„Dixmude“ išplauks „savaitės pradžioje ir artimiausiomis dienomis atvyks į Egiptą“, nurodė prezidento Emmanuelio Macrono biuras.

Savaitės pradžioje taip pat planuojamas užsakomasis skrydis, kuriuo bus gabenama daugiau kaip 10 tonų medicinos reikmenų.

„Prancūzija taip pat prisidės prie Europos pastangų lapkričio 23 ir 30 dienomis Europos lėktuvais skraidinant medicininę įrangą“, – teigė prezidento kanceliarija, pridurdama, kad „Prancūzija sutelkia visas turimas priemones, kad prisidėtų prie sužeistų ir sergančių vaikų, kuriems reikalinga skubi pagalba, evakuacijos iš Gazos Ruožo į jos ligonines“.

Šeštadienį E. Macronas kalbėjosi su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani ir Egipto Prezidentu Abdel Fattah al Sisi apie vykstančias derybas dėl „Hamas“ Gazoje laikomų įkaitų išlaisvinimo.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu šeštadienį taip pat lankėsi Katare, kuris vadovauja tarpininkavimo pastangoms.

Prancūzijos prezidentas ir jo kolega iš Egipto susitarė, kad „reikia padidinti į Gazą įvažiuojančių sunkvežimių skaičių ir sustiprinti koordinavimą siekiant pristatyti humanitarinę pagalbą ir gydyti sužeistuosius“, pranešė E. Macrono biuras.

Izraelyje per spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolį žuvo apie 1 200 žmonių, daugiausia civilių, o apie 240 buvo paimti įkaitais, teigia Izraelio pareigūnai.

Gazos Ruože per Izraelio atsaką žuvo apie 12 300 žmonių, iš jų daugiau kaip 5 000 vaikų, teigė „Hamas“ valdomos teritorijos pareigūnai.

Svarbi greita medikų reakcija

Profesionaliems krepšininkams, kurių laukia didžiuliai fiziniai krūviai, itin svarbi kompetetinga, aukščiausio lygio medicininė priežiūra.

Solidžią patirtį sporto medicinos srityje sukaupusi „Gijos Klinikų“ komanda jau eilę metų skuba sportininkams į pagalbą. Klinika bendradarbiauja su daugeliu nacionalinių sporto federacijų, įvairiais sporto klubais ir organizacijomis. Itin įsiminęs ir ne taip seniai nutikęs įvykis – žymaus krepšininko trauma ir žaibiškai, jau tą patį vakarą, ištiesta jį operavusio chirurgo pagalbos ranka.

„Įtemptu treniruočių ir varžybų grafiko ritmu gyvenantiems krepšininkams ypač svarbu justi patikimą medicinos profesionalų užnugarį. Kadangi dirbame kaip gerai susižaidusi komanda, nenuostabu, kad mus ir šį kartą pasirinko kaip medicinos partnerius“, – optimistiškai nusiteikęs teigė „Gijos Klinikų“ Ambulatorinės reabilitacijos centro vadovas Vytenis Trumpickas.

Pasitaiko įvairiausių situacijų, reikalaujančių skirtingų diagnostinių įrankių ir sprendimų. Prie sportininkų medicininės priežiūros prisidės ir „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų“ medikai, kurie visą parą bus pasiruošę prireikus atlikti magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimus bei padėti kitais ypatingais atvejais.

A. Šimkienės nuotr.

Unikalus renginys

Eurolygos finalo ketverto turnyras – unikalus renginys ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai. Nedažnai savo mieste gali išvysti tarptautinį krepšinio reginį, kuris įneša malonaus šurmulio į kasdienį ritmą. Ši emocija neaplenkė ir „Gijos Klinikų“ medikų, kurie su lengvu jauduliu laukia finalinių rungtynių.

A. Navalnui, „kaip nurodo daugelis Rusijos gydytojų, skubiai reikia medicininės pagalbos“, sakė vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann (Kristianė Hofman).

„Raginame Rusijos valdžios institucijas nedelsiant ir visapusiškai ją suteikti“, – pridūrė ji.

Keli šimtai rusų medikų pasirašė atvirą laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, reikšdami susirūpinimą dėl kalinamo opozicionieriaus sveikatos ir ragindami nutraukti jo engimą.

„Negalime ir neturime teisės ramiai žiūrėti į sąmoningą politiko Aleksejaus Navalno sveikatos žalojimą, kuris vyksta Vladimiro srities 6-ojoje kolonijoje“, – rašoma laiške, kurį trečiadienio popietę buvo pasirašęs 481 medikas.

Jo autoriai ir jį pasirašę gydytojai išreiškė „didelį susirūpinimą dėl A. Navalno gyvybės ir sveikatos“.

„Reikalaujame nutraukti Aleksejaus Navalno engimą, reikalaujame nutraukti jo uždarymą į karcerį, reikalaujame, kad civiliams gydytojams būtų leista jį apžiūrėti ir, jei reikia, kad jis būtų paguldytas į civilinę ligoninę išsamiam ištyrimui ir gydymui“, – pabrėžiama laiške.

A. Navalnas buvo suimtas 2021 metų sausį, kai grįžo iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo, nuo kurio vos nenumirė ir dėl kurio jis kaltina Kremlių.

Iš pradžių 46-erių vyras buvo nuteistas kalėti dvejus su puse metų dėl senų kaltinimų sukčiavimu, tačiau, pripažinus jį kaltu dėl savo politinėms organizacijoms skirtų aukų pasisavinimo, kalinimo terminas buvo pratęstas iki devynerių metų.

Nuo tada, kai buvo sulaikytas, jis bendrauja su visuomene ir siunčia pranešimus per savo teisininkų komandą.

Žymiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas sakė, kad jam pasireiškė gripo simptomai, įskaitant karščiavimą, tačiau jis buvo laikomas karceryje griežto režimo kalėjime už Maskvos.

Trečiadienį vykusiame teismo posėdyje vyras paprašė jį atidėti dėl ligos.

„Manęs nelaiko ligoninėje, nors aš to prašiau“, – per posėdį A. Navalną citavo jo komanda ir pridūrė, kad kalėjimo pareigūnai taip pat atsisakė suteikti būtiniausių vaistų.

A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš naujienų agentūrai AFP sakė, kad teisėjai leido atidėti bylos nagrinėjimą.

Pastaruosius dvejus metus 46 metų vyras yra laikomas už Vladimiro miesto, esančio maždaug už 230 km į rytus nuo Maskvos, ribų po to, kai buvo nuteistas už turto pasisavinimą – vieną iš kelių nuosprendžių, kuriuos A. Navalnas pasmerkė kaip bandymą jį nutildyti.

Teisininko išsilavinimą turintis opozicijos veikėjas yra pateikęs kelis ieškinius prieš įkalinimo įstaigos pareigūnus, teigdamas, kad jie pažeidė jo konstitucines teises.

Anksčiau šią savaitę A. Navalnas pareiškė, kad gyvena vienoje kameroje su gripu sergančiu vyru, ir apkaltino pareigūnus, kad šie naudojo šį kalinį kaip „biologinį ginklą“ jam užkrėsti.

Pasak A. Navalno, valdžios institucijos į netoliese esančią kamerą taip pat patalpino „psichiškai nesveiką asmenį“, kuris „naktimis rėkdavo“.

Jo žmona Julija Navalnaja apkaltino kalėjimo IK-6 darbuotojus jos vyrą „kankinus“.

„Ar jūs žmonės?“ – rašė ji „Instagram“ tinkle.

A. Navalno komanda teigė, kad Kremlius norėjo, jog jo priešininkas kalėjime mirtų.

„Putinas vis dar bando nužudyti Navalną, tačiau tyliau ir lėčiau, palyginti su apnuodijimu „Novičiok“, – „Telegram" platformoje pareiškė ji.

2020 metais kelionės į Sibirą metu A. Navalnas buvo apnuodytas sovietų gamybos nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Jis vos liko gyvas ir apkaltino V. Putiną prisidėjus prie išpuolio.

Šimtai Rusijos gydytojų atvirame laiške paragino valdžios institucijas nustoti „kankinti“ A. Navalną ir suteikti jam tinkamą priežiūrą.

„Federalinės bausmių vykdymo tarnybos atstovų atsisakymas išduoti Aleksejui būtinus vaistus kelia tiesioginę grėsmę Rusijos piliečio Aleksejaus Navalno gyvybei“, – sakoma laiške.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas) trečiadienį tviteryje išreiškė solidarumą su gydytojais.

„Mes pritariame daugiau nei 170 Rusijos gydytojų, kurie ragina nutraukti netinkamą elgesį su Navalnu ir suteikti visą reikiamą medicininę pagalbą, susirūpinimui“, – teigė jis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad įvykis užfiksuotas apie 11 val. Draugystės prospekte.

Moteris į rūsį, maždaug dviejų metrų gylį, įkrito lūžus kopėčioms. Po kelių dešimčių minučių, panaudojus gelbėjimo virvę, moteris ištraukta ir perduota medikams.

Pasieniečių teigimu, siras, pirmadienį rastas Varėnos rajone, pasiprašė medikų pagalbos ir buvo nugabentas į Varėnos ligoninę, vėliau – į Santaros klinikas Vilniuje.

Pastarojoje įstaigoje medikai įvertino migranto būklę ir nusprendė, kad jo sveikatai grėsmių nėra, taip pat nėra poreikio jį guldyti į ligoninę.

Antradienio naktį siras buvo grąžintas į vieną iš pasienyje esančių VSAT padalinių.

„Atsižvelgiant į jo sveikatos būklę artimiausiu metu bus sprendžiama, ar šis užsienietis bus įleistas į Lietuvą, ar grąžintas į Baltarusiją“, – rašoma pranešime.

Pasak pasieniečių, apie šį sirą pasienyje veikiantys savanoriai nepranešė pareigūnams, o kartu su siru buvo užklupti Lietuvos ir Turkijos piliečiai.

Remiasi filmų scenomis

Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorės Henrikos Varnienės, Lietuvoje žmonės, sergantys epilepsija, suvokiami labai stereotipiškai, dažnai – remiantis filmuose matytais vaizdais. "Tačiau epilepsija – ne vien tik tai, kad žmogus nukrenta ant žemės ir kratosi, kaip matome filmuose. Epilepsijos formų yra be galo daug, ne visomis jų sergant ištinka priepuoliai. Visi žinome, kad yra vaikų diabetas, tačiau epilepsija sergančių vaikų yra 4–7 kartus daugiau nei sergančių diabetu, bet jų problemų niekas nesprendžia. Palyginus, kiek visi žino apie diabetą, tai apie epilepsiją visi vengia žinoti", – sako H.Varnienė.

Skaičiuojama, kad epilepsija serga maždaug vienas iš 100 žmonių. "Tai yra maždaug 26 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jei šeimoje suserga vienas žmogus, tai labai paliečia bent tris šio žmogaus artimoje aplinkoje, šeimoje esančius asmenis. Taigi, žmonių, sergančių epilepsija, problemos aktualios 100 tūkst. Lietuvos gyventojų", – skaičiavo Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos "Epilė" vadovė Donata Balčikonienė.

Šiai žmonių grupei dažniausiai kylančios problemos nagrinėtos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje. Pasak jame dalyvavusio Santaros klinikų neurologo Armino Jasionio, aktyvia epilepsijos forma sergantys asmenys, kurių Lietuvoje yra per 20 tūkst., gydomi vaistais.

"Apie trečdaliui epilepsija sergančių pacientų remisija įvyksta paskyrus pirmos eilės vaistą. Dar trečdaliui priepuoliai išnyksta atrinkus ir skyrus tinkamą vaistą ar jų kombinaciją. Taigi, du trečdaliai pacientų, parinkus tinkamą gydymą, vaistus, gali nepatirti priepuolių. Tačiau trečdaliui, net ir vartojant vaistus, priepuoliai neišnyksta", – pastebėjo A.Jasionis.

Jei šeimoje suserga vienas žmogus, tai labai paliečia bent tris šio žmogaus artimoje aplinkoje, šeimoje esančius asmenis. Taigi, žmonių, sergančių epilepsija, problemos aktualios 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Jo teigimu, vaistų epilepsijai gydyti yra nemažai, tačiau Lietuvos gydytojai dažniausiai gali paskirti tik senesnius, pirmos ir antros kartos, vaistus. Pirmos kartos vaistais vadinami tie, kurie sukurti iki 1970 m., antros kartos – iki 2005 m., trečios kartos – po 2005 m.

"Daug senesnės kartos vaistų negalime paskirti dėl jų toksiškumo. Kai kuriems šių vaistų taikomi apribojimai – juos gali skirti ne visos ligoninės. Iš pirmos kartos vaistų turime pora laisvai prieinamų vaistų. Iš antros kartos vaistų keturiais galima gydyti (okskarbazepinu, lamotriginu, levetiracetamu, topiramatu), kiti yra mažiau veiksmingi. Vienas antros kartos vaistas – zonisamidas – labai padėtų pacientams, jis yra įvežamas į Lietuvą, bet nekompensuojamas. O nauji vaistai nepasiekia Lietuvos jau nemažai metų – iš trečios kartos vaistų turime tik vieną, kiti penki (eslikarbazepinas, lakozamidas, perampanelis, rufinamidas, brivaracetamas) neįvežami. Čia – įvežimo, kompensavimo problema, nors tai ir nelabai brangiai kainuojantys vaistai", – pasak neurologo, iš esmės epilepsijai gydyti Lietuvoje lieka keturi antros kartos vaistai, kurių naujausi yra sukurti prieš 20–30 metų.

Didelė savižudybių rizika

Medikai įvardija epilepsiją lydinčias psichologines problemas: depresija, nerimas, dėmesio, mokymosi sutrikimai, santykių problemos, taip pat savižudybes. Savižudybių rizika epilepsijos ligonių grupėje yra viena didžiausių tarp visų lėtinių ligonių.

Vis dėlto tiek Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje, tiek vėliau "Epilei" surašytame atsakyme Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai epilepsijos ligoniams psichologo paslaugomis siūlė naudotis bendra tvarka kaip ir kitiems šalies piliečiams – psichikos sveikatos centruose ir sveikatos biuruose. "Išskirti vieną diagnozę iš kitų kol kas nesvarstoma, tačiau rengiant mokymus psichologams galima būtų suteikti specialių žinių, kaip teikti pagalbą žmonėms, sergantiems epilepsija", – komisijos posėdyje sakė SAM atstovė Marija Oleškevičienė.

Dabar Lietuvoje epilepsiją gydantis neurologas privalo būti ir psichologu, ir psichiatru.

Tačiau, pasak D.Balčikonienės, psichologinė pagalba, kurią galima gauti bendra tvarka, epilepsijos ligoniams yra nepakankama. "Tiek iš asmeninės patirties, tiek iš kitų ligonių žinau, kad žmonės sutrinka, pasimeta, ne visada žino, kur kreiptis, ir ne visada kokybišką psichologinę pagalbą gauna. Visai neseniai skambino mama, kurios penkiametis sūnus susirgo epilepsija. Skambina nežinodama, ką daryti, pirmiausia, pykdama ant savęs – akivaizdu, kad žmogus susiduria su psichologinėmis problemomis, – "Epilės" vadovės žodžiais, jų iškyla kiekvienam, sužinojusiam šią diagnozę. – Būkim biedni, bet teisingi: šalia epileptologo kabineto privalo būti psichologo kabinetas, ypač žinant didžiulį depresijos ir savižudybių skaičių epilepsijos ligonių grupėje. Juo labiau kad psichologinė pagalba ir epilepsijos ligoniui, ir jo artimajam turėtų būti teikiama. O kiek psichologų visoje Lietuvoje dirba su žmonėmis, sergančiais epilepsija? Aš galiu įvardyti keturis. Taigi, dabar Lietuvoje epilepsiją gydantis neurologas privalo būti ir psichologu, ir psichiatru."

Pasak D.Balčikonienės, pradėjusiam vartoti vaistus ligoniui per pusmetį turėtų būti privaloma psichologo konsultacija, kad jis įvertintų žmogaus psichikos būseną ir būklę. Nes susirgus epilepsija neretai būna ir kitų papildomų sutrikimų.

Donata Balčikonienė. 

Vis dėlto, anot A.Jasionio, gydytojai neurologai ir nespėja, ir negali padėti epilepsijos ligoniams kaip psichologai, nes neturi reikiamų kompetencijų. "Kai diagnozuojama epilepsija, gyvenimas persiverčia, reikia labai daug dalykų išmokti – ką galima, ko negalima daryti. Tai dalis žmonių gal nueis iki psichologo, dalis greičiausiai bandys nuslopinti viską savyje. Jei tokiems žmonėms laiku būtų suteikta psichologo pagalba, jiems nereikėtų savęs kankinti", – teigė gydytojas neurologas.

D.Balčikonienės žodžiais, palyginti su tuo, kokios psichologinės pagalbos sulaukia epilepsijos ligoniai kitose ES šalyse, Lietuvoje vaizdas labai liūdnas. "Prieš keletą metų teko lankytis viename Nyderlandų epilepsijos gydymo centre. Tai buvo didžiulė teritorija, kurioje – penki pastatai. Vienas pastatas skirtas medicinos, kitas – psichologinėms paslaugoms, trečias – laikino gyvenimo namai, ketvirtas – nuolatinio gyvenimo namai ir šalia mokykla", – palygino "Epilės" vadovė.

Pacientų atstovai pabrėžia, kad sergant epilepsija kelių nemokamų psichologo konsultacijų, kurias jiems, kaip ir kitiems piliečiams, garantuoja valstybė, neužtenka. "Mes kalbame apie psichologinę intervenciją iš karto, kai tik diagnozuojama epilepsija. Svarbu, kad būtų sistema, turėtų būti privalomai paskiriamas galintis padėti medicinos personalas, nes bėdos – didžiulės", – sakė H.Varnienė.

Greitai galės įsivaikinti?

Komisijos posėdyje aptartos ir žmonių, sergančių epilepsija, įsidarbinimo, mokyklų vadovų nenoro šiuos ligonius priimti į mokyklas problemos. Dar viena problema, su kuria susiduria epilepsijos ligoniai, – jie negali įsivaikinti ar tapti globėjais.

"Apie tai sužinojau iš moters, kuri padeda šeimoms, norinčioms įsivaikinti. Ji papasakojo apie šeimą, kuriai nebuvo leista įsivaikinti, nes vienas iš sutuoktinių serga epilepsija. Ji patarė tai šeimai išsiskirti, nesergančiam asmeniui įsivaikinti ir toliau gyventi visiems kaip vienai šeimai", – į absurdiškas situacijas, kuriose dėl diskriminacinio pobūdžio teisinio reglamentavimo atsiduria žmonės, sergantys epilepsija, atkreipė dėmesį D.Balčikonienė.

Komisijos posėdyje dalyvavusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Ilma Skuodienė priminė, kad dar 2019 m., sveikatos apsaugos ministru būnant Aurelijui Verygai, buvo sudaryta darbo grupė Siūlymams dėl sveikatos būklės reikalavimų ir sveikatos tikrinimo tvarkos reglamentavimo įvairioms visuomenės grupėms tobulinimo parengti sudarymo. Pasak I.Skuodienės, ji sudaryta siekiant įvertinti nustatytų sveikatos būklės reikalavimų ir sveikatos tikrinimo tvarkų modelių įvairioms visuomenės grupėms tikslingumą bei mažinti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų atskirtį ir diskriminaciją. Ši darbo grupė turėtų parengti naują SAM ministro įsakymą, kuriame neliktų diskriminacinių nuostatų žmonių, sergančių epilepsija ir kai kuriomis kitomis ligomis, atžvilgiu. "Į šią grupę pernai buvo įtraukta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), VVTAĮT, ir mes pateikėme siūlymą, kad asmenų, sergančių nervų sistemos, onkologinėmis ligomis, galimybės įsivaikinti būtų praplėstos, – pasak I.Skuodienės, šis klausimas buvo įtrauktas. – Įstatymo pakeitimas yra ruošiamas, darbo grupė savo darbą turi baigti iki šių metų liepos 1 d. ir turi būti panaikinti apribojimai įsivaikinti asmenims, sergantiems epilepsija. Manome, kad ši diskriminacinė nuostata bus panaikinta ir žmonėms, sergantiems epilepsija, atsivers kelias įsivaikinti. Jeigu įsakymu bus pritarta rengiamoms nuostatoms, epilepsijos ligoniai galės įsivaikinti, tapti globėjais."

Pasak VVTAĮT direktorės, pagal darbo grupės pateiktas rekomendacijas tai padaryti kliūčių nėra.

Tai, kad visuomenė bijo epilepsijos ligonių, jų vengia, yra tiesiog švietimo, žinių apie tą ligą trūkumas.

Kampanijos greitai nebus

Po balandį vykusio Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžio šios komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė atsakingoms institucijoms – SAM, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT), SADM, Švietimo ir mokslo ministerijai, išsiuntė raštus, raginančius spręsti posėdyje minėtas problemas. "Šiuo metu yra atsakiusios visos ministerijos ir VVKT. Dabar pasitarsime tiek su "Epile", tiek su medikais, ką daryti toliau. Komisijos posėdyje buvo iškelta problema, kad daug epilepsijai gydyti skirtų naujos kartos vaistų nekompensuojama ir galbūt jų išvis Lietuvoje nėra. Išsiaiškinome, kad iš esmės visi tie vaistai yra registruoti Lietuvoje, tačiau, matyt, nelabai platinami, nes nekompensuojami. Dėl vieno iš vaistų – zonisamido – įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo kreiptasi 2019 m. Tada buvo nuspręsta, kad jis nebus kompensuojamas. O dėl kitų vaistų paaiškėjo, kad net nebuvo kreiptasi dėl jų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tai reikia kreiptis ir bus svarstoma už tai atsakingoje komisijoje", – pasak M.Ošmianskienės, dėl to suvieniję jėgas galėtų kreiptis pacientų organizacijos, medikai.

Monika Ošmianskienė. 

Jos teigimu, atsižvelgiant į nustatytas gaires, įtraukiojo ugdymo politiką, iki 2024 m. šalies mokyklos turi būti pasiruošusios priimti visus vaikus be išimties. "Tačiau yra tokių mokyklų, kurių direktoriai, sužinoję, kad vaikas serga epilepsija, nenori jų priimti. Dar liūdniau, ir čia akivaizdu, kad reikia psichologo pagalbos – tie žmonės, tos šeimos yra linkusios slėpti diagnozes, jos bijo viešintis, nenori kelti tos problemos. Iškėlus, paviešinus tą problemą būtų galima su ja kovoti, o dabar išeina užburtas ratas", – Seimo narės teigimu, epilepsijos ligoniai ir jų šeimų nariai turėtų drąsiau kovoti už savo teises.

Politikė pripažino, kad siekdami įsidarbinti ar įsivaikinti asmenys, sergantys epilepsija, patiria diskriminaciją. "Keista ir liūdna, kad žmogui pasisakius apie ligą, į jį iš karto žiūrima kitaip. Ypač atsižvelgiant į tai, kad 70 proc. žmonių kontroliuoja ligą – vartodami vaistus nepatiria priepuolių arba patiria juos labai silpnus. Tai, kad visuomenė bijo epilepsijos ligonių, jų vengia, yra tiesiog švietimo, žinių apie tą ligą trūkumas", – įsitikinusi M.Ošmianskienė.

Vis dėlto pasiteiravus, ar valstybiniu lygiu planuojama informacinė kampanija, kuri visuomenę supažindintų su epilepsija ir padėtų atsikratyti su ja susijusių stereotipų, Seimo narė atsakė: "Dabar, kol nepasibaigusi COVID-19 pandemija, didelės lėšos skiriamos švietimui apie skiepus nuo šios ligos. Todėl šiuo metu aš nelabai matyčiau moralinio pagrindo skirti pinigų epilepsijai. Bet laikams pagerėjus, manau, tai reikėtų padaryti."

Atvirame laiške kalinimo įstaigos vadovui ir vaizdo žinutėse medikai reikalavo deramo gydymo, kad būtų išvengta „pavojaus jo gyvybei ir sveikatai“. Konkrečiai gydytojai reikalavo leisti 44-ejų A. Navalną aplankyti neurologui ir panaudoti modernią diagnostinę techniką.

Gydytojai, be to, priminė, kad A. Navalnas dar nėra visiškai atsigavęs po pasikėsinimo į jį „Novičiok“ kovine medžiaga rugpjūtį.

Opozicionierius įkalintas vasarį už tai, kad jis neva pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kol gydėsi Vokietijoje. Jis pats teigia, kad šiais kaltinimais siekiama nutildyti jo kritiką Kremliaus atžvilgiu.

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie blogėjančią A. Navalno sveikatą. Teigiama, kad jis skundžiasi nugaros ir kojos skausmais.

Sekmadienį prieš 23 val. uostamiesčio policijos pareigūnai skubėjo malšinti konflikto šeimoje. Čia atvyko ir greitosios medicinos pagalbos medikai. Policijos pareigūnams buvo pranešta, kad girtas tėvas sužeidė savo vaiką.

Kai policininkai pasibeldė į šios šeimos duris, namuose tvyrojo įtampa. Nepilnametė skundėsi, kad neblaivus tėvas griebė jai iš rankų telefoną ir metė jį į dukrą.

Paauglė policininkams paaiškino, kad tėvai konfliktavo, mergaitė norėjo, kad jie aprimtų, o kartu ir apginti mamą nuo įkaušusio tėvo. Tada jis ir sužeidė dukrą.

Panašu, kad sužalojimas nebuvo labai sunkus, nes, suteikus būtinąją pagalbą, nepilnametė grįžo namo.

Policininkai konstatavo, kad 43 metų šeimos galva, Lietuvos kariuomenės karys, įvykio metu buvo girtas. Alkoholio matuoklis parodė 1,82 prom.

Kaip tokiais atvejais būna, smurtautojas uždarytas į areštinę, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.

Atskirą tyrimą atliks ir Lietuvos kariuomenės policija. Jeigu kariškio veiksmai bus įvertinti kaip itin netinkami, jis gali netekti darbo, bet tai paaiškės tik atlikus visapusišką tyrimą.

Policijos pareigūnai per porą parų turi apklausti įtariamąjį. Tik tada bus sužinota jo versija.

Kalbėdami apie kitus šeimų konfliktus, policininkai mini, kad kartais nesutariantys tėvai manipuliuoja vaikais. Bet kur kas dažniau pareigūnams tenka apsaugoti nuo namiškius terorizuojančio artimojo.

Patikslintais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, Palangoje, Sodų g., bute, kilus konfliktui, moteris peiliu sužalojo vyrą (gim. 1974 m.), kuris, suteikus medicininę pagalbą, gydomas ambulatoriškai.

1985 m. gimusi įtariamoji uždaryta į areštinę, jai nustatytas 1,30 prom. girtumas.

Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.