Dalyviai galės rinktis iš keturių skirtingų distancijų: nuo 10 iki 75 km ilgio. Bet kaip pastebi organizatoriai, į šį žygį noriai keliauti ruošiasi ne tik pavieniai žygeiviai, bet ir jaučiamas nemažas susidomėjimas iš įvairių įmonių. Kuo bendri žygiai naudingi komandos stiprinimui tarp kolegų ir kokių klaidų nedaryti, kad smagus pasivaikščiojimas netaptų galvos skausmu darbuotojams kalbėjomės su organizacinės psichologijos eksperte Marija Miselyte.
– Komandos formavimas darbuotojus skatinant dalyvauti įvairiuose aktyvaus laisvalaikio renginiuose darosi vis populiaresnis Lietuvoje. Kaip dalyvavimas tokiuose renginiuose gali pagelbėti įmonės vidinei atmosferai, bendradarbių santykių gerinimui?
– Geri komandos formavimo būdai yra tie, kurie leidžia darbuotojams geriau pažinti vieniems kitus – asmenines savybes, stiprias puses ir motyvus bei išmokti kažką naujo. Būdų yra įvairių, svarbu, kad įmonė pasirinktų tinkamiausius jos poreikiams ir tikslams.
Neabejotinai, vienas iš geriausių komandos formavimo būdų yra sportinės veiklos. Be to, kad tai puikus būdas didinti fizinę veiklą ir gerinti darbuotojų sveikatą bei gerovę, šios veiklos skatina komandos bendradarbiavimą neformalioje aplinkoje, kur galima labiau atsipalaiduoti, atrasti naujus bendravimo būdus, ieškoti kūrybinių sprendimų ir tuo pačiu siekiama komandinių tikslų. Tokios veiklos padeda sukurti geresnius tarpusavio santykius, kas dažniausiai yra susiję su efektyvesniu komandos narių bendravimu, vienas kito supratimu ir pagalbos teikimu, stipresniu noru mokytis naujų dalykų. O tai veda į tai, kad bus stipriau įsitraukiama siekiant organizacijos tikslų.
– Žygyje dalyvauja daug skirtingų žmonių. Visų tempai skiriasi. Ką reikėtų apsitari prieš keliaujant?
– Žygio specifika yra, kad keliauti galima ir vienam, ir komandoje. Tad įmonės, norinčios gauti daugiau komandos formavimo naudos, turėtų aiškiai sutarti su savo darbuotojais, kad bus keliaujama kaip komanda ir apsibrėžti keliavimo taisykles. Pavyzdžiui, labai naudingas principas – komanda juda ir finišuoja kartu (t.y. lėčiausio tempu) – šio principo paprastai laikomasi keliaujant kalnuose. Svarbu nepamiršti, kad komanda turi turėti tikslą, kurio siektų. Paprasčiausias būtų įveikti kuo greičiau, galima net nusistatyti konkretų valandų skaičių, per kiek planuojate. Šis tikslas yra geras, kai kolektyvas yra sportiškas, bet jis gali kiek demotyvuoti nesportuojančius ar silpnesnės sveikatos darbuotojus. Tad, manau, įmonės gali žiūrėti kūrybiškai į tikslus ir uždavinius komandoms. Manau, komandą įtraukiantis variantas būtų sugalvoti užduotis, kurias reiktų atlikti pakeliui, pavyzdžiui, kas 2 km visai komandai nusifotografuoti kokioje nors pozicijoj, rasti tam tikrus objektus.
– Kaip turėtų būti renkama komanda, kuri dalyvautų žygyje, kad kitiems komandos nariams tai netaptų kančia?
– Kančia buvimas komandoje taps jei bus siekiama skirtingų tikslų – vienas norės kuo greičiau nueiti, kitas fotografuoti, iškylauti. Tad formuojant komandas įmonei pravartu išgryninti tikslą, ko siekia dalyvavimu šiame renginyje ir atsižvelgti į savo darbuotojų lūkesčius.
Lūkesčius išsiaiškinti galima pateikus klausimus darbuotojams apie tai, kiek kilometrų nusiteikę įveikti, kokiu greičiu planuotų judėti ir skirstant atsižvelgti į pajėgumą bei tikslus. Šiuo atveju bus patenkinti ir tie kurie sieks rezultato, ir tie, kurie tiesiog norės pasimėgauti procesu.
Kitas variantas, kai įmonė siekia, kad šio renginio metu komandos nariai geriau susipažintų ir išmoktų dirbti su kuo įvairesniais kolegomis. Tuomet tikrai nereiktų bijoti į vieną komandą atsitiktine tvarka sudėti ir skirtingo pajėgumo kolegų, juk dirbant komandose ne visada dirbame tik su tais su kuriais norime, ne visų tempai sutampa. Taisyklių nusistatymas ir komandinio tikslo turėjimas padės net nesutariantiems kolegoms keliauti kartu, o gal geriau pažinus vienas kitą bus išspręsti ir kažkokie darbiniai nesutarimai.
– Į ką dar turėtų atkreipti dėmesį įmonių vadovai, ruošdamiesi tokiam iššūkiui ir kelionei kartu?
– Kadangi renginys vyks šeštadienį, tai turėtų būti laisvas darbuotojų sprendimas ar jame dalyvauti. Gali būti, kad dalis darbuotojų nenorės dalyvauti, nes nėra kur palikti vaikų, tai įmonėms visai verta apsvarstyti variantą dalyvauti su šeimomis. Žinoma, turi būti suorganizuotas transportas ir aiškiai iškomunikuoti nuvykimo ir parvykimo tvarką, susirinkimo vietą ir laikus. Ypač tas aktualu dėl grįžimo, nes komandos baigs skirtingais laikais, tai svarbu žinoti, kur kada rinktis. Gal net vertėtų suorganizuoti poilsio ir nakvynės vietą, kurioje baigę žygį visi susirinktų, dalintųsi įspūdžiais ir lauktų grįžtančių.
– Kokios dažniausios vidinių įmonės įtampų ir nesutarimų priežastys?
– Pagrindine priežastimi galėčiau įvardinti neefektyvų bendravimą arba jo trūkumą: neaptarti lūkesčiai, kitos nuomonės neišklausymas ar nesupratimas, nesidalinimas savo mintimis. Ir šitie dalykai yra neišvengiami kur yra daugiau nei vienas žmogus. Juk mažai tikėtina, kad visų nuomonės visada sutaps. Netgi būtų keista jei taip nutiktų. Svarbu, kad įmonės ieškoti būdų, kaip tinkamai suvaldyti tokias situacijas, tuomet jos netgi atneš naudos. Pavyzdžiui, ginčą pakreipus konstruktyvia linkme, galima atrasti naują kažkokios situacijos sprendimo būdą, sugalvoti, kaip patobulinti kažkokį neefektyvų procesą. Tad įmonės turėtų skatinti atvirą bendravimą, diskusijas. O kad tai vyktų kuo efektyviau, pravartu sutarti tam tikras taisykles, kaip diskutuojam, kaip priimam sprendimus.
„Neringos žygis“ vyks rugsėjo 16 d. ir kvies užbaigti šiltojo sezono pramogas. Dalyviai iš Nidos miestelio galės žygiuoti keturiomis distancijomis: 10, 25, 50 bei 75 km. Finišas taip pat Nidos miestelyje. Visi dalyviai bus apdovanoti atminimo medaliais, diplomais. Ilgųjų distancijų dalyvių laukia visi patogumai trasoje.
