Gražiai vainikuojamos pastangos, kai pavyksta pakelti dvasią, paskatinti gražesniam žvilgsniui, šviesesniems jausmams. Tačiau yra ir kitoks to „kitaip“ supratimas... Reklamos kūrėjai, pasišovę kitaip pasauliui parodyti Lietuvos sostinę, į tautiečių dvasią pridrėbė gerokai purvo. Naujosios „Go Vilnius“ reklamos sumanytojai panūdo mesti iššūkį stereotipams ir pasijuokti iš Lietuvos praeities. Tik kažkodėl tai praeities identifikacijai pasirinkta paribio tikrovė, tarsi iš gūdžiausio Rusijos užkampio: ant tvoros besišlapinantis vyras, vežime su šiaudais vaikus vežanti moteris, morozai, spardantys gulintį... Toliau seka labai jau stereotipiška „saldžioji“ dalis – atvirukiniai Vilniaus vaizdai. Suprask: va taip mus įsivaizduojate, o štai tokie esame.

Mes kaip beužsitraukiantį žaizdos šašą vis prakrapštome savo kompleksus ir nepilnavertiškumą. Kodėl Lietuva negali reklamuotis kaip tūkstančio duonų šalis“, – feisbuke svarsto Rytis Zemkauskas, gerai žinomas kultūros lauko žmogus. Ogi todėl, kad žmogiškieji bendravardikliai mums per daug nuobodūs! Mes vis bandome mautis kelnes per galvą. Kaip byloja liaudies išmintis: „Kad ir nežmoniškai, by tik kitoniškai.“ Ir nors internetas plyšta nuo reikalavimų sustabdyti tos reklamos sklaidą, jos autoriai krūtine prieš kritikos pabūklus stoja. Nieko nuostabaus, kai ir pinigų ausys kyšo: du mėnesius truksiančios kampanijos biudžetas – pusė milijono eurų!

Kažkam panižo delnus pasipinigauti iš kitos auksinės gyslos – siūloma pakeisti kelio ženklus. Esą senieji kelia asociacijas su Rusija, o atnaujinę juos greičiau pritaptume Europos šalių draugijoje. Nesvarbu, kad portugalai ir kiti europiečiai tokius pačius turi, mes gi purtomės sovietinio šleifo. O pritraukti turistus jis praverčia?

Šį pavadinimą koncertų centrui, turinčiam iškilti vaizdingoje miesto centrinės dalies vietoje Nemuno pakrantėje, rinko miestiečiai, galėję internetu balsuoti už jiems patikusius variantus.

Pavadinimu buvo siekiama įamžinti vieną iš istorinių lietuvų muzikos kūrėjų, o rinktis miestiečiai taip pat galėjo iš B. Dvarionio, J. Gruodžio, A. Kačanausko, V. Kuprevičiaus, J. Naujalio, J. Tallat-Kelpšos, K. ir M. Petrauskų, J. Heifetzo ir V. Kernagio vardų. M.K. Čiurlionio vardas konkurse pelnė 26,6 procentų simpatijų, jo artimiausias konkurentas – B. Dvarionas – 14.3 proc.

Kaunas yra paskelbęs tarptautinį šio koncertų centro architektūrinį konkursą, kurį organizuoja Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“.

Koncertų centrui jau parinkta vieta, patvirtintas detalus sklypo planas, parengta galimybių studija, užtikrintas pradinis 3,5 mln. eurų ES finansavimas centro aplinkai.

Visą projektą baigti ir centrą  pastatyti rengiamasi per maždaug penkerius metus - iki 2022 metų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.

Kol kas nėra aišku, kokia bus projekto vertė, tačiau savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas BNS yra sakęs, kad planuojama sutilpti į 15-30 mln. eurų.

Kad Kaune turėtų iškilti kongresų, konferencijų ir koncertų  rūmai, svarstė dar ankstesnė miesto vadovybė - 2012 metais vyko pastato vietos parinkimo konkursas, jame nuspręsta, kad pastatas turėtų iškilti ant vaizdingo Nemuno kranto H. ir O. Minkovskių gatvės atkarpoje šalia tilto.