„Kitaip negu ankstesnių agresijos aktų prieš kaimynines šalis atvejais, niekas nebetiki Rusijos propaganda. Praeityje mėginimai vaizduoti tikrovę priešingai, negu yra iš tiesų, galėjo būti paveikūs net ir kai kuriems Vakarų politikams, tačiau šiandien niekam nekyla abejonių dėl to, kas yra agresorius, o kas auka“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji pabrėžė, jog parama Ukrainai turi tęstis, kaip ir Vakarų pastangos sankcijomis didinti Maskvai galimos tolesnės agresijos kaštus.

„Rusijos valdantysis elitas bando kenkti liberalioms Vakarų demokratijoms, kartu naudodamasis jų pasiekimais ir gerovės lygiu. Vakaruose jie turi turto, kuris saugus dėl čia egzistuojančios teisės viršenybės, jų vaikai mokosi ES universitetuose, artimieji gydosi ES ligoninėse, jų sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas ES miestuose ir kurortuose“, – kalbėjo premjerė.

Kaip susitikime su M. Weberiu sakė ministrė pirmininkė, Rusijos vadovams ypač neparanki europietiška, demokratiška Ukraina, kurios sėkmės istorija taptų argumentu prieš diktatūrinį režimą pačioje Rusijoje. Premjerės teigimu, tai yra viena iš priežasčių, kodėl Ukrainai turi būti suteikta aiški tolesnio eurointegracijos kelio perspektyva.

Su solidarumo vizitu į Lietuvą atvykęs Europos Parlamento ELP frakcijos vadovas Manfredas Weberis kartu su delegacija Vilniuje lankysis porą dienų. Trečiadienio vakarą ministrė pirmininkė dalyvaus nuotoliniame Europos Parlamento ELP viršūnių susitikime.

„Mes kaip EPP grupė atvykome su solidarumo vizitu, demonstruodami vienybę šią istorijos akimirką. Mes norime pabrėžti, kad tai, kas pastaruoju metu padaryta Maskvoje, yra fundamentalių tarptautinės teisės principų pažeidimas“, – per spaudos konferenciją trečiadienį Seime sakė M. Weberis.

Anot jo, šiuo metu kaip niekada Europa „turi būti vieninga, tvirta ir aktyvi“, taip pat sveikino Europos Sąjungos sprendimą dėl sankcijų Rusijai.

Europos liaudies partijos europinei šeimai priklausančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguota premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad visa politinė bendruomenė gyvena tomis pačiomis aktualijomis.

„Šiandien Lietuvoje lankosi svarbiausios Europos Parlamento frakcijos ir partijų šeimos, kuriai priklauso TS-LKD vadovybė parlamente, kaip ir daug vizitų, kurie vyksta šiuo metu, per kuriuos tenka susitikti su Europos politikais, JAV politikais, jų (susitikimų) negali būti per daug, visi gyvename tomis pačiomis aktualijomis ir šiandien turėsime galimybę diskutuoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Europos Sąjunga antradienį sutarė dėl sankcijų paketo Rusijai, pirmadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pripažinus Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.

M. Weberis: „Nord Stream 2“ buvo klaida

Vėliau EPP atstovų spaudos konferencijoje Seime M. Weberis sakė, jog yra svarbu parodyti tikrąsias V. Putino veiksmų priežastis: tai ne NATO esą keliama grėsmė Rusijos saugumui, o demokratijos baimė.

„Ne NATO yra grėsmė Rusijai, o didžiausia grėsmė V. Putinui yra demokratiška Ukraina, jis bijo už to stovinčių idėjų, jis bijo mūsų gyvenimo būdo ir tai yra grėsmė jam“, – kalbėjo M. Weberis.

„Aš esu absoliučiai laimingas dėl Vokietijos vyriausybės vakarykščio sprendimo stabdyti „Nord Stream 2“, šio sprendimo reikėjo skubiai, išties kaip EPP grupė mes metai iš metų to reikalavome, bet pagaliau tai padaryta, tai yra didžiulis žingsnis stiprinant pasitikėjimą Vakarų pasauliu ir grąžinant Vokietijai Europos lyderės poziciją“, – kalbėjo politikas.

Jis taip pat teigė, jog „Nord Stream 2“ projektas buvo „viena iš didžiausių Vokietijos vyriausybės klaidų“.

Suomijos dešiniųjų atstovas Petteris Orpo (Peteris Orpas) teigė, kad Šiaurės ir Baltijos šalys kiekviena per istoriją turi savo patirtį, kaip kovoti su Rusijos agresija.

„Mes turime aiškiai pasakyti V. Putinui – mes netoleruosime tokio elgesio. Prieš dešimt metų mes būtume negalėję įsivaizduoti tokios situacijos, kurioje esame šiandien. Ir mes žinome, kad turime laikytis tvirti ir vieningi, nei viena šalis neturi būti palikta viena“, – kalbėjo P. Orpo.

Vakarų vienybė yra didžiausia V. Putino nesėkmė

Europos Parlamentaro narė konservatorė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad Vakarų pasaulis vienodai vertina situaciją ir ši vienybė yra didžiausia V. Putino nesėkmė.

„Šiandien kaip niekada vieningai matom situaciją, požiūris yra vieningas, ir aš manau, kad tai yra didžiausia pergalė ir didžiausia V. Putino nesėkmė. Jo politika žlugs kada nors, tikiuosi, kad savo savo gyvenime pamatysim kitokią Rusiją ir dėl to verta mums visiems susitelkti“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Vakarų vienybę kaip atsaką į Rusijos veiksmus pabrėžė ir Latvijos dešiniųjų atstovas Arvils Ašeradens (Arvilas Ašeradenas), sakydamas, kad „Rusija sukūrė naujo pobūdžio vienybę Vakarų pasaulyje“.

Šiandien kaip niekada vieningai matom situaciją, požiūris yra vieningas, ir aš manau, kad tai yra didžiausia pergalė ir didžiausia V. Putino nesėkmė.

„Senoji saugumo architektūra atsidūrė po klaustuku ar yra dingusi po Minsko susitarimo, ir mes turime galvoti apie naują. Mes esame unikaliame istorijos momente, situacijoje, kuri sukurta Rusijos, ir Rusija taip pat sukūrė ir naujo pobūdžio vienybę“, – kalbėjo Latvijos atstovas.

Estijos dešiniųjų atstovė Riina Solman teigė, kad būdas parodyti solidarumą su Ukraina Vakarų valstybėms yra palikti Kijeve savo diplomatus.

„Estija remia Europos vienybę ir sankcijas Rusijai, smerkia šios agresiją. Estijos ambasada liko veikti Kijeve ir tai vienas iš būdų paremti Ukrainą. Vakarų diplomatų buvimas Kijeve ir vyriausybių narių vizitai būtų stiprus signalas tiek Rusijai, tiek Ukrainai, parodantis, kad Ukraina nėra viena“, - kalbėjo R. Solman.

Europos Sąjunga antradienį sutarė dėl sankcijų paketo Rusijai, pirmadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pripažinus Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.

Atvykęs į Lietuvą, kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus perspėjo, kad teisės ir demokratijos principus paminančios ES šalys gali sulaukti finansinių sankcijų.

Vokietijos politikas išskirtiniame interviu BNS naujienų agentūrai savo prioritetais įvardijo griežtą sienų kontrolę, ekonomikos augimo skatinimą ir aukštesnių socialinių standartų kūrimą.

– Jei tapsite Europos Komisijos pirmininku, kuriose srityse skatinsite ES integraciją?

– Man politika prasideda nuo įsiklausymo, ką sako žmonės. Visoje Europoje įsitikinau, kad žmonės užduoda kelis pagrindinius klausimus.

Pirmasis tebėra apie migraciją – žmonės nori žinoti, kad valdome savo sieną. Būtent todėl noriu pažadėti, jog valstybė, o ne kontrabandininkai spręs, kas atvyksta į Europą. Kalbant labai konkrečiai – nepriimtina, kad reikėtų laukti iki 2027 metų, kol (ES pasienio tarnyba) „Frontex“ gaus 10 tūkst. pareigūnų. Turime tai paspartinti, turim tai padaryti iki 2022 metų. Tai yra realu.

Antras svarbus klausimas – gyvenimo kokybė, ekonomikos plėtra. Noriu duoti pažadą, kad uoliai dirbsime dėl Europos, kurioje niekas nebus priverstas palikti savo tėvynės vien dėl ekonominių priežasčių, kad gautų geresnį atlyginimą, kad gautų darbo. Tai yra Lietuvos ir daugelio šalių problema, dėl kurios žmonėms tenka palikti savo tėvynę. Štai kodėl esu prisirišęs prie regionų politikos, prie žemės ūkio politikos – kad duotume pinigų regionams, kuriuos vis dar reikia vystyti. Turime investuoti į stiprią ekonomiką Europos Sąjungoje; yra daug sričių, kurias galėtume pridėti.

– Kaip tą darysite? Kokius turite instrumentus, kad atotrūkis tarp algų Lietuvoje ir Vokietijoje mažėtų sparčiau?

– Žinoma, visų pirma yra bendrųjų priemonių, nes tolesnių penkerių metų ekonominė perspektyva, sakyčiau, mums yra apniukusi, turint galvoje pasaulio ekonomikos padėtį, prekybos ginčus su Amerika, taip pat „Brexit'ą“. Tikrumo dėl ekonomikos plėtros nebėra. Štai kodėl Europos liaudies partija visų pirma žada būti partija, kuriančia ekonomikos augimą, ir mes tai darysime.

Konkrečiai kalbant, mums reikia stiprinti bendrąją rinką. Dar nėra visiškai bendros rinkos, ypač paslaugų, energetikos sąjungos ir panašiose srityse.

Antras dalykas – pasisakome už prekybą. Socialistai ir kiti populistai nėra itin palankūs prekybai, o mes pasisakome už prekybą. Manau, kad Europai būtina palaikyti gerus ryšius su kitais pasauliniu lygiu, kad paskatintume augimą.

Trečiasis elementas – mokslo tyrimai ir ateities technologijos. Pateiksiu konkretų pavyzdį apie tyrimus. Manau, kad mūsų kuriamas naujasis Europos superkompiuteris neturėtų būti vėl įrengtas kurioje nors iš ES senųjų narių. Jis turėtų būti įrengtas vienoje iš naujųjų ES narių, kad tokios šalys kaip Baltijos valstybės, Lenkija ar Rumunija suprastų, jog į moderniąsias technologijas investuojame ne tik Europos senosiose narėse.

– Vilniuje buvote susitikęs ir su Lietuvos verslo lyderiais. Kai kurie iš jų skeptiškai vertina socialinių standartų kūrimą ir teigia, kad svarstomas vadinamasis „mobilumo paketas“ išstumtų Vidurio ir Rytų Europos vežėjus iš rinkos, o dėl to laimėtų Vakarų europiečiai, išgalintys mokėti didesnes algas. Juos remia ir Lietuvos vyriausybė. Koks jūsų atsakymas?

– Man patinka konkurencija. Konkurencija mums visiems suteikia mažesnes kainas, taip pat gerą produktų kokybę, nes galime rinktis. Tai tinka ir paslaugoms.

ES pagrįsta socialine rinkos ekonomika. Štai kodėl visi kartu turime pasiekti bendrą supratimą, kokie yra ES socialinio minimumo standartai. Yra poreikis diskutuoti šiuo klausimu. Žmonės neturi vertinti Europos kaip sąjungos, apimančios vien pinigus, verslą, bankus, finansines institucijas, eurą ar kokius nors kitus dalykus. Tai yra dalis Europos, bet ne jos esmė.

Kita vertus, dalis mobilumo paketo riboja transporto įmonių, įskaitant Lietuvos, galimybes, teikti paslaugas visoje Europoje. Taigi manau, kad dabartinis tekstas gali būti pagerintas. Dabar vyksta pirmasis skaitymas, Europos Parlamentas vėl turės balsuoti po rinkimų. Sieksiu geros pusiausvyros tarp laisvos rinkos įmonėms ir minimalios socialinės apsaugos dirbantiems šiame sektoriuje.

– Kiek teko girdėti, verslininkai susitikime su jumis taip pat iškėlė sankcijų Rusijai klausimą. Kai kurie verslo atstovai sako, kad nėra pagrindo sieti sankcijų su Rusijos pasitraukimu iš Krymo, nes artimoje ateityje tai nerealistiška. Iš kitos pusės, Lietuvos vyriausybė, priešingai, ragina griežtinti sankcijas Rusijai dėl jos sprendimo palengvinti pasų išdavimą Kijevo nekontroliuojamose Rytų Ukrainos rajonuose gyvenantiems žmonėms. Kokia jūsų pozicija?

– Rusija agresyviai elgiasi Europos Sąjungos atžvilgiu; jie suinteresuoti, kad ES būtų susiskaldžiusi, nesutarianti. Štai kodėl turime suvienyti jėgas, privalome laikytis kartu ir aiškiai pareikšti, kad tokio agresyvaus elgesio nepriimsime – tokių prieš tarptautinę teisę nukreiptų veiksmų, kokius matome Sirijoje, kokius matėme Ukrainoje, kokius matėme per melagingų naujienų atakas prieš Europos Sąjungą ar Ameriką. Tai nepriimtina.

Ukrainoje susitikau su žmonėmis, turinčiais tokių pačių troškimų ir lūkesčių dėl ateities, kokių prieš 30 metų turėjo žmonės čia, Lietuvoje. Jie nori gyventi demokratijoje – valstybėje, turinčioje nepriklausomus teismus ir panašius dalykus. Turint omenyje, kad jauni žmonės Ukrainoje nori gyventi kaip mes gyvename mūsų dienomis, Europa turi toliau juos palaikyti. Tai mums neginčytina. Net jeigu ekonominiu požiūriu mums tai nebus lengva, su tuo susijusi politinė plotmė – idėja, kad turime ginti savo principus, mūsų įsivaizdavimas, kaip turėtų atrodyti visuomenė – yra daug svarbiau negu ekonomika.

Štai kodėl neturiu gerų naujienų verslo sektoriui. Privalau pasakyti, kad kol Rusija negrįš prie protingo elgesio, turime toliau laikytis sankcijų.

– Neseniai pareiškėte, kad Turkija negali tapti ES nare. O kaip dėl Ukrainos?

– Tolesnius penkerius metus mus reikalinga bendra diskusija, kad būtų aptarta, kur bus Europos Sąjungos galutinės ribos, kokia bus jos galutinį sudėtis, kas priklauso Europai ir kas jai nepriklauso. Ir, aišku, manau, kad Turkija yra geras pavyzdys, nes su ja jau vedėme derybas. Pažadėjau, kad tapęs Komisijos pirmininku sustabdysiu derybas dėl plėtros, nes nemanau, kad Turkija gali tapti ES nare.

Na, o kalbant apie Ukrainą, manau, geografiniu požiūriu yra akivaizdu, kad Ukraina yra Europos žemyno dalis. Visi žino, kad dar reikia nueiti ilgą kelią, bet turi būti europinė perspektyva šalių rytuose atžvilgiu. Kita vertus, tai yra labai ilgos trukmės projektas. Noriu aiškiai pabrėžti, kad turime būti pasiruošę tolesnius penkerius metus investuoti į ryšius, ypač vizų režimo liberalizavimo klausimu. Asociacijos sutartis su Ukraina jau veikia, nes sustiprinome jos ekonomikos padėtį – ir aš norėčiau tai tęsti.

Kad būtų aiškiau, narystė nėra šiandienos klausimas, bet jos turi europinę perspektyvą.

– Ar Rusijos sprendimas laisviau išduoti pasus Kijevo vyriausybės nekontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose vertas naujų ES sankcijų?

– Manau, turime įvertinti konkretų pasiūlymą, nes jie jau kontroliuoja šią teritoriją, jie ten gali daryti ką panorėję. Taigi, mums reikia įvertinti, koks bus konkretus poveikis. Apskritai esu nusiteikęs, kad ES būtų pasiruošusi prireikus dar labiau sugriežtinti sankcijas, nes turime parodyti ryžtą ginti principus.

– Vadovaujant prezidentei D. Grybauskaitei, Lietuva siekė, kad Rusija būtų izoliuota ir taip nubausta už intervenciją Ukrainoje. Daug kitų ES šalių laikosi kito požiūrio, įskaitant ir Estiją, kurios prezidentė neseniai susitiko su Vladimiru Putinu. Jūsų nuomone, kuris kelias teisingesnis – izoliacijos ar įtraukimo?

– Atvirumas yra visų svarbiausia – aiškiai ir atvirai kalbėti, kas vyksta ir ko nepageidaujame. Rusijai Europos Sąjunga daug labiau reikalingesnė negu mums – Rusija. Reikėtų naudoti šį svertą ginant mūsų interesus ir vertybes. Man patinka, kai labai atvirai ir aiškiai kalbama, kas ten dedasi.

Kita vertus, akivaizdu, jog turime naudotis visais bendravimo kanalais, kad būtų tęsiamas dialogas. Su visais turime kalbėtis pasauliniu lygiu, nes kiekvienas atsakingas, kaip vystysis padėtis. Tačiau būtina kalbėti sąžiningai, atvirai ir aiškiai.

– Dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Junckeris yra ne kartą kalbėjęs apie bendros ekonominės zonos nuo Lisabonos iki Vladivastoko viziją. Ar kartosite šiuos pareiškimus?

– Tai didi svajonė, bet šiuo metu neįsivaizduojama ir nereali. Šis vaizdinys, ši idėja taip pat suteikia aiškų supratimą – ir aš palaikyčiau idėją, kad Europa galėtų būti pasiruošusi bendradarbiauti su Rusija, tai neabejotina. Mes niekada neketinome didinti įtampos ar daryti kažką panašaus. Visada rodėme esantys pasiruošę bendradarbiauti, ir tai visiškai aiškiai išplaukia iš Jeano-Claude'o žodžių – bet tam mums reikalinga partnerė. Šiuo metu Rusija nėra partnerė.

– Jūsų susitikimas su prezidente D. Grybauskaite užtruko dukart ilgiau nei planuota. Greitai baigiasi jos kadencija. Ar ji būtų gera kandidatė tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke?

– Dabartinė Lietuvos prezidentė yra Europos lygiu labai gerbiama politikė. Ji gerai išmano, kaip veikia Europa. Ji turi daug žinių ir yra labai patyrusi, todėl manau, kad tai jai tai suteikia labai gerą įvertinimą Europos lygiu – ir tai gerai jūsų šaliai, Lietuvai.

– Ar matote ją kaip kandidatę tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke?

– Visus klausimus apie kandidatus aptarsime po rinkimų. Pirmiausiai turi nuspręsti žmonės.

– Ar tokią galimybę paminėjote šio ryto (ketvirtadienio) susitikime?

– Aš niekada nekalbėsiu apie vidinius pasitarimus.

– Norėčiau pereiti prie ES biudžeto. Ar palaikytumėte idėją bausti valstybes nares ir joms sumažinti ES finansavimą, jei ES institucijos nustatytų, kad jos pažeidžia teisės viršenybės principus?

– Kai kalbame apie teisinę valstybę, kalbame apie Europos pamatus. Nes Europos Sąjunga visų pirma yra ne ekonomikos zona, o vertybių sąjunga. Įstatymų viršenybė, žiniasklaidos laisvė, kova su korupcija yra mūsų šiuolaikiškų visuomenių pagrindai. Ir visi europiečiai – lietuviai, austrai ar prancūzai – tikisi, kad šie principai bus gerbiami ir saugomi.

Šios vertybės nepriklauso politinių idėjų sričiai – jos yra aukščiau politikos. Ir aišku, kad turime daugiau daryti, siekdami jas apsaugoti. Dabartinė procedūra pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį negalėjo užkirsti kelio pastariesiems įvykiams Lenkijoje, Vengrijoje arba Rumunijoje. Štai kodėl siūlau patobulinti teisinės valstybės mechanizmą, padaryti jį labiau nepriklausomą ir veiksmingesnį. Tapęs Komisijos pirmininku įkurčiau ekspertų komitetą, sudarytą iš buvusių teisėjų, ir pavesčiau jiems teikti metines ataskaitas apie visas Bendrijos nares, o ne tik rytų europiečius. Turime šiuos klausimus atsieti nuo politikos ir pagaliau leisti spręsti ekspertams bei teisėjams. Sutinku su idėja, kad vykdant tokias procedūras nuobaudos būtų susietos su europiniais fondais.

Manau, visiems europiečiams, visiems lietuviams nepriimtina, kad šalys gauna mokesčių mokėtojų pinigų iš ES biudžeto, jeigu jos nesilaiko šių pagrindinių mūsų visuomenės idėjų, tokių kaip kova su korupcija, teismų nepriklausomybė ir žiniasklaidos laisvė. Svarbiausia – ne nubausti, o apsaugoti šiuos principus, ir mano nuostata šiuo klausimu bus labai, labai griežta.

– O ar sutiktumėte su nuomone, kad tokios bausmės padidintų riziką, jog išaugtų euroskepticizmas tokiose šalyse kaip Lenkija ir Vengrija?

– Ne. Nes matau daug demonstracijų Lenkijos gatvėse, kur žmonės iš tikrųjų prašo stiprios Europos Sąjungos, ginančios savo principus.

– Pabaigai norėčiau paklausti apie jūsų asmenybę. Apklausos rodo, kad net gimtojoje Vokietijoje nemažai žmonių nepažįsta jūsų. Esu girdėjęs, kad jums svarbi Bažnyčia. Kaip pats pristatytumėte savo kaip asmenį?

– Tiesa, kad Europos politikai nėra itin žinomi, bet galėčiau pasakyti, kad esu žinomesnis negu Jose Manuel Barroso, kai šis tapo Komisijos pirmininku. Taigi, manau, einame teisingu keliu. Mano partija surengė suvažiavimą Helsinkyje, kur demokratiniu procesu išsirinkome kandidatą.

Kalbant apie mano asmenybę, man svarbiausia turėti šaknis, jausti, kad kažkur Europoje yra mano namai. Nesame Briuselio atstovai. Mano namai – Bavarija, mano gimtasis regionas. Savo bendruomenėje lankydavau katalikų pamaldas, ir kalbuosi su tenykščiais ūkininkais, slaugytojomis, savo draugais.

Manau, politikams itin svarbu turėti šaknis įprastame gyvenime, tarp Europos Sąjungos piliečių, suprasti, kokių problemų ten esama. Taigi, mano nuostata – išlaikyti savo šaknis, įsiklausyti žmonių.

Noriu daug keliauti, noriu dažnai lankytis Lietuvoje, kalbėtis su vietos ūkininkais, verslo bendruomene, atsižvelgti į nuogąstavimus dėl branduolinės jėgainės Baltarusijoje. Būdami Europos politikai turime būti artimi žmonėms. Ir esu krikščionis demokratas. Esu tikintis katalikas, bet tai veikiau privatus dalykas.

– Ačiū už interviu.

Susitikimas su Europos Parlamento Europos centro dešinąsias politines jėgas vienijančios frakcijos vadovu surengtas likus mėnesiui iki Europos Parlamento rinkimų.

Lietuvos vadovės teigimu, Europa išgyvena daugybę iššūkių, kurie gali ugdyti piliečių nepasitikėjimą politikais ir skatinti jų pažeidžiamumą populistinei retorikai. Todėl šiuo metu kaip niekada svarbu tvirtai ginti bendrąsias europietiškas vertybes, kurios yra ilgametės gerovės ir saugumo Europoje pagrindas.

Kaip praneša prezidentės spaudos tarnyba, prezidentė taip pat pabrėžė, jog užsitęsęs „Brexitas“ neturi sutrikdyti ES institucijų, taip pat ir Europos Parlamento, darbo bei sprendimų priėmimo teisėtumo, todėl, kaip buvo sutarta per paskutinį Europos Vadovų Tarybos posėdį, Didžioji Britanija turės surengti Europos Parlamento rinkimus.

Susitikime ketvirtadienį kalbėta ir Europos saugumo bei gynybos klausimais. Pasak Lietuvos vadovės, Europos Sąjunga, nedubliuodama NATO, o papildydama ir kurdama pridėtinę verte, turi stiprinti karinį mobilumą, tam skiriant tinkamą finansavimą iš naujojo septynmečio ES biudžeto, didinti kibernetinį saugumą ir kovą su priešiška propaganda bei dezinformacija.

„Tapęs EK vadovu pasinaudočiau visomis įmanomomis taisyklėmis, kad „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimas būtų užblokuotas“, – sakė EPP pirmininkas M. Weberis interviu Lenkijos leidiniui „Dziennik Polska“.

„Aš esu ne Vokietijos, o EPP kandidatas į EK pirmininko postą“, – pabrėžė Vokietijos pilietybę turintis M. Weberis, atsakydamas į lenkų žurnalisto klausimą, ar tokia jo pozicija nesikerta su „Nord Stream 2“ projektą proteguojančios Vokietijos federalinės valdžios interesais.

Europos Sąjungos Taryba prieš savaitę patvirtino ES dujų direktyvos pataisas, kurioms Europos Parlamentas pritarė šio mėnesio pradžioje. Jos bus pritaikytos ir per Baltijos jūrą iki Vokietijos tiesiamam naujam Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“.

Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip nei iki šiol Rusija tikėjosi dėl „Nord Stream 2“. Tačiau Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ gali tekti su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Kita vertus, problemų dėl ES dujų direktyvos pataisų Rusijos dujų monopolininkas išvengtų tik tuo atvejų, jei Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos palaiminimu.

Rusijos planais, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą. Tai leistų eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę ir padidinti „Gazprom“ dalį Europos dujų rinkoje.

„Nord Stream 2“ projektas sulaukęs kai kurių ES narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema. Oficialūs Vokietijos vyriausybės vertinimai – priešingi.

Po kelis mėnesius nenustojusios kilti įtampos tarp Briuselio ir Budapešto, M. Weberis, EPP kandidatas į Europos Komisijos vadovo postą, Vokietijos dienraščiui „Bild“ sakė, kad yra trys sąlygos, kurias V. Orbanas turi įvykdyti, norėdamas likti frakcijoje.

„Viktoras Orbanas privalo visam laikui sustabdyti prieš Briuselį nukreiptas savo vyriausybės kampanijas“, – pareiškė vokiečių politikas.

Be to, jis turi „atsiprašyti kitų partijų, EPP partijų šeimos narių“.

Galiausiai, „svarbu, kad CEU universitetas, įkurtas (liberalo JAV ir vengrų kilmės milijardieriaus) George'o Soroso (Džordžo Soroso), liktų Budapešte, kad jo egzistavimas ten būtų užtikrintas ir kad jis galėtų išduoti amerikietiškus diplomus“.

Gruodį CEU paskelbė, kad daugumą savo programų perkelia iš Budapešto į Vieną. Įstaiga sako, kad tapo 2017-ųjų balandį Vengrijoje priimto, smarkiai sugriežtinusio reikalavimus užsienio universitetams, įstatymo taikiniu.

M. Weberis pabrėžė, kad iki kovo pabaigos V. Orbanas „gali imtis veiksmų šiais trimis klausimais ir pademonstruoti, kad vertina EPP“.

EPP nario teigimu, tai yra „lemiami klausimai dėl demokratinių principų ir politinio stiliaus“.

Pirmadienį, likus trims mėnesiams iki EP rinkimų, 12 EPP narių oficialiai pareikalavo pašalinti iš jos sudėties populistą Vengrijos ministrą pirmininką ir jo partiją.

Šis klausimas bus svarstomas frakcijos kovo 20-osios posėdyje.

Vengrijos valdžios veiksmai jau seniai kelia rūpestį dėl žodžio laisvės, akademinės laisvės ir teisės viršenybės principų pažeidimų, o paskutiniu lašu tapo praeitą mėnesį pradėta Vengrijos informacinė kampanija.

Per ją taikytasi į JAV milijardierių filantropą G. Sorosą bei EK pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį), esą kurstančius neteisėtą imigraciją, ir kitas partijas, priklausančias EPP.

Savaitgalį Vengrijos vyriausybė paskelbė, kad šį mėnesį užbaigs savo kontroversišką prieš imigrantus nukreiptą informacinę kampaniją.

EPP yra didžiausia frakcija EP, jai priklauso pagrindiniai Europos centro-dešinės judėjimai, įskaitant Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partiją CDU ir Prancūzijos respublikonus. Pastarosios dvi partijos nereikalavo V. Orbano partijos pašalinimo iš frakcijos.

Artėjant kovo 20-osios posėdžiui, M. Weberis sakė, jog įdės „paskutines pastangas, kad išlaikytų Viktorą Orbaną ir „Fidesz“ EPP“, tačiau pabrėžė, jog frakcijos vertybės yra neginčijamos.

„Kamuolys yra Budapešto pusėje. Mums reikia aiškumo jau šį mėnesį“, – teigė M. Weberis.

Pagal dabartinį planą Britanija iš ES turi išstoti kovo 29 dieną, bet kai kurie ES pareigūnai baiminasi, kad britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) gali siekti daugiau laiko ir bandyti derėtis dėl naujos sutarties.

„Pasiūlymas aiškus. Data aiški. Nėra pasirengimo jokioms tolesnėms deryboms ir pateiktų susitarimų pakeitimams“, – naujienų agentūrai AFP sakė konservatyvios Europos liaudies partijos (ELP) lyderis Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis).

„Negaliu įsivaizduoti, kad kaip nors tai atidėsime“, – Paryžiuje duodamas interviu sakė vokietis M. Weberis, vadovaujantis didžiausiai partijai Europos Parlamente. ELP priklauso ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU).

46 metų M. Weberis siekia perimti iš Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) vadovavimą Europos Komisijai.

Jis sakė nepritariantis, kad Britanijai būtų suteikta bent kiek daugiau laiko po kovo. Pasak jo, tai sutrikdytų Europos Parlamento rinkimus, turinčius įvykti gegužės 26 dieną.

Britanija atsisako savo vietų Europos Parlamente; britų rinkėjai šiuose rinkimuose veikiausiai nebedalyvaus.

„Britai negali dalyvauti Europos rinkimuose. Niekas Europos žemyne nesupras, jei britai, kurie nori išstoti iš Europos Sąjungos, dalyvaus“, – pažymėjo M. Weberis.

Jo nuomone, „Brexit“ figūruos kaip vienas pagrindinių proeuropietiškų partijų argumentų per Europos rinkimų kampaniją. Populistinės partijos per šiuos rinkimus tikisi sustiprinti savo pozicijas.

„Turime labai paprastą ir labai įtikinamą mintį – ją naudos visos proeuropietiškos partijos. Tai yra: „Pažvelkit į Londoną“, – sakė M. Weberis, turėdamas omenyje „politiškai chaotišką“ situaciją Britanijoje.

Jis sakė, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris, vadovaujamas Marine Le Pen (Marin Le Pen), yra „prancūzų „Brexit“ partija“, o vokiečių populistinė kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) yra „vokiečių „Brexit“ partija“.

„Londone niekas nežino, kas įvyks. Jeigu to norite, balsuokite už Le Pen – tai reiškia nesaugumą ir netikrumą“, – pridūrė jis.

Britų ministrė pirmininkė Th. May patvirtino, kad Bendruomenių Rūmai dėl jos pasiekto išstojimo susitarimo balsuos kitą savaitę, praėjus mėnesiui po to, kai ji atidėjo balsavimą, gresiant neabejotinam pralaimėjimui.

„Manau, kad vienintelis kelias yra pasirinkti Europą. Tai vienintelis būdas išlaikyti Europos vienybę ir mums išgyventi tvyrant globaliems iššūkiams, su kuriais susiduriame šiandien“, – interviu BNS sakė politikas iš Vokietijos.

Europos Sąjunga (ES) vis nesulaukia JAV garantijų, kad šalis neįves importo tarifų europietiškam plienui ir aliuminiui. Bendrija taip pat nepritaria Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimui perkelti ambasadą Izraelyje į Jeruzalę.

Pernai Jungtinės Valstijos paskelbė pasitraukiančios iš Paryžiuje 2015 metais pasirašyto susitarimo dėl klimato kaitos prevencijos, o gegužę pranešė paliekančios Irano branduolinę sutartį.

M. Weberis teigė, kad Europa neturi „tik praryti to, ką jis (D. Trumpas – BNS) mums siūlo“. Pasak jo, ES turi atsakyti į JAV veiksmus, kurie pažeidžia bendrijos interesus.

„Mes turime būti nepriklausomi, turime būti įsitikinę dėl savo pozicijos. Mes, europiečiai, turime savitą gyvenimo būdą ir europietišką dalykų supratimą“, – kalbėjo politikas.

Jis vadovauja didžiausiai Europos Parlamento Europos liaudies partijos frakcijai.

Įsisiūbuojant diskusijoms dėl naujo daugiamečio ES biudžeto M. Weberis teigė, kad Lietuva ir toliau turi gauti pinigų iš Sanglaudos fondų, skirtų mažinti atskirtį tarp bloko šalių. Pasak jo, bendrija turi investuoti į aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą, siekiant mažinti emigraciją iš Lietuvos.

Vokietijos politikas taip pat sakė, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ neturėtų būti tiesiamas, nes jis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.

– Lietuva siekia, kad naujajame Europos Sąjungos biudžete būtų numatyti pinigai suvienodinti tiesioginėms išmokoms visos ES žemdirbiams. Ką apie tai manote?

– Manau, kad toliau reikia eiti vienodo ES žemdirbių traktavimo keliu. Europos Komisijos pasiūlytą ES biudžeto projektą vertiname kaip gerą atspirties tašką. Šiuo metu mes jo nepalaikome visa apimtimi, bet tai yra geras atspirties taškas diskusijai.

Turime susitaikyti su faktu, kad prarandame daug pinigų dėl „Brexit“, bet uždaviniai Europos Sąjungai auga – reikalinga išorės sienų apsauga, daugiau investicijų į tyrimus, daugiau turime nuveikti Afrikoje.

– Tai ar manote, kad jau šiame ES biudžete tiesioginės išmokos turi būti suvienodintos?

– Tai priklausys nuo vėliau vyksiančio sprendimų priėmimo proceso, bet, kaip minėjau, šiuo metu Europos Komisijos pasiūlymą laikome geru atspirties tašku. Galiu patvirtinti, kad šiuo atveju svarbi kryptis ir nusiteikimas visos ES žemdirbius ateityje traktuoti vienodai.

Turiu pasakyti, kad viskas priklauso nuo pinigų. Jei šalys narės nebus pasirengusios duoti Briuseliui pakankamai pinigų, negalėsime finansuoti visų poreikių, kurie dabar yra ant stalo. Europos Parlamentas siekia pakankamo ES finansavimo, o tai reiškia, kad šalys narės turi būti pasirengusios prisidėti prie ES biudžeto.

– Ar jums atrodo, kad Lietuvai dar reikia ES sanglaudos pinigų?

– Absoliučiai taip. Lietuva yra šalis, parodžiusi, kad papildomi pinigai gali valstybėms atnešti teigiamų rezultatų, investicijos ir infrastruktūra čia buvo tinkamai suvaldytos ir jie iš tikrųjų prisidėjo prie Bendrojo vidaus produkto augimo, teigiamo ekonomikos vystymosi.

Kita vertus, jeigu tampi ekonomiškai stipresnis, tu prarandi pinigus. Vis dėlto ES Lietuvoje dar turi investuoti, nes iš šalies išvažiuoja daug žmonių. Akivaizdu, kad čia reikia tolesnių investicijų siekiant kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

Reikia turėti omenyje dar vieną dalyką. Europos Komisija kitą savaitę pasiūlys naujus kriterijus dėl dalies pinigų skirstymo tarp šalių. Manau, kad Lietuvos atveju reikia turėti omenyje, kad matuoti šalies išsivystymą vien pagal BVP vienam gyventojui nėra teisinga, nes pastaraisiais metais iš šalies išvažiavo daug žmonių. Tai statistiškai didina BVP vienam gyventojui, bet neturi realaus poveikio realybėje.

– Lietuva ir Estija nesutaria dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa būdų, o premjeras Saulius Skvernelis toliau neatmeta galimybės, kad Lietuva šį projektą gali įgyvendinti viena su Lenkija. Tai gali turėti įtakos sprendžiant, ar sinchronizacijos projektui skirti ES lėšų?

Silpna Europa yra daugelio didžiųjų pasaulio galių interesas.

– Turiu pasakyti, kad ES susijungimo klausimu yra kur kas daugiau poreikio, nei pinigų ant stalo. Todėl jeigu Baltijos šalys negali susitarti, kaip spręsti klausimus, pinigus gaus kiti.

– ES ir JAV santykiai tampa vis labiau įtempti. JAV užimant labiau „vanagišką“ poziciją užsienio politikos klausimais ir traukiantis iš susitarimų, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko svarbiais, ką turi daryti tokia šalis kaip Lietuva, ar jai kyla poreikis aiškiai pasirinkti pagrindinius strateginius partnerius?

– Manau, kad vienintelis kelias yra pasirinkti Europą. Tai vienintelis būdas išlaikyti Europos vienybę ir mums išgyventi tvyrant globaliems iššūkiams, su kuriais susiduriame šiandien. Amerikiečiai yra mūsų draugai, mes turime bendrą supratimą apie demokratiją, teisės viršenybę ir laisvę, tačiau turime prezidentą su nauju politiniu požiūriu, nauju politikos darymo stiliumi.

Pirmiausia turime tai gerbti, nes jis buvo išrinktas, bet kita vertus, mes, kaip, europiečiai, neturime tik praryti to, ką jis mums siūlo. Mes turime būti nepriklausomi, turime būti įsitikinę dėl savo pozicijos. Mes, europiečiai, turime savitą gyvenimo būdą ir europietišką dalykų supratimą.

Mes manome, kad būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonomikos ir socialinės rinkos ekonomikos, manome, kad aplinkos apsauga yra reikalinga, kalbu apie Paryžiaus susitarimą. Irano atžvilgiu mes manome, kad rizikingus nesutarimus turime spręsti diplomatija ir sutartimis, o ne kariniais veiksmais. Mes tuo tikime ir turime tai ginti, bet tai galime padaryti tik kartu. Nėra jokio kito būdo, tik išlikti kartu.

– Ar dabartinė Vašingtono politika skaldo Europą?

– Na, silpna Europa yra daugelio didžiųjų pasaulio galių interesas. Pirmiausia norėčiau paminėti Vladimirą Putiną. Jis naudojasi mūsų vidaus problemomis, kaip „Brexit“, Katalonijos atveju, nacionaliniais rinkimais – jis naudoja visas priemones, kad suskaldytų Europą, nes jis yra stipresnis, kai mes nesame vieningi. Kiti taip pat tai daro. Kinija taip pat nori suskaldyti Europą.

– Norite pasakyti, kad JAV irgi to nori?

– JAV pirmiausia gina savo pačių interesus ir mes turime tam pateikti deramą europietišką atsakymą. Jokia šalis viena, net Vokietija, negali varžytis su Amerika, Kinija ar Rusija. Tik kartu mes esame pakankamai stiprūs, kad gintume savo interesus.

– Apie kokio pobūdžio atsakymą kalbate? Pavyzdžiui, kaip reaguoti į galimus tarifus plienui ir aliuminiui?

– Pirmiausia manau, kad įvesti tarifus Europos plienui ir aliuminiui nėra jokios priežasties.

– Bet norėjau pasiteirauti jūsų kiek plačiau. Ar, jūsų požiūriu, JAV atsakyti reikia „akis už akį“ principu, ar svarstyti kitokius atsakymo būdus?

– „Akis už akį“, nes tai derami būtini veiksmai. Jeigu Amerika įveda tarifus mūsų plienui ir aliuminiui, Europai reikia reaguoti. Šiuo metu Briuselyje ant stalo yra tinkamos atsakymo priemonės, mes dėl jų diskutuojame, bet atsakymas turi vykti vadovaujantis tarptautinėmis prekybos taisyklėmis. Nors D. Trumpas ir gali pažeisti šias taisykles, mes turime jų laikytis.

– Ką manote apie ES plėtros politiką?

– Šiuo metu pagrindinės diskusijos sukasi apie Vakarų Balkanus. Čia turime absoliučiai ir aiškiai europietiškas šalis. Praėjusią savaitę vykęs viršūnių susitikimas Sofijoje buvo didelis žingsnis į priekį, o dabar būtinų žingsnių turi imtis pačios šalys.

Kita vertus, manome, kad šalia diskusijos apie ES plėtros procesą mums reikia kalbėtis ir apie galutinę ES kompoziciją. Europos žmonės ES plėtros procesą mato kaip procesą be pabaigos, todėl turime atsakyti į klausimą, kur matome ES plėtros pabaigą? Pavyzdžiui, turime aiškiai pasakyti, kad Turkija negali tapti ES nare.

– Taip pat yra šešios šalys ES Rytų partnerystės programoje. Kai kurios jų iš tikrųjų nori tapti ES narėmis, kai kurios – ne. Lietuvos pareigūnai palaiko europinę Vakarų Balkanų šalių integraciją, bet sako, kad ES turi būti sąžininga, nes Ukraina ir Gruzija taip pat vykdo reformas ir laukia pasiūlymų dėl ES narystės perspektyvos. Kaip tai vertinate?

– Manau, kad jūsų paminėtų šalių atžvilgiu turime aiškią proeuropietišką perspektyvą. Pavyzdžiui, sprendimas suteikti bevizį režimą Ukrainai ir Gruzijai buvo didelis žingsnis, rodantis mūsų pasirengimą vienodai traktuoti Gruzijos ir Ukrainos bei ES piliečius.

Vis dėlto turint omenyje karą Rytų Ukrainoje ir nestabilią situaciją kai kuriose Gruzijos teritorijose, šiuo metu negalime kalbėti apie plėtros procesą. Dabar turime užduotį stabilizuoti šias šalis ir parodyti pasirengimą remti visas jėgas, kurios nori eiti vakarietišku, demokratiniu keliu.

– Kadangi jūs ne tik ES politikas, bet ir Vokietijos politikas, norėjau paklausti: kokia jūsų pozicija dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio?

– Manau, kad „Nord Stream 2“ nėra ekonominis projektas, tai yra politinis projektas. Dėl jo Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų tiekimo išaugs ir todėl manau, kad vystyti „Nord Stream 2“ nėra išmintinga.

Aš prašau Vokietijos vyriausybės parodyti pasirengimą spręsti „Nord Stream 2“ klausimą europiniu lygiu, nes jis neturi būti paliktas kaip vidaus politikos klausimas. Europos Komisija yra pateikusi teisinių pasiūlymų, leidžiančių ES institucijoms įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą šiuo klausimu, ir aš tikiuosi, kad taryboje mes būsime pakankamai pasirengę eiti šiuo keliu.

– Ačiū už pokalbį.