Vaizdai sukrėtė

Šeštadienį klaipėdietė Marija Zemlianskaja su dukra apsilankė Jonučių kaime įsikūrusiame Klaipėdos zoologijos sode. Tačiau vietoje malonios viešnagės lankytojos išvydo už širdies griebiantį vaizdą – smarkiai sužalotas beždžiones.

Pasak M. Zemlianskajos, beveik visų mažylių kūnai buvo padengti šašais.

Gyvūnų pagailo, todėl neabejinga moteris nutarė paviešinti filmuotą medžiagą internete.

„Jau daugiau nei para praėjo po apsilankymo zoologijos sode, bet prieš akis vis dar stovi kraupus vaizdas“, – atsiminė klaipėdietė.

Išplatinti vaizdai netrukus susilaukė aštrios komentatorių kritikos.

„Jau senai šį zoologijos sodą reikėjo uždaryti. Gyvūnų laikymo sąlygos – baisios, voljerai akivaizdžiai per maži, nevalyti, nepritaikyti laukiniams gyvūnams ir nesaugūs. Kvapas – baisus. Niekam nepatarčiau vesti ten savo vaikų“, – baisėjosi žmonės.

Vyksta hierarchinė kova

Klaipėdos zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas įsiaudrinusius žmones ramino.

Jo žodžiais tariant, gyvūnai neserga, priešingai, šiuo metu vyksta natūralūs gamtos dėsniai – vadovaujantis patinas voljere įvedinėja tvarką.

„Iš dviejų bandų padaryta viena banda ir vadovaujantis patinas reguliuoja savo hierarchijos laiptelius – mažiausius patinukus siunčia į apačią. Pavyzdžiui, penkios patelės, kurias mes įleidome, yra nėščios. Kai patelės atsiveda vaikų, patinas juos užmuša, nes jaunikliai yra ne jo. Ir taip bus dar keturioms patelėms. Jų auklėjimas – tik kandžiojimas ir gnaibymas. Karas vyks, kol bandoje neįsigalės hierarchija“, – aiškino E. Legeckas.

Savininko teigimu, visi beždžionių patelių atsivesti vaikai bus papjauti senojo patino. Esą tik taip patelės ims jam paklusti.

„O tie patinukai, kuriuos mes turėjome, privalo būti nusmukdyti iki pat apačios, kad net nežiūrėtų į pateles. Čia nieko nepadarysi metus laiko“, – tvirtino pašnekovas.

Pas beždžiones jokios meilės nėra. Tik drausmė ir fizinė jėga.

Neseniai Klaipėdos zoologijos sodas pasipildė penkiomis beždžionių patelėmis iš Čekijos – tai įnešė chaosą į šių gyvūnų gyvenimą.

„Kol jie žiemojo uždaroje patalpoje, visas buvo gerai. Maža erdvė, neypatingai daug šviesos. Kai išleidome į saulę, tame pačiame voljere reikia įvesti tvarką: kur sėdės patinas, kur – žemesnės patelės, o kur – patys mažiausi. Namuose mes nebaudžiame taip vaikų, kaip jie. Pas beždžiones jokios meilės nėra. Tik drausmė ir fizinė jėga“, – tvirtino E. Legeckas.  

Esą atskirti šių gyvūnų negalima, tai – tik jų pačių reikalai.

„Rudenį visi atsigaus: ir plaukai ataugs, ir įkandžiai sugis“, – sakė pašnekovas.

Atliko patikrinimą

Antradienį Klaipėdos zoologijos sode Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atliko patikrinimą. Gautas pranešimas dėl įtariamo gyvūnų gerovės pažeidimo.

Pasak Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko patarėjos Dalios Kaveckienės, nustatyta, kad beždžionių voljere šiuo metu laikoma 11 kapucinų, tarp jų – šešios patelės, keturi patinai ir vienas jauniklis patinėlis.

Pagal pateiktus atsakingų zoologijos sodo atstovų paaiškinimus, penkios patelės ir jauniklis įsigyti praėjusį lapkritį. Šaltuoju metų laiku jie buvo patalpinti vidaus patalpose, kartu su jose jau anksčiau gyvenusiomis beždžionėmis.

Tuo laiku gyvūnų elgesio pokyčių nebuvo pastebėta, tačiau išleidus juos į erdvų lauko voljerą, patinai ėmė kovoti dėl hierarchinės padėties būryje, todėl atsirado minėti sužalojimai.

Patikrinimo metu stebint beždžiones konkurencijos nebuvo pastebėta, agresijos gyvūnai neberodė.

Apžiūrėjus beždžiones, kelioms pastebėtos žaizdos ir vietomis nupešti plaukai. Labiausiai žaizdoti – trys patinėliai (sužalojimai nugaros ir galvos srityse), kelioms patelėms – išpešta šoninių plaukų.

Apžiūrėjus kitus Klaipėdos zoologijos sodo gyvūnus, sergančių ar žaizdotų nepastebėta. Voljerai, aptvarai ir kita laikymo įranga tvarkinga. Ruošiamos naujos gyvūnų laikymo vietos.

Įvertinus situaciją, kad hierarchija grupėje šiuo metu jau nusistovėjusi, o atskyrus gyvūnus situacija gali kartotis, zoologijos sodo atsakingam asmeniui nurodyta užtikrinti, kad sužeisti gyvūnai gautų reikiamą veterinarinį gydymą ir priežiūrą.

Patikrinimo metu surinka informacija perduota Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai situacijos įvertinimui ir tolimesniems veiksmams.

„Nėra taip blogai“

Šiuo metu Klaipėdos zoologijos sodas turi 11 kapucinų, šešias žaliąsias markatas, tris katininius lemūrus, tris japoniškas makakas ir vieną pavianą.

Teigiama, kad beždžionių laikymo sąlygos atitinka keliamus reikalavimus. Kartais neatsargiai elgiasi patys lankytojai.

„Nėra taip blogai, kaip mano žmonės“, – apibendrino E. Legeckas. 

Klaipėdos zoologijos sodas nuolat stebimas atsakingų tarnybų. Vadovas skaičiavo, kad per vieną sezoną jame vyko net 25 patikrinimai.

Painiojame sąvokas

Kinologai, šunų veisėjai, dresuotojai, teisėjai ringuose ir kt. puikiai žino, kas yra šuns vedlys, kur jį galima pamatyti, o štai eilinis kaunietis ar kaunietė, pakalbinti gatvėje, negalėjo tiksliai atsakyti į šį klausimą. Dažniausia buvo teigiama, kad tai  akluosius vedžiojantys šunys.

Pasak kinologų, dažniausiai geriausiai pristato teisėjams šunis būtent jų vedliai. Įgudęs vedlys labai greitai perpranta net ir jam beveik nepažįstamo šuns temperamentą, išmano veislės standartus, moka parodyti teisėjams šuns anatomijos pranašumus, paslėpti trūkumus geriau nei pats gyvūno šeimininkas. Daugiau apie šunų vedlius galima sužinoti Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos klubo, "Rekso" ir panašios paskirties svetainėse internete, kur netgi kviečiama užsirašyti į įvairaus amžiaus žmonėms (net ir vaikams) skirtas šunų vedlių pamokėles, tačiau mūsų skaitytojams bus suprantamesnis šuns vedlio vaidmuo, pakalbinus vieną iš jų.

Lėmė atsitiktinumas

Štai klaipėdietė Marija Zemlianskaja, nors ir nuo vaikystės namuose turėjo įvairių gyvūnų, rimtai susidomėjo šunimis, jų demonstravimu ringuose vėliau, kai visai atsitiktinai užsuko į Klaipėdos lengvosios atletikos maniežą. "Ten vyko įvairių veislių šunų paroda. Tai, ką joje pamačiau, paliko gilų įspūdį – pradėjau domėtis tokiais renginiais. Ypač patiko stebėti, kaip parodų ringuose demonstruojami šunys. Jutau, kad ir aš noriu tai daryti – pamėginau treniruoti savo šunelį. Pavyko. Ir štai 2007 m. man demonstruojant parodoje pinčerį (tai buvo ne mano šuo) šiam nedidukam šuneliui pavyko laimėti gražiausio Lietuvos šuns titulą", – prisiminė savo, kaip vedlės, karjeros pradžią Marija.

Pasidomėjus, ar Marijai teko demonstruoti ringuose, pavyzdžiui, dabar madingus vižlus, ji tai patvirtino. "Pavyzdžiui, pasaulinėje šunų parodoje Helsinkyje mano demonstruotas Jolitos Glambockaitės vižlas Zafiras 2014 m. tapo geriausiu savo veislės atstovu, t.y. pasaulio čempionu ir geriausiu veislės atstovu. Tai, beje, mano mylimiausias Jolitos vižlas, su kuriuo turime ypatingą ryšį, užsimezgusį nuo pirmos pažinties su šiuo šunimi. Žodžiu, meilė iš pirmo žvilgsnio. Ji tęsiasi ir dabar. Štai šiemet Europos čempionate Varšuvoje Zafiras tapo nugalėtoju Europos veteranų klasėje", – pasidžiaugė Marija.

Auga Zafiro pamaina?

Marija didžiuojasi ir J.Glambockaitės veislyno atstovu Ric of Berzoru. Šio šuns karjerą vedlė pradėjo nuo jo pasirodymų jaunimo klasėje. Ric of Berzoras, kurio savininkai yra Larija ir Vladimiras Larionovai, tapęs Baltijos jaunimo čempionu, sėkmingai startavo ringuose suaugusiųjų klasėje.

Bet kuriuo atveju ringe svarbiausia yra žmogaus ryšys su šunimi. Ir to ryšio paslaptis geriausiai žino vedlys.

"Šį šunį treniruoju kiekvieną savaitę, ruošdama pasirodymams ringuose. Su juo sėkmingai debiutavome čempionų klasėje Amsterdame vykusioje pasaulinėje šunų parodoje, o Varšuvoje vykusiame Europos čempionate Ric of Berzoras pateko į gražiausių šunų šešetuką, nors buvo pats jauniausias savo klasėje. Didžiuojuosi ir vasarą Molėtuose vykusioje tarptautinėje šunų parodoje gautu aukštu šio šuns įvertinimu – jis pelnė geriausio veislės atstovo titulą. Tas titulas itin brangus, nes buvo suteiktas teisėjaujant garsiam ekspertui iš Vengrijos, iš kur kilusi ši šunų veislė.

Būtinas bendras darbas

Ar vedliams suteikiamos kokios nors kategorijos, kai jų demonstruojami šunys pelno aukštus įvertinimus parodose? Kada jie tampa profesionalais? "Nėra jokių kategorijų ir negaliu pasakyti, kur ta riba tarp vedlio mėgėjo ir profesionalo. Mūsų gebėjimus vertina parodinių šunų savininkai. Geras vardas ir šunų šeimininkų pasitikėjimas vedlio uždirbamas ringuose. Atrodo, kad man tai pavyko", – šyptelėjo pašnekovė.

Marija, per dešimtmetį pelniusi puikios vedlės vardą, gauna daugybę pasiūlymų demonstruoti parodose šunis. "Yra šunų, kuriuos demonstruoju ringuose nuo mažylių iki jaunimo, suaugusiųjų ir net senjorų grupės. Taip susikuria artimas ryšys tarp manęs ir šuns ir tai turi teigiamos įtakos parodose demonstruojant šunį. Beje, vienas toks iki šiol mano demonstruojamas ringuose šuo jau yra 23 kartus tapęs čempionu įvairaus rango varžybose. Žinoma, tokią sėkmę lemia ne vien mano gebėjimai – tai bendro darbo su demonstruojamo šuns šeimininku rezultatas", – tvirtina vedlė.

Žino paslaptis

Į klausimą, ar yra skirtumas, kokios veislės atstovą tenka demonstruoti ringe, Marija atsakė, kad taip, yra. Juolab kad ir kiekvienoje parodoje aplinka kita, ir emocijos varžybų metu skirtingos, ir dar daugybė kitų faktorių lemia sėkmę. Tačiau demonstruoti aktyvių veislių šunų atstovus nėra paprasta. Pavyzdžiui, vižlui pastovėti ramiai kelias minutes, kol jį vertina ringo teisėjas, – nemažas iššūkis. Šios veislės atstovai tampa ramesni sulaukę dvejų metų amžiaus. Bet ir tai nebūtinai. Mat vižlai labai skiriasi savo būdu.

Marija parodose demonstruoja ne tik svetimus šunis, bet ir parodo savo veislyno atstovus – kinų kuoduotuosius ir persų kurtus, kurie labiau žinomi saliukio pavadinimu. Pasak pašnekovės, kiekvienas šuns šeimininkas gali būti savo šuns vedliu, tačiau dažniausiai ši pareiga patikima vedliui, kuris geriau išmano, ką ir kaip reikia daryti ringe, kaip pakelti šuns nuotaiką, parodyti geriausias veislės savybes. Be to, šunys, kaip vaikai, gali pradėti rodyti ringe savo šeimininkui ožius, o štai svetimo žmogaus jie klauso labiau. Tačiau bet kuriuo atveju ringe svarbiausia yra žmogaus ryšys su šunimi. Ir to ryšio paslaptis geriausiai žino vedlys.

Pasitikėjimą pelnė darbu

Marija daugybę kartu demonstravo ringuose šunis, kurie yra vieni tituluočiausių Baltijos šalyse ir gerai žinomi Europoje. Tokie šunys patikimi ne kiekvienam vedliui, o pelniusiam šunų šeimininkų pasitikėjimą. Jį pelnyti nelengva – reikia daug mokytis, dirbti su šunimis. "Man teko daug keliauti po pasaulį, semiantis žinių įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, esu dirbusi įvairiuose veislynuose Danijoje, Makedonijoje ar net Indijoje. Beje, iš pastarosios šalies parsivežiau savo pirmą saliukio veislės kalytę, kuri tapo mano veislyno, kuriame veisiami šios veislės šuniukai, pradžia.

Beje, mano pačios kinų kuoduotoji kalytė Happy Victory Epocha 2016 m. pelnė Gražiausio metų šuns titulą Veteranų klasėje. Po metų ta pati kalytė tapo tokio paties titulo trečios vietos laimėtoja. Priminsiu, kad Gražiausio šuns titulas – didžiausias metų įvertinimas, nes sumuojami visi konkrečių metų parodų rezultatai. Metų pabaigoje renkamas geriausias šuo – pretendentas į Gražiausio šuns titulą. Jis renkamas iš visų veislių geriausių atstovų jauno, suaugusio ir veteranų klasėse", – aiškino Marija.

Svajoja apie mokyklėlę vaikams

Marija, kaip vedlė, didžiuojasi ir škotų terjeru Hacker Juodas Aksomas (savininkai Diana Čeprackytė ir Romanas Korabliovas), kuris 2015 m. pelnė Gražiausio škotų terjero titulą. Tokį titulą yra pelnęs Marijos, kaip vedlės, Maltos bišonas Amplua Uh That Jazz, 2015 m. tapęs gražiausiu Lietuvos jaunu šunimi, o 2016 m. – gražiausiu suaugusiu šunimi. "Šis šunelis ir aš gyvename skirtinguose miestuose, todėl nedažnai turime galimybę treniruotis drauge. Šiuo atveju didelius namų darbus atliko Maltos bišono savininkai iš Šiaulių – Ginta Pilipuitienė su Žydrūnu. Kartu džiaugiuosi ir didžiuojuosi tais šunų šeimininkais – mano mokiniais, kurie sėkmingai demonstruoja savo augintinius ringuose. Mat ne kiekvienas šeimininkas pasiryžta pats išbėgti į ringą, nes ne visi gali įveikti jaudulį, scenos baimę.

Norėčiau, kad šiemet išsipildytų mano svajonė įkurti pirmąją jaunųjų vedlių mokyklą Klaipėdoje, kurioje norėčiau perduoti savo žinias ir patirtį vaikams – būsimiems šunų vedliams. O kaip ir ko mokyti – žinau, nes jau ne vienus metus mokau šunų šeimininkus, kaip demonstruoti savo augintinius, kartu su jais važinėju po parodas", – kalbėjo neseniai savo gimtadienį atšventusi Marija. Ta proga palinkėkime jai visokeriopos sėkmės, ypač – steigiant jaunųjų vedlių mokyklėlę.