Kalbant apie „Wagner“ buvimą Baltarusijoje, šiuo metu nėra jokių požymių, kad grupuotės kovotojai vykdytų provokacijas ar bandytų tai daryti, tačiau niekada negalima to atmesti, sakė jis.

M. Kučinskis pažymėjo, kad Baltarusijos pusė buvo oficialiai informuota apie praėjusį sekmadienį įvykusį incidentą, kai Baltarusijos pareigūnai padėjo nelegaliems migrantams įveikti pasienio tvorą nukirpdami vielas, o vėliau užsandarinę skylę tvoroje, kad vyrai negalėtų grįžti atgal į Baltarusiją.

Po „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino birželį surengto maišto prieš Rusijos karinę vadovybę grupės ateitis kelias savaites buvo neaiški. Maištas baigėsi, kai birželio 24 dieną J. Prigožinui ir jo kovotojams buvo pasiūlytas prieglobstis Baltarusijoje.

Prieš dvejus metus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Lenkiją, Latviją ir Lietuvą per Baltarusijos sieną pradėjo plūsti daugybė migrantų, siekiančių patekti į ES.

Atsižvelgdama į įtemptą situaciją pasienyje su Baltarusija, Latvijos vyriausybė vasario 1 dieną nusprendė iki rugpjūčio 10 dienos pratęsti nepaprastąją padėtį pažeidžiamiausiose vietovėse. Pirmą kartą Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos apylinkėse bei Daugpilio mieste ji buvo paskelbta 2021-ųjų rugpjūčio 11-ąją, siekiant kovoti su smarkiai išaugusiu nelegalių sienos kirtimų skaičiumi.

Šalies valdžios institucijos mano, kad Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymai išstumti migrantus per Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sienas yra hibridinio karo, nukreipto prieš šias šalis, metodas.

Kaip pranešama, šiemet Latvijos sienos neleista kirsti iš viso 5 461 asmenims, o 279 asmenims leista atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

Praėjusiais metais nuo bandymo nelegaliai kirsti sieną buvo sustabdyti 5 286 asmenys. 217 asmenų į Latviją buvo įleisti dėl humanitarinių priežasčių.

„Nors buvo daug abejonių, mūsų bendras sprendimas pagaliau padėti tašką šiuo klausimu buvo teisingas. Šiaip ar taip, aš tikėjausi dar didesnės visuomenės reakcijos į tai. Vieną sykį reikėjo padėti tašką, ir dabar kiekvienas gali pasakoti, kodėl jis ten buvo, bet mes galime būti tikri, jog ateityje mitai ir spekuliacijos baigsis. Tai tiesiog reikia persirgti, kiekvienas turi pasidaryti savo išvadas, ir reikia gyventi toliau“, - sakė premjeras interviu televizijos kanalui LNT.

Anot jo, anksčiau Latvijos specialiųjų tarnybų išsakyti būgštavimai dėl KGB archyvų publikavimo buvo šiek tiek perdėti. „Paaiškėjo, kad mūsų visuomenė kur kas labiau išsilavinusi ir suprantanti, bet, žinoma, ir smerkianti“, - pareiškė vyriausybės vadovas.

Latvijoje 2018 metų gruodžio 20 d. buvo paskelbta dalis Latvijos SSR KGB archyvų. Tarp paskelbtų dokumentų - KGB darbuotojų telefonų knygos, agentūros kartotekos, neetatinių darbuotojų kartoteka ir t. t. Susipažinti su jais gali visi pageidaujantieji, prieš tai užsiregistravę ir nurodę savo asmeninius duomenis, taip pat dokumentų naudojimo tikslą. Planuojama, kad nuo 2019 metų gegužės 1 d. bus prieinami ir kiti KGB dokumentai.

100 vietų latvių parlamentas nepritarė Pasauliniam susitarimui dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos (Global Compact for Safe, Orderly and Regular Migration), kuris buvo parengtas liepos mėnesį, po pusantrų metų trukusių derybų.

Kadenciją baigiantis centro dešiniųjų premjeras Maris Kučinskis anksčiau šią savaitę pažadėjo „laikytis parlamento sprendimo, koks bebūtų rezultatas“.

Pasak prieš tą paktą balsavusios parlamentarės Dagmaros Beitnerės-Le Gallos (Dagmaros Beitnerės-Le Galos) iš Naujosios konservatorių partijos (NKP), susitarimas yra „labai prastai parengtas kaip dokumentas, galintis sukelti didžiulių padarinių visame pasaulyje“.

Kritikos šiam dokumentui negaili dešiniojo sparno politikai, kurių nuomone, paktas pažeidžia jų šalių nacionalinį suverenitetą.

Po pusantrų metų derybų parengtame JT susitarime išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičiui padidėjus 250 milijonų. Tai sudaro 3 proc. visų pasaulio gyventojų.

Praėjusį gruodį Jungtinės Valstijos nutraukė dalyvavimą šio pakto ruošime. JT sutartį atmetė dar kelios šalys, tarp jų Australija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Izraelis, Lenkija, Slovakija ir Šveicarija.

Oficialiai jis turėtų būti patvirtintas vėliau šį mėnesį Marakeše.

„Nematau būtinybės siekti naujų procentų“, – sakė premjeras interviu televizijos kanalui LNT.

Paklaustas, ar Latvija pasirengusi skirti gynybai 4 proc. BVP, kaip trečiadienį per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje pasiūlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, M. Kučinskis atsakė: „Dabar tai mums neaktualu, mes apie tai negalvojame“.

Anot jo, naujų išlaidų gynybai būtinybė bus vertinama individualiai, o ne atsižvelgiant į tam tikrą nustatytą lygį. Jis taip pat priminė, kad Latvija yra viena iš tų NATO šalių, kurios jau skiria gynybai 2 proc. BVP.

Kalbėdamas forume Latvijos vyriausybės vadovas sakė, kad Baltijos šalys žinomos Europos Sąjungoje kaip žalias, aplinkai draugiškas ir inovatyvus regionas Europos šiaurėje.

Patvirtinus ES strategiją Baltijos jūros šalims, šių trijų šalių bendromis pastangomis buvo įgyvendinta daugybė sėkmingų projektų. Tačiau nėra pagrindo sustoti, nes regiono laukia dideli uždaviniai ir galimybės, pridūrė jis.

ES palaikymo dėka Baltijos šalys daug nuveikė, eidamos integracijos į ES energetikos rinką keliu iš „energetinės salos“. Regioninis bendradarbiavimas, prie kurio daug prisidėjo Europos Komisija, buvo labai svarbus kuriant funkcionuojančią ir atvirą elektros energijos ir dujų rinką.

„Todėl energetinės ES sąjungos tikslai ir principai mums lieka ypač svarbūs“, – pabrėžė Latvijos premjeras.

Jis taip pat sakė, kad pagrindinis ilgamečio ES biudžeto prioritetas turi būti pragyvenimo lygio Bendrijos šalyse suvienodinimas.

„Pastaraisiais metais Latvijoje buvo imtasi tam tikrų priemonių bankų sektoriaus priežiūros srityje siekiant užkirsti kelią pritekėjimui į finansų sektorių lėšų, susijusių su neteisėtu būdu gautų lėšų legalizavimu bei terorizmo finansavimu. Tačiau jų nepakako pasiekti, kad labiau sumažėtų dalis klientų iš rizikos kategorijos, ir užkirsti kelią Latvijos bankų sektoriaus dalyvavimui veikloje, kuri neatitinka tarptautinės praktikos ir teisės“, – nurodoma premjero pareiškime.

M. Kučinskis pažymėjo, kad atsakingiems pareigūnams ir finansų sektoriaus ekspertams būtina susitarti dėl tolesnių veiksmų siekiant gerinti valstybės finansų sektoriaus priežiūrą. Todėl pirmadienį, vasario 26 d., šaukiamas neeilinis finansų sektoriaus priežiūros tarybos posėdis, o taip pat šis klausimas bus įtrauktas ir į Ministrų kabineto darbotvarkę.

M. Kučinskis pabrėžė, kad Latvijos vyriausybė neinvestavo ir neinvestuos nė vieno euro gelbėti ABLV banką. Mokesčių mokėtojų pinigai šiam tikslui nebus naudojami, dar kartą pakartojo vyriausybės vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad atitinkamos Latvijos institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir su užsienio partneriais, įskaitant ir Europos Centrinį Banką bei Jungtines Valstijas.

Kaip skelbta anksčiau, ECB šeštadienį paskelbė, kad bankas ABLV bus likviduotas pagal Latvijos įstatymus, nes jo gelbėjimas neatitinka visuomenės interesų.

Kaip nurodoma ECB pranešime, penktadienį buvo konstatuota, kad ABLV ir jo antrinis bankas Liuksemburge „ABLV Bank Luxembourg“ demonstruoja artėjančio žlugimo požymius, remiantis reglamentu dėl Europos bendrą priežiūros mechanizmą (BPM).

ECB informavo BPM valdybą apie savo sprendimą, kuriame konstatuota, kad nebūtina imtis jokių veiksmų dėl šios situacijos sureguliavimo, nes jie neatitinka visuomenės interesų.

„Todėl bus atlikta šių bankų likvidacija atsižvelgiant į Latvijos ir Liuksemburgo įstatymus“, – nurodoma ECB pranešime.

Komisija: Latvijoje nėra bankų krizės

Latvijoje nėra bankų krizės, šeštadienį per spaudos konferenciją pabrėžė Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos pirmininkas Peteris Putninis.

„Latvijoje nėra bankų krizės. Dabartinė situacija yra susijusi tik su vienu bankų. Krizė yra tik viename banke“, – sakė jis.

Vertindamas bendrą situaciją dėl nerezidentų indėlių Latvijos bankuose, P. Putninis sakė, kad padėtis yra stabili.

„Bendra indėlių Latvijos bankuose suma siekia apie 20 mlrd. eurų. Tai yra nekintantis indėlių lygis, ir todėl mes galima konstatuoti, kad bankai kontroliuoja situaciją ir nėra jokių didelių pokyčių“, – sakė komisijos pirmininkas.

Jo teigimu, Finansų ir kapitalo rinkos komisija akylai stebi situaciją, susijusią su bankais, besispecializuojančiais nerezidentų indėlių srityje, įskaitant „Norvik Banka“, ir jokio nerezidentų indėlių pokyčio nestebima.

„Kova su korupcija ir pažeidimais, įskaitant pinigų plovimą, yra vienas iš mano vyriausybės prioritetų. Tai nėra lengva ir trumpalaikė užduotis“, – pabrėžė jis per Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą.

Premjeras pranešė, kad Latvijos korupcijos prevencijos biuras (KNAB) pradėjo baudžiamąją bylą Latvijos centrinio banko vadovui Ilmarui Rimševičiui, įtariamam stambaus masto korupcija.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, kuriuose cituojami „Norvik banka“ vadovai, laikomi bandymais pakenkti Latvijos reputacijai, nes tie vieši pareiškimai neparemti jokiais įrodymais, sakė M. Kučinskis.

„Šis bankas neseniai padavė Latviją į teismą, taigi, nesunku suprasti tokių veiksmų motyvaciją“, – teigė jis.

Jo teigimu, atsakingos Latvijos institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir su tarptautiniais partneriais, tarp jų – ir su Europos Centriniu Banku (ECB) bei JAV.

„Esame užtikrinti savo bankų sektoriaus stabilumu ir gebėjimu žengti svarbius žingsnius siekiant visiškai panaikinti korupciją ir pažeidimus Latvijos finansiniame sektoriuje“, – sakė M. Kučinskis.

Praėjusią savaitę I. Rimševičių sulaikė KNAB. Jis įtariamas reikalavęs ir paėmęs didelį – mažiausiai 100 tūkst. eurų – kyšį.

Pirmadienį I. Rimševičius buvo paleistas už 100 tūkst. eurų užstatą, jam laikinai uždrausta eiti šalies centrinio banko vadovo pareigas ir išvykti iš šalies.

Ilgametis euro zonai priklausančios Latvijos centrinio banko vadovas tvirtina esąs nekaltas ir atsisako trauktis iš pareigų.

Praėjus kelioms dienoms po I. Rimševičiaus sulaikymo Latvijos finansų sektorius patyrė dar vieną sukrėtimą, kai ECB paskelbė įšaldantis trečio pagal dydį Latvijos komercinio banko ABLV mokėjimus, Vašingtonui apkaltinus jį pinigų plovimu.

Latvijos pareigūnai tvirtina, kad I. Rimševičiaus sulaikymas ir ABLV reikalai yra nesusiję.

Praėjusią savaitę JAV Iždo departamentas bankui ABLV įvedė sankcijas, apkaltinęs jį ryšiais su Šiaurės Korėja ir kitomis probleminėmis šalimis iš Jungtinių Tautų sąrašo, taip pat didelio masto neteisėtomis finansinėmis operacijomis, siejamomis su Azerbaidžanu, Rusija ir Ukraina.

Latvijos policija penktadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl pinigų plovimo.

„Ši elektrinė Baltarusijos. Mes žengiame link globalizacijos, visos sienos vis labiau nyksta. Ateis laikas, kai tai bus bendras turtas – Baltarusijos ir Latvijos“, – pabrėžė Baltarusijos prezidentas, kurio žodžius cituoja jo spaudos tarnyba.

A. Lukašenka padėkojo Latvijai, kad ji nežeria priekaištų Baltarusijai dėl branduolinės jėgainės statybos.

„Mes šią elektrinę vis tiek pastatysime. Pastatysime vadovaudamiesi tarptautinės teisės principais. Ir aš dažnai sakau: galvokime kartu, kaip ją naudoti“, – akcentavo A. Lukašenka.

Jo žodžiais, Baltarusija suinteresuota savo pirmosios branduolinės jėgainės saugumu – taip pat, kaip ir kitos šalys.

„Mes už tai atsakingi. Kažkodėl visur AE statomos, tačiau niekas ypatingai dėl to nesipiktina. Ir Rusija savo jėgaines bei reaktorius stato visame pasaulyje. Todėl mes ją pastatysime, ir mums iš to reikia siekti abipusės naudos“, – pridūrė A. Lukašenka.

Lietuva kaltina Baltarusiją, kad branduolinė jėgainė vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių reikalavimų. Siekdama apsunkinti Astravo AE projektą, Lietuva žada blokuoti elektros importą iš Baltarusijos.

Astravo AE bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Baltarusija tikisi, jog pirmasis reaktorius pramoninei elektros gamybai bus parengtas ne vėliau 2019 metų pabaigos, o antrasis reaktorius pradės veikti 2020 metų viduryje. Projektą finansuoja Rusijos vyriausybė, jį įgyvendina Rusijos valstybinė branduolinė energetikos korporacija „Rosatom“.

„Man didelė garbė ir labai džiaugiuosi galėdamas pasveikinti latvių tautą ir latvius, pasklidusius po visą pasaulį, 99-ųjų Latvijos nepriklausomybės paskelbimo metinių proga. Įkurti Latvijos Respubliką prieš 99 metus buvo įmanoma, nes daug žmonių tikėjo savo šalimi ir sugebėjo būti savo žemės kūrėjais“, – sakė ministras pirmininkas.

Nuo 1918-ųjų istorinių įvykių praėjo daug laiko, buvo daug posūkių, tačiau Latvijai vis dar reikia žmonių, tikinčių šalies ateitimi, pabrėžė M. Kučinskis.

„Šiandien galime didžiuotis savo tauta, savo žeme, savo šalimi – didžiuotis tuo, kas esame ir ką pasiekėme“, – pridūrė jis.

1918 m. lapkričio 18 d. Latvijos liaudies taryba paskelbė Latvijos respublikos nepriklausomybę.

Jo teigimu, dėl to su ministru buvo sutarta pirmadienio rytą, o vėliau tam pritarė valdančioji koalicija.

Pirmasis biudžeto svarstymas planuojamas spalio 25-26 d. d., o antrasis – lapkričio 22-23 d. d.

Kaip buvo skelbta anksčiau, A. Ašeradenas paskelbė atsistatydinantis iš ministro pareigų, kad galėtų priimti parlamento nario mandatą ir vadovauti partijos „Vienybė“ frakcijai.

BNS turimais neoficialiais duomenimis, tarp kandidatų jį pakeisti minimas Rygos savivaldybės tarybos narys Vilnius Kirsis, Užsienio reikalų ministerijos parlamento sekretorė Zanda Kalnina-Lukaševica ir Gerovės ministerijos parlamento sekretorė Karina Ploka.

„Vienybės“ frakcijai Latvijos Seime naujo seniūno prireikė dėl to, kad dabartinė frakcijos seniūnė Solvita Abuoltina planuoja atsisakyti mandato ir pereiti į diplomatinę tarnybą.

Rugpjūtį A. Ašeradenas taip pat buvo išrinkta nauju partijos vadovu vietoj Andrio Piebalgo.