-
Minint Šv. Valentino dieną, medikai primena: saugesnė elgsena – mažesnė infekcijų rizika 1
Kodėl pavojingos LPI?
Lytiškai plintančios infekcijos – tai susirgimai priklausantys kategorijai ligų, apie kurias neretai sužinoma tiktai atlikus tyrimus, kadangi šios infekcijos dažnai būna besimptomės. Užsikrėtus LPI, ligos požymiai išryškėja vėliau arba išvis jų nebūna. Vyrams LPI pasireiškia dažniau, o moterys neretai sužino apie infekciją, kada išsivysto komplikacijos. Pvz., užsikrėtus chlamidine infekcija, tik kas trečiai moteriai atsiras būdingų požymių. Užsikrečiama nesaugių vagininių, oralinių ir analinių lytinių santykių metu su užsikrėtusiu asmenimi. Yra infekcijų, pvz., ŽIV ar virusinis hepatitas B, kurios taip pat plinta per kraują, vartojant narkotikus, per nesterilius instrumentus ir pan. Daugumą LPI galima perduoti iš motinos vaikui. LPI sukelia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai ir pirmuonys. Vienu metu galima būti užsikrėtus keliomis LPI. Šios infekcijos dažnai neturėdamos ligos požymių lieka nepastebėtos, o laiku nediagnozuotos ilgainiui sukelia rimtus sveikatos sutrikimus (lėtinius uždegimus, nevaisingumą, artritą ir kt.). LPI nėščiajai gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, pavojingus naujagimio sveikatos pakenkimus ir netgi mirtį. Turimos LPI padidina užsikrėtimo ŽIV riziką. Beveik visomis LPI galima užsikrėsti pakartotinai.
Kaip sužinoti, ar nesi užsikrėtęs LPI?
Po nesaugaus lytinio akto nebūtina laukti kol atsiras LPI požymių, patariama pasitikrinti profilaktiškai. Sužinoti, ar nesi užsikrėtęs LPI – nesudėtinga. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia iš vieno mėginio nustatyti dažniausius LPI sukėlėjus. Ištyrimo ir gydymo bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais konsultuotis rekomenduojama kreiptis į gydytoją specialistą dermatovenerologą. Šios srities specialisto konsultacijai šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Dėl LPI pasitikrinti galima anonimiškai. Bakterinės LPI dažniausiai išgydomos, o virusinės kilmės LPI gali būti kontroliuojamos vaistais. Sėkmingam LPI gydymui būtina ištirti ir gydyti visus lytinius partnerius.
Kaip neužsikrėsti LPI?
Užsikrėtimo LPI riziką mažina saugesnė lytinė elgsena. Susilaikymas nuo lytinių santykių, t. y. abstinencija – pats saugiausias būdas neužsikrėsti LPI. Rekomenduojama atidėti pirmuosius lytinius santykius; patariama būti monogamiškais; vengti atsitiktinių lytinių partnerių; su naujais lytiniais partneriais visada naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus) arba vengti lytinio kontakto, kai pasikeičiama biologiniais skysčiais. Prezervatyvų veiksmingumas įrodytas tyrimais. Tai veiksminga priemonė, užkertanti kelią ŽIV perdavimui ir sumažinanti pavojų užsikrėsti kitomis LPI. Svarbu atminti, kad ši barjerinė priemonė nesuteikia 100 proc. apsaugos nuo visų LPI, todėl labai svarbu atsakingai rinktis lytinį partnerį. Neskiepytiems rekomenduojama pasiskiepyti nuo virusinių infekcijų (hepatito A ir B, žmogaus papilomos viruso).
-
Naujausi duomenys: kokiomis lytiškai plintančiomis infekcijomis serga lietuviai? 3
Gonorėjos užfiksuota 70 atvejų, sifilio – 158 atvejai, chlamidiozės – 397 atvejai.
Lyginant pernai metų sergamumo rodiklius su užpernai, sergamumas chlamidioze išaugo, gonorėja – sumažėjo, sifiliu – išliko stabilus.
Beveik pusė (47,5 proc.) visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15–29 metų, t. y. jaunimo amžiaus grupėje. Tokie galutiniai metinio sergamumo duomenys paskelbti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikų parengtoje sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis 2017 m. apžvalgoje.
Remiantis apžvalgos duomenimis, vyrų, pernai susirgusių LPI, buvo daugiau nei moterų – atitinkamai 367 ir 258. Susirgę LPI vyrai dažniau nei moterys nurodė 2–3 ir daugiau lytinių partnerių per metus.
Apsaugos priemonėmis, sumažinančiomis LPI riziką, dažniau naudojosi vyrai nei moterys, tačiau dauguma užsikrėtusiųjų LPI prezervatyvais nesinaudoja arba naudojasi retai.
Išanalizavus informaciją apie tariamą infekcijos šaltinį, nustatyta, kad moterys dažniau nurodė, jog LPI užsikrėtė nuo sutuoktinio – sugyventinio arba nuolatinio partnerio, vyrai – nuo pažįstamo arba atsitiktinio asmens.
4,3 proc. užsikrėtusiųjų gonorėja, 3,2 proc. – sifiliu, 1,3 proc. – chlamidioze nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.
Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodikliai 2017 metais chlamidioze siekė – 14 atvejų, sifiliu – 5,6 atvejo, gonorėja – 2,5 atvejo. 2016 m. atitinkamai – 12,1; 5,3 ir 4,2 atv./ 100 tūkst. gyventojų.
Pernai didžiausias sergamumas sifiliu užregistruotas Vilniaus ir Šiaulių, gonorėja – Tauragės, Alytaus ir Vilniaus, chlamidioze – Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Beveik pusė (46,8 proc.) sifilio atvejų diagnozuoti ankstyvoje sifilio stadijoje. Tačiau 13 pacientų nustatytas vėlyvasis sifilis ir tai trimis atvejais daugiau nei 2016 metais. Pernai nėščiųjų patikros metu išaiškintos 9 sifiliu užsikrėtusios nėščiosios. Prieš tris metus tokių atvejų buvo trigubai daugiau (2015m.– 26). Pernai nustatytas vienas įgimto sifilio atvejis, t.y. nėščioji sifiliu užsikrėtusi moteris šią infekciją perdavė savo kūdikiui.
ULAC specialistai primena, kad pacientai į gydytoją dermatovenerologą gali kreiptis neturėdami šeimos gydytojo siuntimo.
Naujausią LPI sergamumo ataskaitą galima rasti ULAC interneto svetainėje čia.