Tauriojo elnio rago fragmentas, archeologiškai apibūdinamas kaip T formos raginis kirvelis (angl. T-shaped antler axe) su skyle buvo rastas 2017 m. Baltijos jūros priekrantėje, 500 m į pietus nuo Olando Kepurės skardžio, 5–7 m nuo vandens.

Kirvuko plotis 20 cm, plotis ties įtvaru 4,4 cm, storis apie 2–2,5 cm.

Tokie įnagiai buvo naudojami mezolito pabaigoje ar net neolito pradžioje. Panašūs artefaktai buvo rasti daugelyje pajūrio valstybių į pietus nuo Lietuvos.

Archeologiškai šis radinys priskirtinas vėlyvojo mezolito laikotarpiui.

Tuomet žmonių ūkinėje, buities veikloje vyravo titnago ir kaulo bei rago įrankiai, tarp jų ir raginiai kirvukai su skyle kotui.

Kultūriniu požiūriu šio laikotarpio dirbiniai galėtų būti priskirtini prie rytinio Baltijos jūros regiono pakraščio medžiotojų-žvejų-rinkėjų bendruomenių materialinės kultūros – Nemuno ir Narvos kultūroms.

Čia gyvenę žmonės užsiėmė medžiokle, žvejyba, gamtinių išteklių (titnago, gintaro, augalų) rinkimu bei jų apdorojimu.

Kirvukas pagamintas iš tauriojo elnio ragų trečių ketvirtų metų atšakos. Priklausomai nuo dydžio, koto įtvėrimo būdo bei kampo, tokie įrankiai galėjo būti naudojami kirsti, skobti, kalti, apdirbti medieną, apdoroti skerdieną, kailius ir kitose buities ar ūkinėje veiklose.

Kirvukas byloja apie prieš maždaug 7 tūkst. metų buvus čia gyventojų ir vykdžius jiems tam tikrą ūkinę veiklą bei naudojus tokio tipo įrankius.

Ilgametis Pajūrio regioninio parko vadovas D. Nicius po Valstybės saugomų teritorijų tarnyboje įvykusios pertvarkos buvo paskirtas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovu.

Pasibaigus vadovų kadencijai, jis vėl pretendavo eiti Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovo pareigas ir laimėjo konkursą.

Direkcija administruoja penkias saugomas teritorijas: Nemuno deltos, Pajūrio, Pagramančio ir Rambyno regioninius parkus bei Viešvilės valstybinio gamtinio rezervatą, taip pat rūpinasi priskirtais valstybiniais draustiniais.

Pokyčiais dvelkia Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijoje.

Nors oficialiai dar nepatvirtinta, šaltinių teigimu, KNNP vadove netrukus turėtų būti paskirta Lina Dikšaitė, kuri taip pat laimėjo konkursą.

L. Dikšaitė iki šiol eina dabartinės KNNP direktorės Aušros Feser pavaduotojos pareigas.

Nauja vadovė pagal tvarkas paskyrimo sulauks tik praėjus konkurso apskundimo laikotarpiui.

Mažosios Lietuvos pristatymas

Ši direkcija jungia keturis Vakarų Lietuvos regioninius parkus: Nemuno deltos, Rambyno, Pagramančio, Pajūrio, taip pat Viešvilės gamtinį rezervatą.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija įsikūrė Rusnėje, vienoje buvusių šios gyvenvietės sodybų. Jos vadovu tapo nuo 2003 m. Pajūrio regioniniam parkui vadovavęs Darius Nicius.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija buvo sukurta tam, kad pritrauktų paramos vystyti kaip įmanoma daugiau įvairių aplinkosaugos projektų. Jos veikla susijusi su buvusiomis Mažosios Lietuvos etninėmis ribomis arba yra arti jų.

Visos Nemuno deltos, Rambyno, Pajūrio regioninių parkų teritorijos, taip pat Viešvilė buvo Mažosios Lietuvos dalis. Išimtis yra Pagramančio regioninis parkas, kuris įsikūręs tarp Šilalės ir Tauragės. Dabartinė jo teritorija buvo Didžiojoje Lietuvoje, bet šalia Mažosios Lietuvos ribų. Pagramančio regioninio parko idėjos daugiausia susijusios su upėmis, vandenimis, todėl jos artimos Mažosios Lietuvos regioninių parkų idėjoms.

Jau pastebėta, kad Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos sukūrimas yra naudingas ne tik aplinkosaugos, bet ir kultūrine prasme, nes labiau akcentuojamos Mažosios Lietuvos tradicijos. Netgi šios direkcijos pristatyme dominuoja Mažosios Lietuvos vėliavos spalvos.

Praėjusį savaitgalį nudžiugino ir „Senovinės ugnies nakties“ renginiai, kai Baltijos jūros pakrantėse nuo Lenkijos per Lietuvą, Latviją, Estiją iki Švedijos uždegti laužai. Lietuvos pajūryje toks laužas uždegtas Karklėje.

Perspektyva: šiems metams baigiantis dar bus tvarkomi Olando Kepurės laiptai ir terasa. „Mlietuva.lrv.lt“ nuotr.

Pradžiuginę ir nuliūdinę darbai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija paskelbė, kad šiemet liepą buvo atidarytas įspūdingas lankytojų takas prie Pagramančio regioninio parko lankytojų centro, Akmenos ir Jūros upių santakoje. Tai jau 23-iasis apžvalgos bokštas ir takas Lietuvos saugomose teritorijose.

Skelbiama, kad šio tako statybą inicijavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Projektą įgyvendino kartu su Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Pagramančio regioninio parko grupe.

Atsirado viltis, kad, be aplinkosaugos, labiau bus akcentuojamos ir Mažosios Lietuvos tradicijos.

Tuo pat metu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija daugelį Vakarų Lietuvos gyventojų nuliūdino, kai paskelbė, kad Uostadvaryje nebebus statomas Kuršių marių ir Nemuno deltos apžvalgos bokštas.

Prie Atmatos planuotas statyti bokštas pateko į Lietuvoje nesuvaldytos infliacijos arba netinkamo planavimo „spąstus“. 2021 m. šiam bokštui statyti iš ES paramos buvo numatyta 800 tūkst. eurų. Jau netgi buvo surastas statytojas, bet šoktelėjus infliacijos bangai sutartis nutraukta. Nauji konkursai parodė, kad tokiam bokštui, koks planuotas prie Kuršių marių ir Atmatos upės, pastatyti jau reikia 2,2 mln. eurų. Tokios sumos 2014–2020 m. Europos investicijų programose nebeįmanoma numatyti. Taip pat ir projekto vykdymo terminas baigiasi, nes visi projektai turi būti baigti iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Nusivylimas: pranešimas, kad vienoje gražiausių Lietuvos vietų – Nemuno deltoje nebus statomas apžvalgos bokštas, sutiktas nepalankiai. „Mlietuva.lrv.lt“ nuotr.

Atsirado pinigų ir pajūriui

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija šiuo metu yra paskelbusi konkursą tvarkyti takus ir pajūrio krantą Pajūrio regioninio parko teritorijoje.

Galbūt čia bus naudojama ir dalis pinigų, kurie atliko prie Kuršių marių ir Atmatos upės nepastačius apžvalgos bokšto?

Viena dalis tvarkymo Pajūrio regioniniame parke yra susijusi su turistų ypač mėgstama Olando Kepure. Čia bus įrengiami nauji 12 m ilgio mediniai laiptai prie jūros. Numatyta tvarkyti ir Olando Kepurės apžvalgos terasą.

Visi darbai turi būti atliekami iki šių metų lapkričio pabaigos, kad būtų spėta juos įforminti pagal europinių lėšų panaudojimo terminus.

Susidėvėjusius medinius laiptus su terasa planuojama tvarkyti ir Karklėje, nauji takai bus įrengti Nemirsetoje.

Į pajūryje planuojamų atlikti darbų sąrašą įtrauktas ir žabų klojimas pajūryje ties Nemirseta, Kukuliškių ir Karklės kaimais.

Visi šie darbai taip pat bus atliekami iki lapkričio pabaigos.