjusiųjų apklausas ėmė lįsti ir mįslingos paslaptys, susijusios su teisiamuoju L. Mackevičiumi, kuris net neatsakė į teisėjos klausimą, ar pripažįsta savo kaltę. Teigė, kad tai pasakys, duodamas parodymus po visų šio teismo proceso dalyvių apklausų.

Lukas Mackevičius/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tačiau per žuvusiojo mamos apklausą L. Mackevičius jos klausinėjo apie judviejų ir dar kažkokio mįslingo asmens susitikimus jau po Arkadijaus B. žūties. Paaiškėjo, kad šio mama pati jam paskambino telefonu. „Norėjau, kad papasakotų, kaip viskas atsitiko“, – teigė pastaroji, patikslindama, kad susitikti restorane jai pasiūlė teisiamasis. Ir ten, sėdėdamas nuleidęs galvą, savo kaltės neneigė, prisipažinęs, kad nematė atvažiuojančio jos sūnaus vairuojamo motociklo, dėl ko jam dabar reikės gyventi už du.

Tačiau Arkadijaus B. mama neigė žinojusi apie po to įvykusius dar du teisiamojo susitikimus su asmeniu, vadinusiu save jos vyresnėlio krikštatėviu, kurio žino tik pravardę. Nors teisiamasis teigė, kad buvo su juo susitikęs ir kapinėse, kuriose palaidotas žuvusysis, o po to – ir Kauno centre.

Kilo klausimų ir po L. Mackevičiaus elgesio, paaiškėjus, kokie liudytojai bus kviečiami į kitą posėdį. Teisiamasis pageidavo, kad vienas iš jų būtų apklaustas anonimiškai. O jam paaiškinus, kad taip nebus, buvo akivaizdžiai sutrikęs ir nepatenkintas.

Minėtą liudytoją teismui pavyko apklausti tik priėmus nutartį atvesdinti jį į posėdį policijos pagalba. Ir šis liudytojas teisme pakartojo tą patį, ką sakė ir ikiteisminio tyrimo metu – kad važiavo tą vėlų vakarą, kai įvyko tragedija, miesto visureigiu ir motociklininkas, kuris, kaip paaiškėjo, netrukus žuvo, jį aplenkė dideliu greičiu.

Per pirmadienį įvykusį šios bylos posėdį buvo apklausti ir du Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, po kurių išvados L. Mackevičius tapo šioje byloje kaltinamuoju. Jie abu ir toliau laikėsi savo nuomonės.

Buvo pradėta šiame posėdyje ir minėto nepriklausomo eksperto, kuris jiems prieštaravo, apklausa. Tačiau ji nebaigta – nukelta į jau tik rugsėjo pabaigoje planuojamą kitą šios bylos posėdį. Tada ir turėtų paaiškėti, ar pavyko panaikinti po jo išvados atsiradusias abejones dėl kolegų ekspertizės tikslumo, ar bus skirta šioje byloje dar viena ekspertizė, kol kaltinamasis dar tyli.

Teisėja persigalvojo

Ketvirtadienio posėdis šioje byloje prasidėjo ją nagrinėjančios teisėjos Vitos Padriezaitės neskundžiama nutartimi, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms – jog žalą patyrė ir motociklo, kuriuo užsimušė Arkadijus B., savininkas Ignotas D., šis taip pat pripažintas nukentėjusiuoju, panaikinant ankstesnę nutartį pripažinti jį civiliniu atsakovu, t. y. asmeniu, materialiai atsakingu už tragedijos pasekmes.

Būtent Ignoto D. parodymai atskleidė kol kas daugiausiai iki šiol nežinotų šios tragedijos aplinkybių, nes įtariamas, remiantis ekspertų išvadomis, jos kaltininkas Lukas Mackevičius, pagarsinus kaltinamąjį aktą, atsisakė net atsakyti į klausimą, ar pripažįsta savo kaltę. Jis teigė, kad tai pasakys, duodamas parodymus tik po visų šio teismo proceso dalyvių apklausų.

Kaip jau rašyta, ši tragedija įvyko pernykštę liepos 21-ąją – 23.15 val. A. Juozapavičiaus prospekte. Žuvusiajam – Arkadijui B., patikslintais duomenimis, vos prieš kelis mėnesius buvo sukakę devyniolika.

Remiantis policijos suvestinėmis, motociklo „Suzuki VL 800“, kuriuo tą vakarą važiavo Arkadijus B., nepraleido ir juo susidūrė minėtoje vietoje į kairę – gyvenamųjų namų kiemą sukęs priešinga kryptimi važiavusio automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas L. Mackevičius.

Ši tragiška kaktomuša įvyko ne per toliausiai geležinkelio tilto, kai nuo miesto centro atskubėjęs „Toyota“ vairuotojas, dirbantis „Bolt“ kurjeriu ir vežęs kažkieno tokiu metu užsisakytą maistą, jau suko į užsakovo kiemą. Į jo automobilį atsitrenkęs motociklininkas važiavo nuo Panemunės pusės.

Po susidūrimo, anot liudytojų, jis skrido mažiausiai apie dešimt metrų.

Skaitytojos nuotr.

Iškalbingas šleifas

Ikiteisminio tyrimo, pradėto po šios tragedijos, baigtį lėmė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvada.

Iki jos jau buvo spėta išsiaiškinta, kad devyniolikmetis važiavo ne savo motociklu, kurį, pagal jo galingumą, galima vairuoti tik nuo 24 metų. Jau buvo pasibaigusi ir šio motociklo techninė apžiūra bei draudimas. O jį vairavęs Arkadijus B. neturėjo vairuotojo teisių. Be to, tai buvo ne pirmas eismo įvykis jo biografijoje – 2020-ųjų rugsėjį, t. y. dar būdamas septyniolikmečiu, neblaivus (1,27 prom.) vairuodamas automobilį BMW užsienietiškais valstybiniais numeriais, tame pačiame A. Juozapavičiaus pr. jis atsitrenkė į Panemunės tilto atitvarus ir juos apgadino.

Automobilio „Toyota“, į kurį Arkadijus B. atsitrenkė su motociklu, vairuotojo dosje tokių įrašų nebuvo. Buvo blaivus šis, kaip ir žuvusysis, ir tą lemtingą pastarajam vakarą.

Išvada – vienareikšmiška

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, kurių klausta, kokie buvo susidūrusiųjų greičiai, ir, kas dėl to kaltas, konstatavo, kad, sukdamas į kairę, „Toyota“ vairuotojas privalėjo praleisti iš dešinės pagrindiniu keliu važiavusį motociklininką.

Be to, ekspertų išvadoje teigiama, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo nedidelis ir beveik leistinas mieste – 54 km/val. O pačios „Toyota“ greitis nesiekė 20 km/val. Tačiau, remiantis vaizdo kamerų, esančių kitose šio prospekto atkarpose, įrašais, motociklo greitis ten užfiksuotas didesnis.

Perduodant „Toyota“ vairavusio L. Mackevičiaus bylą teismui, nukentėjusiaisiais joje pripažinti penki asmenys – Arkadijaus B. tėvai, senelis su močiute ir mažametis brolis. Bendra jų pareikštų ieškinių suma siekia beveik 300 tūkst eurų. Tačiau šie ieškiniai, jeigu teismas juos priteis, gresia ne L. Mackevičiui, teigusiam teismui, kad tebedirba „Bolt“ vairuotoju, o „Lietuvos draudimui“, kuriame jis buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Minėta draudimo bendrovė pripažinta šioje byloje civiliniu atsakovu.

Tačiau ne per seniausiai 32-ejų sulaukusiam dar neteistam L. Mackevičiui, kuris yra kaltinamas nesilaikęs visų būtinų atsargumo priemonių ir kėlęs grėsmę kitų saugumui, nedavęs, sukdamas į kairę, artėjančiam motociklui kelio ir sudaręs šiam neišvengiamą kliūtį, dėl ko viskas baigėsi motociklininko žūtimi, gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Lemtingas sprendimas

Taip pat nukentėjusiuoju pripažintas motociklo savininkas Ignotas D. teisme teigė, kad šis „Suzuki“, kurį jis prieš porą metų įsigijo už 3 tūkst. eurų,

grąžintas jam jau neremontuotinas. Nors buvo davęs jį birželio pradžioje Arkadijui B. tik padailinti, nes ketino po artėjančios tradicinės motociklininkų šventės „Bike show“, turėjusios įvykti už savaitės ar dviejų po tragedijos, parduoti.

Šią savo paslaugą Arkadijus B., su kuriuo jis buvo pažįstamas nuo mažumės, šiam nuolat sukiojantis jachtklube prie Kauno marių, pasiūlė pats. Prieš tai jis buvo poliravęs detales kitam Ignoto D. motociklui. Ir jie buvo sutarę, kad už tokį patį „Suzuki“ padailinimą jis sumokės Arkadijui B. 50 eurų, t. y. tik už išlaidas, nes tai buvo praktiškai jo hobis.

Anot Ignoto D., atvaręs tada savo „Suzuki“ Arkadijui B. į garažą prie Panemunės „Šnekučio“, jis ten matęs dar kelis motociklus. Ir jokios šnekos apie tai, kad Arkadijus B. galės kartais pasinaudoti jo motociklu nebuvo. Tačiau Ignotas D. prisipažino palikęs po motociklo sėdyne vieną iš jo raktelių vairui atrakinti. „Jeigu reikėtų išvaryti iš garažo, nuplauti ir nusausinti, nes be vairo atrakinimo tai neįmanoma – nei dviese, nei tryse šio sunkaus motociklo neišstumsi“, – taip šį savo sprendimą aiškino „Suzuki“ savininkas.

Jis teigė, kad paliko motociklą Arkadijui B. dar su galiojančia technine apžiūra, kuri baigėsi kelios dienos iki tragedijos, bei apdraustą. Ir jie buvo sutarę, kad Arkadijus B. kosmetiškai jį padailins iki minėtos motociklininkų šventės. Tačiau pernykštį liepos 21-osios vakarą pamatė socialiniame tinkle „Facebook“ savo „Suzuki“, gulinčio sudaužyto A. Juozapavičiaus prospekte, nuotraukas. Atpažino jį iš modelio, sėdynės ir išdidinto valstybinio numerio. O paskambinus Arkadijaus B. tėvui, šis teigė, kad važiuoja į morgą.

„Lietuvos draudimo“ atstovą domino, kodėl, mokėjęs už motociklą 3 tūkst. eurų, dabar šio savininkas pareiškė jiems 6 tūkst. eurų ieškinį. Į tai buvo atsakyta, kad reali šio „Suzuki“ vertė – 8-9 tūkst. eurų.

Žaizda negyja

Arkadijaus B. artimieji tikino teismą, kad jis motociklu nevažinėjo. Turėjo tik elektrinį dviratį.

Tiesa, jo mama, kaip ir močiutė, dalyvavusi teismo posėdyje nuotoliniu būdu iš Vokietijos, kurioje gyvena, prasitarė, kad kalbos apie Arkadijaus pasivažinėjimus motociklu buvo ją pasiekusios. Tačiau pasiteiravus to jo paties, sūnus tikino tik pabandęs ir užtikrino: „Mama, aš – ne durnas“.

Arkadijaus B. mama, pareiškusi teismui 70 tūkst. eurų ieškinį, teigė, kad vos kelio dienos iki tragedijos išvyko su jaunesniuoju sūnumi iš Lietuvos, kurioje, kaip ir kasmet, atostogavo. Gyveno anksčiau su jais Vokietijoje ir Arkadijus. Tačiau, būdamas septyniolikos, jis panoro grįžti į Lietuvą – pas tėvą, kuris taip pat buvo ne per seniausiai ten grįžęs. Mamos teigimu, Arkadijus tiesiog nepritapo Vokietijoje – jam prastai čia sekėsi mokslai. O Lietuvoje jis vėl atsigavo – mokėsi vakarinėje mokykloje ir pradėjo savo verslą – statė medinius namelius. Be to, taisydavo motociklus ir katerius.

Jokie pinigai man vaiko negrąžins! Jis – neįkainojamas!

Pasak Arkadijaus B. mamos, apie tragediją jai pranešė sūnaus tėvas. Nors ir nenorėjo tuo patikėti, ji pakėlė tada iš miegų trylika metų jaunesnį žuvusiojo brolį ir jiedu išvažiavo į Lietuvą. Tačiau, kaip šią pasiekė, neprisimena.

„Jokie pinigai man vaiko negrąžins! Jis – neįkainojamas!“ – sunkiai tramdė ašaras Arkadijaus B. mama, teigdama, kad po tragedijos nebegali gyventi be vaistų ir pareiškė tokį ieškinį, tik vildamasi, kad šie pinigai padės įgyvendinti tai, ko norėjo žuvusysis, bei padės jo broliui siekti mokslų.

Arkadijaus B. močiutės teigimu, baigęs dvyliktą klasę vakarinėje, į kurią turėjo eiti rudenį, anūkas planavo mokytis virėjo specialybės. Ji taip pat teigė norinti prašomu 50 tūkst. eurų moraliniu atlygiu padėti jaunesniajam Arkadijaus broliui.

Močiutė pasakojo bendravusi su žuvusiu anūku ir tragedijos dieną. Šis sakė buvęs tądien prie Kauno marių bei važinėjęs vandens motociklu, bet apie jokius ketinimus pralėkti vakare ir tikru motociklu Kauno gatvėmis neužsiminė.

Anot Arkadijaus B. mamos, prašančios priteisti 50 tūkst. eurų moralinį atlygį ir jos jaunėliui, šis po vyresniojo brolio žūties, vos pabudęs, bėgdavo uždegti žvakės prie jo nuotraukos ir nuolat klausinėjo, kur jis yra.

50 tūkst. eurų ieškinį teismui pateikęs ir Kaune gyvenantis Arkadijaus B. mamos tėvas jį grindė ir tuo, kad, vyresniajam anūkui tapus pilnamečiu, investavo į šio pradėtą verslą daugiau kaip 35 tūkst. eurų ir tikėjosi iš jo pagalbos senatvėje.

Arkadijaus B. tėvas yra pareiškęs 70 tūkst. eurų ieškinį. Iki šiol dėl sveikatos būklės jis teisme nepasirodė.

Teisiamojo paslaptys

Per nukentėjusiųjų apklausas ėmė lįsti ir mįslingos paslaptys, susijusios su teisiamuoju L. Mackevičiumi.

Lukas Mackevičius/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pavyzdžiui, jis klausinėjo žuvusiojo mamos apie judviejų ir dar kažkokio mįslingo asmens susitikimus jau po Arkadijaus B. žūties. Paaiškėjo, kad šio mama pati jam paskambino telefonu. „Norėjau, kad papasakotų, kaip viskas atsitiko“, – teigė pastaroji, patikslindama, kad susitikti restorane jai pasiūlė teisiamasis. Ir ten, sėdėdamas nuleidęs galvą, savo kaltės neneigė, prisipažinęs, kad nematė atvažiuojančio jos sūnaus vairuojamo motociklo, dėl ko jam dabar reikės gyventi už du.

Tačiau Arkadijaus B. mama neigė žinojusi apie po to įvykusius dar du teisiamojo susitikimus su asmeniu, vadinusiu save jos vyresnėlio krikštatėviu, kurio žino tik pravardę. Nors teisiamasis teigė, kad buvo su juo susitikęs ir kapinėse, kuriose palaidotas žuvusysis, o po to – ir Kauno centre.

Kilo klausimų ir po L. Mackevičiaus elgesio, paaiškėjus, kokie liudytojai bus kviečiami į kitą šios bylos posėdį, numatytą birželį. Teisiamasis pageidavo, kad vienas iš jų būtų apklaustas anonimiškai. O jam paaiškinus, kad taip nebus, buvo akivaizdžiai sutrikęs ir nepatenkintas.

Grandininė reakcija

Bedarbis Ignotas D., atvykęs į šiandien suplanuotą šios nemažą atgarsį sukėlusios bylos posėdį jau kaip civilinis atsakovas, o žuvusiojo artimieji, kaip jau rašyta, prašo beveik 300 tūkst. eurų moralinio atlygio, pateikė teismui prašymą pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes buvo apgadintas jo motociklas, dėl ko jis patyrė 6 tūkst. eurų nuostolį.

Kaip jau rašyta, ši tragedija įvyko pernykštės liepos 21-osios vakarą A. Juozapavičiaus prospekte. Žuvusiajam – Arkadijui B. vos prieš porą mėnesių buvo sukakę devyniolika.

Policijos suvestinės po šios tragedijos pranešė, kad minėtą vakarą – 23.15 val. automobilis „Toyota Prius“, vairuojamas 31 metų vyro, sukdamas į kairę – gyvenamųjų namų kiemą, nepraleido priešinga kryptimi važiavusio motociklo „Suzuki VL 800“, kurį vairavo devyniolikmetis, ir su juo susidūrė.

Ši tragiška kaktomuša įvyko ne per toliausiai geležinkelio tilto, kai nuo miesto centro atskubėjęs „Toyota“ vairuotojas, dirbantis „Bolt“ kurjeriu ir vežęs kažkieno tokiu metu užsisakytą maistą, jau suko į užsakovo kiemą. Į jo automobilį atsitrenkęs motociklininkas važiavo iš Panemunės, kurioje gyvena jo tėvai, link nuomojamo buto Kauno centre.

Po susidūrimo motociklininkas, anot liudytojų, skrido mažiausiai apie dešimt metrų. Ir nors dėvėjo šalmą, greitosios medikai, atskubėję į įvykio vietą dviem automobiliais, konstatavo, kad devyniolikmečio patirtos traumos – nesuderinamos su gyvybe.

Skaitytojos nuotr.

Iškalbingas šleifas

Ikiteisminio tyrimo dėl Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, per kurį žuvo žmogus, pradėto po šios tragedijos, baigtį lėmė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvada.

Iki jos jau buvo spėta išsiaiškinta, kad devyniolikmetis važiavo ne savo motociklu, kurį, pagal jo galingumą, galima vairuoti tik nuo 24 metų. Motociklo savininkas ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams teigė davęs jį devyniolikmečiui tik patvarkyti. O šis tą vėlų vakarą nusprendė pralėkti jo motociklu miesto gatvėmis be jo žinios.

Neturėjo šis motociklas ir techninės apžiūros dokumentų. O jį vairavęs devyniolikmetis neturėjo vairuotojo teisių. Kaip ir per ankstesnį eismo įvykį, susijusį su juo, kai 2020-ųjų rugsėjį, t. y. dar būdamas septyniolikmečiu, neblaivus (1,27 prom.) vairuodamas automobilį BMW užsienietiškais valstybiniais numeriais, tame pačiame A. Juozapavičiaus pr. atsitrenkė į tilto atitvarus ir juos apgadino.

Automobilio „Toyota“, į kurį devyniolikmetis atsitrenkė su motociklu, vairuotojo dosje tokių įrašų nėra. Buvo blaivus šis, kaip ir žuvusysis, ir tą lemtingą pastarajam vakarą.

Išvada – vienareikšmiška

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, kurių klausta, kokie buvo susidūrusiųjų greičiai, ir, kas dėl to kaltas, konstatavo, kad, sukdamas į kairę, „Toyota“ vairuotojas privalėjo praleisti iš dešinės pagrindiniu keliu važiavusį motociklininką.

Tiesa, „Toyota“ vairuotojas tikino, kad, sukdamas į daugiabučių kiemą, jis motociklo nematęs.

Tačiau ekspertų išvadoje teigiama, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo nedidelis ir beveik leistinas mieste – 54 km/val. O pačios „Toyota“ greitis nesiekė 20 km/val.

Be to, nors motociklas buvo techniškai netvarkingas, remiantis vaizdo kamerų, esančių kitose šio prospekto atkarpose, įrašais, jis važiavo su įjungtomis šviesomis. Tačiau ten užfiksuotas didesnis šio motociklo greitis.

Perduodant „Toyota“ vairuotojo Luko Mackevičiaus bylą teismui, nukentėjusiaisiais joje pripažinti penki asmenys – žuvusiojo tėvai, seneliai ir mažametis brolis. Tėvai prašo po 70 tūkst. eurų moralinio atlygio arba neturtinės žalos. Brolis ir seneliai – po 50 tūkst. eurų.

Tačiau minėti ieškiniai, jeigu teismas juos priteis, gresia ne L. Mackevičiui, teigusiam teismui, kad tebedirba „Bolt“ vairuotoju, o „Lietuvos draudimui“, kuriame jis buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Minėta draudimo bendrovė pripažinta šioje byloje civiliniu atsakovu.

Tačiau netrukus 32-ejų sulauksiančiam L. Mackevičiui, kuris dar neteistas, gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Lukas Mackevičius/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Advokato kontratakos

Susirinkus į pirmą šios didelį atgarsį sukėlusios bylos posėdį, atversti jos nepavyko, nes L. Mackevičiaus advokatas Gintas Gustaitis paprašė teismo pripažinti civiliniu atsakovu ir motociklo, kuriuo užsimušė devyniolikmetis, savininką.

„Nebūtų jis davęs motociklo asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, nebūtų ir šio įvykio, nebent jis įrodytų, kad motociklas iš jo buvo paimtas apgaule arba prievarta“, – taip savo prašymą argumentavo teisiamojo advokatas.

Kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Mindaugas Šukys siūlė teismui advokato prašymą atmesti. Argumentuota tuo, kad motociklas buvo perduotas žuvusiajam sutvarkyti gerokai anksčiau nei įvyko tragedija, dar galiojant šios transporto priemonės techninei apžiūrai bei draudimui. Be to, panašus advokato prašymas jau buvo atmestas ikiteisminio tyrimo metu ir tą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tačiau L. Mackevičiaus advokatas buvo linkęs patikslinti, kad tai buvo prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir motociklo savininko atžvilgiu.

„Lietuvos draudimo“ atstovas palaikė L. Mackevičiaus advokato prašymą, argumentuodamas tuo, kad kaltinamasis linkęs ginčyti savo kaltę, dėl ko teks nagrinėti minėtą priežastinį ryšį.

Bylą nagrinėjanti teisėja Vita Padriezaitė praėjusią savaitę priėmė nutartį tenkinti advokato G. Gustainio prašymą ir pripažinti motociklo „Suzuki VL 800“ savininką Ignotą D. dar vienu civiliniu atsakovu šioje byloje.

Kaip jau rašyta, praėjusiame posėdyje patenkintas ir kitas L. Mackevičiaus advokato prašymas – įpareigoti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistą, kurio išvada grindžiamas kaltinimas, pateikti teismui techninius dokumentus, kurių pasigesta šioje išvadoje. „Nustatytas motociklo greitis – 50 km/val. man niekaip „nesiriša“ su įvykio pasekmėmis, todėl minėta išvada ir kelia abejonių“, - tokie buvo šio G. Gustaičio prašymo teismui argumentai.

Ginčytasi iš peties

Naujajam civiliniam atsakovui šiandien pateikus teismui savo prašymą, ir vėl susikryžiavo šio teismo proceso dalyvių špagos.

Tiesa, dar iki šio momento L. Mackevičiaus advokatas teigė, kad bylos atversti ir vėl negalima, nes priimta teisėjos nutartis dėl naujo civilinio atsakovo dar nėra įsiteisėjusi ir gali būti apskųsta.

Tačiau naujuoju civiliniu atsakovu pripažintas Ignotas D. teigė, kad bylą nagrinėti galima, bet jis nori pateikti teismui savo prašymą – pripažinti jį šioje

byloje nukentėjusiuoju, nors perduodant ją teismui jis turėjo liudytojo statusą, ir panaikinti jam suteiktą atsakovo statusą.

Tam pritarė ir prokuroras, ir nukentėjusiųjų atstovas Aivaras Alimas. Tačiau kaltinamojo advokatas jiems prieštaravo, kad esant priimtai nutarčiai pripažinti Ignotą D. civiliniu atsakovu, šiandieninis jo prašymas turėtų būti atmestas.

Tuo tarpu Ignotas D. pateikė teismui minėtą savo prašymą su 6 tūkst. eurų civiliniu ieškiniu. Susipažinęs su šiais teismui pateiktais dokumentais, prokuroras toliau laikėsi savo: „Jo veiksmai nėra nusikalstami, o žala jam sukelta, todėl jis turi teisę būti ieškovu.“ Nukentėjusiųjų advokatas antrino prokurorui: „Jis neatitinka atsakovo kriterijų – nėra materialiai atsakingas už kaltinamojo veiksmus.“

Tačiau kaltinamojo advokatas nebuvo linkęs nusileisti: „Kodeksas nenumato galimybės būti atsakovu ir ieškovu vienu metu, todėl šios pretenzijos turi būti kitos bylos dalykas.“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasiteiravus kaltinamojo nuomonės, šis teigė, kad būtų linkęs netraukti Ignoto D. į šią bylą, bet nepripažįsta eksperto nustatytų greičių. Be to, jo nuomone, labiau turėtų būti kalbama apie motociklo techninę būklę.

„Lietuvos draudimo“ atstovas taip pat buvo įsitikinęs, kad, kol nutartis neapskųsta, ji egzistuoja, todėl Ignoto D. ieškinys neturėtų būti priimtas ir jo statusas nepakeistas.

Galiausiai teisėja pareiškė, kad nutartį dėl civiliniu atsakovu pripažinto Ignoto D. prašymo skelbs prieš kitą šios bylos posėdį, suplanuotą jau gegužę, kuriame leidžia jau du kartus bergždžiai į Lietuvą iš Vokietijos atvykusiai žuvusiojo mamai, kaip ir močiutei, dalyvauti jame nuotoliniu būdu.

Tuo tarpu bedarbis Ignotas D., išnaudodamas pertrauką tarp posėdžių, bandys užsitikrinti valstybės skirto nemokamo advokato pagalbą.

Lemtinga grandinė

Kaip jau rašyta, ši tragedija įvyko liepos 21-osios vakarą A. Juozapavičiaus prospekte. Žuvusiajam – Arkadijui B. vos prieš porą mėnesių buvo sukakę devyniolika. Kaip užsiminė penktadienį į teismą atvykusi jo mama, sūnus mokėsi, turėjo draugę ir jau buvo pradėjęs savarankišką gyvenimą atskirai nuo tėvų.

Policijos suvestinės po šios tragedijos pranešė, kad minėtą vakarą – 23.15 val. automobilis „Toyota Prius“, vairuojamas 31 metų vyro, sukdamas į kairę – gyvenamųjų namų kiemą, nepraleido priešinga kryptimi važiavusio motociklo „Suzuki VL 800“, kurį vairavo devyniolikmetis, ir su juo susidūrė.

Ši tragiška kaktomuša įvyko ne per toliausiai geležinkelio tilto, kai nuo miesto centro atskubėjęs „Toyota“  vairuotojas, dirbantis „Bolt“ kurjeriu ir vežęs kažkieno tokiu metu užsisakytą maistą, jau suko į užsakovo kiemą. Į jo automobilį atsitrenkęs motociklininkas važiavo iš Panemunės, kurioje gyvena jo tėvai, pusės, patikslintais duomenimis, link nuomojamo buto Maironio gatvėje.

Po susidūrimo motociklininkas, anot liudytojų, skrido mažiausiai apie dešimt metrų. Ir nors dėvėjo šalmą, greitosios medikai, atskubėję į įvykio vietą dviem automobiliais, konstatavo, kad devyniolikmečio patirtos traumos – nesuderinamos su gyvybe.

Iškalbingas šleifas

Ikiteisminio tyrimo dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, per kurį žuvo žmogus, pradėto po šios tragedijos, baigtį lėmė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvada.

Iki jos jau buvo spėta išsiaiškinta, kad devyniolikmetis važiavo ne savo motociklu, kurį, pagal jo galingumą, galima vairuoti tik nuo 24 metų. Motociklo savininkas ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams teigė davęs jį devyniolikmečiui tik patvarkyti. O šis tą vėlų vakarą nusprendė pralėkti jo motociklu miesto gatvėmis be jo žinios.

Neturėjo šis motociklas ir techninės apžiūros dokumentų. O jį vairavęs devyniolikmetis neturėjo vairuotojo teisių. Kaip ir per ankstesnį eismo įvykį, susijusį su juo, kai 2020-ųjų rugsėjį, t. y. dar būdamas septyniolikmečiu, neblaivus (1,27 prom.) vairuodamas automobilį BMW užsienietiškais valstybiniais numeriais, tame pačiame A. Juozapavičiaus pr. atsitrenkė į tilto atitvarus ir juos apgadino. 

Automobilio „Toyota“, į kurį devyniolikmetis atsitrenkė su motociklu,  vairuotojo dosje tokių įrašų nėra. Buvo blaivus šis, kaip ir žuvusysis, ir tą lemtingą pastarajam vakarą.

Išvada – vienareikšmiška

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai, kurių klausta, kokie buvo susidūrusiųjų greičiai, ir, kas dėl to kaltas, konstatavo, kad, sukdamas į kairę, „Toyota“ vairuotojas privalėjo praleisti iš dešinės pagrindiniu keliu važiavusį motociklininką.

Tiesa, „Toyota“ vairuotojas tikino, kad, sukdamas į daugiabučių kiemą, jis motociklo nematęs.

Tačiau ekspertų išvadoje teigiama, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo nedidelis ir beveik leistinas mieste – 54 km/val. O pačios „Toyota“ greitis nesiekė 20 km/val.

Be to, nors motociklas buvo techniškai netvarkingas, remiantis vaizdo kamerų, esančių kitose šio prospekto atkarpose, įrašais, jis važiavo su įjungtomis šviesomis. Tačiau ten užfiksuotas didesnis šio motociklo greitis.

Perduodant „Toyota“ vairuotojo Luko Mackevičiaus bylą teismui, nukentėjusiaisiais joje pripažinti penki asmenys – žuvusiojo tėvai, seneliai ir mažametis brolis. Tėvai prašo po 70 tūkst. eurų moralinio atlygio arba neturtinės žalos. Brolis ir seneliai – po 50 tūkst. eurų.

Tačiau minėti ieškiniai, jeigu teismas juos priteis, gresia ne L. Mackevičiui,  teigusiam teismui, kad tebedirba „Bolt“ vairuotoju, o „Lietuvos draudimui“, kuriame jis buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Minėta draudimo bendrovė pripažinta šioje byloje civiliniu atsakovu.

Neapsieita be ašarų

Netrukus 32-ejų sulauksiančiam L. Mackevičiui, kuris dar neteistas, gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Pamačiusi jį teismo salėje, žuvusio devyniolikmečio mama nepajėgė sutramdyti ašarų. Tačiau, panašu, kad ne iš gailesčio dėl jos sūnaus žūties kaltinamam L. Mackevičiui.

Arkadijaus B. mama atvyko į sūnaus žūties bylos nagrinėjimą su savo tėvu. Kaip teismą informavo juos atstovaujantis advokatas, žuvusiojo tėvas ryte dėl sveikatos sutrikimo buvo išvežtas į ligoninę. O nukentėjusiosios statusą taip pat turinti Arkadijaus B. močiutė dėl šios priežasties turėjo likti prižiūrėti mažametį velionio brolį.

Artimųjų vardu su žiniasklaida bendravo tik žuvusiojo senelis. Jis portalui kauno.diena.lt teigė, kad atvyko tą vakarą į tragedijos vietą jau po kelių minučių, nes apie šią jam pranešė pro nelaimės vietą automobiliu važiavęs anūko draugas. Arkadijaus B. senelis pasakojo, kad negali suprasti iki šiol, kaip negalėjo atsistebėti ir tada, kaip taip puikiai apšviestame A. Juozapavičiaus prospekte buvo galima nepastebėti motociklo, kaip linkęs teisintis „Bolt“ pavežėjas, vežęs prieš vidurnaktį kažkieno tokiu metu užsimanytas picas.

Per  prisistatymą teismui paaiškėjo, kad L. Mackevičiui greičiausiai tenka važiuoti pro tragedijos, kurioje iki šiol kasdien uždegamos žvakės, vietą kasdien, nes jis gyvena tuose pačiuose Žemuosiuose Šančiuose, tiksliau – vadinamuose „Krantuose“.

Proceso dalyvių bus daugiau?

Penktadienį atversti šios didelį atgarsį sukėlusios bylos nepavyko, nes L. Mackevičiaus advokatas Gintas Gustaitis paprašė teismo pripažinti civiliniu atsakovu ir motociklo, kuriuo užsimušė devyniolikmetis, savininką.

„Nebūtų jis davęs motociklo asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, nebūtų ir šio įvykio, nebent jis įrodytų, kad motociklas iš jo buvo paimtas apgaule arba prievarta“, – taip savo prašymą argumentavo teisiamojo advokatas.

Kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Mindaugas Šukys siūlė teismui advokato prašymą atmesti. Argumentuota tuo, kad motociklas buvo perduotas žuvusiajam sutvarkyti gerokai anksčiau nei įvyko tragedija, dar galiojant šios transporto priemonės techninei apžiūrai bei draudimui. Be to, panašus advokato prašymas jau buvo atmestas ikiteisminio tyrimo metu ir tą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tačiau L. Mackevičiaus advokatas buvo linkęs patikslinti, kad tai buvo prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir motociklo savininko atžvilgiu.

„Lietuvos draudimo“ atstovas palaikė L. Mackevičiaus advokato prašymą, argumentuodamas tuo, kad kaltinamasis linkęs ginčyti savo kaltę, dėl ko teks nagrinėti minėtą priežastinį ryšį.

Bylą nagrinėjanti teisėja Vita Padriezaitė savo nutartį dėl advokato prašymo planuoja skelbti kitą savaitę. Tačiau šis prašymas tapo priežastimi nepradėti nagrinėti bylos penktadienį, nes perspektyvoje joje gali būti daugiau civilinių atsakovų.

Kitas L. Mackevičiaus advokato prašymas – įpareigoti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistą, kurio išvada grindžiamas kaltinimas, pateikti teismui techninius dokumentus, kurių pasigesta šioje išvadoje, išspręstas tame pačiame posėdyje. „Nustatytas motociklo greitis – 50 km/val. man niekaip „nesiriša“ su įvykio pasekmėmis, todėl minėta išvada ir kelia abejonių“, - tokie buvo antrojo G. Gustaičio prašymo teismui argumentai.  Teisėja šį jo prašymą tenkino – specialistas bus įpareigotas pateikti advokato prašomus duomenis.

Kitas teismo posėdis devyniolikmečio Arkadijaus B., kurį į kapines lydėjo didelė baikerių kolona, byloje planuojamas balandžio pradžioje.

Važiuoja ir naktį

„Jei nebūčiau buvęs sportininkas ir sudilinęs sąnarius, sveikata būtų puiki. Neseniai pasikeičiau klubo sąnarį – jau trečias mėnuo turiu biuletenį, reabilituojuosi. Bet šiaip aš tebedirbu visu etatu. Jei iškviečia, keliuosi naktį ir važiuoju į darbą“, – šypsosi gydytojas anesteziologas reanimatologas L.Mackevičius.

Sportuojantis, bitininkaujantis, eilėraščius rašantis senjoras trykšta energija ir pozityvumu.

Pokalbio susitinkame svečiuose pas pašnekovą – šimtamečiame name Fredoje. „Namą pastatė mano žmonos senelis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Pranas Jodelė“, – rodydamas ant namo kabančią memorialinę lentą, pasakoja L.Mackevičius.

Žymiausiam tarpukario Lietuvos chemikui technologui ir kitiems garsiems šios giminės vyrams skirtas vadinamasis muziejinis kambarys. „Maža ta Lietuva. Aš su Birute, savo būsimąja žmona, studijų metais susipažinau Šventojoje. Mano šviesaus atminimo tėvukas Kazimieras Mackevičius transporto inžinerijos buvo mokęsis pas Birutės senelį. Mano uošvis Kostas Labanauskas taip pat buvo gydytojas – jis tituluojamas sporto medicinos pradininku Lietuvoje“, – apie dviejų giminių sąsajas užsimena pašnekovas. Ir prisimena vaikystę.

„Gimiau Vilkaviškyje, augau Panevėžyje, vėliau Mažeikiuose. Augau daugiavaikėje keturiolikos vaikų šeimoje. Nelengva buvo pokario metų vaikystė. Eilėje prie duonos tekdavo stovėti per naktį“, – pasakoja senjoras. Ir prisimena dar vieną vaikystės epizodą: su prie klumpių prikaltomis pačiūžomis labai nepatogu mokykloje eiti prie lentos.

Pagarba: vadinamajame muziejiniame kambaryje saugomas L.Mackevičiaus žmonos Birutės garsių giminės vyrų – P.Jodelės, Labanauskų – atminimas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Sportavo profesionaliai

Aktyviai sportuoti L.Mackevičius pradėjo taip pat dar mokykloje. „Būdamas septyniolikmetis moksleivis, per vieną dainų šventę Tirkšliuose pamačiau svarstį. Pakilnojau – tapau čempionu. Pirmą kartą gyvenime pajutau, kad galiu nugalėti. Buvau žemo ūgio, neturtingas – merginos nepastebėdavo. Kai gauni medalį, kurioje nors srityje esi pirmūnas, – tada jau pastebi, – šypsosi pašnekovas. – Ėmiau daug sportuoti. Pastebėjau, kad sunkiojoje atletikoje aplenkiu savo bendraamžius.“

Pamačiau svarstį. Pakilnojau– tapau čempionu. Pirmą kartą gyvenime pajutau, kad galiu nugalėti.

L.Mackevičius prisipažįsta net planavęs studijuoti sportą. Tarnaujant sovietinėje kariuomenėje Maskvoje, noras dar sustiprėjo. Atlikdamas privalomąją karinę tarnybą, Maskvos sporto batalione L.Mackevičius spėjo padirbėti ir sporto instruktoriumi: „Sekėsi gerai. Apie dešimt sporto šakų kultivavau ir komandas vedžiau. Maždaug šešiose sporto šakose mano kvalifikacija buvo tokia, kad aš galėjau pasiekti trečią atskyrį. Mūsų komanda Maskvos zonoje buvo trečioje vietoje.“

Tarnaudamas kariuomenėje L.Mackevičius nusprendė paduoti dokumentus stoti į Maskvos kūno kultūros institutą. „Tačiau netiko mano diplomo nuorašas – reikėjo originalo. Nepavyko jo greitai gauti, todėl likau už borto“, – prisiminęs tuomet nemalonų momentą, dabar pašnekovas šypsosi. Džiaugiasi grįžęs į Lietuvą ir tapęs mediku.

Kelias: tikrosios pažinties su medicina pradžia L.Mackevičius vadina sanitaro darbą Greitosios medicinos pagalbos stotyje. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Vis dėlto ir grįžus į Lietuvą buvo pagundų studijuoti sportą. Tuo labiau, kad tuo metu L.Mackevičius buvo tapęs rimtu imtynininku, profesionaliai sportavo – kovėsi už Kauno imtynių sporto klubą „Žalgiris“, už Lietuvą. „Apie 1960 m. ir kiek vėliau Kaune būdavau pirmas, Lietuvoje – antras. Mano svorio kategorijoje buvome trys sporto meistrai“, – prisimena pašnekovas.

Čia, Kaune, jis jau ruošėsi stoti į Kūno kultūros institutą (dabar – Lietuvos sporto institutas), tačiau atkalbėjo tuometis instituto rektorius, iš pokalbio supratęs, kad arčiau širdies jaunuoliui vis dėlto būsianti medicina. „Man buvo iškilę daug žmogaus anatomijos klausimų, tokių kaip kūno svorio reguliavimas, reakcijos greitis, nervinis žmogaus tipas, susikaupimas, maksimalus jėgų sukaupimas ir jų realizavimas. Žavėjausi atletišku žmogumi. Studijos Kauno medicinos institute (KMI, dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) į visus klausimus atsakė su kaupu“, – tinkamu pasirinkimu džiaugiasi L.Mackevičius.

Istorija: L.Mackevičius (kairėje) su kolegomis prie pirmųjų barokamerų Kauno klinikose. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ėmus studijuoti mediciną, teko atsisakyti profesionalaus sporto. „Imtynių atsisakiau, kai 1968 m. įstojau į KMI. Atsivėrė visa žinių jūra. Buvau po kariuomenės, truputį atbukęs – mačiau, kad mano kursiokai du kartus tekstą perskaito ir viską atsimena, o man ir trečią kartą skaityti reikia. Mečiau imtynes kaip profesionalųjį sportą, pasilikau tik slides, plaukiojimą, bėgimą laisvalaikiu. Reikėjo rinktis, nes man ir KMI rektorius pasakė: turi pasirinkti arba sportą, arba mediciną“, – nelengvą pasirinkimą prisiminė pašnekovas.

Tikrosios pažinties su medicina pradžia L.Mackevičius vadina darbą Greitosios medicinos pagalbos stotyje Kaune. „Dabar aš jau 50 metų su ja pažįstamas. Lygiai tiek pat metų vedęs – su žmona Birute vasarą atšventėme auksines vestuves“, – skaičiuoja energingas senjoras.

Pažinties su žmona dieną jis prisimena labai aiškiai. „Su kursioku dalyvavome archeologiniuose Šventosios kasinėjimuose. Gyvenome vietoje įrengtoje stovykloje. Vieną dieną ten pastebėjau jaunutę lieknutę blondinę tamsiomis akimis ir balta balta oda. Tai buvo Birutė Labanauskaitė. Vakare teko jai sutvarstyti išsinarintą koją. Buvau dar tik antro kurso medicinos studentas, bet kažkaip sutvarsčiau. Taip prasidėjo mano pažintis su būsima žmona“, – pasakoja L.Mackevičius.

Barokameros galimybės

1978 m. baigęs KMI, iš pradžių L.Mackevičius ėmė dirbti gydytoju terapeutu.

Apie 1970 m. Lietuvos gatvėse padaugėjo automobilių – išaugo ir avarijų skaičius. Ligoninėse ėmė rastis reanimacijos skyrių. „Aš ir pats tokiame skyriuje ėmiau dirbti. Papuoliau pas profesorę Aldoną Lukoševičiūtę, kuri labai sėkmingai gaivindavo žmones po klinikinės mirties. Ji pirmoji Lietuvoje įvaldė mirusios širdies atgaivinimą defibriliacijos metodu, arba elektros šoku. Ji priėmė mane kaip asistentą ir mes pradėjome dirbti – studentams dėstyti reanimatologijos kursą“, – pasakoja L.Mackevičius.

Vasarą kiekvieną dieną maudausi tvenkinyje. Šaltuoju metų laiku lankau baseiną. Kai yra sniego, ledo, slidinėju, čiuožinėju.

Tada sparčiai progresavo medicininė aparatūra, kaip ir visa anesteziologijos sritis. Ji atsiskyrė nuo reanimatologijos. Ši persikvalifikavo į intensyviąją terapiją. „Intensyvioji terapija – tai trumpas ir labai griežtas gydymas parą arba kelias, kad būtų atkurtos gyvybinės funkcijos, tokios kaip kvėpavimas, kraujotaka ir skysčių elektrolitų pusiausvyra. Juk kas palaiko gyvybę? Intensyvioji terapija. Ji mus labai užangažavo“, – pasakoja pašnekovas, tapęs KMI pirmos laidos intensyviosios terapijos internų (rezidentų) vadovu.

„Pažanga, pokyčiai šuoliavo dideliais tempais, ėmė diferencijuotis atskiros medicinos sritys. Atsiskyrė kardiologija, kardiochirurgija, neurologija ir neurochirurgija, vaikų skyriai, intensyvioji terapija, atsirado Endokrinologijos klinika, Sąjunginis endokrinologijos institutas. Viskas labai sparčiai plėtėsi“, – laiką apie 1970–1980 m. prisimena L.Mackevičius.

Jam dirbant Kauno klinikų Intensyvios terapijos klinikoje iš Maskvos gauta deguonies barokamera, skirta hiperbarinės oksigenacijos terapijai (HBOT) atlikti. Tai gydymas deguonimi didesniu slėgiu. Taip gydomos įvairios ligos, sukeliančios deguonies trūkumą kraujyje ir audiniuose.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Pasikvietė mane vadovai ir sako, kad reikia tą barokamerą įvaldyti. Iš pradžių nenorėjau. Bet paskui pradėjau domėtis, kaip ji veikia, – pasidarė įdomu. Turėjau galimybę pasižiūrėti, kaip šie aparatai veikia Vilniuje, Kardiochirurgijos centre. Vilnius buvo gavęs angliškų barokamerų – vadinamuosius vikersus. Ten jomis buvo gydoma išeminė širdies liga. Rygoje susipažinau kaip barokameros naudojamos toksikologijoje“, – prisimena pašnekovas.

Skirtingose gydymo įstaigose susipažinęs su barokameros veikimo galimybėmis grįžo į Kauną ir ėmėsi darbo. „Mūsų klinikos Kaune gautą barokamerą reikėjo skubiai įjungti. Kitu atveju aparatas būtų turėjęs grįžti į gamyklą testacijai. Iš Rygos grįžau pasiruošęs, ir 1981 m., lygiai prieš 40 metų, laiku įjungėme barokamerą“, – laiką atgal atsuka gydytojas.

Į hiperbarinės medicinos galimybes L.Mackevičius gilinosi Maskvoje, Karlskrunos mieste Švedijoje, jomis domėjosi ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Klaustrofobiški – atsisako

Vienas seansas barokameroje trunka valandą. L.Mackevičiaus teigimu, pasitaiko, kad klaustrofobiški (bijantys uždarų patalpų) asmenys atsisako gydymo barokamera arba negrįžta po pirmojo gydymo seanso.

Iš pradžių barokamera Kauno klinikose dažniausiai naudota apsinuodijimams smalkėmis (anglies monoksidu) gydyti. „Barokamera kelias dešimtis kartų pagreitina smalkių išskyrimą iš organizmo. Žmogus greičiau atgauna sąmonę ir būna visavertiškai atgaivintas. Smalkių labai greitai patenka į kraują – kraujyje esantis hemoglobinas traukia smalkes kaip popierius vandenį. Deguoniui dar reikia padirbėti, kad jis patektų į hemoglobiną, o smalkės prie jo tiesiog limpa. Todėl žmonės labai greitai apsinuodija smalkėmis ir miršta. Juk ir ugniagesiai sako: liepsnos beveik nebuvo, o žmogus užduso. Ir uždūsta nuo smalkių. Dabar tokių atvejų pasitaiko rečiau. Didžiausia problema – su rūkoriais, kurie dar ir išgeria. Jie užsirūko cigaretę lovoje ir su ja užmiega: gaisro kaip ir nėra, tik patalai apsvilę, bet žmogus uždusęs arba vos gyvas“, – L.Mackevičiaus žodžiais, jei gyvybė dar teberusena, – gelbsti barokamera.

Barokamera pagreitina smalkių išskyrimą iš organizmo kelias dešimtis kartų. Žmogus greičiau atgauna sąmonę ir visavertiškai atgaivinamas.

Gydytojas prisimena anksčiau bene kiekvieną naktį vykdavęs taip gelbėti apsinuodijusiųjų.

„Lietuviai – labai verslūs, sovietmečiu augindavo lapių, audinių, šiltnamiuose – daržovių, gėlų. Ūkinius pastatus, šiltnamius reikėjo šildyti. Žmonės pasidarydavo savadarbių šildymo sistemų – labai daug apsinuodydavo smalkėmis“, – pasakoja gydytojas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pašnekovo žodžiais, vėliau barokamerą gavo ir Šiauliai – Zoknių oro uoste taip pat neretai pasitaikydavo apsinuodijimų smalkėmis, ir Klaipėda. „Uostamiestyje dažniau būdavo gydomi sergantieji kesonine liga, t.y. po vandeniu dirbančių narų liga. Ja susirgdavo narai, kurie per greitai iškeliami iš didelio gylio. Tada ištirpęs azotas, kurį mes gauname kvėpuodami kaip balastą, sudaro burbulų, užkiša stambiąsias kraujagysles, ir žmogus miršta. Vienintelė priemonė gydant šią ligą ir šiandien – barokamera. Svarbu, kad žmogus per 6–10 val. per plaučius iškvėpuotų tą dujomis nevirtusį azotą. Skystas jis nespėja greitai pasišalinti. Veikiant barokamerai, skysti azoto burbuliukai per kelias valandas pasišalina per plaučius“, – vis dėlto, pasak L.Mackevičiaus, narai tesudaro 0,1 proc. visų barokamera gydomų pacientų.

Barokamera gali būti naudojama ir estetiniais sumetimais – grožio procedūroms. „Galima sakyti, vienintelės kontraindikacijos barokamerai naudoti – traumuota, sulaužyta krūtinės ląsta ir atviros plaučių kavernos (pūlingos ertmės – red. past.), cistos“, – užsimena gydytojas.

Pašnekovo žodžiais, bėgant metams pasikeitė tik barokamerų įranga – jos tapo žmonėms patogesnės. Šio gydymo galimybės ir dabar lieka neišsemtos. Štai 2019 m. Fiziologijos ir medicinos srities Nobelio premija skirta mokslininkams, įrodžiusiems, kad deguonis, tiekiamas didesniu slėgiu, padeda atgaivinti onkologinių ligonių po švitinimo apmarintas gerąsias ląsteles.

Gydytojo teigimu, barokamera galėtų būti taikoma ir gydant Alzheimerio ligą, parkinsonizmą, vaikų autizmą. „Tai ligos, kur chirurgija niekuo negali padėti. Taip pat reumatinės ligos, išsėtinė sklerozė, reumatoidiniai poliartritai, reumatinių ligų padariniai, kai žmogus nuo pirštų galų pradeda juoduoti, – mes gydome žmones su tokiais reumatiniais pakenkimais. Jei šeimos gydytojas parašo siuntimą, kartkartėmis jie gauna gydymą barokamera“, – sako L.Mackevičius.

Vis dėlto jis pastebi, kad ne visi šeimos gydytojai žino apie galimybę parašyti tokį siuntimą.

Gydo bičių nuodais

L.Mackevičius yra paskelbs apie 50 mokslinių toksikologijos, hiperbarinės medicinos ir apiterapijos srities straipsnių. Jis prisistato ir bitininku-apiterapeutu. Užpatentavo savo sukurtą prietaisą, skirtą gyvoms bitėms prie ligonio atnešti. „Šis prietaisas, kuriame telpa apie 20 bičių, reikalingas, kai gydoma bičių nuodais. Turi atnešti bitę ir priglausti ją prie paciento kūno. Išlikdama šiame prietaise, bitė įgelia – suleidžia nuodus“, – į apvalią dėžutę panašų prietaisą demonstruoja L.Mackevičius. Ir prisimena atvejį, kai Klinikų Intensyvios terapijos skyriuje gydymui laikytos bitės ištrūko iš avilio į pasklido po palatas. Tuomet jis vidury nakties sulaukė kolegos skambučio. Pašnekovas prisimena: nors bitės niekam neįgėlė, skyriaus personalas buvo ne juokais išsigandęs.

Transportuoja: savo sukurtą prietaisą, skirtą gyvoms bitėms atnešti prie ligonio, L.Mackevičius yra užpatentavęs. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

L.Mackevičius – ir tarpukariu įkurtos, atgavus Nepriklausomybę atkurtos patriotinės medikų organizacijos „Fraternitas Lituanica“ narys, ir buvęs choro „Neris“ dainininkas, 30 metų giedojęs ir Kauno jėzuitų bažnyčios chore. Be to, rašo eilėraščius – šiemet išleista jo poezijos knygelė. Tarp eilėraščių – ir skirtas mamai. Ilgaamžę, 103 metų sulaukusią, mamą L.Mackevičius palaidojo šiemet.

Gydytojas vadovaujasi Hipokrato priesaku: „Medice, cura te ipsum“ – „Gydytojau, pasigydyk pats.“ Gyvena sveikai, sportiškai. Antras Hipokrato priesakas, kurio jam tenka laikytis darbe, – „Primum non nocere“ – „Pirmiausia nepakenk.“

Pašnekovas neabejoja – sveikatą, pozityvumą ir energiją padeda išsaugoti sportas ir gražūs santykiai su šeima. „Visą gyvenimą sportavau. Ir dabar sportuoju. Pakaunėje, Tabariškių kaime, turiu sklypelį žemės prie tvenkinio, vasarą kiekvieną dieną maudausi tvenkinyje. Šaltuoju metų laiku lankau baseiną. Kai yra sniego, ledo, – slidinėju, čiuožinėju pačiūžomis“, – vardija jis.

Šiemet Birutė ir Lukas Mackevičiai atšventė auksinių vestuvių jubiliejų. „Aš – egoistas. Prie savęs esu pasilikęs ir žmoną, ir dukrą Gabiją. Dukros Aistė ir Milda savo gyvenimus kuria atskirai, džiaugiuosi ir dviem anūkais – Matu bei Simonu“, – šypsosi gyvenimo džiaugsmo nestokojantis senjoras.

Šiuo metu jis labiausiai laukia reabilitacijos po klubo sąnario operacijos pabaigos – kad vėl galėtų stoti ant slidžių, pačiūžų.