Teismų sprendimai – priešingi
Reikalas, dėl kurio moteris metų metus mina teismų slenkstį, yra aktualus ir dešimtims tūkstančių mūsų šalies gyventojų, nesusituokusių, bet gyvenančių faktiniuose šeiminiuose santykiuose.
M.Makarčeva daugiau nei 20 metų gyveno su Jurijumi Belozorovu. Iki pat vyro mirties jie gyveno taip pat, kaip susituokusios poros, tik neįforminę savo santykių.
Gyvendama su draugu moteris pardavė savo butą ir gautus pinigus investavo į vyriškio vardu turėtus du butus. Apie poros santykius teismuose kalbėjo ir pakviesti liudytojai.
Mirus sugyventiniui paveldėti draugo turto M.Makarčevai nepavyko.
Teismas konstatavo, kad jų santykius galima vadinti partneryste, bendro ūkio vedimu, bet pavadinti juos šeima esą neužteko įrodymų.
Vėliau tas pats teismas priėmė priešingą sprendimą – pora buvo pavadinta faktine šeima.
Byla kelis kartus keliavo iš teismo į teismą su vis kitokiu sprendimu ir prašymu nagrinėti ją iš naujo.
Klaipėdos apygardos teismas yra pasisakęs, jog moteris būtų galėjusi paveldėti sugyventinio turtą, jeigu Lietuvoje būtų priimtas partnerystės įstatymas.
Turtą paveldėjo valstybė
Galiausiai 2014 metų rudenį valstybė paveldėjo mirusio J.Belozorovo turtą – du butus (Žardininkų ir Kauno gatvėje) bei 4 030 vienos bendrovės paprastųjų akcijų, nors moteris tebesibylinėja dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo, – įstatymas neleidžia išduoti paveldėjimo teisės pažymėjimo, kol dėl paveldimo turto vyksta teisminiai ginčai.
Vakar Klaipėdos apylinkės teismas dar kartą nagrinėjo bylą.
M.Makarčevos interesus ginantis advokatas Rimvydas Kairys prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes kreipėsi į ES Teisingumo Teismą.
Šią aukštą instituciją prašoma pasisakyti, ar galima vadovautis ES įstatymais, kol negalioja mūsų šalies Civilinio kodekso nuostatos dėl partnerystės.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas bylos nesustabdė ir ją išnagrinėjo, ketindamas sprendimą skelbti kovo 9 dieną.
Neaišku, kas yra šeima
M.Makarčevos atvejis nuskambės ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje dar ir todėl, kad klaipėdietė padavė į teismą valstybę.
Nors partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos mūsų šalyje numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.
Kadangi Lietuva yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių konvenciją, ji turi perimti Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką dėl šeimos sampratos aiškinimo ir atsisakyti formuoti tikslų šeimos sąvokos apibrėžimą.
Iki šiol Lietuvos Konstitucinis Teismas nėra paaiškinęs ir suformavęs šeimos sąvokos, teismuose šeimos samprata nagrinėjama nebuvo, paramos šeimai pagrindų įstatymas dar nėra priimtas, todėl dabartinė situacija Lietuvoje dėl šeimos sąvokos traktavimo nėra aiški.
Konvencijos 8 straipsnis yra taikomas visiems asmenims vienodai – šeimos samprata apima ne tik santuokos pagrindu sukurtus santykius, bet ir kitus šeimos ryšius, asmenims gyvenant ne santuokoje.
Lietuva per 17 metų vis dar nėra priėmusi registruotos partnerystės modelio, todėl jis nėra veikiantis.
Pareikalavo tūkstančių eurų
Būdo įpareigoti Lietuvos valstybę priimti įstatymą, reglamentuojantį partnerystės įregistravimo tvarką, nėra, tačiau advokatas R.Kairys mano, kad valstybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią iš jos neveikimo užtikrinant piliečių teises.
Ieškinyje Vilniaus apygardos teismui, kurį praėjusios savaitės pabaigoje pateikė advokatas, nurodoma, kad M.Makarčevai padaryta materialinė žala siekia daugiau nei 78 tūkst. eurų.
Nuo pat vyro mirties bylinėdamasi moteris patyrė daug dvasinių išgyvenimų, nežinomybę, tad neturtinę žalą ji įvertino dar 30 tūkst. eurų.
"Man nesuvokiama, kaip galima civilizuota save vadinančioje šalyje taip tyčiotis iš žmonių. Pagrindinė nuostata Civiliniame kodekse įteisinta, bet per 17 metų nesugebama priimti jos įgyvendinimo įstatymo. Niekaip nesuformuluojama, kas yra šeima. Dėl to gėda visai valstybei", – stebėjosi ir piktinosi advokatas R.Kairys.
