Vyko pirkti į Kryžkalnį
Nei Lietuvoje gyvūnus globojančių organizacijų, nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių įspėjimai, jog šunis reikėtų pirkti tik registruotuose veislynuose, nepasiekia gyvūnų mylėtojų ausų.
Pogrindiniai gyvūnų daugintojai ir toliau apsukriai apgaudinėja žmones, įsiūlydami ligotus šunelius, kurie naujų šeimininkų namuose greitai nugaišta.
Tuo įsitikino klaipėdiečiai Monika ir Marius (tikri vardai ir pavardės redakcijai žinomi – I.L.).
Internete radę skelbimą apie palyginti nebrangius Maltos bišonų jauniklius, pora nieko nelaukusi paskambino nurodytu numeriu.
Susisiekus su pardavėja paaiškėjo, kad atvykti į vietą, kur veisiami šunys, žmonėms nebus leidžiama.
"Moteris pasiūlė už papildomą mokestį pristatyti šunį mums į namus arba atsiimti jį netoli Kryžkalnio esančios degalinės. Norėjome nuvažiuoti į vietą ir patys pasižiūrėti, kokiomis sąlygoms tie šuneliai gyvena, susipažinti su tėvais, bet ji kategoriškai atsisakė įsileisti pašalinius asmenis. Galiausiai sutarėme, kad susitiksime prie Kryžkalnio", – pasakojo Monika.
Pustrečio mėnesio kalytė klaipėdiečiams kainavo 300 eurų, buvo paskiepyta tik vieną kartą ir, suprantama, parduota be kilmės dokumentų.
Tuo metu dehelmintizuotas, turintis mikročipą, kitaip – lustą (ženklinimo mikroschema su unikaliu identifikacijos numeriu), skiepų pasą ir Lietuvos kinologų draugijos kilmę įrodantį dokumentą Maltos bišono jauniklis gali atsieiti iki 600–900 eurų.
Pardavė jau sergantį?
Naujuoju draugu klaipėdiečiai džiaugėsi neilgai.
Netrukus šuo rimtai sunegalavo, ėmė viduriuoti, vemti.
Sunerimę šeimininkai nuvežė keturkojį į veterinarijos kliniką. Čia paaiškėjo, kad kalytė serga siaubinga parvovirusine infekcija (enteritu).
Dažniausiai viruso iškamuoti šunys nugaišta – liga veikia žaibiškai ir be gailesčio.
Parvovirusu užsikrečiama tiesiogiai arba netiesiogiai per šunų išmatas, per užkrėstus daiktus, žaislus, guolį.
Šunelis gydymo metu kiek atsigavo. Pabijoję, kad būklė gali vėl pablogėti, klaipėdiečiai susisiekė su pardavėja ir pareikalavo pasiimti gyvūną.
"Deja, buvome per daug naivūs ir patiklūs. Veterinaras patikino, kad šuo buvo parduotas jau sergantis. Klinikoje už gydymą suplojome 150 eurų. Maždaug per penkias dienas šuo mums iš viso atsiėjo apie 700 eurų, įskaitant du narvus – namams ir mašinai, maistą, žaislus, šampūną, pavadėlį, vaistus parazitinėms kirmėlėms išnaikinti, veterinaro paslaugas. Pasilikti gyvūno negalėjome ir dėl finansinių sumetimų, ir patirto streso. Nebuvo aišku, ar jis iš viso išgyvens", – dėstė Monika.
Pardavėja sutiko priimti šunį atgal, tačiau gydymo išlaidų nepadengė.
Maža to, klaipėdiečiai įsitikinę, kad jų serganti kalytė netrukus vėl atsidūrė internetinių skelbimų portale.
Užjaučiu tuos, kurie pakartos mūsų klaidą.
"Po pusantro mėnesio internete matėme tą patį skelbimą su vienintele vadoje likusia kalyte. Kaina pakelta iki 350 eurų. Ta moteris mūsų irgi klausinėjo, ar nenorėsime perpirkti, jei šuo pasveiks. Beje, ji veisia ne tik Maltos bišonus, bet ir Jorkšyro terjerus, Vakarų Škotijos terjerus. Sergantis šuo galėjo apkrėsti visus kitus gyvūnus veislyne. Užjaučiu tuos, kurie pakartos mūsų klaidą", – šiurpo pašnekovė.
Inspektorė: raginame nepirkti
Šiuo ir panašiais atvejais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams belieka tik skėsčioti rankomis.
Nė viename skelbime nenurodomas nei veisėjo vardas, nei veislyno pavadinimas, o buvę pirkėjai šuniuką atsiėmė vietoje, kuri nė neturi tikslaus adreso.
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Ilona Urbutienė įspėjo, kad užsiimti gyvūnų veisimu kas tik panorėjęs negali.
Dauginti gyvūnus draudžia Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.
Todėl šunį žmonėms vertėtų rinktis atsakingai ir negailėti pinigų.
"Nusiperka vokiečių aviganį, o užauga nesusipratimas. Tada šuo yra išmetamas į gatvę – taip mūsų prieglaudos ir pilnėja. Tam ir reikalingi šuns kilmę patvirtinantys dokumentai, legalus veisėjas netgi sudaro sutartį su pirkėju, rūpinasi savo gyvūnu, jis yra skiepijamas, vakcinuojamas, ženklinamas, šunys tiriami genetiškai, tiek patelė, tiek patinas. Atliekami displazijos, akių tyrimai. Tada kilmės dokumentuose pažymima, ar šuo gali būti veisiamas. Jie dalyvauja parodose. O dėl tų "pakieminių", kuriuos perka degalinėse, – socialiniai tinklai mirga, ir patys veisėjai ragina nepirkti nelegalių. Nesąžiningi žmonės šuniukus parduoda neskiepytus ir nenukirmintus", – teigė pašnekovė.
Kinų kuoduotuosius laikė garaže
I.Urbutienė atkreipė dėmesį, kad legalūs veisėjai paprastai pardavinėja trijų mėnesių sulaukusius šuniukus, kurie jau yra gavę du pagrindinius skiepus.
Parvovirusu susirgusi kalytė veikiausiai gyveno neprižiūrėtoje ir nedezinfekuotoje vietoje su kitais šunimis, potencialiais virusų nešiotojais.
"Todėl būtina akcentuoti, kad žmonės nepirktų gyvūnų iš įtartinų veisėjų. Iš pradžių reikia pamatyti šunelio tėvus, kokiomis sąlygomis jie yra laikomi. Kretingoje, atrodo, prieš porą metų, buvo rastas nelegalus kinų kuoduotųjų veislynas. Šunis laikė uždarytus garaže, visiškoje tamsoje. Įsivaizduokite, kokia buvo tų šunų psichinė būklė", – šiurpo inspektorė.
Tarnybos duomenimis, Klaipėdos regione šiuo metu yra užregistruota 60 tvarkingai veikiančių veislynų.
Nelegaliems daugintojams už žiaurų elgesį su gyvūnais gali būti skiriama administracinė atsakomybė.
"Kentė pragariškas kančias"
Uostamiesčio pakraštyje veikiančios gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" vadovė Galina Kučinskienė ne kartą priglaudė pogrindiniuose veislynuose išsikamavusius, sergančius ir prislėgtus šunelius.
Sausio 19-ąją ji pasidalijo šokiruojančia žinute – į prieglaudą pateko dar 11 nelaimėlių.
"Visi, perkantieji pigiau "veislinius" šuniukus, žinokite, kad jūs niekuo nesiskiriate nuo tų, kurie juos daugina. Kol jūs pirksite, tol bjaurus verslas gyvuos ir daugybė šunelių kentės pragariškas kančias. Visi šie šuneliai, daugiausia kalytės, gyveno pririšti vėjo perpučiamame tvarte, be būdų, ant sutrešusių čiužinių, numestų ant plikos žemės, maitinami "Optima linijos" ėdalu, paskendę blusose. Liūdni, nelaimingi kankiniai, kurių akyse – vien baimė. Moteris nė už ką nebūtų jų atidavusi savo noru, bet buvo priversta, nes gyvūnus konfiskavo Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba", – baisėjosi prieglaudos vadovė.
Paaiškėjo, kad nelegaliai buvo veisiami prancūzų buldogai, labradorai, špicai, bigliai ir čiau čiau veislių šunys. Jiems nustatyta dermatomikozė (sergančiųjų šia liga oda pleiskanoja, atsiranda šašų, lūžinėja ir slenka plaukai).
Greitai susidraugauti pavyko tik su dviem prancūzų buldogėmis, kiti, pamatę žmogų, drebėjo iš baimės ir gūžėsi. Trijų čiau čiau šuniukų iš pradžių nė nepavyko nufotografuoti, nes jie slėpėsi būdose.
Reikia pagalbos
Didelė našta užgulė prieglaudą "Būk mano draugas".
Šiuo metu G.Kučinskienė stengiasi, kad šuneliai pasveiktų ir galėtų iškeliauti pas naujuosius šeimininkus. Tiesa, tam prireiks nemažai laiko – mažiausiai pusės metų.
"Čia nėra greitas darbas. Jaukinamės juos, suleidžiame vaistų, maitiname, stengiamės, kad jie po truputį atsigautų psichologiškai. Stresas – labai pavojingas gyvūnams, jie atsisako ėsti, į vieną tašką žiūri", – sakė G.Kučinskienė.
Tai yra siaubinga tragedija. Iš gyvo padaro suka biznį.
Pašnekovės žodžiais, nelegalių šunų veisėjų Lietuvoje tiek daug, kad situacija jau tampa nevaldoma.
"Tai yra siaubinga tragedija. Iš gyvo padaro suka biznį. Bet ką čia bepadarysi. Jeigu vaikais prekiauja ir niekas nesustabdo, tai kaip čia sustabdysi? Būtų griežtesni įstatymai ir milžiniškos baudos, tai žmonės bijotų. Iškart viskas sustotų", – įsitikinusi moteris.
G.Kučinskienė stengiasi išgelbėti kuo daugiau gyvūnų savo pilnėjančioje prieglaudoje. Visiems jiems reikalingas maistas, lėšos veterinarinėms paslaugoms, vaistams. Norintieji gali padėti pasirūpinti nelaimingais, nualintais šuneliais finansiškai ar kokybišku maistu.
Gyvūnų daugintojai – tai nesąžininga gyvūnų prekyba užsiimantys asmenys, kurie paprastai laiko gyvūnus netinkamomis ir jų poreikių neatitinkančiomis sąlygomis, įvairių populiariausių veislių šunis verčia turėti po vadą per kiekvieną rują.
Dauguma žmonių, norėdami tam tikros veislės augintinio, perka juos būtent iš daugintojų, tikėdami, kad įsigijo veislinį šunį. Tai dažnai lemia noras sutaupyti.
Tačiau patikimuose veislynuose veisiami gyvūnai kainuoja brangiau – reikia nemenkų lėšų suteikti jiems palankias gyvenimo sąlygas, rūpestingai prižiūrėti: skiepyti, šerti kokybišku maistu, jų tėvams atlikti būtinus genetinius tyrimus, ieškoti fiziškai ir psichiškai sveikos poros kergimui.
