Įtraukė ir žodynėlį

Šios trys kompozitoriaus A.Kučinsko operos įeis į Lietuvos muzikos ir teatro istoriją kaip pirmoji sceną išvydusi vaikams skirta operų trilogija.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras gali tuo pelnytai didžiuotis ir džiaugtis. Operų apie alkanas peles trilogija turės net kelias gerbėjų kartas. Prieš dešimtmetį "Bulvinę pasaką" žiūrėję vaikai spėjo suaugti ir į "Žvaigždžių operą" ruošiasi atkeliauti su savomis atžalomis.

Teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sakė, kad "Žvaigždžių operoje" bus daug linksmos muzikos, kuri sužavės tiek vaikus, tiek suaugusius. Bus galima atpažinti ištraukų iš vaikų jau pamėgtų dainelių.

"Jei klausysite įdėmiai, smagiai pasijuoksite. Orkestras šioje operoje – tik įstabių jos personažų palydovas", – tvirtino T.Ambrozaitis.

Į spektaklio programėlę pirmą kartą trilogijos istorijoje nuspręsta įdėti žodynėlį.

"Pelės tiek "sužvaigždėja", kad ima leisti sau pernelyg daug. Taip librete atsiranda žodžių, kuriuos žiūrovai gali netiksliai interpretuoti. Vengdami tokių interpretacijų ir sukūrėme žodynėlį, kuriame mažajam žiūrovui išvertėme pelių vartojamo žargono frazes", – aiškino režisierius Ramūnas Kaubrys.

Sėkmei užkoduota pjesė

2005 m. į R.Kaubrio rankas pakliuvo Daivos Čepauskaitės pjesė "Bulvinė pasaka".

"Jau beskaitydamas šypsojausi, po to kvatojau ir galiausiai supratau, jog šis kūrinys tiesiog užkoduotas sėkmei", – prisimena legendinis uostamiesčio režisierius, pajūrio publikai pristatęs daugiau kaip dvi dešimtis įvairių žanrų spektaklių.

Režisieriui pasiūlius, pjesė perėjo į A.Kučinsko rankas. Gražus bendradarbiavimas su šiuo kompozitoriumi tęsiasi iki šiol.

Nuo minties apie "Bulvinę pasaką" iki jos premjeros 2007-aisiais prabėgo dveji metai. Pirmosios operos pastatymas buvo sėkmingas – už jį visa kūrėjų komanda gavo Auksinį scenos kryžių. Vėliau gimė idėja sukurti "Bulvinės pasakos" tęsinį – "Makaronų operą". Kūrybinis procesas užtruko, tad "Makaronų operai" scenos uždanga pakilo tik 2014 m. Beje, buvo išleista ir abiejų vaikiškų operų vaizdo įrašų kompaktinė plokštelė.

Galiausiai kūrėjams tapo tiesiog gaila savo pagrindinių herojų – pelių, nes abiejose operose jos taip ir liko nevalgiusios. Kad teisingumas pagaliau triumfuotų, nutarta sukurti trečią operą.

Patarimas: "Žiūrėk širdimi!"

Pirmoje trilogijos dalyje "Bulvinė pasaka" su satyriška šypsena žvilgtelėta į žmogiškosios prigimties kvailumą. Antroje dalyje "Makaronų opera" spręsta melo ir tiesos dilema.

"Na, o trečiojoje, pratęsdami maisto ir tapatybės paieškas, analizuosime tikrąsias ir tariamas vertybes, išorinį ir vidinį spindėjimą, mus supančios būties begalybę. "Žvaigždžių operos" istorija atliks svarbią misiją: pabandys išgelbėti pasaulį patarimu "Žiūrėk širdimi!". Žaismingas spektaklis su filosofine potekste kvies stebėtis pasauliu, skatins gebėjimą vaizdingai mąstyti ir įkvėps savojo gyvenimo šviesulio paieškoms", – tikino režisierius R.Kaubrys.

Pasak jo, "Žvaigždžių operoje" pelės pagaliau ras ką suvalgyti ir patvirtins teoriją, kad gyvenime labai svarbu siekti tikslo, o svarbiausia – kad jį pasiekia tik atkakliausieji. Pelių Karalius pasisotinęs apkeliaus visą kosmosą ir aptiks savo meilę.

"Šią trilogiją pelnytai bus galima tituluoti "maistu protui": tiek vaikams, tiek mamytėms bei tėveliams", – tvirtino R.Kaubrys.

Mažieji žiūrovai turi akylą akį

Žavioji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Beata Ignatavičiūtė "Žvaigždžių operoje" taps Žibute, kurią įsimylės pats Pelių karalius.

Kaip vystysis ši meilės istorija, solistė neatskleidžia: "Negaliu išduoti paslapčių. Bet noriu visus pakviesti ateiti, pamatyti, išgirsti – juk vien "Žvaigždžių operos" pavadinimas jau intriguoja. Parengėme linksmų ir išradingų netikėtumų mažiesiems žiūrovams. Tikiu, jog jie po premjeros tikrai turės apie ką padiskutuoti su tėveliais, o pats spektaklis visiems suteiks daug džiaugsmo ir juoko", – teigė solistė.

B.Ignatavičiūtė drauge su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukacijos koordinatore Daiva Diržiene jau pristatė scenai rengiamą spektaklį miesto mokyklose ir darželiuose.

"Turėjau tikrą malonumą pabendrauti su jautriausiais ir nuoširdžiausiais būsimojo spektaklio žiūrovais. Iš pradžių žaidėme, vėliau atlikau jiems kelias Žibutės daineles. Pasidžiaugiau, kad vaikai buvo drąsūs klausdami bei atidūs klausydamiesi. O svarbiausia, kad visi šypsojosi. Tikrai, nemeluoju. Jų šypsenų tikiuosi ir spektaklyje", – džiūgavo B.Ignatavičiūtė.

Ar Žibutės partija – rimta, reikalaujanti profesinio pasirengimo?

"Rimčiau ir būti negali. Vaikams meluoti niekada negalima, nesvarbu, kas scenoje esi Pelė, Karalius ar Gėlių mergaitė. Viską turi daryti su užsidegimu ir dideliu entuziazmu, nes mažieji žiūrovai turi akylą akį", – pastebi B. Ignatavičiūtė.

Solistas Steponas Zonys, spaudoje dažnai pristatomas kaip kylanti operos žvaigždė, "Žvaigždžių operoje" atliks Pelės II partiją.

"Manau, naujoji opera vaikus tiesiog sužavės: juk joje tiek daug neužmirštamų personažų ir nuotykių. Manoji Pelė II – toks gudrus, šmaikštus peliukas, kuriam viską būtina paragauti ar bent pauostyti. Sakyčiau, kad jis primena mane patį, nes ir aš gyvenime stengiuosi kuo daugiau naujų dalykų sužinoti, išmokti, patyrinėti", – sakė solistas.

Pelė II arba S.Zonys džiaugiasi, kad šįkart pelės pagaliau taps pagrindinėmis veikėjomis, tad šlove joms nebeteks dalytis nei su bulvėmis, nei su makaronais, kaip ankstesnėse trilogijos operose.

Žvaigždės žemės ir dangaus

"Muzikinio teatro tokia specifika: padarai savąją darbo dalį ir perduodi estafetę kitam, kuris geriau išmano sceninio pastatymo subtilybes. Žaviausia, kai susidūrus kūrėjų vizijoms rezultatas pranoksta tavo išankstinius lūkesčius ir nustebina netikėtai sėkmingais sprendimais", – skalbėjo jau trečiai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro statomai operai muziką sukūręs kompozitorius A.Kučinskas.

Dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras nuo šių metų vadovauja ir Valstybiniam pučiamųjų instrumentų orkestrui "Trimitas". Jis yra sukūręs muzikos dramos spektakliams bei kino filmams, parašęs simfoninių, kamerinių, elektroakustinių, taip pat – vokalinių ir chorinių kūrinių.

Po sėkmingų ankstesnių operų – "Bulvinė pasaka" ir "Makaronų opera" – A.Kučinskas, R.Kaubrys ir D.Čepauskaitė mąstė apie tęsinį.

"Nebepamenu, kas iš mūsų pirmasis mestelėjo idėją apie žvaigždes – žemiškąsias ir dangaus. Bet viena visiems buvo aišku: na, negali juk pelės, pagrindinės neigiamos šių operų veikėjos, dar kartą likti alkanos ir nepasitaisyti. Juk net pikčiausia žiurkė retkarčiais pakelia akis į žvaigždėtą dangų", – tikina kompozitorius.

Operos, gimstančios iš baimės

Spektakliai sukuriami ne tik iš meilės, bet ir iš baimės: R.Kaubrys prisipažįsta nuo vaikystės bijantis graužikų, privengiantis netgi juos vaizduojančių žaislų.

"Keistokas paradoksas. Nepaisant to, galvoje nešiojuosi dar bent penkis siužetus apie peles, kuriuos ateityje būtų galima panaudoti muzikiniams ar dramos pastatymams", – tvirtino režisierius.

Pagrindiniai operų trilogijos personažai atspindi Pelių karalystės hierarchiją: tai Pelių karalius, Pelė I ir Pelė II. Dar yra septyni peliukai ir visas likęs pelių pasaulis. "Žvaigždžių operoje" pelės dalyvauja konkurse, nes nori tapti garsiomis atlikėjomis – šou žvaigždėmis. Tada išnyra tokie personažai, kaip Lady Gaga, Lady Kvaka, pelė M.Jacksonas ir Balta varna.

Keliaujant nuo vienos vaikiškos operos prie kitos, stengtasi išlaikyti tuos pačius atlikėjus – pagal siužetų vingius keisdavosi nebent jų pristatomi personažai.

Neliečiamas išliko tik Pelių karalius – Virgilijus Pupšys. Jo dubleriu taps Kęstutis Nevulis, kuris trilogijoje jau padarė savotišką karjerą: anksčiau "Bulvinėje pasakoje" buvo Morka, o "Makaronų operoje" – Senjoras Vermišelionis. Panašiai ir Rasa Ulteravičiūtė "Bulvinėje pasakoje" atliko Mažojo Traškučio partiją, "Makaronų operoje" – jau Lazanijos, o šįsyk virto žavinga Žibute.

"Žvaigždžių operoje" taip pat dainuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojantys jaunieji solistai Loreta Daržinskaitė, Akvilė Januškaitė ir Mantas Liekis. Dar daugiau studentų išvysime masinėse spektaklio scenose. Iš viso operoje vaidina maždaug 40 atlikėjų.

Trilogijos statytojų komanda – profesionali, solidi ir nekintanti nuo "Bulvinės pasakos" laikų: tai scenografas Artūras Šimonis, choreografas Aurelijus Liškauskas, kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė. Su jais pirmąkart drauge darbuojasi vaizdo projekcijų autorius Donatas Ravaitis. Kitas svarbus "Žvaigždžių operos" kūrėjų komandos naujokas yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis.

Draugystės alkį numalšinti sunkiausia

"Žvaigždžių operoje" pelės pagaliau sočiai prisikerta sūrio, tačiau tuomet jas ima kankinti šlovės ir garbės troškulys. Numalšinus pastarąjį, pradeda graužti pasalūniškas laimės ir draugystės alkis.

"Šiuolaikiniai vaikai, panašiai kaip operų pelės, gyvena išmaniųjų ekranuose, kasdien gaudami didžiulį kintančios informacijos srautą. Jie pripratę vartoti greitai, dažnas nebemoka gyventi tyloje. Tačiau jie patiria tuos pačius jausmus, kaip ir bet kurios ankstesnės kartos vaikai, – meilę, draugystę, vienišumą, pripažinimo ir supratimo poreikį. Nesistengėme jiems pataikauti, bandydami žūtbūt viską perkelti į šiuolaikines technologijas, o kalbėjome apie amžinus dalykus", – akcentuoja operų libretų autorė D.Čepauskaitė.

Ji teigia net pro rakto skylutę neregėjusi nė vienos "Žvaigždžių operos" repeticijos, todėl premjera garsiai aktorei, poetei ir dramaturgei bus tokia pat staigmena, kaip ir visiems kitiems operos klausytojams.

Ir ragina drąsiai keliauti į spektaklį vaikus, nespėjusius pamatyti ankstesnių dviejų trilogijos dalių, nes operos sąmoningai buvo kuriamos taip, kad žiūrovai galėtų suprasti kiekvienos jų atskirą istoriją.

Ir vis dėlto – kodėl naujausioje operoje šalia pelių prabilo ir žvaigždės?

"Pagalvojau, kad šiandien žodį "žvaigždė" dažniau girdime nebe astronomijos, o popkultūros kontekste. Žemėje žvaigždžių jau daugiau nei danguje, tik jos – dirbtinės, apgaulingos, jų spindesys – trumpalaikis ir neturintis jokios išliekamosios vertės. Egzistuoja ištisa žvaigždžių industrija, konvejeriniai projektai, tikros žvaigždžių kepyklos. Jos dažnai apsuka galvą jauniems žmonėms, todėl ir kilo noras pasišaipyti iš pasaulio, kuriame įvaizdis yra viskas", – teigė D.Čepauskaitė.

Ar tai atsakymas? Labiau intriga. Todėl jums būtina pirmiesiems išgirsti "Žvaigždžių operą", kad sužinotumėte, pajaustumėte ir papasakotumėte apie ją kitiems.

Siužetas

Klasikinė auksinės žuvelės, išpildančios tris norus, istorija operoje perkeliama į Pelių karalystę. Iš dangaus nukritusi žvaigždė pirmuoju noru išpildo išbadėjusių pelių troškimą prisikimšti pilvus. Tada Pelių Karalius užsigeidžia tapti scenos žvaigžde, kad galėtų maudytis šlovės ir garbės spinduliuose. Vyksta muzikinis konkursas, kurį laimėjęs Pelių Karalius tampa nauja televizijos šou žvaigžde. Vis dėlto jo spindesys netrunka išblėsti, kai apakintas populiarumo Pelių Karalius išpuiksta ir atstumia ne tik savo drauges peles, bet ir prodiuserį. Tada jį kaipmat nukonkuruoja nauja kylanti žvaigždė Lady Kvaka. Teisybės ieškoti pelės išvyksta į kosmosą – pas žvaigždę, pildančią norus.

Pelių žargono žodynėlis

Glušiai – žmonės, kuriems dramblys ant ausies užlipo, arba žmonės, kurie yra pametę pusę galvos.

Nusiperdžiu – subloguoju, pasijuntu blogai.

Superstai – kai jaučiamasi labai blogai arba tada, kai sekasi labai blogai.

Apsivožtų – pagautų zuikį (nukristų) arba kažką ant savęs užsimestų. Pavyzdžiui, dubenį su mišraine.

Blyn – ne keiksmažodis, o blyno trumpinys.

Lady Gaga – panelė, kuri mėgsta sakyti "ga-ga" ir myli antis.

Lady Kvaka – panelė, kuri mėgsta sakyti "kva".

Pelė Michael Jackson – Mykolo Džeko Sūnus (toks garsus dainininkas).

Prodiuseris – žmogus, kuris viską daro už garsius atlikėjus. (pavyzdžiui, galvoja, valgo, miega).

Neįtikėtinas įvykis sudrebino Klaipėdos kultūrinį gyvenimą. Dviejų veiksmų muzikinio spektaklio vaikams "Makaronų opera" premjera sulaukė milžiniškos sėkmės. Žiūrovai operos kūrėjams, jai pasibaigus, plojo stovėdami.

Augina sau žiūrovus

Klaipėdos muzikinis teatras vakar buvo pilnas vaikų. Čia jie susirinko į mažiesiems skirtą "Makaronų operą". Po spektaklio buvo galima drąsiai teigti, jog buvo anšlagas, – salėje neliko tuščių vietų. Klaipėdos muzikinio teatro direktorius Ramūnas Kaubrys teigė neprisimenąs, kad po vaikų operos žiūrovai plotų atsistoję.

"Mes visada tikimės anšlago, visada norisi, kad ateitų kuo daugiau publikos, kad visi džiaugtųsi mūsų darbu. Šį kartą opera buvo skirta vaikams. Kurti mažiesiems žiūrovams – didelis malonumas. Mes turime dėmesį skirti vaikams ir paaugliams, antraip neužsiauginsime kartos, kuri paskui ateis į mūsų teatrą", – po premjeros sakė R.Kaubrys.

Pradžia – nuo "Bulvinės"

"Makaronų operą" režisavo pats teatro vadovas R.Kaubrys, libretų autorė – Daiva Čepauskaitė, choreografas – Aurelijus Liškauskas, scenografas – Artūras Šimonis, kuris kartu su dailininke Vilija Šuklyte sukūrė ir spektaklio kostiumus.

Ši kūrėjų komanda Klaipėdos muzikiniame teatre prieš gerą dešimtmetį sukūrė pirmąją tokio pobūdžio operą vaikams "Bulvinė pasaka".

"Viskas prasidėjo labai seniai, gal 2002-aisiais ar 2003 metais nuo "Bulvinės pasakos". Dar tada teatrui vadovavo maestro Stasys Domarkas. Pamenu, Dramaturgijos biuletenyje, kur buvo skelbiamos naujausios pjesės, pamačiau tą kūrinį vaikams "Bulvinė pasaka", kurios tekstai mane pakerėjo", – pradžią prisiminė R.Kaubrys.

Tuomet R.Kaubrys šį kūrinį nunešė tuomečiam teatro direktoriui S.Domarkui ir pasakė, kad tai yra puikūs tekstai, iš kurių galima "padaryti" žavų muzikinį kūrinį, gal – net operą.

"Tada jis įtartinai pažiūrėjo į mano pasiūlymą. Ir po kokios savaitės maestro su didžiule šypsena veide man ištarė žemaitiškai: "Pasiimk tas savo bulves, ieškok kompozitoriaus, darome". Operos kūrimas užtruko dvejus metus. Taip atsirado "Bulvinė", o dabar –  "Makaronai", kaip tęsinys", – pasakojo R.Kaubrys.

Beje, mintis sukurti tęsinį kilo po "Bulvinės pasakos" sėkmės, kai teatro kūrėjai už šį darbą gavo Auksinį scenos kryžių.

Sukurs trilogiją

Po spektaklio "Makaronų opera" premjeros Klaipėdoje, kai teatro direktorius R.Kaubrys išlydėjo autorius, menininkai sutarė, kad kurs ir trečiąją trilogijos dalį. Dabar turėtų prasidėti kūrybinis procesas, tačiau premjeros galima tikėtis tik po kokių trejų metų.

"Lietuvoje dar nėra buvę, kad būtų sukurta vaikiškų spektaklių trilogija. Bet aš autorių šį kartą prašiau, kad bent jau trečiojoje dalyje tos pelytės bent kažką krimstelėtų, nes ir "Bulvinėje", ir "Makaronuose" liko nevalgiusios. Autoriai pažadėjo", – juokavo R.Kaubrys.

Po premjeros sėkmės teatro direktorius pusiau rimtai sakė, kad kvies komisiją ir į "Makaronų operą", gal ir šį kartą spektaklis bus įvertintas Scenos kryžiumi.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tęsia „maisto paieškas“ ir šį sekmadienį pristatys Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotos „Bulvinės pasakos“ tęsinį mažiesiems – kompozitoriaus Antano Kučinsko ir libreto autorės Daivos Čepauskaitės „Makaronų operą“.

Pasak naujo teatro produkto vaikams kūrėjų, tai – pasaka visai šeimai, arba vaikams nuo 3 iki 99 metų. Šįkart išbadėjusios pelės atvyks į Italiją, operos ir skaniausio pasaulyje maisto tėvynę, norėdamos pasmaguriauti makaronų. Makaronų karalystėje keistai susipins melas ir tiesa, meilė ir išdavystė, karas ir taika. Iš „Bulvinės pasakos“ atklydusios pelės pagrobs princesę Lazaniją, vyks „padažų...“, atsiprašome, „pažadų konkursas“, plėšikaus baisi Vermičelonių mafija. Jaunasis makaronėlis Roberto, nors ir žiauriai bijodamas pelių, imsis vaduoti mylimosios. Kuo visa tai baigsis? Žiūrovai pamatys spektaklyje, kupiname smagios muzikos, dainų, šokių ir, be abejo, makaronų.

Pasaka prašėsi tęsinio

Kompozitorius A.Kučinskas pasakojo, jog mintis parašyti „Makaronų operą“ kilo po „Bulvinės pasakos“ sėkmės, ypač turint galvoje tai, jog pastarosios pabaigoje pelės nusiveja į finalinę puotą netikėtai atklydusį baroną Makaroną. Taigi siužetas, anot kompozitoriaus, pats prašėsi tęsinio.

„Nors kai kurie veikėjai ir „nukeliauja“ į naująją operą, tiek muzika, tiek siužetas yra visiškai nauji, – teigė A.Kučinskas. – Kita vertus, stilistiniai bendrumai (juk kūrė ta pati komanda) leidžia suvokti  šias operas kaip diptiką, jas galima arba reikėtų žiūrėti abi.“

Pasak kompozitoriaus, „Makaronų opera“ – tai pasaka apie mus ir apie dabartį, todėl į ją natūraliai įsiliejo lengvai atpažįstamų detalių. Operos librete esama „Guliverio“, „Romeo ir Džuljetos“ ir „Krikštatėvio“ parafrazių, o muzikoje – itališkų serenadų, A.Hitchcocko filmų ar K.Stockhauseno avangardinės muzikos užuominų.

„Bet visa tai tik „makaronai“, po kuriais slepiami tikrieji šios pasakos veikėjų kėslai, mintys, veiksmai ir išgyvenimai, – akcentavo kompozitorius. – Sakyčiau, pagrindinė šios operos idėja yra melo („makaronų kabinimo") ir tiesos (arba dar bendriau – sąžinės) dilema. O tai yra pamatinė kiekvieno mūsų gyvenimo ašis, ir, kaip bebūtų gaila, suaugusiesiems net aktualesnė nei vaikams... Taigi šioje operoje yra keletas sluoksnių – ir vaikams, ir vyresniems, ir pasilinksminimui, ir pamąstymui, ir pasakos, ir dabarties.“

Anot „Makaronų operai“ libretą sukūrusios rašytojos D.Čepauskaitės, šiame kūrinyje vaikams skirti nuotykiai, o suaugusiesiems – kontekstas. Pastarieji joje turėtų atpažinti daugybę itališkų „štampų“ – mafijų karus, futbolo kultą, operą, Romeo ir Džuljetos istoriją, universalius rinkimų kampanijų „makaronus“. O visiems bendrai – vaikams ir suaugusiesiems – skirtas humoras.

Tarp tiesos ir melo

Iki šiol Klaipėdos muzikiniame teatre rodomos „Bulvinės pasakos“ tęsinį kuria ta pati statytojų komanda: režisierius Ramūnas Kaubrys, dirigentas Dainius Pavilionis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkai A.Šimonis ir Vilija Šuklytė.

Pasak spektaklio režisieriaus R.Kaubrio, „Makaronų
opera“ – tai aktuali, prasminga, daugiasluoksnė opera, metaforiškai, žaismingai ir šmaikščiai, su ironijos ir satyros prieskoniu prabylanti nūdienos bei universaliomis temomis.

„Teatro menas nepaliauja kalbėti apie žmogiškosios prigimties prieštaravimus. Visais laikais žmonės melavo, meluoja ir šiandien. Spektaklyje „kabindami vieni kitiems makaronus“ susimąstysime apie tai, kas yra vertybė – tiesa ar melas? Kartu ir apie tapatybės paieškas: kas aš esu? Kam priklausau? O kalbant bendrai – tai bus interaktyvus žaidimas su vaikais, atviras ir nuoširdus bendravimas, turintis sugriauti ketvirtąją sieną“, – sakė R.Kaubrys.

Anot režisieriaus, tikrosios vertybės pasirodys esančios tiesa, draugystė ir meilė. Nepaisant įvairių skirtumų, kairiųjų ar dešiniųjų, meilės akivaizdoje susilygins visi.

„Dėl pačios temos aktualumo didžiausią „Bravissimo!“ reikėtų tarti D.Čepauskaitei. Tai unikali autorė, į „Makaronų operą“ sudėjusi be galo daug įdomių paralelių, mūsų kasdienybės, socialinių aspektų“, – gražių žodžių libreto autorei negailėjo režisierius.

Griaus žanro kanonus

Dirigentas D.Pavilionis akcentavo, kad nors spektaklio pavadinime yra žodis „opera“, mažųjų žiūrovų ir jų tėvų jis neturėtų gąsdinti. Pats kompozitorius operą interpretuoja šiuolaikiškai, griaudamas įvairius kanonus, taisykles.

„Paralelių su tikruoju operos žanru esama tiek, kiek tai yra dainuojamasis spektaklis. Tačiau čia, priešingai nei operoje, esama ir prozos. Tam tikra prasme ir čia „kabiname makaronus“: keičiame žanro specifiką, laužome jo struktūrą“, – šypsosi dirigentas.

Pasak jo, į A.Kučinsko „Makaronų operą“ sudėta labai daug skirtingų žanrų ir priemonių, esama ir polifonijos, ir kakofonijos. Operos pabaigoje skambanti visiems žinoma neapolietiška daina „O sole mio“ – lyg aliuzija į Italiją, saulę ir makaronus.

„Visai operai būdingas monotematizmas. Kiekvienas personažas čia turi minimalią ariją, muzikinę temą, kurios kartojasi visoje operoje. Tikiuosi, jog taip auklėjame ir jaunąją kartą – mokome išgirsti ir atpažinti muzikinius motyvus“, – teigė D.Pavilionis.

„Makaronų operos“ choreografas A.Liškauskas įsitikinęs, jog artistų judesiai pirmiausia turi atitikti kūrinio mintį. Žiūrovams jie padeda priimti, suvokti spektaklio muzikinę medžiagą bei dramaturgiją. „Šiuo atveju ne tik šokėjai, bet ir solistai, choro dainininkai gali šaržuoti, džiaugtis vaidyba, judesiu, galimybe grįžti į vaikystę. Tiesiog būti linksmais suaugusiaisiais, kai tiek daug liūdnų suaugusiųjų aplink“, – mano choreografas.

„Makaronų operos“ scenografas ir kostiumų dailininkas A.Šimonis pabrėžė, jog spektaklio scenografija skirta tikrai ne teatrologams ir intelektualams, kurie žino, koks turi būti teatras. Ji skirta žmonėms, turintiems fantaziją, be išankstinių nusistatymų. „Todėl ir scenografija – „ufonautiška“, – juokėsi A.Šimonis. – Norėjosi žaismės ir funkcionalumo. Tai lyg žaislų kambarys, kuriame vaikai iš pusiau abstrakčių dalykų gali susikurti sau žaidimų aikštelę. Tai tas pats kelias, kuriuo ėjome į „Bulvinę pasaką“. Tęsinio estetika ir stilistika panaši.“

Beje, režisierius R.Kaubrys prasitarė jau dabar mąstantis apie visą trilogiją – „Makaronų operos“ tęsinį, kuriame bado dietos režimu gyvenančios pelės ieškos naujų „maisto karalysčių“.

Spagečių, vermičelonių, lazanijos, raviolių, tortelinių ir įvairiausių kitų makaronų vaidmenis spektaklyje kuria didžioji dalis Klaipėdos muzikinio teatro solistų, baleto šokėjų ir choro dainininkų. Princesės Lazanijos vaidmenį „Makaronų operoje“ atliks solistės Judita Butkytė-Komovienė ir Beta Ignatavičiūtė, Roberto Vermičeloni – Aurimas Raulinavičius ir Tadas Jakas. Karališkoji spagečių šeima čia bus Rokas Spalinskas ir Beata Ignatavičiūtė bei Mindaugas Rojus ir Rita Petrauskaitė.

Premjera – lapkričio 9 d. 13 val.