Dar neseniai Baltijos šalių muzikantams atrodė, kad durys į dideles tarptautines scenas yra labai sunkiai atveriamos. Laimė, kasmet atsiranda vis daugiau sėkmės istorijų, kurios liudija, jog esame ne mažiau talentingi ir įdomiai mąstantys, nei muzikantai iš šalių, kurių scenos vystymosi nebuvo sukaustę penki sovietinės okupacijos dešimtmečiai.

Šiemet itin džiugu „Vilnius Mama Jazz“ scenoje pasveikinti M. Faust, kuri jau ne vienus metus ryškiai žiba tarptautinėje džiazo arenoje, stebindama savo originaliu kūrybiniu mąstymu ir netradiciniais sprendimais. Su Maria pasikalbėjome apie kūrybą, stiprybę ir įkvėpimus.

– Maria, išgirdus jūsų pavardę, iškart kyla asociacija – Gėtės „Faustas“. Ar dažnai susilaukiate tokių pastebėjimų? Jei skaitėte šį kūrinį – ar pajutote kokių nors sąsajų?

– Ir taip, ir ne. Gal ir keista, bet dauguma žmonių neturi supratimo apie daktaro Fausto istoriją arba apie tai, kas buvo Gėtė. Knyga yra tikras šedevras, o pati istorija – artima ir nesenstanti. Tačiau tuo pačiu man, kaip šiuolaikinei moteriai, kai kurios kitų menininkų ir (arba) kompozitorių versijos yra gana sunkiai priimtinos. Man sunku suprasti kai kuriuos pasirinkimus, kaip vaizduojami Gėtės moterų personažai. Šios moterys yra sudėtingesnės nei naivios ir silpnos. Tai rodo, kaip vyrai mąstė apie moteris, ir, deja, tai nelabai pasikeitė. Fausto istorija ir toliau išlieka ta pati – sukurta vyrų vyrams.

– O kaip dėl Vokiečių krautrock grupės FAUST?

– Jie išmintingai pasirinko pavadinimą.

Organizatorių nuotr. 

– Kas jums svarbiausia kūryboje, muzikoje?

– Manau, kad kiekviena smulkmena yra svarbi, pradedant poreikiu kurti ir baigiant muzikos kūrimo grandinės pabaiga – klausytojais. Man reikia visų tarpinių etapų – intravertiškų ir ekstravertiškų.

Muzikos neįmanoma apibendrinti, jos paskirtis stilistiškai labai skirtinga. Man labiau patinka muzika, kuri kažką manyje paliečia. Priverčia mane pažvelgti į save, žmones, pasaulį ir situacijas kitomis akimis. Šokti yra taip pat svarbu kaip ir mąstyti, tad „pirmenybę teikiu muzikai, kuri išjudina“ yra geresnis būdas pasakyti tai, ką ir norėjau pasakyti.

– Danijoje esate įvertinta gausybe apdovanojimų. Kaip sekėsi įsitvirtinti Danijos muzikos scenoje?

– Niekada nėra lengva būti laisvai samdomu muzikantu, ypač kai pasirenki stilių, vadinamą eksperimentiniu. Nesvajojau apie jokius apdovanojimus, bet tikėjau savo talentu, neleidau kitiems žmonėms nurodinėti, kuo turėčiau būti, ir niekada nepasiduodu.

Vasario mėnesį susilaužiau dešinę ranką – turėjau septyniolika lūžių, sutrupėjo krumpliai, reikėjo operacijos. Praleidau 1 „darbo“ dieną ir surengiau dvidešimt du pasirodymus besinaudodama tik kairiąja ranka. Buvo puiku. Išmokau „ribotumo meno“.

– Ar jautėte kokią nors įtaką to, kad esate kilusi iš nedidelės šalies?

– Esu estė, kilusi iš Saremos salos. Estija turi labai turtingą tradicinės muzikos istoriją. Žinoma, mane paveikė estų liaudies muzika, gamta ir gyvenimas saloje, taip pat ortodoksų choro muzika, kalba ir tikrieji „100 pilkų atspalvių“.

Organizatorių nuotr. 

– Ties kuo dabar dirbate, kokie artimiausi jūsų planai?

– Šią vasarą suplanuota daug koncertų ir trys dideli muzikos rašymo darbai. Po koncerto „Vilnius Mama Jazz“ vyksiu į gastroles su visiškai nauju saksofonų kvartetu „Littorina sax 4tet“ kartu su lietuviu saksofonininku Liudu Mockūnu, Mikko Innanenu ir Fredriku Ljungvistu.

– Ko jūs klausotės laisvalaikiu?

– Priklausomai nuo to, kas vyksta mano gyvenime. Jei man reikia ką nors sukurti, maždaug dvi-tris savaites iki muzikos rašymo laikausi griežtos garso dietos. Kitais atvejais klausausi įvairiausių dalykų, pradedant dreampop ir baigiant Iannis Xenakis. Man reikia visokios muzikos, bet gal tik ne krautroko (juokiasi).

– Koncertuosite festivalyje VILNIUS MAMA JAZZ su projektu „Maria Faust Jazz Catastrophe: 4th mutation“. Kodėl katastrofa? Ko gali tikėtis koncerto klausytojai?

– Pasitelkiu geriausius Danijos muzikantus tam, kad scenoje sukurtume tobulą audrą. Tai bus nepakartojama! Bus emocinga. garsu, tylu, liūdna, linksma, dosnu, pikta, storai, plonai...

Niekam nebus nuobodu, o be viso to – scenoje dar ir labai labai labai gerai atrodysime.

Nėra ko slėpti – dar neseniai Baltijos šalių muzikantams atrodė, kad durys į dideles tarptautines scenas ir plačiuosius muzikos vandenis yra labai sunkiai atveriamos. Laimė, kasmet atsiranda vis daugiau sėkmės istorijų, kurios liudija, jog esame ne mažiau talentingi, veržlūs ir įdomiai mąstantys, nei muzikantai iš šalių, kurių scenos vystymosi nebuvo sukaustę penki sovietinės okupacijos dešimtmečiai.

Šiemet itin džiugu „Vilnius Mama Jazz“ scenoje pasveikinti Marią Faust – saksofonininkę ir kompozitorę iš Estijos, kuri jau ne vienus metus ryškiai žiba tarptautinėje džiazo arenoje, stebindama savo originaliu kūrybiniu mąstymu ir netradiciniais sprendimais. Tai menininkė, kurios kolekcijoje – daugybė svarbių muzikinių apdovanojimų, o jos albumas „MOnuMENT“ pernai JAV leidinio „New York City Jazz Record Magazine“ buvo išrinktas į geriausių metų solinių albumų penketuką.

Modernios, alternatyvios, improvizuotos muzikos žvaigžde laikoma Maria yra įgijusi klasikinį muzikinį išsilavinimą, tačiau, kaip pati pripažįsta, mokydamasi muzikos sovietmečiu nesijautė gerai. „Toje muzikinėje aplinkoje visiškai nebuvo laisvės. Širdis troško kažko kito.“, – yra sakiusi muzikantė.

Organizatorių nuotr. 

Visi aplink grojo svingą, o aš – maršą. Stengiausi būti ištikima sau.

Dar gyvendama Taline, ji susižavėjo džiazu ir improvizacine muzika. Padedama Danijos kultūros instituto, netrukus Maria persikraustė į šią šalį ir įstojo į Pietų Danijos muzikos konservatoriją. Danija atvėrė naujus muzikinius akiračius – talentinga estė greitai įsiliejo į šios šalies muzikinį gyvenimą, nors pritapti prie pasikeitusios muzikinės aplinkos buvo nelengva: „Visi aplink grojo svingą, o aš – maršą. Stengiausi būti ištikima sau.“, – dalijosi Maria.

Dainos, himnai, lopšinės ir laisvoji improvizacija

Marios karjeros proveržiu tapo įstabus albumas „Sacrum Facere“ (lotynų kalba tai reiškia „žmogaus auka“), išleistas 2014-aisiais. Šį įrašą įkvėpė kultūrinė aplinka, kurią Maria matė regione prie Estijos sienos su Rusija. Surinkusi dainas, himnus ir lopšines, jas muzikantė susiejo su klasikine muzika ir laisva improvizacija. Albumas tapo tikra sensacija ir pelnė du Danijos muzikos apdovanojimus – tarp jų ir Metų džiazo kompozitorės.

Šiandien jos kolekcijoje – jau penki Danijos muzikos apdovanojimai, o kiekvienas naujas projektas nustebina muzikos gurmanus. Pavyzdžiui, 2016-aisiais ji į Estiją vyko su danų kompozitore ir dainininke Kira Skov. Ten bendražygės rado vietą, kurioje laikas atrodė sustingęs. Senoje apleistoje cerkvėje jos įrašė albumą „In The Beginning“ – su choru ir didele muzikantų grupe. Danijos muzikos apdovanojimuose šis įrašas buvo paskelbtas Metų vokalinio džiazo albumu, o šalies laikraštis „Berlingske“ jį pavadino „unikalaus, švento grožio darbu“. Ne mažiau vertas dėmesio yra ir jos projektas „Machina“ – jame tradicinės muzikos formos susilieja su improvizacija, džiazu ir įrašytais aplinkos garsais.

Estijoje ši muzikantė – šalies scenos pasididžiavimas ir ambasadorė, plačiai ir toli skleidžianti žinią apie nedidelės kūrybingos šalies potencialą. Juolab kad jos kūryboje dažnai figūruoja užuominos į sudėtingą gimtosios šalies istoriją. Estijos muzikos apdovanojimuose Metų džiazo muzikante (2016 m.), Metų džiazo kompozitore (2019 m.) ir Metų džiazo albumo autore (2021 m.) yra laukiama viso pasaulio prestižiniuose renginiuose, nuo „Pori“ džiazo festivalio Suomijoje iki „Jazzahead“ džiazo mugės Vokietijoje.

Organizatorių nuotr. 

Ne tik džiazo gurmanams, bet ir alternatyvaus roko ir eksperimentinės muzikos mėgėjams

Marios Faust muzika domina ne tik džiazo, bet ir kitų muzikos žanrų, taip pat – alternatyvaus roko ir eksperimentinės muzikos renginių klausytojus. Tarp jos bendražygių – visame pasaulyje gerai žinomi prodiuseriai, tokie kaip Johnas Parishas (dirbęs su britų alternatyvos ikona PJ Harvey) ir legendinių Bobo Dylano ir Neilo Youngo įrašus prodiusavęs Markas Howardas.

Viena, dėl ko niekas nesiginčija – Maria Faust scenoje ir įrašuose kalba savo pačios susikurta muzikine kalba, kurioje puikiai gali derėti laisvi saksofono sąskambiai, senovinės giesmės, vėjo garsai ir paukščių čiulbėjimas.

Nagrinėdama savo pačios asmenines patirtis ir kolektyvinę atmintį, Maria Faust kuria jausmų kupiną muziką, kuri pasižymi originalumu ir drąsa. Ir tai svarbiausia, ką reikia žinoti apie šį koncertą. Geras džiazas neįmanomas be drąsos – eiti neįprastu keliu, stebinti ar net paklysti. Ypač – kai kelionė tokia neįprasta ir įdomi, kokią siūlo Marios Faust muzika. Koncerte Vilniuje Maria Faust pasirodys su talentingais scenos partneriais – gitaristu Lars Pilgaard ir Lietuvos melomanams puikiai pažįstamu būgnininku Kresten Osgood.

Tą patį gegužės 26 d. vakarą festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ koncertuos ir dar viena grupė, kurios negalime priskirti tik džiazui – tai „Graham Costello STRATA“, atvykstantys iš Jungtinės Karalystės. Galingas škotų būgnininko ir kompozitoriaus Grahamo Costello suburtos grupės skambesys varijuoja nuo subtilaus, meditatyvaus ambient iki kinematografiško postroko, išnaudojant pasikartojančių, įtraukiančių melodijų galią.