Taryboje M. Augustinavičienė dirba nuo 2019-ųjų lapkričio.

„Labai vertinu jos ligšiolinį profesinį bei asmeninį indėlį ir tikiuosi, kad Medeina ir toliau prisidės prie Konkurencijos tarybos, kaip nepriklausomos ir profesionalios institucijos, strateginių tikslų įgyvendinimo“, – pranešime teigia tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.

Ekonomikos ir taikomosios makroekonomikos išsilavinimą įgijusi M. Augustinavičienė KT yra dirbusi 1998–2010 metais.

Institucijos vadovė turi dar vieną pavaduotoją – tarybos narę Irmą Urmonaitę.

Atsižvelgdamas į ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, prezidentas Gitanas  Nausėda pasirašė dekretą, pranešė Prezidentūra.

Makroekonomikos studijas baigusi M. Augustinavičienė turi ilgametę vadovaujamo ir ekspertinio darbo patirtį – ji yra dirbusi Konkurencijos taryboje, Ryšių reguliavimo tarnyboje, nuo 2015 metų – Kainų komisijoje.

Laisva vieta taryboje atsirado po to, kai iš jos pasitraukė Jūratė Šovienė, dirbanti G. Nausėdos patarėja teisės klausimais.

Konkurencijos tarybos įstatymas numato, kad tarybos pirmininką ir narius ministro pirmininko teikimu skiria prezidentas. Tarybos nariai yra skiriami šešeriems metams. 

Už M. Augustinavičienę balsavo tik 27 Seimo nariai, susilaikė 41, daugiausia valdantieji: 28 „valstiečiai“, 5 „tvarkiečiai“, 4 socialdarbiečiai, 3 Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai ir vienas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas.

Blokuoti jos kandidatūrą parlamentarus paragino Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas „valstietis“ Virgilijus Poderys: „Siūlau balsuoti susilaikant“.

Jis priminė, kad vasarį Seimas leido nuo liepos sujungti Kainų komisiją su Energetikos inspekcija, o naujosios Energetikos reguliavimo tarybos nariai gaus gerokai didesnes algas, todėl, pasak V. Poderio, šie specialistai turi būti aukštesnės kvalifikacijos.

„Tai yra tikrai svarbus paskyrimas. (...) Išimties tvarka Kainų komisijos nariams ir pirmininkui sutarėme po sunkių ilgų diskusijų pakelti algas. Tos algos yra maždaug dvigubai didesnės negu kitų tos grupės narių, kaip Vyriausioji rinkimų komisija, Viešųjų pirkimų tarnybos atlyginimai“, – pareiškė V. Poderys.  

Anot jo, į naują komisiją bus skiriami žinomi ekspertai: „Šiuo atveju, manau, Seimas turi teisę tikėtis, kad toks ekspertas ir būtų teikiamas, turint galvoje, kad išimtine tvarka buvo gerinamos sąlygos ir keliami reikalavimai kaip ekspertams teikiamiems komisijos nariams.“

V. Sankauskaitę pasibaigus jos kadencijai Seimas atleido atsižvelgdamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimą. Vietoje jos prezidentė siūlė M. Augustinavičienę.

V. Sankauskaitės Kainų komisijos narės įgaliojimai nutrūks gegužės 29 dieną.

Prieš 50-imt metų pokalbius telefonu dar sujungdavo telefonistės. Dabar pokalbių fiksuotu telefonu tiek sumažėjo, kad EK nusprendė, jog nebėra prasmės reguliuoti mažmeninės fiksuotų telefonų rinkos – konkurencija išaugo ir stacionarius telefonus nukonkuruoja mobilusis ryšys ar skambučiai internetu.

Tačiau galutinai dėl to turi apsispręsti šalys narės. Lietuva jau nuo praėjusių metų iš dalies nereguliuoja šios rinkos.

„Panaikinome tarptautinių skambučių, skambučių į kitus tinklus ir pan. reguliavimą. Vartotojai gali būti visiškai ramūs ir tikri, kad dėl šio dereguliavimo kainos tikrai nedidės“, – tikina Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė Medeina Augustinavičienė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje stacionariais telefonais dar tebesinaudoja iki 600 tūkst. abonentų – dauguma jų įmonės. Pavyzdžiui, mobiliojo ryšio rinkoje – kone 4,5 mln. abonentų.

Reguliavimo kurį laiką neišvengs ir plačiajuostis bei šviesolaidžio ryšys. Visų pirma manoma, kad dar per maža konkurencija. Linijų savininkai yra įpareigojami leisti paslaugas teikti ir kitoms įmonėms – taip skatinama konkurencija. EK tikisi nebereguliuoti ir šių rinkų.

„Tai yra greitai besiplečianti rinka. Atsiranda nauja konkurencija – kabeliniai, virtualūs tinklai, alternatyvūs operatoriai, internetiniai susirašinėjimai ir balso ryšiai“, – pastebi eurokomisarė, atsakinga už skaitmeninę darbotvarkę Neelie Kroes.

Europos Sąjungos Taryba šiuo metu svarsto siūlymus, kad, tarkim, Lietuvoje įsteigta telekomunikacijų bendrovė galėtų savo paslaugas teikti ir kitose Bendrijos šalyse. O jos veiklą reguliuotų Ryšių reguliavimo tarnyba. EK yra sakiusi, kad dėl to galėtų mažėti mobiliojo ryšio kainos. Tačiau rinką prižiūrinčios institucijos skeptiškai vertina tokius siūlymus.

Ginčų reguliavimo atveju būtų įnešta daug sumaišties – informacijos dalinimasis pasidalintų tarp dviejų ar daugiau valstybių, jei tas operatorius veikia keliose šalyse. Neaiškumas būtų, kuri šalis priima sprendimą ir, jei viena šalis priima, o kita įgyvendinti, tai kontrolės klausimo pasidalinimas“, – galimas problemas nusako M. Augustinavičienė.

Šiuo metu telekomunikacijų paslaugas teikiančių įmonių steigimas yra supaprastintas tiek, kad operatoriams užtenka tik faksu pranešti apie norą pradėti veikti.