„Neatsisakoma sistemos, šitas sprendimas priimtas Vyriausybės kolegialiai, ir norint, kad sistemos būtų atsisakyta, reikia Vyriausybės kolegialaus sprendimo kitokio“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Pasak jo, modelis tikrai bus taikomas, o ar bus pakeitimų, spręs Vyriausybė.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis nepritaria e. vaučeriams ir yra sakęs, kad jie nebus įvesti.

Vyriausybė pernai spalį patvirtino, kad maisto kuponus galės gauti šeimos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, tačiau kuponai bus skirti tik vaikams.

Planuota, jog per mėnesį žmogus galės įsigyti tris kuponus, kurie suteiks 20 proc. nuolaidą nuo jo vertės. Tikėtina, kad vieno kupono vertė siektų 10 eurų, o nuolaida – 2 eurai.

Kai kurie ekspertai yra abejoję tokios naujovės nauda. Anot jų, kuponų sistema sukurtų papildomą biurokratinę naštą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas BNS yra sakęs, kad kuponai yra atgyvenę ir problemos neišspręs, o Vyriausybė turėtų koncentruotis į žmonių pajamų didinimą. Jo teigimu, kuponų sistemai reikės papildomų investicijų, be to, ji didins administracinę naštą.

„Įvertinus tai, kad norint visiškai įgyvendinti e. kuponų sistemą kasmet iš valstybės biudžeto reikėtų iki 14 mln. eurų, taip pat atsižvelgiant į neigiamą visuomenės ir socialinių partnerių nuomonę, ŽŪM mano, kad šiuo metu tęsti šį projektą netikslinga“, – teigiama ŽŪM atsakyme Eltai.

Ministerija taip pat pažymėjo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „bendradarbiavimas“ tikslas išlieka toks pat – skatinti bendradarbiavimą, vietinių produktų pardavimą bei vartotojų pritraukimą pirkti vietinę produkciją.

„Ši priemonė jau duoda rezultatų – vertinimui pateikta 16 paraiškų, kuriose yra numatyta įsteigti daugiau kaip 20 prekybos vietų“, – komentare Eltai teigė ministerija.

Pagal šią priemonę remiamas ne mažiau kaip dviejų ūkio subjektų bendradarbiavimas organizuojant ir vykdant trumpąsias tiekimo grandines. Parama teikiama investicijoms, susijusioms su prekybos vietų steigimu.

Anot ŽŪM, skatinant vartotojus įsigyti vietinę produkciją taip pat yra numatyta finansuoti pardavimą skatinančios reklamos išlaidas.

ELTA primena, kad žemės ūkio ministras Andrius Palionis yra sakęs, jog jam nėra priimtinas vadinamųjų „vaučerių“ projektas ir kad lėšas būtų galima panaudoti efektyviau.

Pernai lapkritį Vyriausybė buvo pritarusi vadinamajam kainų mažinimo planui, kurio viena iš priemonių – įvesti elektroninius maisto kuponus, kuriais būtų leista naudotis šeimoms, turinčioms ikimokyklinio amžiaus vaikų, o teisę parduoti turėtų verslininkai, dalyvaujantys trumpojoje maisto tiekimo grandinėje.

„Man asmeniškai nepriimtina, nes aš manau, kad Kaimo plėtros programos pinigus galima panaudoti efektyviau, negu investuoti į parduotuves, kurios neaišku, kada atsidarys“, – žurnalistams antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė A. Palionis.

Kaip yra sakęs laikinasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, iš pradžių bus numatyta, kad perkant projekte dalyvaujančiose mažose parduotuvėse pirkėjai, pirkdami, pavyzdžiui, už 10 eurų, gaus suvenyrus.

Vėliau turėtų startuoti kitas etapas, kai mažose parduotuvėse bus skiriamos 10 proc. siekiančios nuolaidos: klientas į telefoną gaus kodą ir galės pasinaudoti nuolaida. Tam vienai paraiškai numatyta 120 tūkst. eurų ES paramos. Jeigu bus matoma, kad susidomėjimas šia priemone didelis, Žemės ūkio ministerija kreipsis dėl 14 mln. eurų skyrimo iš valstybės biudžeto maisto kuponų įvedimui.

Šiuo metu planuojama įgyvendinti bandomąjį projektą – jis turėtų parodyti, ar kuponai būtų paklausūs. Jeigu projektas pasiteisins, smulkiojo verslo skatinimo ir maisto kainų mažinimo sistema atsirastų kitąmet. 

Ministerija šiemet kreipėsi į EK prašydama leidimo naujovei, tačiau Komisija pasiūlė taikyti de minimis taisyklę – tai reiškia, kad valstybė gali vienam ūkio subjektui per trejus metus skirti iki 200 tūkst. paramos ir tam nereikia EK pritarimo.

„Pateikėme Vyriausybei raštą, kad neteiksime įstatymo projekto, kaip turėjome, eisime planuotu keliu, pirmiausia pabandysime pačius principus pilotinio projekto metu“, – BNS sakė ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė.

Lėšos maisto kuponų sistemai bus skiriamos iš valstybės biudžeto, o bandomajam projektui – iš Europos Sąjungos Kaimo plėtros programos. Pasak V. Žoštautienės, šiuo metu su Komisija derinamos kai kurios programos pakeitimo taisyklės.

Iš programos vienam ūkininkui bus skiriama iki 120 tūkst. eurų paramos.

Paraiškas bandomajam projektui planuota rinkti liepą, tačiau, pasak V. Žoštautienės, projektas užsitęsė, todėl jos bus renkamos ne anksčiau nei spalį.

Bandysime, kaip galėtų veikti, kad įsitikintume, ar bus paklausa, nes investuoti ir matyti, kad labai maža paklausa arba jos nėra, tai irgi nėra prasmės.

„Tikimės, kad pilotinis projektas – pagrindiniai principai – pasiteisins, tada eisim toliau“, – sakė ji.

V. Žostautienė aiškino, kad naudojant Kaimo plėtros programos priemones, tiesiogiai taikyti nuolaidų negalima, todėl bandomojo projekto metu tai bus labiau reklamos, paskatinimo priemonė.

„Dabar derinam, kad tai galėtų būti kaip reklamos priemonė, jie galėtų paskatinti taikydami tam tikrus principus, pavyzdžiui, „perki vieną prekę – gauni dvi“, tikslas yra pritraukti, kad atsidarytų tų mažų parduotuvėlių ir pasižiūrėti, kiek tų jaunų šeimų, turinčių vaikus, ateitų“, – sakė V. Žostautienė.

„Bandysime, kaip galėtų veikti, kad įsitikintume, ar bus paklausa, nes investuoti ir matyti, kad labai maža paklausa arba jos nėra, tai irgi nėra prasmės“, – pridūrė ji.

Programoje galės dalyvauti įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų ir per metus pasiekiančios iki 2 mln. eurų apyvartą.

V. Žostautienės teigimu, maisto kuponų sistema galėtų būti įvesta kitų metų antroje pusėje.

Vyriausybė pernai spalį patvirtino, kad maisto kuponus galės gauti šeimos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, tačiau kuponai bus skirti tik vaikams.

Planuota, jog per mėnesį žmogus galės įsigyti tris kuponus, kurie suteiks 20 proc. nuolaidą nuo jo vertės. Tikėtina, kad vieno kupono vertė sieks 10 eurų, o nuolaida – 2 eurai.

Kai kurie ekspertai yra abejoję tokios naujovės nauda. Anot jų, kuponų sistema sukurtų papildomą biurokratinę naštą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas BNS yra sakęs, kad kuponai yra atgyvenę ir problemos neišspręs, o Vyriausybė turėtų koncentruotis į žmonių pajamų didinimą. Jo teigimu, kuponų sistemai reikės papildomų investicijų, be to, ji didins administracinę naštą.

„Europos Komisija mums atsiuntė raštą dėl notifikavimo, ar gali būti tokia priemonė, ar ji nepažeidžia konkurencijos, ir ministerijos kolegų žiniomis, šitas raštas yra palankus. Yra smulkmenų, kurias mes aiškinsimės, taisysime, bet iš principo nepasakyta, kad tokia priemonė pažeistų konkurenciją“, – trečiadienį susitikime su žurnalistais sakė ministras.

Anot jo, ištaisius kai kurias technines pastabas, projektą EK turėtų galutinai patvirtinti.

Ministro teigimu, kol kas bus įgyvendinamas tarpinis šio projekto etapas – ministerija sulaukė 16-kos ūkininkų paraiškų dalyvauti vadinamoje trumpųjų grandinių priemonėje – gavę paramą, jie įsteigs mažas parduotuvėles ir pirkėjus galės vilioti dovanojamais  produktais.

Šių ūkininkų prašoma paramos suma siekia daugiau kaip 1,5 mln. eurų, vienam projektui gali būti skirta iki 120 tūkst. eurų.

„Jie galės 10 proc. nuo savo projekto biudžeto, nuo 120 tūkst. eurų skirti tiems produktams įsigyti, kuriuos jie galės išdalinti savo pirkėjams. (…) Tai reiškia, kad įsigyji maisto prekių, tarkime, už 10 eurų ir tau dovanojamas rūšinio sūrio gabalėlis ar naujas pieno produktas“, - sakė G. Surplys.

„O liepos mėnesį bus antras (paraiškų teikimo – BNS) etapas, kurio metu (...) žmogus gaus į savo telefoną tą kodą, jis ateis į parduotuvę, dalyvaujančią akcijoje, ir nusipirkęs už 10 eurų gaus 10 ar 20 proc. nuolaidą“, – aiškino ministras.

Anot jo, jei bus matoma, kad susidomėjimas nuolaidomis yra didelis, tuomet bus prašoma padidinti biudžetą iki 14 mln. eurų.

Vyriausybė pernai spalį patvirtino, kad maisto kuponus galės gauti šeimos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, tačiau kuponai bus skirti tik vaikams. Juos planuojama įvesti šių metų vasarą, taip skatinant smulkųjį verslą ir, kaip teigiama, siekiant sumažinti maisto kainas.

Tuo metu ekspertai abejoja tokios naujovės nauda. Anot jų, kuponų sistema sukurtų papildomą biurokratinę naštą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas BNS yra sakęs, kad kuponai yra atgyvenę ir problemos neišspręs, o Vyriausybė turėtų koncentruotis į žmonių pajamų didinimą. Jo teigimu, kuponų sistemai reikės papildomų investicijų, be to, ji didins administracinę naštą.

Tai trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

„Mes darome pilotinį projektą ir nuo kovo 4 dienos yra paleistas trumpųjų grandinių kvietimas ES paramos priemonės. Iki šiol tą priemonę turėjome, bet ji buvo sukonstruota taip, kad buvo nepopuliari, ir iš 3 mln. sunaudojome tik 500 tūkst. eurų. Mes supaprastinome, kad tai būtų patrauklu, kad ūkininkas galėtų iki 100 proc. padengti išlaidas parama, pavyzdžiui, mokėti pardavėjai atlyginimą. Kadangi vieną paraišką gali teikti keli partneriai, tikimės, kad parduotuvių, turgelių arba internetinės prekybos vietų gali susikurti apie 100“, - sakė G. Surplys.

Kaip akcentavo ministras, toje priemonėje taip pat įrašytas punktas ūkininkams ar parduotuvių savininkams 10 proc. savo išlaidų skirti vadinamiesiems suvenyrams, kuriuos galės gauti pirkėjas.

„Tai reiškia, kad jeigu pas mane ateina pirkėjas ir įsigyja prekių už 10 eurų, aš jam papildomą sūrio, dešros gabalėlį, kažkokį tautinio paveldo produktą galiu tiesiog padovanoti. Ir tada teikdamas ataskaitą Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), atnešu faktą, kad tą padariau ir atgaunu to suvenyro pinigus į savo sąskaitą“, - G. Surplys.

Pasak jo, planuojama, kad jau nuo liepos ūkininkai galės taikyti 10 proc. nuolaidą ir vėliau atgauti pinigus iš ES paramos priemonės, kurios dydis - 2,9 mln. eurų. Vienai paraiškai bus skiriama 120 tūkst. eurų.

„Ūkininkas pasiima 120 tūkst. eurų paramą, įsigyja kasos aparatą, autofurgoną, samdo pardavėją ir 10 proc. lėšų turi skirti pritraukti klientus. Šiuo metu tai dešros, sūriai, suvenyrai, o antrame etape, nuo liepos, bus 10 proc. nuolaida. Tai tie patys Kaimo plėtros programos pinigai“, - sakė G. Surplys.

Kaip nurodė ministras, išbandžius šiuos du etapus, įsijungs e. kuponų sistema. ŽŪM, gavusi duomenis, kiek Lietuvoje šeimų augina ikimokyklinio amžiaus vaikus, tokiems asmenims į telefoną atsiųs nuolaidos kodą, su kuriuo jis galės eiti į mažą parduotuvę ir prilietęs telefoną prie nuskaitymo aparato gauti nuolaidą.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas sakė, kad priemonė skamba inovatyviai, tačiau viskas priklausys nuo jos įgyvendinimo. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra 4 tūkst. maisto parduotuvių, todėl dar 100 parduotuvių įsteigimas rinkoje reikšmingo pokyčio nepadarys.

„Lietuvoje yra registruota apie 4 tūkst. maisto parduotuvių. Jei ši priemonė skatins apie 100 parduotuvių įsisteigimo, tai, grubiai skaičiuojant, čia yra 2,5 proc. visų parduotuvių. Aš tikrai nematau galimybės, kaip tai efektyviai galėtų paveikti rinką“, - sakė L. Vilimas.

G. Surplys atsakė, kad 100 parduotuvių steigti planuojama tik pirmuoju etapu, o vėliau kvietimų skaičius bus didinamas.

„Liepą bus antras kvietimas, kurio metu tikimės padidinti kvietimų skaičių. Kai tai taps nuolatine priemone, parduotuvių skaičius augs“, - sakė G. Surplys.

L. Vilimas taip pat pastebėjo, kad priemonė yra reikli technologijoms, tačiau kaimuose daugelis kasos aparatų yra senesnio modelio.

„Kadangi priemonė yra inovatyvi ir reikli technologijoms, turėkite omeny, kad kaimuose didžioji dalis kasos aparatų yra senesnio modelio, nes naujas kainuoja iki 10 tūkst. eurų ir tikrai niekas tokių investicijų nedaro“, - sakė L. Vilimas.

Tuo metu žemės ūkio ministras teigė, kad ūkininkas, norintis dalyvauti trumpojoje maisto tiekimo grandinėje, kasos aparato atnaujinimo išlaidas gali įtraukti teikdamas paraišką dėl paramos ir tam neprireiks asmeninių jo investicijų.

Kaip ELTA anksčiau skelbė, pernai lapkritį Vyriausybė pritarė vadinamajam kainų mažinimo planui, kurio viena iš priemonių - įvesti elektroninius maisto kuponus, kuriais būtų leista naudotis šeimoms, turinčioms ikimokyklinio amžiaus vaikų, o teisę parduoti turėtų verslininkai, dalyvaujantys trumpojoje maisto tiekimo grandinėje.

Vaučerių bandomoji sistema, kaip planuota anksčiau, pradės veikti nuo liepos 1 dienos, tačiau įstatymą dar reikia suderinti su Europos Komisija (EK), o tai užtrunka nuo 4 iki 6 mėnesių. Anksčiau žadėta, kad vasario pabaigoje ŽŪM išsiųs dokumentus EK, tačiau praėjusią savaitę ministerija Eltai nurodė, kad to dar nepadarė, nes klausimas pirmiausia bus svarstomas Vyriausybėje, tada teikiamas Europos Komisijai.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas yra sakęs, kad leidimas pirmiausia maisto kuponais naudotis šeimoms, turinčioms ikimokyklinio amžiaus vaikų, gal ir teisingas, tačiau sprendimas už juos leisti pirkti tik iš smulkiųjų verslininkų nėra geras. Jo teigimu, asociacija pasisako už lygias konkurencines sąlygas visam verslui ir visiems vartotojams. Planuojamą sistemą kritikuoja ir kai kurios ministerijos.

Kaip informavo ŽŪM, atsižvelgiant į tai, kad pagal valstybės pagalbą reglamentuojančius ES teisės aktus parama gali būti teikiama tik iš anksto apie ją pranešus EK ir gavus iš jos pritarimą, vaučerių programa bus pradėta įgyvendinti tik gavus EK pritarimą.

„EK nepritarus projektui, planuojama, kad toliau šis klausimas bus sprendžiamas Vyriausybėje, tačiau ŽŪM, atsižvelgdama į trumpos (maisto. – ELTA) grandinės principą, jau šiandien skatina žemės ūkio maisto gamintojus kooperuotis, atidaryti parduotuves ir teiks paramą smulkioms prekybos maisto produktais vietoms steigtis ar plėstis“, – teigiama Eltai atsiųstame ministerijos komentare.

Nuo kovo 4 d. ūkininkai bus kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) 2014-2020 m. priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Iš viso tam skirta 2,9 mln. eurų lėšų. Vienam projektui bus galima gauti iki 120 tūkst. eurų.

Taip pat į trumpąsias tiekimo grandines šį pavasarį bus kviečiami įsitraukti ir smulkieji ūkininkai bei gamintojai, nuo kovo pradžios galėsiantys vienu metu pretenduoti į dvi paramos priemones vienu metu. Iki šiol tokios galimybės ūkininkai neturėdavo.

Siekiantys investuoti į žemės ūkio valdas projektui galės gauti iki 50 tūkst. eurų. Iš viso investicijoms įgyvendinti skirta 25 mln. eurų paramos lėšų.

Didžiausia išmokos suma, kurią galės gauti smulkieji ūkininkai verslo planui įgyvendinti, – 15 tūkst. eurų. Šiam paraiškų priėmimui skirta 10 mln. eurų ES ir valstybės paramos.

Nepaisant to, kad, kaip informavo ŽŪM, projekto derinimas su EK užtrunka nuo 4 iki 6 mėnesių, vaučerių bandomoji sistema, planuojama, pradės veikti jau nuo liepos 1 d.

Kaip ELTA jau rašė, nuo liepos turinti įsigalioti vaučerių sistema suteiks galimybę ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms pigiau įsigyti maisto produktų.

Vadinamųjų vaučerių pagalba minėti pirkėjai gautų 20 proc. nuolaidą nuo vaučerio vertės ūkininkų produkcijai smulkiose prekybos vietose.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas yra sakęs, kad leidimas pirmiausia maisto kuponais naudotis šeimoms, turinčioms ikimokyklinio amžiaus vaikų, gal ir teisingas, tačiau sprendimas už juos leisti pirkti tik iš smulkiųjų verslininkų nėra geras. Jo teigimu, asociacija pasisako už lygias konkurencines sąlygas visam verslui ir visiems vartotojams. Planuojamą sistemą kritikuoja ir kai kurios ministerijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šios priemonės, skatinančios ambulatorinį tuberkuliozės gydymą, jau taikomos visose šalies savivaldybėse, išskyrus Birštoną ir Neringą, nes čia kelerius metus nenustatyta susirgimų šia liga.

Šiam tikslui skirta 984 tūkst. eurų. Pirmosios ligoninės maisto talonus ėmėsi dalinti dar 2017-aisiais.

Sergantieji tuberkulioze priimami vadinamuosiuose DOTS kabinetuose – čia ligoniai, stebimi sveikatos priežiūros specialisto, privalo išgerti jiems skirtus nemokamus vaistus nuo tuberkuliozės.

Vilniaus Centro poliklinikoje toks kabinetas įsteigtas prieš dvejus metus, nuo 2017-ųjų gegužės pacientams kompensuojama kelionė papildant mėnesinį viešojo transporto bilietą, nuo 2017-ųjų lapkričio dalijamos maisto kortelės.

Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros vyriausioji slaugos administratorė Aistė Raulušaitienė BNS sakė, kad praktika pasiteisino: 2018-aisiais Vilniaus mieste tokį gydymą gavo 132 pacientai, iš jų kursą baigė 88, du nutraukė gydymą, likę tęsia toliau.

Priešingai paplitusiai nuomonei, tik apie trečdalį jų sudaro asocialūs asmenys, likusieji – studentai, darbingo amžiaus vilniečiai.

„Pagrindinis dalykas yra tai, kad tęsiamas tuberkulioze sergančių pacientų ambulatorinis gydymas, t. y. žmogus atvyksta į įstaigą kartą per dieną, ir gali nesigulti į įstaigą. Visi, kurie išpildo sąlygas, t. y. nepraleidžia vizitų ir atvyksta, gauna mėnesinio bilieto papildymus. Jei jie nepraleidžia apsilankymų, penktadieniais papildomos jų maisto kortelės ir jie gali įsigyti maisto“, – teigė ji.

Drausmingai besilankantieji įstaigoje kiekvieną penktadienį sulaukia maisto kortelės papildymo 22,5 euro suma – už šiuos pinigus jie gali įsigyti maisto produktų prekybos centruose. Besigydantiems nuo tuberkuliozės leidžiama pirkti tik maistą. Alkoholio, tabako gaminių, loterijos bilietų ar net buitinių prekių su tokia kortele nepavyks.

A. Raulušaitienė pažymi, kad lengvesnės, vaistams jautrios tuberkuliozės formos gydymas, įskaitant laiką, praleistą ligoninėje, trunka 4–6 mėnesius. Tuo metu atsparios formos gydymo kursas gali trukti ir metus, todėl medikai suinteresuoti, kad sergantieji nenutrauktų ambulatorinio gydymo kurso – tai padarius, gali išsivystyti vaistams atspari ligos forma.

Anot jos, dažniausiai tuberkulioze serga 18–45 metų pacientai. Priešingai paplitusiai nuomonei, tik apie trečdalį jų sudaro asocialūs asmenys, likusieji – studentai, darbingo amžiaus vilniečiai.

Kompensacijų sistemą taiko ar rengiasi taikyti ir kitos įstaigos. Pavyzdžiui, Mažeikių ligoninė per 1350 maisto kortelių po 9 eurus pasiryžusi įsigyti artimiausiu metu.

Pasak įstaigos direktoriaus Albino Lidžio, vadinamieji maisto talonai grąžinami po 15 metų pertraukos. Iš viso tam ketinama skirti 20 tūkst. eurų europinių ir savivaldybės lėšų.

„Tai turės būti parduotuvės, jie galės nusipirkti, pavyzdžiui, kruopų, pieno“, – BNS teigė A. Lidžius.

SAM Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Vilimas BNS nurodė, kad iki 2023-iųjų minėtą socialinę paramą, skatinančią vartoti vaistus, planuojama suteikti maždaug 2,4 tūkst. pacientų.

„Šiuo atveju ministerijos specialistų išvadoje nekeliama abejonių dėl įstatymo projekto tikslų. Buvo pateiktos pastabos ir pasiūlymai, kaip patobulinti šio teisės akto galutinį variantą, kad nebūtų įstatymo spragų, teisinių dviprasmybių, prieštaravimų kitiems teisės aktams“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė E. Jankevičius.

Portalas 15min.lt penktadienį rašė, kad maisto kuponų idėja susilaukia vis daugiau kritikos iš ministerijų, Anot portalo, Teisingumo ministerijos ekspertai abejoja, ar kuponų sistema parems smulkiuosius  ūkininkus. Be to, jie esą teigia, kad „nėra įvertinti e.kuponų programos sukūrimo ir administravimo kaštai“.

Jei maisto kuponų bandomasis projektas šių metų vasarą pasiteisins, ateityje jie bus dalijami visiems gyventojams – per mėnesį žmogus galės įsigyti tris kuponus, jie suteiks 20 proc. nuolaidą nuo vieno kupono vertės. Tikėtina, kad vieno kupono vertė sieks 10 eurų, o nuolaida – 2 eurai.

Vyriausybė tikisi, kad į ūkininkus ir šeimos verslus orientuota vadinamųjų vaučerių sistema padėtų skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, padidintų konkurenciją, skatintų smulkiųjų prekybininkų ar ūkininkų parduotuvių verslą.

„Tai tiesiog bus madinga. Madinga eiti apsipirkti į mažą parduotuvėlę, gauti kažkokį reklaminį lipduką, kurį galėsi užsiklijuoti ant portfelio, ar atšvaitą, ir tuo pačiu dar pasinaudoti nuolaida ir jausti, kad tu remi Lietuvos kaimą“,– ketvirtadienį susitikime su žurnalistais sakė Giedrius Surplys.

Vyriausybei svarstant įvesti vadinamųjų e.vaučerių sistemą, ji sulaukė nemažai kritikos – esą tai kainų nemažins, kaip teigia Vyriausybė, o kaip tik padidins, be to, kuponai gali nesulaukti gyventojų susidomėjimo. G. Surplys sako, kad sistema nėra orientuota į kainų mažinimą – ji skatins naujų įpročių formavimą bei rems žemdirbius.

„Orientuojamės į prekybos vietų konkurencijos didinimą, į vietos produkcijos vartojimo didinimą, sveiką gyvenseną, ir orientuojamės į žemdirbių rėmimą. Tokie yra tikslai“,– teigė G. Surplys.

Jis užsiminė, kad kainų klausimas čia yra antrinis, tačiau sakė tikintis, jog kuponų sistema padės jas sumažinti.

G. Surplys aiškino, kad iki kitų metų liepos 1 dienos bus sukurtas pradinis mažų prekybos vietų tinklas.

Žemės ūkio ministras teigė įsivaizduojantis, jog kiekviena maža parduotuvė, įdarbinanti, pavyzdžiui, iki dešimt žmonių ir pasiekianti iki 300 tūkst. eurų metinę apyvartą, galės pateikti paraišką dalyvauti tinkle, o ministerija prašys parodyti, kokią dalį jos apyvartoje sudaro vietinė produkcija.

„Turėsime užtikrinti, kad nebūtų taip, kad parduotuvė sako, mes pardavinėjame lietuviškas braškes, o pasirodo, jos yra įvežtos iš kažkur kitur“, – aiškino G. Surplys.

Anot jo, nuo kitų metų vasario, panaudojant Europos Sąjungos (ES) paramą, bus skatinama steigti mažas parduotuvėles, dalyvaujančias kuponų sistemoje. Be to, ūkininkams, auginantiems, pavyzdžiui, skirtingas daržoves, bus siūloma kooperuotis, kad jie atidarytų vieną parduotuvę ir joje būtų visas daržovių krepšelis.

Kuponus galės gauti šeimos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus. Kiek sistema kainuos valstybei, anot ministro, neaišku.

„Kiek tai galutinai kainuos valstybei, negaliu pasakyti, nes neaišku, kiek šeimų tuo naudosis. Aš tikiu, kad visos“, – sakė ministras.

„Jei žmonės nenorės, valstybė dėl to jokių išlaidų ir nepatirs“,– pridūrė jis.

Kaip valstybė dėl maisto kuponų suteiktų nuolaidų atsiskaitys su parduotuvių savininkais, kol kas taip pat neaišku, vyksta diskusijos. 

G. Surplys užsiminė, kad Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centras sistemą galėtų įgyvendinti labai greitai, tai kainuotų iki 20 tūkst. eurų.

Tuo metu ekspertai abejoja tokios naujovės nauda. Anot jų, nauja sistema sukurtų papildomą biurokratinę naštą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas BNS yra sakes, kad kuponai yra atgyvenę ir problemos neišspręs, o Vyriausybė turėtų koncentruotis į žmonių pajamų didinimą. Jo teigimu, kuponų sistemai reikės papildomų investicijų, be to, ji didins administracinę naštą.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sakė pritariantis Vyriausybės siūlomai maisto kuponų idėjai, bet abejojantis, ar teisinga apriboti pirkėjų teisę pirkti ten, kur jie nori.