Lietuvos dziudo federacija artimiausiu metu ketina kreiptis į atsakingas šalies bei tarptautines sporto organizacijas, taip pat ragina atkreipti dėmesį ir šalies teisėsaugos institucijas dėl įžūlaus sporto bendruomenės klaidinimo bei galimo piktnaudžiavimo aukštojo meistriškumo sąvoka. Šiuos veiksmus išprovokavo šeštadienį, kovo 6 d., Plungėje rengiamos varžybos, pavadintos Lietuvos jaunimo dziudo čempionatu, kurį organizuoja NDA - federacijai oponuojanti organizacija. Šios varžybos neturi nieko bendra su oficialiais bei įstatymų pripažintais šalies dziudo čempionatais. Teisę rengti tokius nacionalinius čempionatus turi tik oficiali šalies dziudo federacija (LDF). Tai ne kartą patvirtino ir Tarptautinė dziudo federacija (IJF), ir Europos dziudo sąjunga (EJU). Šiomis dienomis savo laiške Lietuvos žiniasklaidos atstovams IJF generalinis sekretorius Jeanas-Lucas Rouge dar sykį pabrėžė, jog NDA veikla mūsų šalyje nėra ir nebus pripažinta bei legitimizuota tarptautinių institucijų.

„Mus stebina tokios įžūlios manipuliacijos. Nei vienos tarptautinės federacijos, nei mūsų šalies sporto institucijų nepripažįstama organizacija nutarė pasisavinti Lietuvos čempionatą. Neabejoju, jog šie asmenys supranta, jog tokias varžybas gali rengti tik oficiali šalies federacija. Antraip, pagal jų logiką, lygiai taip pat jie galėtų pasiskelbti, kad jie organizuoja Amerikos ar Japonijos dziudo čempionatą. Nes nei ten, nei čia jie neturi jokių leidimų ar įgaliojimų. Tačiau šie piliečiai vis tiek klaidina sporto visuomenę bei institucijas, skaldo dziudo bendruomenę. Manome, kad tai yra sąmoningas kenkėjiškas veiksmas, už kurį jie turės atsakyti“, - komentavo LDF prezidentas Vigmantas Sinkevičius.

Jo teigimu, LDF pasiekė informacija, jog klaidinimo mastas jau peržengė ir teisines ribas. Mat niekur nepripažintose NDA varžybose dalyvaujantys kai kurių klubų sportininkai ir treneriai, ne tik išsidalina jokio teisėto statuso neturinčius meistriškumo laipsnius, bet ir pretenduoja į valstybės ar savivaldybės išmokas. Pavyzdžiui, rajonų sporto centruose pateikdami neaiškios vertės bei legalumo savo pasiekimus NDA renginiuose, jie bando pagrįsti įvairias išmokas – trenerių tarifikacijos, komandiruočių išmokas, maistpinigius ir t.t.

Beje, dar praėjusių metų pabaigoje šalies Vyriausybei sugriežtinus karantino sąlygas buvo uždraustos visos fizinio aktyvumo veiklos. Išimtys taikomos tik aukštojo sportinio meistriškumo veiklai. Kilus diskusijoms, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sporto šakų vadovams atsiuntė raginimą nepiktnaudžiauti aukštojo meistriškumo sąvoka. Taip pat ŠMSM priminė keletą faktinių požymių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti, kad organizacija galės įrodyti, jog vykdo aukštojo meistriškumo pratybas bei varžybas. Pirmasis paminėtas punktas: organizacija gauna valstybės biudžeto lėšų dotacijas aukštojo meistriškumo programai vykdyti. Šio kriterijaus NDA neatitinka. Kaip ir to, jog organizacija turi būti pripažinta tarptautinių federacijų. Taip pat varžybos turi būti įtrauktos į metinį oficialios nacionalinės federacijos varžybų kalendorių.

„Esame įsitikinę, kad ir šios NDA varžybos Plungėje neatitinka aukštojo sportinio meistriškumo sąvokos. Todėl karantino laikotarpiu jos negali būti vykdomos net jei ir nesivadintų Lietuvos čempionatu, o juo labiau, pasitelkus klaidinantį pavadinimą. Dėl visų šių manipuliacijų norime atkreipti ir Plungės savivaldybės administracijos dėmesį, nes nėra jokių garantijų, kad per jų mieste rengiamas masines varžybas nebus užfiksuota užsikrėtimo COVID-19 atvejų ar elementarių traumų. Įdomu, kas tada prisiims atsakomybę už šiuos atvejus?“, - klausė V. Sinkevičius.

J. Ratas sakė patvirtinęs Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei, kad santykiai tarp šalių ir toliau išlieka puikūs.

„Yra daugybė kelių, kuriais mes ėjome ir eisime šiandien bei rytoj, tai – nepriklausomybės atkūrimas, įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO, Baltijos šalių oro policijos misija, NATO kovinė grupė, geležinkelio „Rail Baltica“ statyba, sinchronizacija, prekyba, bendravimas tarp mūsų gyventojų, turizmas, bendra kova su virusu per COVID-19 krizę ir kiti“, – pažymėjo Estijos ministras pirmininkas.

Jis teigė, kad strateginė partnerystė tarp visų trijų Baltijos šalių yra stipri ir puiki bei išliks tokia ir ateityje.

„Tai yra vienas dalykas, kurį aš galiu patvirtinti su dideliu malonumu ir pasididžiavimu“, – sakė J. Ratas.

Estijos valdančiojoje koalicijoje esančios dešiniųjų partijos EKRE vadovai sekmadienį išsakė svarstymų, kad Lietuvoje per Seimo rinkimus galėjo būti manipuliacijų.

Aš pats nepajudinamai palaikau Europos Sąjungą. Stipri Estija stiprioje Europoje!

Apie tariamą rinkimų manipuliavimą Lietuvoje ir Rumunijoje „Tre Raadio“ laidoje kalbėjo partijos pirmininkas finansų ministras Martinas Helme ir jo tėvas buvęs vidaus reikalų ministras Martas Helme.

Kaip rašo Estijos visuomeninis transliuotojas, politikai kalbėjo, kad rinkimais manipuliavo vadinamoji „giluminė valstybė“ – šiuo terminu apibūdinamas neskaidrus įtakingų veikėjų tinklas, veikiantis nepriklausomai nuo politinės valdžios.

Kilus ažiotažui, vėliau partijos pirmininkas Martinas Helme paaiškino, kad laidoje kalbėjo apie žiniasklaidos ir liberalų įtaką stumiant savo kandidatus, bet neminėjo, kad rinkimai būtų klastojami.

„Lietuva ir Rumunija buvo trumpai aptartos, bet daugiau kontekste apie tai, kaip žiniasklaida ir interneto gigantai manipuliuoja visuomene, o liberalų frontas stumia savo veikėjus. Niekada nebuvo minima, kad šiose šalyse būtų rinkimų sukčiavimų“, – feisbuke parašė jis.

Estijos premjeras sako nežinantis, ko EKRE lyderiai galėjo siekti savo komentarais.

„Atrodo, kad radijo laida sukėlė ginčų ir pačioje EKRE, bet čia jų partijos reikalas. Ar jie bando pasitraukti iš valdančiosios trijų partijų koalicijos sutarties? Joje yra įtvirtinta daug teisingų ir gerų principų, kurie yra svarbūs mūsų darbe“, – svarstė jis.

J. Ratas paminėjo, kad EKRE gali siekti atverti koalicijos sutartį, tačiau tvirtino manantis, kad toks sprendimas „nebūtų nei protingas, nei tvarus“.

Premjeras taip pat pajuokavo, kad prieš radijo laidas galėtų būti atliekama dopingo kontrolė, taipogi „nepakenktų ant stalo turėti ir gaublį“.

Visgi jis pabrėžė, kad EKRE valdančiojoje centro kairės koalicijoje yra jau ilgiau nei 20 mėnesių.

„Aš pats nepajudinamai palaikau Europos Sąjungą. Stipri Estija stiprioje Europoje!“, – pabaigė ministras pirmininkas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo socialiniuose tinkluose pareiškė, kad EKRE vadovų tikėjimas Lietuvos demokratija padėtų tikėti jų sveika nuomone.

„Brangus Martinai, brangus Martai. Lietuva kaip ir Estija atkūrė nepriklausomybę demokratine mūsų žmonių valia. Pasitikėjimas demokratija ir sveika nuovoka padėjo mums sustiprinti ir suartinti savo šalis. Jūsų tikėjimas mūsų demokratija padės mums tikėti jūsų sveika nuovoka“, – parašė G. Landsbergis.

Estijos konservatorių liaudies partija EKRE žiniasklaidoje dažnai vadinama kraštutinių dešiniųjų partija. Ji savo tikslu skelbia paramą jaunoms šeimoms, imigracijos ir emigracijos ribojimą, prieštarauja LGBT teisių plėtimui, nori apriboti dėstymą rusų kalba mokyklose, kad jose daugiau būtų dėstoma estų kalba.

Apie tariamą rinkimų manipuliavimą Lietuvoje ir Rumunijoje „Tre Raadio“ laidoje kalbėjo partijos pirmininkas finansų ministras Martinas Helme ir jo tėvas buvęs vidaus reikalų ministras Martas Helme.

Kaip rašo Estijos visuomeninis transliuotojas, politikai kalbėjo, kad rinkimais manipuliavo vadinamoji „giluminė valstybė“ – šiuo terminu apibūdinamas neskaidrus įtakingų veikėjų tinklas, veikiantis nepriklausomai nuo politinės valdžios.

Kilus ažiotažui, vėliau partijos pirmininkas Martinas Helme paaiškino, kad laidoje kalbėjo apie žiniasklaidos ir liberalų įtaką stumiant savo kandidatus, bet neminėjo, kad rinkimai būtų klastojami.

„Lietuva ir Rumunija buvo trumpai aptartos, bet daugiau kontekste apie tai, kaip žiniasklaida ir interneto gigantai manipuliuoja visuomene, o liberalų frontas stumia savo veikėjus. Niekada nebuvo minima, kad šiose šalyse būtų rinkimų sukčiavimų“, – feisbuke parašė jis.

Lietuva ir Rumunija buvo trumpai aptartos, bet daugiau kontekste apie tai, kaip žiniasklaida ir interneto gigantai manipuliuoja visuomene.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu sakė paprašęs jo paaiškinimo. Jis pabrėžė, kad Lietuva ir Rumunija yra partnerės, o Estija kaip valstybė neturi jokių klausimų dėl jų rinkimų procesų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo socialiniuose tinkluose pareiškė, kad EKRE vadovų tikėjimas Lietuvos demokratija padėtų tikėti jų sveika nuomone.

„Brangus Martinai, brangus Martai. Lietuva kaip ir Estija atkūrė nepriklausomybę demokratine mūsų žmonių valia. Pasitikėjimas demokratija ir sveika nuovoka padėjo mums sustiprinti ir suartinti savo šalis. Jūsų tikėjimas mūsų demokratija padės mums tikėti jūsų sveika nuovoka“, – parašė G. Landsbergis.

Estijos konservatorių liaudies partija EKRE žiniasklaidoje dažnai vadinama kraštutinių dešiniųjų partija. Ji savo tikslu skelbia paramą jaunoms šeimoms, imigracijos ir emigracijos ribojimą, prieštarauja LGBT teisių plėtimui, nori apriboti dėstymą rusų kalba mokyklose, kad jose daugiau būtų dėstoma estų kalba.

Atsiribojo nuo politikavimo

Parapijos bei Paramos fondo pareiškime teigiama, kad bažnyčios atstatymas yra daugiau kaip dešimtmetį trukusio miesto mero, savivaldybės, Klaipėdos universiteto ir evangelikų liuteronų bendruomenės bendro darbo rezultatas.

Šv.Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas Klaipėdoje Seimo šiemet sausio 14 d. nutarimu pripažintas svarbiu valstybei projektu, tam skirtas Klaipėdos savivaldybės ir valstybės finansavimas archeologinių tyrimų I etapui.

"Prasidėjus realiems projekto įgyvendinimo darbams, pradėjo reikštis ir tam tikros visuomenės grupės, kurios manipuliuoja šiuo projektu, politizuoja jį, skelbiasi socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, kad tai jų nuopelnai, kad jie organizuoja Šv.Jono bažnyčios atstatymą, taip klaidindami visuomenę ir klaipėdiečių bendruomenę", – teigiama pareiškime, kurį pasirašė kunigas Reincholdas Moras ir bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo vadovė Lilija Petraitienė.

Tiek Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos bendruomenė, tiek ir Šv.Jono atminimo bažnyčios atkūrimo fondas pareiškė atsiribojantys nuo šių grupių manipuliacijų ir projekto politizavimo.

Siekia tik reklamos?

Trečiadienį, kai bendruomenė atėjo į talką nuardyti šventyklos ribas žyminčią gyvatvorę, kur netrukus turėtų prasidėti archeologiniai tyrimai, faktiškai ir prasidėjo realūs Šv.Jono bažnyčios atstatymo darbai.

Susirinko apie pusšimtis klaipėdiečių, kuriems jau pavyko pašalinti du trečdalius gyvatvorės.

Dieną prieš tai apie būsimą talką viešai paskelbė Klaipėdos miestiečių draugijos pirmininkas Benas Volodzka, Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas, žinomas visuomenininkas bei muziejininkas Dionyzas Varkalis, buvo pakviesta ir Šv.Jono evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo fondo direktorė L.Petraitienė.

Viltis: miestiečiai, susirinkę į talką buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje, tiki, kad kadaise miestą reprezentavusį statinį vis dėlto pavyks atstatyti. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Čia pasirodė ir vienos politinės partijos kandidatas į Seimą, kuris balotiruojasi vienmandatėje rinkimų apygardoje Klaipėdoje.

Tai sukėlė bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės nepasitenkinimą, kad kai kas esą siekia politinės reklamos, prisidengdami miestiečiams svarbiu reikalu.

Kiekvienas turi argumentų

Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, kuris yra Šv.Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės vadovas, pasijuto akivaizdžiai sutrikęs. Esą miestas bent dešimtmetį kantriai dėjo pastangas, kad šventykla būtų atstatyta, o dabar kai kas prisiima visus laurus.

Manyčiau, kad kai kurie šitie žmonės yra tik marionetės kažkieno rankose.

"Esame nelabai patenkinti, tuo, ką matome viešumoje. Kai populistai ėmė prisistatinėti kaip pagrindiniai bažnyčios atstatymo reikalų tvarkytojai, prisidengę bendruomenės vardu, nors tai yra iniciatyvinės grupės, vienijančios 15 žinomų ir kompetentingų klaipėdiečių, nuopelnas, mes gal net svarstysime galimybę visai nusišalinti nuo šio projekto. Juk taip negalima. Manyčiau, kad kai kurie šitie žmonės yra tik marionetės kažkieno rankose", – nuomonę dėstė A.Cesiulis.

Arvydas Cesiulis / Redakcijos archyvo nuotr.

Vienas bažnyčios atstatymo talkos iniciatorių D.Varkalis kategoriškai pabrėžė, jog netarnauja jokiai partijai ar kokiai kitai grupei, jo siekis tik atstatyti Klaipėdos senamiestį tokį, koks buvo.

"Mes nieko neišduosime, nė su kuo nesusidėsime. Mūsų tikslas yra atgaivinti senamiestį, kad jis būtų labai gražus. Ilgai čia kalbos vyko dėl tos bažnyčios atstatymo, o mes su Benu (Volodzka – A.D.) sakome: imame ir padarome iki galo. Surinkome žymių klaipėdiečių parašus ir kreipėmės į Seimą, kad suteiktų valstybinį statusą Šv.Jono bažnyčiai. Ir tam buvo pritarta", – dėstė D.Varkalis.

A.Cesiulis tvirtino priešingai. Jis teigė, kad Šv. Jono bažnyčiai nacionalinį statusą pavyko pasiekti ne neseniai atsiradusios Klaipėdos miestiečių draugijos, o Bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės dėka.

Vertina savivaldybės pastangas

Savo viešą pareiškimą, kurį pasirašė minėtas B.Volodzka, netrukus paskelbė ir Klaipėdos miestiečių draugija.

Pasirodo, jis "labai teigiamai vertina Klaipėdos miesto savivaldybės pastangas dėl Šv.Jono bažnyčios atkūrimo nuo dokumentacijos parengimo iki realaus dalinio finansavimo archeologiniams darbams".

B.Volodzkos pareiškime skelbiama, kad Draugijos valdybos nariai nuoširdžiai tikisi tolesnio glaudaus bendradarbiavimo tarp Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos, Šv.Jono bažnyčios iniciatyvinės grupės, bažnyčios atstatymo fondo bei Klaipėdos savivaldybės.

Teigiama, kad susikūrusiai miestiečių draugijai rūpi Klaipėdos istorinio palikimo puoselėjimas ir atkūrimas.

"Įvertinant grėsmes Šv.Jono bažnyčios atkūrimui, Klaipėdos miestiečių draugija stengsis išvengti konfliktinių situacijų ir nepolitizuoti darbotvarkės proceso. Manome, kad projektui sėkmingai vykdyti reikia sutelktumo ir visų pusių paramos. Valstybės reikšmės projekto statuso suteikimas duoda puikias galimybes ir jas iki galo įgyvendinti su visais potencialiais partneriais", – rašė B.Volodzka.

Draugija palankiai vertina ir Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, kuris atstovauja šio projekto interesams valstybės institucijose ir užsienyje, pastangas.

Ir norėtų dar aktyvesnio jo įsitraukimo į šį projektą.

Bet kuriuo atveju nuo visuomenininkų vakar viešai atsiribojo miesto evangelikų liuteronų parapija bei Šv.Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas.

O kol kas buvusios bažnyčios vietoje ruošiama erdvė archeologiniams tyrimams, kurie turėtų prasidėti rugpjūčio pirmą savaitę.

Valstybinės svarbos objektas

Senoji Šv.Jono bažnyčia netoli Dangės buvo statyta dešimtmetį ir užbaigta 1706 m.

Tuomečio pastato bokštas siekė 39 m.

1854 m. Klaipėdą nusiaubus gaisrui, nukentėjo ir bažnyčia.

Prabėgus porai metų, miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta, bažnyčios bokštas paaukštintas iki 75 m.

Bažnyčia tapo vienu gražiausių Klaipėdos pastatų, ji įamžinta ne vienoje istorinėje nuotraukoje.

Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta bažnyčia netrukus visai subyrėjo. Dabar jos buvusią vietą žymi gyvatvorė.

2012 m., švenčiant 760-ąsias uostamiesčio metines, buvusios Šv.Jono bažnyčios vietoje pašventintas kertinis akmuo.

Savivaldybės užsakymu 2015 m. parengta bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija.

Studijoje buvo nagrinėjamos keturios alternatyvos, tarp jų – ir autentiškos bažnyčios atstatymas.

Tais pačiais metais Klaipėdos miesto tarybos kolegija pasisakė būtent už tokios, kaip buvo, bažnyčios atkūrimą.

Kai šių metų pradžioje Seimas pripažino Šv.Jono bažnyčią nacionalinės svarbos objektu, buvo atvertas kelias šventovei atstatyti.

Smurto forma

Mergaitė ramiai glaudėsi mamos glėbyje ir kuždėjo: "Mama, kodėl tu manęs neapsikabini". Moteris ne iš karto suprato, kodėl būdama apkabinta mergaitė prašėsi būti apkabinama. Jos nesimatė metus. Moters sutuoktinis buvo pasiekęs, kad dukra nenorėtų matyti mamos.

"Aš jos nenoriu. Aš jos bijau. Aš nekenčiu mamos", – tokius ir dar baisesnius mylimos dukros žodžius teko išgyventi mamai. Tik pasiekus, kad mergaitė neutralioje aplinkoje prisileistų mamą, paaiškėjo vaiką luošinusio sutuoktinio manipuliavimo mastai.

Mokslas tokią būseną jau aiškina kaip ligą – tėvų atstūmimo sindromą. Galima klaidingai pagalvoti, kad dėl tėvų atstūmimo kenčia tik tas atstumtasis tėtis ar mama. Nieko panašaus. Labiausiai šis sindromas žaloja vaiką. Ligos padarinius, tikėtina, tėvų atstūmimo sindromą turintis vaikas jaus visą likusį gyvenimą.

"Jie tarsi gyvena iškreiptų veidrodžių karalystėje. Tėvų atstūmimo padariniai vaikams – žemesnė savivertė, polinkis į depresiją, savižudybes, alkoholizmą, narkotikus, asocialų elgesį ir daugelis kitų. Vaiko sąmonei padaryta žala niekuo nenusileidžia nuo kitų rūšių sunkų smurtą patyrusiems vaikams padarytos žalos. Todėl specialistai tėvų atstūmimą pripažįsta ne tik žalojančiu vaikus reiškiniu, bet ir viena sunkiausių smurto formų", – viešai skelbiamų mokslinių straipsnių išvadomis remiasi Asociacijos prieš tėvų atstūmimą narys Ramūnas Kvietkauskas.

Tėvų atstūmimo sindromas yra psichologinis sutrikimas, kuris išsivysto išskirtinai vaikams po tėvų skyrybų dėl vieno iš jų valdžios vaikui dominavimo. Teigiama, kad sindromo atsiradimą nulemia vaiką auginančių motinos arba tėvo elgesys. Jis paremtas melu, šmeižtu, manipuliavimu, kad atskirai po skyrybų gyvenantis tėvas ar motina būtų visiškai išbraukti iš vaiko gyvenimo.

Tokio elgesio tikslas – nutraukti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo ar motinos bet kokį ryšį. Sąmoningai ar net nesąmoningai vykdoma šmeižto ir psichologinio sunaikinimo kampanija prieš atskirai gyvenantį vaiko tėvą ar motiną.

Geresnis mamos pakaitalas

"Kauno diena" susitiko su atstumtais tėvais. Vyrauja nuostata, kad dažniausiai į tokią padėtį patenka vyrai, tačiau su žurnalistais kalbėjosi dvi mamos ir vienas tėtis. Jų vardų ir visų gyvenimo istorijų, deja, negalime pateikti skaitytojui. Kiekvienas jų viliasi išgelbėti vaikus ir atkurti nutrauktą ryšį. Viešumas yra jų bene paskutinė viltis, tačiau tėvai supranta, kad tai gali sukelti vaikams nepageidaujamų emocijų.

"Mane išmetė į gatvę. Vyras susirado kitą moterį ir su ja apsigyveno mūsų bendruose namuose. Bandyta sukurti geresnės mamos pakaitalą. Juk niekas nepasikeitė – namai tie patys, vaiko kambarys tas pats, tėtis tas pats, tik mama kita. Štai tokia nereikšminga smulkmena", – metus trukusią savo padėtį klojo pašnekovė.

Ne iš karto dukra tapo tėčio įrankiu. Iš pradžių mergaitė gyveno su mama. Moteris neslėpė, kad išmesta iš namų nebuvo linksma, įdomi, tačiau stengėsi dukrai neparodyti savo skausmo. Sekėsi prastai. O iš anos pusės buvo nesibaigianti šventė. Devynmetė savaitgaliais lankydavosi pas tėtį.

Turiu ne vieną rašytinį įrodymą, kaip vaikas buvo gąsdinamas manimi – mama.

Sudėtas lagaminas su būtiniausiais daiktais važiuojant į stovyklą tapo pretekstu. Dukra liko viena laukti atvažiuojančio tėčio. Mamai sakė suprantanti, kodėl pastaroji nenori susitikti su juo. Ir štai ši situacija vaikui buvo įbrukta kaip išdavystė, kad mama dukrą išvarė iš namų. Po stovyklos mergaitė pas mamą negrįžo. Buvo užblokuota bet kokia galimybė moteriai susisiekti su dukra: pakeistas telefonas, elektroninio pašto adresas, namų durų spynos.

"Kauno dienos" pašnekovai tvirtino vienas kito istorijose atpažįstantys savo išgyvenimus. Vaikui daromą įtaką jie dar vadina smegenų plovimu.

"Mama, aš tavęs tikrai bijojau. Kodėl? Man visi sakė, kad tu – monstras, – tvirtai apkabinusi, lyg apsidrausdama, kad jos neatstums, prisipažino mamai mergaitė. – Turiu ne vieną rašytinį įrodymą, kaip vaikas buvo gąsdinamas manimi – mama."

Mergaitė buvo raginama slėptis, jei ateis mama. Arba namuose būti užgesinus šviesą, kad mama pagalvotų, jog nieko nėra. Jei mergaitė kažko nepadarydavo, buvo gąsdinama, kad bus atiduota motinai.

Tai psichologinis smurtas

Mama siaubūne buvo paversta ir kita pašnekovė. "Buvau šokiruota sužinojusi, koks mano įvaizdis sukurtas mergaičių sąmonėje: mama – visų buvusių blogų santykių šeimoje priežastis, sutuoktinio isterijos priepuolių kaltininkė. Esą visa tai priklausė nuo manęs ir todėl mergaitės dabar manęs nekenčia", – pasakojo kita pašnekovė.

Po to kai, neapsikentusi vyro teroro ji išėjo iš namų, buvo sutarta mergaites auginti lygiavertės tėvystės principu, t.y. savaitę jomis rūpinasi vienas, savaitę – kitas. Viskas pasikeitė, kai teismą pasiekė skyrybų ir civilinis ieškinys. Sutuoktinis pasistengė, kad mergaitės atstumtų motiną.

Šiuo metu vykstantis teismo procesas parodė, kad mergaitės negali paaiškinti, kodėl jos nusiteikusios prieš mamą. Negali paaiškinti, kodėl atstūmė ir nutraukė santykius su savo mama. Teismas po mergaičių apklausos paskyrė jų psichiatrinę ekspertizę, nes psichologė, apklaususi mergaites, įžvelgė vieno iš tėvų atstūmimo sindromo požymių. "Gelbėkite vaikus, – tokia buvo psichologės rekomendacija. – Mergaitės gyvena suaugusio vyro gyvenimą, kalba suaugusio žmogaus terminais."

Tėvo atstūmimą išgyvenantys "Kauno dienos" pašnekovai tikino labiausiai nerimaujantys, kad institucijos, kurios turėtų padėti vaikui susigaudyti ne visada jiems suprantamame suaugusiųjų pasaulyje, to nepadaro. O nuolaidžiauja, jų žodžiais, smurtaujančiai pusei. Pašnekovai tikino, kad jei vaikas neturi argumentų paaiškinti nenorą matyti mamos ar tėčio – tai pirmas signalas, kad kita pusė praplovė smegenis.

"Pažangiausi pasaulio specialistai pripažįsta, kad tėvų atstūmimas – vaikus žalojantis reiškinys. Tai psichologinio smurto forma, kurios padariniai yra panašūs kaip patyrus sunkų fizinį smurtą ar tvirkinimą. Tačiau naivūs mūsų specialistai, įsivaizduodami, kad gina vaiko saugumą ir ramybę, stoja smurtautojo pusėn ir ima riboti atstumto tėčio ar mamos bendravimą su vaikais. Taip užkertamas kelias vaikams augti globojamiems abiejų tėvų. Vaikai tampa institucinio smurto aukomis, o specialistai ir institucijos – smurto sąjungininkais", – dėstė Asociacijos prieš tėvų atstūmimą narys R.Kvietkauskas.

Pažangiausi pasaulio specialistai pripažįsta, kad tėvų atstūmimas – vaikus žalojantis reiškinys.

Institucijos užsimerkia

Pasak R.Kvietkausko, dažnas institucijų atstovų argumentas – neva reikia paisyti vaikų nuomonės. Tačiau tokiu būdu tik įtvirtinamas vaiku manipuliuojančios pusės siekis eliminuoti kitą tėvą iš vaikų gyvenimo.

"Jis yra vaikas. Jį labai lengva paveikti, išvesti iš pusiausvyros, todėl institucijos turėtų kaip tik įsikišti tam, kad padėtų vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu", – įsitikinęs R.Kvietkauskas.

Tačiau atstumtųjų patirtys liudija ką kita. "Mamyte, jums reikia psichologo. Nenormalu, kad vaikas nenorėtų pas mamą, net pas alkoholikes vaikai bėga. Gal su jumis kažkas negerai. Jūs pagalvokite, ištaisykite klaidą ir atkurkite ryšį su vaiku", – maždaug taip vieną mamą ragino vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė.

Kaip? Atstumtieji kone choru klojo, kad pačiam atkurti ryšį, kai vaiko smegenys jau praplautos praktiškai neįmanoma. Atstumtieji dažniausiai būna eliminuoti menkiausios galimybės priartėti prie vaiko. Netgi teismų sprendimai, kuriuose būna nurodyta bendravimo su vaiku tvarka, nueina šuniui ant uodegos, nes vaikas neva nenori susitikimo. Ir susitikimas neįvyksta. Tai kaip tą ryšį atkurti?

"Su dukra matomės, o štai sūnaus nesu matęs septynerius metus. Jis nenori susitikti, o kita pusė nededa jokių pastangų paaiškinti, kad toks susitikimas reikalingas. Priešingai, mama ir kartu gyvenantys seneliai vis pabrėžia sūnui, koks tėtis netikęs. Tiesiogiai neturiu galimybės su juo pabendrauti", – bejėgiškumą iliustruojantį pavyzdį pateikė pokalbyje dalyvavęs tėtis.

Sakysite, kad gali aplankyti mokykloje, pakviesti pietų. Pašnekovai atremia: nieko nėra baisiau, kai nuteiktas vaikas bėga nuo tavęs.

"Specifinio išprusimo tėvų atstūmimo srityje neturintys specialistai dažniausiai palaiko nuteikinėtoją, ir, klaidingai nei reikėtų esant tokiai situacijai, ieško atstumtojo iš tėvų kaltės dėl nutrūkusio bendravimo. Atstumtajam iš tėvų rekomenduojama atsitraukti, jam sakoma, kad situacija nepasikeis, kol atstumtasis iš tėvų neatras, ką darė blogai. Siūloma nebendrauti su vaiku, kol šis pats nepanorės. Tokia specialistų "pagalba" situaciją tik blogina, ir jie iš esmės tampa manipuliuotojo sąjungininkais", – teigia Asociacijos prieš tėvų atstūmimą narys R.Kvietkauskas.

Ramūnas Kvietkauskas. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Trūksta žinių

Dar vienas pavyzdys iliustruojantis, kad ne iš piršto laužti atstumtų tėvų nuogąstavimai. "Šiuo metu vyksta teismo procesas. Mano mergaitės teisme negalėjo paaiškinti, kodėl nenori manęs matyti. Jos negali paaiškinti, kodėl mane atstūmė. Teismo psichologės, kuri apklausinėjo mergaites, išvadoms skirta psichiatrinė ekspertizė. Jose pastebimi visi tėvo atstūmimo sindromo požymiai", – apie dar laukiančius ilgus teisminius procesus ir vis labiau trupantį ryšį su vaikais pasakojo viena iš mamų.

Asociacijos prieš tėvų atstūmimą narys R.Kvietkauskas pabrėžė, kad vaiko gerove besirūpinančios institucijos darbuotojai nežino apie tėvų atstūmimo sindromą, trūksta teorinės medžiagos, kuri padėtų suprasti, kaip vienas iš tėvų gali užnuodyti vaiko santykius su kitu.

R.Kvietkauskas pabrėžė, kad tėvų atstūmimas įtrauktas į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinių ligų kvalifikacijos naujausią versiją. Apie tėvų atstūmimą yra publikuota virš 2 tūkst. straipsnių moksliniuose leidiniuose. "Nepaisant to, specifinių žinių tėvų atstūmimo srityje neturintys specialistai, ypač tie, kuriems įtaką daro radikalus feminizmas, dažniausiai skeptiškai žiūri į tokio reiškinio egzistavimą", – tvirtino Asociacijos prieš tėvų atstūmimą narys.

Suprato praradimus

Kai "Kauno dienos" redakcijoje kalbėjomės apie tėvų atstūmimo problemą, vienos iš pašnekovių dukra laukė koridoriuje. Moteriai pavyko susigrąžinti mergaitę. "Apgaulės būdu", – nė kiek nesigėdydama prisipažino moteris.

Ji prisipažino ir tai, kad buvo pasiekusi tokią ribą, jog nuėjo į tarnybą raštu atsisakyti savo vaiko. Moteris nebegalėjo pakelti skausmo ir žinojimo, kad mergytė, kurią krūtimi maitino iki 4 metų, jas abi siejęs fantastinis ryšys mirė.

"Tie, kuriems nerūpi vaikai, jiems nereikia ir jokių raštų. O aš nebegalėjau, tuo metu atrodė, kad pati turiu padėti tašką, kad taip nebegaliu gyventi", – laimė, taško jai nepavyko padėti. Pasak moters, reta išimtis, bet valstybės institucijoje dirbusios moterys sugriebė ją ir privertė atsikvošėti.

Po to ji ėmėsi veiksmų, o likimas buvo dosnus pasiųsti tinkamus žmones tinkamu laiku. Dabar jau laiminga mama pasakojo, kad pavyko mergaitę išsiųsti į stovyklą, t.y. neutralią nuo tėvo įtakos aplinką. Stovykloje dirbusios specialistės elgėsi supratingai. Užsienio specialistų metodikos taikymas lėmė tai, kad mergaitė pati ėmė šauktis mamos.

"Vos stovyklos vadovai man pranešė apie tai, aš šokau į mašiną ir važiavau. Nesakysiu kokiu greičiu. Tuo metu stovyklos vadovai man pranešinėjo telefonu, kad mergaitė vis iš naujo ir vėl iš naujo bėga pas vadovus perklausti: "Ar tikrai mama atvažiuoja? Ar greitai?" – mama šyptelėjo, kad dukra net neparagavo atvežtų braškių. Uogos buvo saugomos kaip šventos, nes tai jos mamos. Braškės, aišku, surūgo, o su mamos atvežta striuke mergaitė net miegojo visas naktis stovykloje.

Nesugrąžinama netektis

Pamažu, atsargiai vaiko širdyje gesę jausmai ėmė vėl rusenti. Vaiko išplėšimas iš manipuliuotojo įtakos į neutralią aplinką padarė stebuklą.

"Buvau jau sustiprėjusi ir žinojau, kad turiu gelbėti savo dukrą. Signalus, kad kažkas negerai, matė ir jos mokytojai. Mergaitė atrodė apleista, nesusišukavusi, užsidariusi, tačiau mokytojai nė nenujautė, kas darosi iš tikrųjų. Man pasisekė", – praeities košmarą klojo moteris.

Asociacijos prieš tėvų atstūmimą duomenimis, atlikta labai nedaug tyrimų, kai vaikai atstumia vieną iš tėvų dėl atviros ar užslėptos kito tėvo įtakos. Viešai įvardytam tėvų atstūmimo sindromui – apie 30 metų.

Užsienio specialistų apklausti suaugusieji, kurie vaikystėje patys buvo atstūmę vieną iš tėvų, parodė, kad suvokti šią problemą padėjo laikas ir gyvenimiška patirtis.

Kažkada savo mamą ar tėtį atstūmę suaugusieji suvokė, kad jie buvo žiaurios manipuliacijos tėvų atstūmimo – aukomis. Apklausos parodė, kad tie žmonės turėjo susitaikyti su skaudžia tiesa, jog nuteikinėjęs kažkuris iš tėvų nesistengė paisyti jų interesų, kad vaikystėje jie labai blogai elgėsi su tuo, kuris nenusipelnė tokio elgesio ir kad prarado santykius, kurie galėjo būti jiems vertingi ir naudingi.

"Aš dėl tavęs tiek paaukojau", "Čia tu kaltas dėl mano nenusisekusio gyvenimo", "Elgiesi kaip visiškas egoistas!" – frazės, kurios nuskamba dažname šeiminiame ar draugų ginče. Neretam jos atrodo validžiais argumentais, kai norima pasiekti savo bet kokia kaina. Ir, tikiu, daug kas nė nesusimąsto, kad tai yra kažkas bloga. Čia panašiai, kaip vogti iš darbovietės jos produkciją ar kanceliarines smulkmenas – kai kuriems žmonėms tai taip įprasta, kad jie neįžvelgia savo elgesyje nieko amoralaus.

Emocinio šantažo sąvokai ir apraiškoms išaiškinti Susan Forward yra parašiusi visą to paties pavadinimo knygą. Su vaizdingais pavyzdžiais autorė aiškina, kaip siekdami, kad būtų šokama pagal jų dūdelę, kai kurie asmenys virtuoziškai groja draugų, vaikų, tėvų ar mylimųjų emocijomis. Kai gerai pažinodami kitą žmogų, išmanydami jo vidinį pasaulį, marionetiškai už siūliukų dirgina baimes, norą būti mylimam, įvertintam ar tiesiog laikomam geru žmogumi.

Emocinis terorizmas – išmokstamas ir užkrečiamas. Net ir tie, kurie šiandien patys šantažuoja savo artimiausius, greičiausiai kažkada irgi nuo šantažo kentėjo.

Kuo toks elgesys žalingas? Visų pirma dėl to, kad bet kokie santykiai, kuriuose nuolatos jautiesi skolingas ir kaltas, traumuoja. Nesvarbu, ar augi šeimoje, kur kiekvieną laisvo pasirinkimo apraišką tėvai iliustruoja pasakymu "ach, tu nedėkingasis!", ar gyveni su antra puse, aiškinančia "jeigu mane mylėtum, net nenorėtum eiti susitikti su draugais". Su laiku toks savotiškas vaikščiojimas ant kiaušinio lukštų išugdo nuolatinį, kone privalomą kaltės jausmą, atsirandantį darant bet ką, kas teikia džiaugsmą tau pačiam. Ir nerimą, žvalgantis per petį, ar niekas nežiūri smerkiančiai ir bent jau žvilgsniu nerėkia "savanaudis niekše!"

Be to, emocinis terorizmas – išmokstamas ir užkrečiamas. Net ir tie, kurie šiandien patys šantažuoja savo artimiausius, greičiausiai kažkada irgi nuo šantažo kentėjo. Kol ėmė suprasti tai kaip sveiką bendravimo modelį. Tačiau šis anaiptol toks nėra. Bet koks žmonių bendravimas paprastai remiasi lygiavertiškumu ir pasirinkimo laisve. Tuo jis ir žavus – kai tau rūpi kitas, stengiesi, kad jam būtų gerai. Bėda iškyla tada, kai tomis pastangomis imama manipuliuoti, dažnai vaidinant auką esant tokioms situacijoms, kuriose niekas neskriaudžia. Kai į savo norus susikoncentruojama taip smarkiai, kad užmirštama: ne vienas pasaulyje esi su savo troškimais ir jausmais. Pavyzdžiui, kai pradedama nuolatos reguliuoti, kokioje kavinėje vakarieniauti, su kuo bendrauti, kokią karjerą rinktis ar kaip leisti laiką, kuris priklauso tik tau.

Nėra vienareikšmio recepto, kaip emocinį šantažuotoją pagydyti ar bent jau situaciją pakreipti taip, kad netaptum jo žaidimėlių nuolatine figūra. Su kai kuriais pakanka tiesiog pakalbėti, griežtai nubrėžiant ribą ir pasakant: "Ei, aš irgi turiu savo nuomonę ir teisę sprendimus priimti ja remdamasis." Sudėtingesnis atvejis, kai šitaip elgiasi žmogus, tikintis turįs tokią teisę, nes jis viską žino geriau. O dar jei tas reguliuotojas toks artimas bei brangus, kad labai nesinori tiesiog pasiųsti tolyn ir pavymui užtrenkti duris...

Vis dėlto, net jei emocinis terorizmas dangstomas gerais ketinimais, tai nėra sveika ir kilę iš meilės. Nes jei esi laimingas, nepaisant to, kad privertei mylimą žmogų elgtis taip, kaip šis nenorėjo, tai vargu ar nuoširdžiai linki jam gero. Ir dar – žmogiškoji kantrybė, daugeliu atveju nors ir plati, bet ne begalinė. Todėl gali nutikti taip, kad vieną dieną tiems, įpratusiems bet kokia kaina diriguoti paradui, beliks nusipirkti lėlių namą kaip vaikystėje. Nes visi gyvi žmonės nuo jų paprasčiausiai pabėgs.

Ką tik išaiškėjo balsų pirkimo atvejis balsuojant dėl Vienybės aikštės projekto. Organizatoriai bando kaltę versti jaunai darbuotojai, tačiau tokia versija patikėtų nebent lopšelių-darželių kontingentas. Balsai perkami (nebūtinai už pinigus), tai vyksta masiškai, todėl įvairiomis apklausomis tikėti nebėra prasmės. Be to, apklausos kuo puikiausias būdas supriešinti visuomenę – tai parodė kad ir balsavimas dėl Lukiškių aikštės projekto. Dabar mylmeras ketina statyti raitelio skulptūrą Kaune (tikiuosi, ne tris kartus didesnę), visuomenės vėl klausiama, kur ji nori tą skulptūrą matyti. Kažkodėl nėra klausimo, ar ji apskritai tos skulptūros nori, nes nenorinčiųjų apstu. Tiesiog balsuokite už vietą, kuri ir taip jau parinkta. Bet balsuokite, o mes atkreipsime dėmesį į tuos balsus, kurie mums tiks. Mylmerui apskritai būdinga kažkokia megalomanija. Neseniai jis pareiškė, kad Kaunas turi būti kaip Niujorkas, tik dangoraižiai mažesni. Nieko panašaus! Kaunas turi būti kaip Kaunas, tai labai jaukus miestas, jo istoriniai rajonai turi vien šiam miestui būdingo išskirtinumo, o noras suniujorkinti Kauną rodo, kad mylmerui šis miestas nepatinka arba patinka nepakankamai. Ar ir už Niujorką Kaune bus balsuojama? Nenustebčiau.

Palaikomos tik tos apklausos, kurios nuleidžiamos iš viršaus, jei iniciatyva kilo pačioje visuomenėje – dera ignoruoti. Neseniai Giedrius Kuprevičius pasiūlė visuomenei susimesti pinigų ir išpirkti Kauno centrinio pašto pastatą. Valdžia tyli, nors visuomenės nuomonė šiuo klausimu aiškesnė už aiškią. Deja, nepavyks. Vis dėlto visuomenės nuomonė pareikšta ir dar vieno viešbučio tokios vertės pastate visuomenei nereikia. Tiktai kam rūpi ta nuomonė, geriau statykime Niujorką pramaišiui su Dubajumi.

Apklausos ir balsavimai reikalingi, ypač jei jais nebūtų manipuliuojama. O kol kas, toliau kuriant miestą, labiau pasitikėčiau rimtų ir reikalą išmanančių ekspertų nuomonėmis.

"Labai negražu ir žema darytis verslą iš svetimos nelaimės. Šioje kovoje jaučiuosi visiškai bejėgė", – nusivylusi vakar kalbėjo ieškoto kaip dingusio be žinios nuskendusio gargždiškio Gintauto Matulaičio sesuo Vida.

Per socialinius tinklus skleidžiamas melas apie mirusįjį išvargino jo artimuosius.

Šiomis dienomis feisbuko naudotojai perskaitė žinią, esą pirmadienį ryte rastas G.Matulaičio raštelis, paliktas paskutinį kartą išeinant iš namų.

Tie, kas pažinojo G.Matulaitį, sekė šio vaikino istoriją ir jaudinosi dėl jo likimo, skuba paspausti nuorodą ir tik tada supranta, kad tai visiška apgavystė, nes norint sužinoti, kas rašoma minėtame tekste, reikia juo dar ir pasidalyti.

O galiausiai kiekvienas skaitantis suvokia, kad jį paprasčiausiai apgavo vien tam, kad jis paspaustų nuorodą "dalytis".

"Tai ne pirmas kartas, kai manipuliuojama šia nelaime. Dar tik ieškojome brolio, kai tokiu pat būdu buvo paskelbta, kad jis rastas negyvas. Vėliau paskleista žinia, kad kažkas rado lagaminą, kuriame buvo pusė Gintauto kūno. Dabar – dar ir šita nesąmonė. Mes jau pavargome reaguoti, nes kiekvieną kartą mus užplūsta skambučiai – žmonės nori sužinoti, ar tai tiesa. Tiesiog pasakau – tai šlykštus melas, netikėkite", – pasakojo V.Matulaitytė.

Mergina du kartus kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mirusiojo šmeižimo, tačiau pareigūnai abu kartus atsisakė tai daryti.

"Įstatymas apibrėžia tam tikrus šmeižtu įvardijamo nusikaltimo požymius. Šiuo atveju šių požymių nėra. Policijos tyrėjų darbą kontroliuoja ir koordinuoja prokurorai, tad jie tikrai būtų įžvelgę klaidą, jei ji būtų padaryta. Suprantu, kad artimiesiems nemalonu, kai vyksta tokie dalykai, bet kol kas nematome pagrindo pradėti tyrimą", – teigė Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis.

Nelaimę vis eksploatuojantys ir jos aplinkybes iškreipiantys bei melą skleidžiantys asmenys kol kas nenustatyti.

Jų tikslai itin merkantiliški – paspaudimais siekiama pinigų arba tinklalapio populiarumo, kad jį vėliau būtų galima brangiai parduoti.

Žinovai teigia, kad tokiais būdais neretai skleidžiami ir kompiuteriniai virusai.

Ikiteisminis tyrimas G.Matulaičio mirties priežasčiai nustatyti dar nebaigtas.

Nuo smūgių krušos, talžančios Lietuvos futbolo A lygos įvaizdį, nebeapgintų nė Chuckas Norrisas. Nacionalinis čempionatas, nors kartais išties versdamasis per galvą, niekaip neįrodo savo švarios reputacijos. Šįsyk pirmenybių veido kūrėjams riebią kiaulę pakišo Pakruojo "Kruoja". Skambiu šalies vicečempionų vardu oficialiai dar besivadinantys pakruojiečiai prieš keletą dienų išplatino pareiškimą, kad traukiasi iš aukščiausiosios lygos čempionato.

Demaršo autoriai, savo iniciatyva ar veikiau priremti prie sienos gausėjančių įkalčių, kapituliavo pirmenybėms įveikus jau du trečdalius kelio. Tiesa, apie tai, kad "Kruoja" užsiima nešvariais žaidimais, kalbama ne pirmi metai. Pernai kukliam provincijos klubeliui sukūrus vietinės reikšmės stebuklą ir iškovojus sidabro medalius, garantavusius kelialapį į Europos lygos varžybas, sukirbėjo naivi viltis. Atrodė, kad velniava, lydinti mažo Aukštaitijos miestelio ekipą, išgaruos. Mat pasiekimas savo ruožtu užtikrino ir, Lietuvos masteliais, solidžias pajamas. Vien už pasirodymą tarptautinėje arenoje pakruojiečiams priklauso 200 tūkst. eurų premija. Vis dėlto net ir tokia suma manipuliatoriams, matyt, ne pinigai.

Sidabrine buvusi komanda savo sėdynę į sukčiavimo srutas pamirkė dar sezono pradžioje, kai Lietuvos futbolo federacija užkirto kelią prastos reputacijos investuotojų iš Azijos atėjimui ir laikinai suspendavo keletą klubo žaidėjų. Nepaisant to, užuominos apie nešvarius futbolininkų manevrus išlindo jau po pirmųjų turų, nors didesnių skandalų išvengta iki pat pirmojo rato pabaigos. Po pakruojiečių akivaizdžiai surežisuotų rungtynių balandžio pabaigoje su Marijampolės "Sūduva", tapo aišku – taip įžūliai aistruolius ir visą futbolo visuomenę mulkinanti šutvė labai greitai prieis liepto galą. Keista, kad futbolo sukčiai tempė taip ilgai.

Teisėsaugos pareigūnams kol kas sunkiai pavyksta išaiškinti ir įrodyti manipuliacijas sporto varžybų rezultatais, pripažįsta generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

„Didžiausia šiandien problema, kad mes negebame atskleisti tokių nusikalstamų veikų. (...) Labai sunku išsiaiškinti, ar tą žmogų lydėjo neeilinė sėkmė, ar tas sėkmingas statymas buvo nesąžiningas“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė prokuroras.

Jis drauge su vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu, Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriumi Edžiu Urbanavičiumi, Lošimų priežiūros tarnybos vadovu Virginijumi Daukšiu, policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su manipuliacijomis sporto varžybų rezultatais.

D.Raulušaičio duomenimis, pastaruoju metu buvo atliekami keturi ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo sporto rezultatais, tačiau du iš jų jau nutraukti nenustačius nusikaltimo sudėties. Kiti du tęsiami, bet kol kas niekam įtarimai nepateikti.

Anot prokuroro, tyrimus apsunkina tai, kad informacija apie galimą nusikaltimą gaunama gana vėlai.

„Ši problema Lietuvoje gana nauja, tačiau stebime aktyvų didėjimą tokių veikų. Policija pasirengusi aktyviai kovoti su tomis veikomis, diegiame naujas priemones, naujus metodus, šiuolaikinius stebėjimo būdus, kad galėtume tuos nesąžiningus sandorius stebėti realiame laike, atlikti analizę ir esant reikalui pradėti ikiteisminius tyrimus“, - sakė policijos vadovas L.Pernavas.

„Norint padaryti įtaką futbolo varžyboms, nereikia sutarti su 22 žaidėjais, trimis teisėjais ir dar dviem treneriais. Reikia rasti vieną-dvi silpnąsias grandis komandoje, tiesiog gali nepasisekti vartininkui arba puolėjui, ar kažkam, ir išeina toks rezultatas“, - tvirtino vidaus reikalų ministras.

E.Urbanavičiaus teigimu, daugiausia įtarimų dėl neskaidrumo Lietuvos sporte kyla dėl futbolo ir krepšinio varžybų.

„Daugiausia informacijos iš kompetentingų institucijų, tarptautinių institucijų turime apie futbolą Lietuvoje. Žinome, kad tikrai pakankamai neretas reiškinys yra Lietuvos krepšinyje, gal ne pačiame aukščiausiame lygyje, ne Lietuvos krepšinio lygoje, bet žemesnėse lygose. Pati federacija yra tą kaip ir pripažinusi. Neturiu tikslios informacijos, bet galima įtarti, kad jeigu kitose šalyse yra problemų įvairiose sporto šakose, ne išimtis, matyt, ir pas mus“, - teigė Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius.

Lošimų priežiūros tarnybos vadovas V.Daukšys patvirtino, kad populiariausių šalyje sporto šakų varžybos ir kelia daugiausia įtarimų.

„Lietuvoje sporto šakos, kurios populiariausios, tai futbolas ir krepšinis, turime tokių įtarimų,  kad tiek LKL lygoje tam tikri mačai buvo sutarti, tiek futbolo lygoje. Čia būtent tas atvejis, kai kartu su teisėsaugos organais ir su sporto organizacijomis galima pasiekti kokį nors rezultatą“, - sakė jis.

Anot E.Urbanavičiaus, iki šiol nebuvo tinkamų priemonių, kaip minėtą reiškinį stebėti ir kokias prevencijas priemones taikyti.

„Manau, kad ta informacija gana gerai judės tarp šių institucijų ir mes galėsime atlikti tam tikrą monitoringą dar prieš varžybas, nes jau pasibaigus varžyboms dažnai būna vėlu analizuoti ką nors“, - sakė E.Urbanavičius.

Pagal pasirašytą sutartį, Vidaus reikalų ministerija, policija, prokuratūra, Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Lošimų priežiūros tarnyba įsipareigojo teikti visokeriopą tarpusavio pagalbą užkardant, siekiant atskleisti ir ištirti padarytus teisės pažeidimus, susijusius su manipuliacijomis sporto varžybomis.

Visos institucijos, gavusios informacijos apie manipuliacijas sporte ar bandymus manipuliuoti, nedelsiant turės ja pasidalyti su sutarties partnerėmis, išskyrus atvejus, kai tai galėtų pakenkti vykdomiems ikiteisminiams tyrimams. Numatytas institucijų bendradarbiavimas taip pat apims bendrus koordinuotus veiksmus, suderintų klausimų atstovavimą Lietuvos ir tarptautinėse institucijose, prevencijos ir švietimo projektų bei programų vykdymą, taip pat – teisėkūros iniciatyvas ir teisės aktų projektų derinimą. Numatyta dalytis gerąja patirtimi bei profesinėmis žiniomis, teikti konsultacijas, metodinę ir institucinę pagalbą, organizuoti bendrus kvalifikacijos tobulinimo renginius.

Kūno kultūros ir sporto departamentas taip pat įsipareigojo bendradarbiauti su Lietuvos sporto organizacijomis siekiant jų pasirengimo kovoti su manipuliacijomis sporto varžybomis, Lošimų priežiūros tarnyba – prireikus vykdyti lažybų iš sporto stebėseną ir bendradarbiauti su lažybų organizatoriais nustatant ir išaiškinant manipuliacijų sporto varžybomis atvejus.

Pernai gruodį Vidaus reikalų ministerija parengė Baudžiamojo kodekso pataisas, jog tas, kas sąmoningai paveikia profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą siekdamas pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip savo ar kitų naudai gautų materialinės naudos, bus baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba areštu.

Ministerija taip pat siūlo nustatyti, kad valstybės tarnautojui būtų prilyginami profesionalių sporto varžybų dalyviai. Tai leistų juos patraukti atsakomybėn už kyšininkavimą ir papirkimą.

Tačiau S.Skvernelis ketvirtadienį sakė, kad dar neapsispręsta, ar šios pataisos būtinos, ar užtenka šiuo metu galiojančių teisės normų.

Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ 2012 metų pabaigos duomenimis, Lietuva pateko į dešimtuką valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia futbolo rungtynių, kurios laikomos sutartomis. Pernai „Transparency International“ atlikto tyrimo duomenimis, 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų teigė, jog nesąžiningi susitarimai dėl rungtynių Lietuvoje yra paplitę.