„Mums, kaip Lietuvai, analizuojant EK paskelbtus rezultatus, reikės žiūrėti kiekvieną produktą atskirai ir įvertinti, ar sudėties skirtumas reiškia ir kokybės skirtumą“, – BNS ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje ES projekto „Produktų dvejopos kokybės poveikis Lietuvos vartotojams“ tyrimų rezultatams, sakė Irma Gudžiūnaitė.

Anot jos, EK ataskaitoje nurodomo tepamo sūrelio sudėtis Vokietijoje ir Lietuvoje labai skiriasi.

„Parduodamo Vokietijoje sūrelio sudėtis gana paprasta, iš kokių penkių ingredientų – sūris, druska, žolelės ir panašiai. Tuo tarpu Lietuvoje tas pats gamintojas, tas pats sūrelis, taip pat reklamuojamas, tačiau sudėtyje yra dar penki papildomi elementai, kaip kažkokios rūgštys, papildomai pridedančios skonines savybes“, – BNS sakė ji.

„Aš manau, kad sūrelio atveju čia būtų kokybės skirtumas ir turbūt būtų prastesnė kokybė Lietuvos rinkai, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje“, – pridūrė ji.

Jeigu paaiškėtų, kad skirtumai yra esminiai ir gali iškreipti vartotojų elgesį, gamintojams būtų taikoma atsakomybė ir skiriamos baudos. Tačiau produktas ir jo sudėtis turi būti išsamiai patikrinta ir palyginta bent trijose ES valstybėse.

EK Teisingumo ir vartotojų generalinio direktorato vadovė Blanca Rodriguez Galindo (Blanka Rodriges Galindo) sako, kad tyrimas atskleidė, jog kai kurių produktų sudėtis skiriasi, tačiau analizė nekalba apie jų kokybę. Be to, pasak jos, negalima teigti, kad skirtumai yra tarp Rytų ir Vakarų, Pietų arba Šiaurės Europos.

Produktai skirtingi skirtinguose regionuose ir skirtingose šalyse, bet negalima padalinti į Vakarų, Rytų ar kitas Europos dalis.

„Produktai skirtingi skirtinguose regionuose ir skirtingose šalyse, bet negalima padalinti į Vakarų, Rytų ar kitas Europos dalis. Tai mūsų požiūriu labai svarbu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė konferencijoje dalyvaujanti B. Rodriguez Galindo.

Anot jos, kiekviena šalis turi pati įvertinti, ar skirtumai sumažina produktų kokybę, ar vartotojas yra klaidinamas. Be to, jos teigimu, kokybė yra labai subjektyvus dalykas.

Anot B. Rodriguez Galindo, kai kuriais atvejais produktų sudėties skirtumai gali būti pateisinami dėl skirtingų šalių teisės aktų ir nurodymų dėl produktų naudojimo, be to šalia gamyklos gali nebūti vienodų žaliavų, iš kurių gaminami produktai.

Anot jos, EK toliau tęs iniciatyvą, atliks papildomų bandymų.

Dauguma lietuvių mano, kad produktų kokybė skiriasi

Dauguma – 75 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad maisto produktų kokybė Lietuvoje ir kitose Europos šalyse skiriasi, rodo naujausias tyrimas.

Jį užsakiusios Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Neringa Ulbaitė sako, jog norėta  patikrinti, ar dvejopos kokybės prielaida egzistuoja, ar tai yra tik mitas.

„Mūsų vartotojai daug keliauja, poveikį turi ir emigracijos procesai, nes žmonės keičiasi savo patirtimis (...). Tyrimo tikslas ir buvo išsiaiškinti, ką patys vartotojai mano. (...) Rezultatas atskleidė, kad apie 75 proc. vartotojų mano, kad Lietuvoje tie produktai parduodami šiek tiek kitokios sudėties“, – BNS ketvirtadienį sakė N. Ulbaitė.

„Buvo atliekami ir eksperimentai, duodami pavyzdžiai vartotojams su nuoroda, kad produktas pagamintas rytų Europos rinkai, o kitas – vakarų Europos rinkai. Dauguma būtų linkę rinktis tą produktą, kuris skirtas vakarų Europai“, – pridūrė ji.

Anot N. Ulbaitės, nebūtinai laikoma, kad kokybė prastesnė, bet vartotojai mano, kad rytų ir vakarų Europos rinkoms yra gaminami kitokie produktai.

Dvejopos produktų kokybės problemą pirmiausia pradėjo kelti Čekija, Slovakija ir Slovėnija. Lietuvoje šis klausimas tapo aktualus įvedus eurą.

„Ne paslaptis, kad įvedus eurą, labai padidėjo maisto produktų kainos ir atsirado lūkestis, kad produktų kokybė nebūtų prastesnė negu kitų šalių“, – sakė N. Ulbaitė.

Tyrimą atlikusios duomenų analitikės Rimos Kalinauskaitės teigimu, 70 proc. apklaustųjų taip pat mano, kad dvejopos kokybės yra ne tik maisto, bet ir kiti produktai, pavyzdžiui, skalbimo milteliai, žaislai, vaistai.

Be to, 88 proc. žmonių mano, kad už kokybę yra atsakingi gamintojai, tačiau jais pasitikti tik trečdalis apklaustųjų.

Tyrimas vyko gruodį-vasarį, imant grupinius interviu iš vartotojų, apklausus tiesiogiai bei  internetu. Tyrimai apėmė tarptautinių prekės ženklų produktų – kavos, šokolado, sūrio, sultinio, kečupo ir kitų – vertinimą.

Rytinėms Europos Sąjungos (ES) šalims skundžiantis, kad jų vartotojai nukenčia dėl dvejopos kokybės maisto produktų, Europos Komisija (EK) pirmadienį paskelbė Jungtinio tyrimų centro analizę. Ištyrus 1380 mėginių, paimtų iš 128 rūšių maisto produktų devyniolikoje ES šalių, teigiama, jog mokslininkai nerado įrodymų, kad bloko rytinių ir vakarinių šalių rinkoms skirtų produktų maisto produktų kokybė aiškiai skiriasi.

Šių metų balandį EK Jungtinių tyrimų centras parengė tyrimų metodiką, kuria naudosis visos tyrime sutikusios dalyvauti ES valstybės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ne tik prisidėjo rengiant minėtą metodiką, bet ir šią savaitę pateikė tyrimui būtinus duomenis apie tam tikrų maisto produktų kokybę Lietuvoje.

„VMVT buvo viena iš tų institucijų, kuri ėmėsi nagrinėti ir tirti skirtingą to paties prekės ženklo maisto produktų kokybę skirtingose Europos valstybėse. Taip pat tyrėme ir vartotojų nuomonę, ar jie pastebi, jog skirtingose valstybėse to paties pavadinimo ir vienodai atrodantys maisto produktai skiriasi savo kokybe. Tiek mūsų pačių atliktas tyrimas, tiek vartotojų nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad skirtingos kokybės problema egzistuoja. EK atsakingos institucijos parengė bendrą metodiką, pradėti ir patys tyrimai, tad reikia tikėtis, kad skirtingos kokybės klausimai bus nuodugniai išnagrinėti, išsiaiškintos priežastys ir mastas“, - komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.

Vadovaudamasi parengta metodika ir bendrai visoms ES valstybėms išplatintais numatomų tirti produktų sąrašais, šią savaitę VMVT pateikė duomenis EK Jungtinių tyrimų centrui apie 93 maisto produktus.

ES tyrimui reikalinga informacija apie Lietuvos rinkai tiekiamų maisto produktų sudedamąsias dalis ir maistingumą buvo surinkta įvairiuose prekybos centruose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Tauragėje ir Telšiuose.

Šis tyrimas apima platų maisto produktų asortimentą - pateikti duomenys apie grūdinius, konditerijos, šokolado, mėsos, žuvų, pieno gaminius, kavą, arbatą, gaiviuosius ir alkoholinius gėrimus, konservuotus produktus, padažus, pagardus, greitai paruošiamas sriubas, picas ir kitus maisto produktus. Be to, vartotojų teises ginančių organizacijų pageidavimu, į tyrimą įtraukta nemažai jautriai vartotojų grupei - kūdikiams ir mažiems vaikams - skirtų maisto produktų.

Vykdydama minėtą tyrimą, EK aktyviai bendradarbiauja bei konsultuojasi su gamintojų organizacijų atstovais. EK Jungtinių tyrimų centras, apibendrinęs gautus ES valstybių narių duomenis, spręs, kurie maisto produktai bus vertinami kitame tyrimų kampanijos etape. Tuomet numatoma atlikti laboratorinius atrinktų produktų mėginių tyrimus. Remiantis tyrimų rezultatais, bus sukurti teisės aktai, nustatantys maisto produktų kokybinių rodiklių leistinas nuokrypių ribas.

„Lietuva tikrai palaiko šitą Europos Komisijos iniciatyvą ir tikrai dalyvaus šitame tyrime. Aktyviai dalyvavome nuo pačios darbo grupės įsteigimo pačioje veikloje“, – ketvirtadienį sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika.

Direktoriaus komentarą BNS perdavė VMVT atstovė spaudai Jurgita Savickaitė.

Europos Komisija kartu su Jungtiniu tyrimų centru trečiadienį paskelbė parengę bendrą metodiką, pagal kurią ES šalys atliks bandymus ir palygins visoje bendrijoje panašiose pakuotėse parduodamų maisto produktų sudėtį ir savybes.

Anot komisijos, bandymų metodika valdžios institucijoms padės nustatyti, ar maisto produktų rinkodara vykdoma laikantis ES teisės.

Pirmieji ES mastu vykdomų tyrimų rezultatai turėtų būti paskelbti šių metų pabaigoje.

„Šios suderintos sistemos teisingas įgyvendinimas suteiks įrodymų, reikalingų vartotojų apsaugos tarnyboms nuspręsti – kiekvienu konkrečiu atveju – ar Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EC) arba atitinkamų įstatymų dėl maisto produktų nuostatos yra pažeidžiamos arba buvo pažeistos praeityje“, – rašoma Europos Komisijos pranešime.

D. Remeika tvirtino, kad Europos Komisijos paskelbta metodika yra panaši į tą, kuria rėmėsi jo vadovaujama tarnyba, pernai atlikusi tyrimą dėl maisto produktų sudėties Lietuvoje.

„Mums nebus kažkokių didelių naujovių ar sudėtingumų. Tikrai dalyvausime, bet kol kas dar nėra aiškūs techniniai niuansai dėl produktų ir tyrimų sąrašo. Tikimės, kad Europos Komisija ne už ilgo pasidalins papildoma informacija su šalimis narėmis“, – sakė VMVT direktorius.

„Tikimės, kad šito bendro tyrimo rezultatas duos naudą vartotojams, įneš aiškumo“, – pridūrė jis.

Pernai šalyje atlikto tyrimo duomenimis, kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų to paties prekės ženklo maisto produktų sudėtis skiriasi.

Gamintojai teigia, kad iš to negalima daryti išvados apie prastesnę maisto produktų kokybę, nes koreguojant jų sudėtį atskirose šalyse taikomasi prie skirtingų vartotojų skonių.

Už balsavo 79 parlamentarai, prieš - 1, o 14 susilaikė.

Išvadose teigiama, kad dvejopos sudėties maisto produktų problema egzistuoja visoje Europos Sąjungoje (ES), o Lietuvos prekybininkai negali daryti įtakos gamintojams, kad šie keistų produkcijos sudėtį.

Komisijos pirmininkė Guoda Burokienė teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad problema kyla visoje bendrijoje, „Lietuvos vartotojai nebuvo diskriminuojami“.

Komisija taip pat tikina, kad nors maisto produktų sudėtis skiriasi, ji nėra kenksminga sveikatai.

„Tikrai nenustatėme, kad maisto kokybė neatitiktų maisto kokybės reikalavimų. Taip, nustatėme, kad rinkdamiesi prekes galėtų pasižiūrėti labiau į kokybę, pateikti, ką pagal skonį būtų galima rasti Vakarų šalyse, bet nerasta piktybiškų atvejų, kai pateikiama kenksminga produkcija“, - sakė komisijos narys Kazys Starkevičius.

G. Burokienė teigė, kad griežtesnių priemonių prieš gamintojus bus imamasi po to, kai Europos Komisija baigs tyrimą dėl dvejopos sudėties maisto produkcijos.

„Jau po 2018 metų gruodžio mėnesio bus nustatyta, kokie produktai yra kitokie šalyse, nes tai yra ne vien Lietuvos problema. (...) Kaip matome, jau dabar ES vyksta didelės diskusijos ir Lietuvos atstovai aktyviai įsitraukia, ir tikimės, kad bus žiūrima griežčiau ir principingiau“, - tikino G. Burokienė.

Pasak jos, kai kuriais atvejais galima įžvelgti nesąžiningos komercinės veiklos požymių, ypač tais atvejais, kai vartotojai pagrįstai tikisi, kad produkcija bus tokios pačios sudėties kaip ir užsienyje parduodami produktai. Todėl komisija pasiūlė, kad kitokios sudėties produktai būtų žymimi specialiais lipdukais.

Anot G. Burokienės, toks žymėjimas neturėtų paveikti kainų.

„Nemanau, kad padidėtų kainos, užklijavus vienokios ar kitokios spalvos lipdukus“, - Seimo posėdyje teigė G. Burokienė.

Komisija taip pat pasiūlė Vyriausybei kitų metų biudžete numatyti lėšų atlikti maisto ir kitos produkcijos dvejopų kokybės tyrimų.

ELTA primena, kad pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad žinomų gamintojų maisto prekės, pirktos Lietuvoje ir Vokietijoje, skirtingos. Skiriasi Lietuvos ir Vokietijos rinkoms tiektų tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų produktų ne tik sudėtis, bet ir skonis, spalva ar konsistencija.

Siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių galimai diskriminuojami Lietuvos vartotojai, ir ar nėra pažeidžiamos Lietuvos vartotojų teisės, Seimas praėjusių metų spalį sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų.

Sausio pradžioje Seime įvyko komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis. Tuomet jis pabrėžė, kad maisto kokybės problematika matoma visoje ES ir nėra objektyvių duomenų, rodančių, kad kokybiniai skirtumai - tik Rytų ir Vidurio Europos diskriminacijos apraiška, mat apie dvejopą kokybę kalba ir tokios šalys kaip Vokietija, Belgija, Liuksemburgas.

Vis dėlto V. P. Andriukaitis teigė, kad nors maisto produktas gali būti saugus vartoti, bet skirtinga jo kokybė gali skirtingai veikti sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.

Planuojama, kad Europos Komisijos tarpinis raportas dėl dvejopos kokybės maisto produktų bus paskelbtas šių metų gale.

Pasak VTAT direktoriumi iki 2016-ųjų lapkričio dirbusio Felikso Petrausko, tai lėmė tuo metu parlamente vykusios batalijos dėl valstybinių institucijų, kurios rūpinasi vartotojų teisių apsauga, pertvarkos.

"Mums buvo užkirstas kelias toliau savarankiškai iniciatyvą rodyti - lįsti ne į savo sferą. Buvo ir neoficialiai pasakyta. Tokiu būdu mums liko tik teisinė priežiūra kitų dalykų, su maisto produktais praktiškai buvo atimta paskutinė galimybė turėti (tyrimą - BNS)", - parlamentinei tyrimo komisijai, analizuojančiai, ar į Lietuvą patenkantys kitose ES šalyse pagaminti ir į kitas bendrijos šalis tiekiami maisto produktai skiriasi, trečiadienį sakė F. Petrauskas.

Pasak jo, Seime ir Vyriausybėje bei ministerijose per ilgai vyko diskusijos, kokios funkcijos turi atitekti VTAT, Metrologijos tarnybai, Ne maisto produktų inspekcijai, kokioms ministerijoms jos būtų pavaldžios.

F. Petrauskas taip pat pabrėžė, kad su dvigubos kokybės maisto produktų problema susidūrė 2011 metais, kai tarnybų vadovų pasitarime Briuselyje šį klausimą aptarė su slovakais. Tačiau, anot jo, nuo to laiko tarnyba jokio tyrimo nebuvo pradėjusi.

"2012-2013 metais su gydytojų sąjungos pirmininku Liutauru Labanausku pabandėme padaryti pirmą žingsnį, patikrinti vienos iš socialinių grupių - vaikų maisto kokybę. Ar tas, kas uždėta ant etiketės yra iš tikrųjų natūroje - pačiame produkte. Kreipėmės į rizikos institutą (Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą - BNS), kuriam tada vadovavo Jonas Milius, sakėme, kad kitas žingsnis būtų patikrinti kitus produktus - nutelas, grietinę, žuvies pirštelius. Tuo metu Veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas praktiškai su tuo sutiko ir mes ruošėmės tą eigą susidėlioti, bet tai reikėjo derinti su Žemės ūkio ministerija", - komisijoje sakė F. Petrauskas.

"Nebaigėme to tyrimo (...). Čia dar reikėjo Sveikatos apsaugos ministeriją pajungti. Taip viskas ir liko pakabinta ore", - pridūrė jis.

Pasak jo, darbas vėl suintensyvėjo 2015 metais, kai rinkos tyrimus pradėjo Čekija ir Slovakija, tačiau tada užsitęsė valstybinių institucijų, kurios rūpinasi vartotojų teisių apsauga, centralizacija ir funkcijų perskirstymas ir 2015-2016 metais "dvigubos kokybės produktų" klausimu nieko nebuvo padaryta.

Seimas komisiją yra įpareigojęs išanalizuoti, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai, ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

Tarnyba neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos - nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.

„Seimas turi reaguoti į visus mums rūpimus klausimus. Jeigu mes matome, kad yra galima diskriminacija pagal maisto produktų kokybę, ir valstybės (ES) narės skirstomos į tas, kurios gali vienokią kokybę turėti, o kitas, privalo į tai reaguoti. Manau, kad labai teisingai, kad domisi“, - Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Politikai turi teisę pasidomėti, kodėl taip yra daroma ir kas bus daroma, kad nebūtų mūsų žmonės diskriminuojami“, - pridūrė S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad Lietuva turi „šitai temai atstovaujantį“ komisarą Vytenį Povilą Andriukaitį.

Seimas antradienį spręs, ar sudaryti 42 „valstiečių“ inicijuojamą laikinąją tyrimo komisiją. Ji analizuotų, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo produktai ir ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės.

Komisija taip pat aiškintųsi, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) produktų kokybės tyrimą atliko vėliau negu kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Be to, komisijai siūloma nustatyti atsakingus asmenis, kurių neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos vartotojus.

VMVT neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra.  Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) rugsėjį yra pareiškęs, kad šalims reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės produktų pardavimui. Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras V. P. Andriukaitis BNS yra minėjęs, jog yra rengiama bendra ES maisto kokybės vertinimo metodologija, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams ES šalyse.

„To pat prekinio ženklo produktai parduodami ir Lietuvoje, ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Čia daugiau kalbame apie senąsias Europos Sąjungos šalis ir tie produktai skiriasi. (...) Truputį gaila, jog būdami ES jau 12 metų, turime tokią problemą. Mūsų ir kitų šalių priekaištus girdėjo Europos Komisija ir jau girdėjome vertinimus. Jie nėra tokie, kokių mes lauktume“, - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Bronius Markauskas.

Anot jo, produktų sudėtis Lietuvoje yra prastesnė, nes gamintojai stengiasi, jog jie būtų pigesni. Toks gamintojų elgesys, jo žodžiais, mažina vartotojų pasitikėjimą.

„Mes jau prisijungėme (prie kitų ES šalių narių - BNS) prieš porą mėnesių, kai buvo Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų posėdis. Aš pasakiau, kad mes tikrai prisijungsime ir kad tai turi būti sprendžiama europiniu lygiu. (...) Tikimės, kad įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros produktus į skirtingas šalis“, - kalbėjo B. Markauskas.

Žemės ūkio ministras tikisi, kad didieji gamintojai patys sureaguos anksčiau nei EK 2018 metais baigs platų maisto ir kitų produktų tyrimą, kad nustatytų šios problemos mastą. Kartu jis mano, kad reikia uždrausti tokią praktiką ES lygiu.

„Tikiuosi, kad kompanijos sureaguos ir labai gali būti, kad ta problema išsispręs. Aš labai tikiuosi, kad kompanijos sureaguos anksčiau, negu bus pabaigtas tas (EK - BNS) tyrimas ir galbūt net nereikės reglamentavimo. Vis dėlto, manau, kad turėtų būti europinis reglamentavimas“, - kalbėjo B. Markauskas.

Jo teigimu, Lietuvoje parduodami prastesnės sudėties produktai buvo visiems žinoma vieša paslaptis, tačiau šalis iki šiol nieko nedarė.

Europos komisarai tik dabar sureagavo, nes mato, kad tai kelia ne viena šalis narė, o kelia nemaža dalis šalių narių.

„Mes turėjome daugiau problemų ir vartotojai turėjo daugiau problemų. (...) Tai buvo vieša paslaptis ir Slovakija tą klausimą pradėjo kelti, neturėdama tyrimų. Mes niekur nepavėlavome. Europos komisarai tik dabar sureagavo, nes mato, kad tai kelia ne viena šalis narė, o kelia nemaža dalis šalių narių“, - tvirtino B. Markauskas.

Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika kalbėjo, kad tarnyba yra pasiruošusi atlikti daugiau maisto produktų tyrimų, tačiau norima sulaukti visai bendrijai skirtos vieningos tyrimų metodologijos

„Reikia vienodos metodologijos, kad šalys galėtų vienodai patikrinti tuos produktus“, - sakė D. Remeika.

Tarnybos atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų tų pačių produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra.

Pavyzdžiui, Vokietijoje parduodamuose „Milka“ sausainiuose buvo 35 proc. šokolado gabaliukų, o Lietuvoje - 32 proc., lazdynų riešutų kreme „Nutella“ - atitinkamai 7,5 ir 6,6 proc. nugriebto pieno miltelių, padaže „Uncle Ben's Sweet & Sour “ - atitinkamai 2,7 ir 2,6 proc. daržovių, jogurte „Activia“ - atitinkamai 9 ir 8,2 proc. braškių, be to, skyrėsi jų spalva ir skonis.

Vokietijai skirtuose bulvių traškučiuose „Lay's Salted“ naudojamas saulėgrąžų aliejus, o Lietuvai - palmių ir saulėgrąžų, šaltoje persikų arbatoje „Nestea“ bei persikų skonio gėrime „Lipton“ - Vokietijoje tik cukrus, o Lietuvoje - cukrus, fruktozė ir steviolio glikozidas.

Tirpi kava „Nestle Nescafe Gold“ Lietuvoje parduodama su didesniu kofeino kiekiu, o juodoje arbatoje „Lipton Yellow Label Tea“ naudojamos kvapiosios medžiagos, kai Vokietijoje jų nėra. Kukurūzų dribsniuose „Kellogg's Corn Flakes“ Lietuvoje yra vitaminų, o Vokietijoje - jų nėra.

Tuno pjausnyje „Rio Mare“ Vokietijoje nenaudojamos kvapiosios medžiagos, o Lietuvoje įdėta salierų ir svogūnų kvapiųjų medžiagų.

Vidurio ir Rytų Europos valstybės - Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija ir Bulgarija ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų prastesnės kokybės produktų. Šalys norėtų, kad toks gamintojų elgesys būtų uždraustas.

Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingridientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.

EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praėjusią savaitę pareiškė, kad šalių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės produktų pardavimui.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis BNS praėjusią savaitę minėjo, jog EK rengia bendrą ES maisto kokybės vertinimo metodologiją, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams Bendrijos šalyse.

Jis teigė, kad EK finansuos kiekvienos šalies narės pastangas nustatyti, ar ji susidūrė su vadinamąja maisto apartheido problema.

Lietuvos teisingumo ministerija neseniai pranešė, kad šalis prisidės prie Slovakijos iniciatyvos tirti dvigubos kokybės produktų problemas ES lygiu ir sieks, kad būtų sukurta vienoda produktų tyrimų sistema.

Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos - nepagrįstos, atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.

Lietuvoje pirkėjai dažniausiai nepatenkinti prekybos centrų ir turgaviečių higiena, skundžiasi dėl netinkamo maisto produktų ženklinimo, jų kokybės, pasibaigusių vartoti terminų, baiminasi dėl gaminių saugos.

Restoranų, kavinių ir užkandinių lankytojai taip pat dažnai nepatenkinti patiekalų kokybe.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo daugiau kaip 700 vartotojų skundų dėl nekokybiškų maisto produktų arba su maistu susijusių paslaugų teikimo. Išnagrinėję visus gautus skundus, VMVT specialistai išsiaiškino, kad 225 (32 proc.) yra pagrįsti.

Daugiausia pasitvirtinusių skundų (46 proc.) – dėl maisto produktų kokybės, 16 proc. – dėl higienos, 14 proc. – dėl pasibaigusių vartoti terminų, 9 proc. – dėl netinkamo ženklinimo, 3 proc. – dėl saugos.

Labiausiai vartotojai nepatenkinti mėsos ir jos gaminių, viešojo maitinimo įmonių patiekalų, žuvies ir jos gaminių, vaisių, daržovių kokybe.

Daugiausia skundų VMVT gauna dėl prekybos centrų, turgaviečių ir kitų prekybos subjektų, restoranų, kavinių ir užkandinių, taip pat negyvūninio maisto gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų.

Išnagrinėję vartotojų skundus ir nustatę pažeidimų, VMVT inspektoriai pirmąjį šių metų ketvirtį nesąžiningiems verslininkams skyrė 129 baudas, septynis kartus įspėjo ir laikinai sustabdė devynių įmonių veiklą.