Didelėje bibliotekos kolekcijoje galima atrasti ir ypač retų ir vertingų kūrinių.
Atvira visiems
M.K.Čiurlionio meno biblioteka veikia jau ne vieną dešimtmetį, tačiau nuo šiol joje laukiami ne tik meno studentai, bet visa visuomenė. Bibliotekos leidiniai sudėlioti į katalogus, tad bus patogu juos rasti per vieningą bibliotekų paieškų sistemą.
Pati biblioteka muziejuje įkurta 1921-ais metais, tačiau iki šiol ji buvo skirta tik muziejiniam darbui, tad eiliniai lankytojai čia neužeidavo.
„Per daugelį metų susikaupė ypač daug dokumentų. Be to, dabar bibliotekos keičia pobūdį ir tampa viešosiomis erdvėmis, tai neužtenka knygų vien saugoti. Mes jau į sistemas suvedėme pusę turimų fondų, todėl nusprendėme čia įsileisti ir miesto visuomenę“, – apie tai, jog dabar biblioteka bus prieinama visiems kalbėjo bibliotekos vedėja Violeta Karmalavičienė.
Iki šiol bibliotekoje saugomas knygas vartydavo meno studentai ir mokslininkai. Kai kurie jų prisiminė, jog šioje bibliotekoje sovietiniais laikais būdavo galima rasti iš Vakarų atkeliavusios meno literatūros. Todėl čia rinkdavosi tikri meno tyrinėtojai. Atvėrus biblioteką plačiajai visuomenei, su retais leidiniais galės susipažinti visi, kas tik norės.
„Bibliotekos reikalingumu neįmanoma suabejoti, nes čia yra labai dideli informacijos klodai, surinkti įvairių žmonių. Reikia tik mokėti atverti šią skrynelę ir žmonės pamatys, kokie čia turtai. Mano studentai į šią biblioteką gerai kelius žinojo. Kai dar buvo labai abejotini laikai, jie čia rasdavo meno knygų, naujienų iš viso pasaulio. Anais, suvaržytais laikais, čia buvo galima pasidalyti naujausiais meno pasiekimais“, – savo mintimis pasidalijo atidarymo šventėje dalyvavęs Vilniaus dailės akamdemijos profesorius Edmundas Saladžius.
Bibliotekos reikalingumu neįmanoma suabejoti, nes čia yra labai dideli informacijos klodai, surinkti įvairių žmonių.
Į biblioteką galima patekti ir pro M.K.Čiurlionio dailės muziejų, ir pro atskirą įėjimą. Jei biblioteka savo fonduose turi ne vieną knygos egzempliorių, bus galima kai kurias knygas išduoti skaitytojams į namus. Retesnes ar senas meno knygas bus galima skaityti vietoje.
Kadangi biblioteka turi nemažą knygų fondą, ji įtraukta į Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą (Libis), todėl ieškant knygų, bus nurodoma, jog jas nuo šiol galima rasti būtent M.K.Čiurlionio bibliotekoje. Čia bus galima pasinaudoti įprastu skaitytojo bilietu, su kuriuo knygos išduodamos kitose šalies bibliotekose.
Turtinga kolekcija
Šiuo metu biblioteka turi sukaupusi per 46 tūkst. spaudinių meno teorijos, estetikos, liaudies dailės, vaizduojamojo bei taikomojo-dekoratyvinio meno, architektūros, paminklų apsaugos ir restauravimo, dizaino, meninės fotografijos temomis.
Informacinį fondą papildo Lietuvos ir kitų pasaulio šalių parodų bei aukcionų katalogai, meno žurnalai, tęstiniai leidiniai. Gana gausus pasaulio muziejų albumų ir vadovų po kultūrines paminklines vietas rinkinys. Sukomplektuota senųjų Lietuvos meno, taip pat itin retų užsienio leidinių (išleistų XVI–XVIII a.) kolekcija. Bibliotekoje saugomas ir žymių Lietuvos bei išeivijos dailininkų palikimas – asmeninės bibliotekos: Petro Rimšos, Jono Šileikos, Petro Kalpoko, Petro Stausko, Aleksandro Mykolo Račkaus ir kt. Unikalią vertę turi knygos su įžymių XIX–XX a. žmonių autografais, dedikacijomis, knygos nuosavybės ženklais, ypatingu įrišimu.
Bibliotekoje galima atrasti ir itin retų leidinių: Jono Bretkūno „Postilę“ (1591), pačią seniausią bibliotekos knygą – inkunabulą, išleistą 1484 m., vienuolių rankraštines knygas, vienintelę Lietuvoje esančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių knygą (1770 m.), atkeliavusią iš grafų Oginskių dvaro su Plungės bibliotekos priklausomybės antspaudais, bei ilgiausią knygą, siekiančią net 36 metrus, kuri buvo padovanota muziejui po Taivano meno parodos.
Parodos bibliotekoje
Bibliotekos parodų erdvėje veikia Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės paroda „Duoklė mūzoms“.
Pagrindinis parodos leitmotyvas yra per devynis mėnesius įrištos knygos graikų mūzoms, gimusioms iš devynių Mnemosinės ir Dzeuso meilės naktų.
„Mūsų dienomis pamažu nykstantį knygrišystės meną puoselėjanti kaunietė, kurios kūrybą geriausiai apibūdina trys dalykai: profesionalumas, eksperimentas ir neoromantinė estetika. Pagrindinė L. Kuisienės veiklos sritis – konceptualioji eksperimentinė knyga, knyga-objektas, knyga-idėja, kurioje svarbiausia – minties raiška, jos fiksacija ir žiūrovus įtraukiančiame procese gimstančios interpretacijos“, – pristatė bibliotekos atstovai.
