-
Prekybininkų atstovas: maisto kokybė skiriasi, nes to nori patys pirkėjai 59
– Ponia Mačyte, jūsų tarnyba atliko tyrimą, kuriuo ištyrė 33 skirtingų pavadinimų produktus. Tai yra tyrė tuos pačius produktus parduodamus Lietuvoje ir Vokietijoje: tie patys pavadinimai, tos pačios etiketės, bet nustatė, kad 70 proc. Lietuvoje parduodamų produktų yra prastesnės sudėties nei Vakaruose, ar ne?
L. Mačytė: Norėčiau patikslinti jus, kad skyrėsi sudėtis. Vartotojų lūkesčiai yra, kad tas pats produktas bet kurioje šalyje būtų toks pats. Jei yra tokia pati pakuotė, tas pats produktas, tai tikimasi, kad ir sudėtis bei skonis bus tas pats. Eilinis vartotojas nesugalvos tikrinti sudėties. Pagrindinė bėda ir yra tai, kad pirkdamas tą patį produktą skirtingose šalyse gausi ne identišką prekę. Deja, produkto skirtumus parodė net ženklinimo etikėtės ant įpakavimų.
– Jūsų išvadose teigiama, kad iš 33 tirtų produktų skyrėsi 23 sudėtis, t.y. 70 proc. Vokietijoje tuos pačius produktus galima įsigyti labiau natūralesnės sudėties, su mažiau maisto priedų bei saldiklių nei Lietuvoje. Tai ir reiškia, kad Vokietijoje kokybė geresnė.
L. Mačytė: Tai reiškia, kad natūralesnė.
– O tai yra vienas iš kokybės rodiklių.
L. Mačytė: Taip, galima taip sakyti. Bet vėlgi reikėtų žiūrėti, kokia yra žmogaus sveikatos būklė. Jeigu jis netoleruoja cukraus, jis kaip tik rinksis kitus saldiklius.
– Pone Vilimai, paaiškinkite šį fenomeną.
L. Vilimas: Šiuo atveju kalbėsiu šiek tiek už gamintojus: ir didžiuosius, ir globalius. Mes žinome, kad net ir Lietuvos gamintojų produkcija gali skirtis ne tik metai iš metų, bet ir mėnesiais ar sezonais. Kadangi yra partijos įvairių žaliavų ir jos skiriasi.
– Pone Vilimai, kalbame apie sudėtį – kas dedama į produktą.
L. Vilimas: Aš irgi apie tai kalbu. Didieji gamintojai turi savo gamybos centrus. Pavyzdžiui, Europoje po 2–3 gamyklas skirtingose vietose. Į juos žaliavinės medžiagos gali suvažiuoti iš skirtingų vietų ir skirtingais kiekiais ir dėl to gali atsirasti skirtumai tiriamuoju požiūriu. Bet jeigu tai yra daroma sąmoningai siekiant sumažinti kaštus ir būtent mūsų vartotojų sąskaita, tuomet tai tikrai nėra priimtina.
– Apžvelkime kelis konkrečius pavyzdžius. Sausainiai „Milka choco cookies“ su šokoladu gabaliukais – Vokietijoje šokolado 35 proc., Lietuvoje 32 proc.; sojų gėrimas „Alpro soya original“ su kalciu – Vokietijoje 1 maisto priedas, Lietuvoje – 2; spraginti auksinių kukurūzų dribsniai Kellogg‘s Corn flakes – Vokietijoje nėra pridėtų vitaminų, Lietuvoje yra ir t.t. Skirtumai akivaizdūs ir jie daro įtaką tiek savikainai, tiek pelningumui. Kuo jūs tai aiškinate, ponia Pilipiene?
L. Vilimas: Mūsų asociacija atstovauja tiek vietos gamintojus, tiek tarptautinius, tačiau ne visus gamintojus iš šio sąrašo, kurių produktai yra pateikti. Už visus gamintojus aš tikrai negaliu kalbėti. Visoms kompanijoms, kurios dirba pasauliniu mastu ir ne vienerius metus, pagrindinis prioritetas yra kokybė, klientų pasitikėjimas ir sauga. Šiuo atveju apie saugą nekalbame, nes ir tyrime pripažinta, kad su produktų sauga viskas yra gerai, kalbama apie kokybę. Bent jau mūsų asociacijos nariai garantuoja, kad visų produktų kokybė yra vienoda, gali skirtis tik sudėtis.
Bent jau mūsų asociacijos nariai garantuoja, kad visų produktų kokybė yra vienoda, gali skirtis tik sudėtis.
– Kaip gali būti vienoda kokybė, jei sudėtis skirtinga? Pavyzdžiui, „Activia“ jogurtas – Vokietijoje 9 proc. braškių, Lietuvoje – 8 proc. ir daug daugiau priedų. Akivaizdu, kokybė – ne tokia pati.
I. Pilipienė: Gali skirtis sudėtis, ji nurodoma ant etiketės. Bet tai visiškai nereiškia, kad yra prastesnė kokybė. Taip pat svarbu, kad detalūs sulyginimo duomenys pateikiami tik 13 produktų, kitų dešimt, kurie skyrėsi, tikslių duomenų nėra. Bet vien iš to, kokius duomenis turime, matome, kad kai kurie tyrimai tiesiog visiškai nereikšmingi. Pavyzdžiui, 2,7 proc. daržovių ir 2,6 proc. – tai gali būti elementari paklaida. Kitas pavyzdys – dribsniuose Vokietijoje nėra vitaminų, o pas mus yra. Reikia įvertinti ir nacionalinius reikalavimus. Vokietijoje į jokius maisto produktus negalima dėti vitaminų – tai nacionalinė teisė. Vokietijoje yra tokia vietos praktika, kad sudedamosios dalys, kurių yra mažiau negu 0,5 proc., gali būti nenurodomos ant etiketės.
– Ponia Mačyte, ar jūs tyrėte sudėtį, ar lyginote tik etiketes?
L. Mačytė: Reikia aiškiai pasakyti, kad sudėtį gamintojas nurodo etiketėje ir privalo tai padaryti. Argumentas, kad kažkas ne taip suapvalino – tai, vadinasi, ne taip suapvalino gamintojas.
– Tai jūs atlikote etikečių tyrimą?
L. Mačytė: Etikečių ir dar 28 laboratorinius tyrimus, tarp kurių – 8 juslinius tyrimus. Kur parašyta, kad skyrėsi skonis, spalva – tai ne mūsų, vartotojų, nuomonė, o juslinių tyrimų laboratorijos išvada. Kalbant apie laboratorinius tyrimus, tai iš tų 28 mes norėjome pažvelgti giliau, kas dar yra produkte, ko etiketėje pamatyti vartotojas negali. Pavyzdžiui, ar įdėta geros kokybės žuvis, ar nebuvo apgaudinėjamas pirkėjas ir galbūt įdėta krakmolo ar sojos pakaitalų. Tokių pažeidimų neradome.
– Pone Vilimai, gali būti taip, kad paprasčiausiai specialiai yra pardavinėjamas mažiau kokybiškas produktas mažiau išprususiai rinkai?
L. Vilimas: Mes tikrai žinome, kad bet koks verslas bet kokioje rinkoje siekia patenkinti vartotoją. Tikrai visi didieji gamintojai atlieka vartotojų tyrimus, įskaitant ir skonio tyrimus – kam kas labiau patinka. Bet kas, kas buvęs Izraelyje pasakys, kad ten viskas daug saldžiau. Gamintojai tikrai tai daro, nes ten vartotojams to reikia. Todėl neatmestina yra ir tai, kad gamintojai sudėtis pakoregavo atsižvelgiant ir į vartotojų poreikius. Atvirkščiai, nėra nieko blogo, kad sudėtys skiriasi.
– Ponia Pilipiene, pamenate, buvo daug atgarsių dėl kokybės, kai Lietuvos rinkoje pasirodė Rusijai skirti jogurtai. Kai Rusija neįsileido į šalį Lietuvos produkcijos, daugiausiai pieno produktų, tuomet vartotojai sakė, kad tuose jogurtuose daugiau vaisių, daugiau skonio ir t.t. Ar tai nėra tik dėl to, kad Lietuva – maža rinka, kurią kai kuriom rinkodarinėm priemonėm yra daug lengviau užkariauti nei vien maisto produkto kokybe. Tuo tarpu didelėse rinkose, kur konkurencija yra tikrai didesnė, daug daugiau lemia būtent maisto kokybė, o ne marketingas. Ar ne?
(A.Ufarto/BFL nuotr. - Irma Pilipienė)
I. Pilipienė: Klausimas sudėtingas iš tiesų. Jeigu imsime trečiąsias šalis, ten reikalavimai taip pat gali labai ryškiai skirtis, lyginant su Europos šalimis. Galbūt tai yra priežastis, kodėl į Rusiją jogurtai buvo tiekiami kitokios kokybės. Bet lygiai taip pat yra su mūsų šalyje parduodamais produktais. Pavyzdžiui, sausainiai su šokolado gabaliukais, kuriuose pas mus mažiau šokolado. Mums atrodo, kad tai yra iš esmės skirtingi produktai, kadangi tokių sausainių kaip pas mus Vokietijoje negamina. Pas mus šokolado sausainiukai yra gaminami mažesni atsižvelgiant į Sveikatos ministerijos raginimą mažinti porcijas.
– Ponia Mačyte, ar jūs tirsite lietuviškų gamintojų tų pačių produktų, kurie realizuojami čia ir užsienyje, sudėtį? Būtų įdomu sužinoti, kokius produktus mes pardavinėjame Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.
L. Mačytė: Jeigu bus toks poreikis ir matysime, kad yra identiškų prekės ženklų, kuriuos galime tirti, toks tyrimas taip pat galimas.
-
Žinomi maisto gamintojai teisinasi: produktus pritaiko skirtingoms rinkoms 10
Savo ruožtu Lietuvos vartotojų instituto vadovė mano, kad Lietuva galėtų bylinėtis su pasauliniais gamintojais dėl nesąžingos komercinės veiklos, o Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje (ES) tikina, jog skirtingais receptais gaminamų produktų problema Europoje tik pradedama spręsti.
Gamintojai prisitaiko prie vartotojų skonio
Šaltos arbatos "Nestea" gamintojos bendrovės "Coca-Cola" antrinės įmonės "Coca-Cola Baltics" atstovė spaudai Nelė Normakteigia, kad įmonė produktų receptus keičia, atsižvelgdama į vietos žmonių skonį.
"Mūsų "Nestea" šaltosios arbatos visose šalyse gaminamos pagal tą patį receptą, nežymiai gali skirtis tik pavieniai ingredientai, naudojami atsižvelgiant į konkrečios šalies vartotojų poreikius ir pomėgius. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse "Nestea" arbatose yra sumažintas pridėtinio cukraus kiekis, pasitelkiant natūralios kilmės saldiklius (steviją), tuo tarpu Vokietijoje naudojamas tik pridėtinis cukrus", - komentare BNS teigė N. Normak.
Maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų vienodų produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad šaltos persikų arbatos "Nestea" gamybai Vokietijoje naudojamas tik cukrus, o Lietuvoje joje rasta cukraus, fruktozės ir steviolio glikozido.
Prancūzijos maisto produktų gamintojos "Danone" jogurte "Activia" su braškėmis Lietuvoje rasta 8,2 proc. braškių, o Vokietijoje - 9 proc., skyrėsi jogurtų skonis ir spalva.
"Danone" atstovė spaudai Baltijos šalims Giedrė Račkauskaitė sako, jog skirtinga sudėtis nereiškia, jog produktas - nekokybiškas. Ji negalėjo pateikti platesnio komentaro, nes įmonė dar negavo tyrimo rezultatų.
"Kompanijos "Danone" produktai atitinka aukščiausius kokybės standartus, kurių laikymąsi užtikriname visame pasaulyje be išimties. Bet koks ribinis sudėties skirtumas nereiškia kokybės skirtumų", - BNS teigė ji.
"Mars" korporacijos, kurios saldžiarūgščiame padaže "Uncle Bens Sweet and Sour" Lietuvoje buvo 2,6 proc. daržovių, o Vokietijoje - 2,7 proc., korporacinių reikalų direktorė Baltijos, Balkanų ir Adrijos regionams Skaistė Sruogaitė BNS sakė, jog šiam padažui naudojamas vienas receptas ir visoms rinkoms tiekiamas toks pat produktas.
"Nesame susipažinę su atlikto tyrimo metodologija, tačiau užtikriname, kad "Uncle Bens Sweet and Sour" padažas yra gaminamas toje pačioje gamykloje visoms Europos rinkoms pagal vieną, tą patį receptą. Tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje parduodamame produkte yra 2,66 proc. daržovių. Tyrime nurodomas skirtumas galėjo atsirasti dėl skaičių apvalinimo", - BNS teigė S. Sruogaitė.
Lietuva galėtų bylinėtis su gamintojais
Lietuvos vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė mano, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų bylinėtis su tarptautinėmis kompanijomis dėl nesąžiningos komercinės veiklos.
Tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje egzistuoja teisės aktas dėl nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu.
"Tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje egzistuoja teisės aktas dėl nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu. Mes galime inicijuoti bylas atskiroms kompanijoms būtent dėl nesąžiningos komercinės veiklos. (...) Manyčiau, kad galėtų būti panaudotas jau egzistuojantis teisinis mechanizmas. Žinoma, tai pakankamai nelengva, bet, manau, įmanoma", - BNS teigė Z. Čeponytė.
Anot jos, ES galėtų reglamentuoti, jog gamintojai atskiriems produktų receptams sukurtų skirtingus prekės ženklus.
"Jeigu mes išleidžiame produktą su skirtingomis receptūromis, tai turėtų skirtis ir pats dizainas pakuotės. Aš dabar negalėčiau pasakyti, ar įmanoma priversti taip daryti. Logiškai galvojant, tai būtų du produktai ir jie turi turėti skirtingą įpakavimą ir etiketes", - sakė Z. Čeponytė.
Jos nuomone, patys pirkėjai galėtų padaryti didžiausią įtaką gamintojams, jei nustotų pirkti tokius produktus.
"Vartotojai turi labai didelius svertus. Jie arba perka produktus, arba ne. Tai iš esmės pagrindinis svertas, kuris motyvuoja pramonę", - BNS kalbėjo Z. Čeponytė.
ES pradeda ieškoti sprendimų
Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė BNS sakė, jog dabar laukiama EK pasiūlymo, kaip spręsti problemą.
"Europos Komisija imasi iniciatyvos ir sieks užtikrinti, kad tokios situacijos nebūtų. Tikimės, kad artimiausiu metu ji pateiks ir savo pasiūlymą. Tada žiūrėsime, kaip jis mūsų situacijoje gali pagelbėti", - kalbėjo ambasadorė.
Jos nuomone, kuo daugiau ES narių pasisakys apie jų vidaus rinkoje parduodamus prastesnės kokybės produktus, tuo greičiau ši problema bus sprendžiama.
Tyrimas: produktų sudėtis Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi
Vidurio ir Rytų Europos valstybės - Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija ir Bulgarija ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų prastesnės kokybės produktų. Šalys norėtų, kad toks gamintojų elgesys būtų uždraustas. EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praėjusią savaitę pareiškė, kad šalių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės produktų pardavimui.
Maisto ir veterinarijos tarnybos rugpjūtį atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų tų pačių produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas antradienį teigė, kad visoje ES parduodami produktai turi būti gaminami pagal vienodas receptūras.
Jis apgailestavo, kad tarnyba netyrė vienodų, tačiau skirtingos sudėties produktų, parduodamų Lietuvoje ir Vokietijoje, kainų.
Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis BNS praėjusią savaitę minėjo, jog EK rengia bendrą ES maisto kokybės vertinimo metodologiją, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams Bendrijos šalyse. Be to, EK 2018 metais ketina atlikti plataus masto įvairių produktų tyrimus, kad nustatytų jų skirtumus tarp bendrijos narių.
Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingredientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.