Už nepasitikėjimo pareiškimą balsavo 46 deputatai. Balsavusiųjų „prieš“ ir susilaikiusiųjų nebuvo. Posėdžių salėje buvo 100 deputatų, vienas nedalyvavo.

M. Helme, drauge su tėvu, vidaus reikalų ministru Martu Helme radijo eteryje pareiškusį, kad JAV rinkimai esą buvo suklastoti, opozicija apkaltino tuo, kad jis pakenkė šalies santykiams su pagrindine sąjungininke.

Martas Helme pirmadienį atsistatydino.

Vidaus reikalų ministro Marto Helme, finansų ministro tėvo, atsistatydinimas, apie kurį paskelbta anksčiau pirmadienį, yra „tik pusė darbo“, pareiškė liberalios Reformų partijos lyderė Kaia Kallas.

„Martinas Helme taip pat turi atsakyti už savo žodžius“, – sakė ji.

Siūlymą pareikšti nepasitikėjimą finansų ministru pateikė Reformų partijos parlamentaras Marko Mihkelsonas.

Sekmadienį tėvas ir sūnus Helme, EKRE vicepirmininkas ir pirmininkas, radijo eteryje pareiškė, kad JAV rinkimai esą buvo suklastoti, o nugalėtoju paskelbtas Joe Bidenas – korumpuotas.

Opozicijos nuomone, Martinas Helme, kaip vyriausybės narys, tyčia kenkė Estijos saugumui, tarptautinei reputacijai ir svarbiems santykiams su sąjungininkais.

„Martinas Helme suabejojo Estijos rinkimų patikimumu, Estijos demokratinių institucijų nepriklausomybe ir sąmoningai sėjo nepasitikėjimą Estijos, kaip demokratinės valstybės, funkcionavimo pamatu. Martinas Helme taip pat skaldė visuomenę ir puldinėjo įvairias visuomenės grupes“, – sakoma opozicijos partijų pareiškime.

„Finansų ministras Martinas Helme ir vidaus reikalų ministras Martas Helme šiurkščiai užsipuolė Estijos pagrindinio partnerio ir sąjungininko saugumo srityje – Jungtinių Valstijų – rinkimus... Jie užsipuolė mūsų svarbiausio sąjungininko vidaus politikos apsisprendimo teises ir patį naujai išrinktą prezidentą. Marto ir Martino Helme nepagrįsti kaltinimai dėl JAV rinkimų klastojimo ir jų asmeniniai užsipuolimai išrinktojo prezidento Josepho R. Bideno [atžvilgiu] neturi pagrindo, yra amoralūs ir visiškai nederami vyriausybės nariams“, – teigia opozicija.

„Savo pareiškimais Martas ir Martinas Helme itin pakenkė Estijos užsienio ir saugumo politikos interesams“, – pabrėžia opozicinės partijos.

Jų nuomone, Martinas Helme, užsipuldamas Estijos užsienio politikos kursą ir bendrus liberalios demokratijos principus, rimtai kenkia Europos Sąjungos ir NATO pasitikėjimui Estija kaip demokratine teisine valstybe. „Jis perkelia mus iš Vakarų į Rytus, o su tokia priklausomybe neturime priežasčių tikėtis sąjungininkų paramos“, – sakoma pareiškime.

Anksčiau pirmadienį Martas Helme pareiškė, kad atsistatydina iš vidaus reikalų ministro posto.

„Vakar vakare, žiūrėdamas į Estijos žiniasklaidos šmeižtą ir melą, nusprendžiau atsistatydinti“, – sakė M. Helme.

„Priežastis labai paprasta: niekas negali manęs užčiaupti, – teigė M. Helme. – Aš sakau tai, kas, mano manymu, yra teisinga, kas yra mano širdyje.“

„Kad nepakenkčiau mūsų referendumui, nusprendžiau atsistatydinti“, – sakė jis turėdamas galvoje kitų metų pavasarį planuojamą referendumą santuokos apibrėžimo klausimu, dėl kurio Estijos valdančiosios koalicijos partijų lyderiai praėjusį mėnesį pasirašė bendrą pareiškimą.

Sekmadienį Martinas Helme sakė neabejojantis, kad J. Bideno pergalė prieš D. Trumpą yra suklastota.

„Jeigu pavyks, jeigu D. Trumpas bus nušalintas, JAV Konstitucija nebegalios“, – kalbėjo jis.

Martas Helme savo ruožtu tvirtino, kad „giluminė valstybė“ (angl. deep state) padėjo J. Bidenui laimėti, ir pavadino išrinktąjį prezidentą „korumpuotu menkysta“, tačiau nepateikė jokių faktų savo teiginiams pagrįsti. 

Gynybos ministras J. Luikas pareiškė, kad šie komentarai „kenkia Estijos saugumui ir gali pabloginti JAV ir Estijos santykius“. 

„Atsižvelgiant į Estijos geopolitinę padėtį, mūsų santykiai su JAV yra gyvybiškai svarbūs“, – sakė ministras, kurį citavo visuomeninis transliuotojas ERR. 

Anot J. Luiko, EKRE pirmininko ir vicepirmininko komentarai „neabejotinai“ pažeidė valdančiosios koalicijos sutartį.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sakė artimiausiomis dienomis sušauksianti Gynybos tarybą dėl minimo vidaus reikalų ir finansų ministrų pasisakymo.

„Žodinis naujai išrinkto JAV prezidento užpuolimas, kurį šiandien įvykdė finansų ministras ir Estijos vidaus reikalų ministras, yra ataka prieš Estijos demokratiją ir saugumą“, – sekmadienį pareiškime sakė prezidentė.

K. Kaljulaid įspėjo, kad šie pasisakymai gali sugriauti santykius su sąjungininkais, nuo kurių priklauso Estijos saugumas. 

Tiek Estijos prezidentė, tiek ministras pirmininkas Juri Ratas jau pasveikino J. Bideną su pergale rinkimuose.

Nuo 2019 metų Estijoje dirba koalicinė Centro partijos, EKRE ir konservatyvios partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) vyriausybė. 

JAV teikia Estijai pagalbą saugumo srityje, be to, šalyje veikia NATO kibernetinės gynybos kompetencijos centras ir yra dislokuota britų vadovaujama NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė.

Spalį paskelbti homofobiški Marto Helme komentarai išprovokavo daugelio politikų ir visuomenininkų nepasitenkinimą, taip pat sukėlė krizę pačioje valdančiojoje koalicijoje. Premjeras J. Ratas sukritikavo VRM vadovo pareiškimus, o opozicijos lyderiai pareikalavo ministro atsistatydinimo. Kiek vėliau ministras pirmininkas pareiškė, kad vyriausybės krizė yra įveikta.

Šiame poste M. Helme pakeis savo tėvą vidaus reikalų ministrą Martą Helmę, kuris nusprendė savanoriškai atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų.

Vienu iš šios partijos tikslų turi tapti Estijos ekonomikos stiprinimas bei priešinimasis masinei migracijai, per suvažiavimą sakė naujasis partijos vadovas.

„Noriu, kad Estija taptų „Baltijos Šveicarija“. Protinga, darbščia, aukštųjų technologijų, laisva, saugia ir itin moralia valstybe. Su gražia gamta. Valinga, savimi pasitikinčia suverenia nacionalie valstybe“, – sakė M. Helme.

Jis taip pat paragino pamiršti iškelta nepriklausomybės tikslą paversti Estiją nauja Šiaurės šalimi. „Pamirškite apie tai, kad reikia tapti nauja Šiaurės šalimi. Tenykštę politinę paradigmą ir visuomenės modelį reikia laikyti ne pavyzdžiu, bet perspėjimu“, – pareiškė jis.

Noriu, kad Estija taptų „Baltijos Šveicarija“. Protinga, darbščia, aukštųjų technologijų, laisva, saugia ir itin moralia valstybe.

M. Helme taip pat pasisakė prieš globalizmą, kuris „yra mums nepriimta koncepcija būtent dėl to, kad gali laimėti tik mirusių nacionalinių respublikų lauke“. Jis taip pat pasisakė prieš ES finansinės paramos įveikiant koronaviruso krizę paketą, kuris yra žingsniu paverčiant ES „jungtine Europos valstybe“, „su kuo mūsų partija negali sutikti“.

Be to, M. mą, kuriame reikia „apibrėžti šeimą, kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungą“. Jis pabrėžė, kad „tradicinis santuokos institutas nevirto beprasmišku“, nepaisant pastangų jį sugriauti ir išjuokti.

Naujasis Estijos konservatyviosios liaudies partijos lyderis taip pat pareiškė, kad partijos tikslas per kitus parlamento rinkimus yra laimėti ir formuoti naują vyriausybę.

Savo postą palikęs M. Helme savo sprendimą aiškino būtinybe konservatorių vadovybei atsinaujinti ir įgyti naujos energijos. „Per būsimus rinkimus mes turime tapti ministro pirmininko partija. Tačiau tam reikia išeiti iš komforto zonos ir vesti reikalus su nauja energija ir nauju požiūriu. Pradėsiu nuo savęs, nes atėjo laikas man perduoti estafetę, kad partija galėtų įgyti naujos energijos“, – per partijos suvažiavimą pareiškė M. Helme.

Tačiau jis viešai pareiškė, kad neketina trauktis iš politikos ir ketina toliau eiti vidaus reikalų ministro pareigas. Tuo tarpu žiniasklaidoje aktyviai aptarinėjama galimybė, kad jis gali tapti parlamento pirmininku (šis postas partijai priklauso pagal koalicinį susitarimą) arba siekti šalies prezidento posto.

Praėjusių metų kovo 3 d. vykusiuose Estijos parlamento rinkimuose Estijos konservatyviosios liaudies partija sugebėjo beveik patrigubinti mandatų skaičių nuo 7 iki 19 iš 101. Šiuo metu partija valdo penkias iš 15 ministerijų.

„Pirmiausia, mes nepatenkinti, kad „Swedbank“ nesakė Finansų inspekcijai tiesos. Jie slėpė informaciją ar pateikė klaidingus duomenis. Negaliu pasakyti, jie tai darė iš nežinojimo ar tyčia. Faktas toks, kad „Swedbank“ praeitos vadovybės laikotarpiu nebuvo sąžiningas su Estijos finansų inspekcija, o tai yra rimta problema“, – interviu Danijos laikraščiui „Dagens industri“ sakė M. Helme.

Įsibėgėjus „Swedbank“ pinigų plovimo skandalui, generalinė direktorė Birgitte Bonnesen ir valdybos pirmininkas Larsas Idermarkas buvo priversti atsistatydinti. Juos pakeitė atitinkamai Andersas Karlssonas ir Goranas Perssonas.

Pasak M. Helmes, bendradarbiavimas su naujaisiais „Swedbank“ vadovais yra kur kas vaisingesnis nei su senaisiais.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad JAV skirtos baudos „Swedbank“ nukeliaus į Estijos valstybės iždą: „Manome, kad esame labiausiai nukentėję, todėl manome, kad, jei viskas baigsis baudomis, būtų logiška, jei reikšminga jų dalis būtų atiduota Estijai.“

M. Helmes teigimu, daug problemų kėlė ir „Swedbank“ klientų pasirinkimas.

„Tiesą sakant, daugelis jų buvo abejotinos reputacijos oligarchai, kai kuriems jų buvo taikomos tarptautinės sankcijos“, – pareiškė M. Helme, pabrėždamas, kad atliekamuose „Swedbank“ tyrimuose buvo aptikta ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Swedbank“ yra tiriamas dėl žiniasklaidos atskleistos informacijos, kad per banko Baltijos šalių, ypač – Estijos – filialus galėjo pereiti per 100 mlrd. eurų vertės galimai įtartinų pervedimų.