Diskusijos dėl Lukiškių aikštės vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo. Nors sostinėje yra ir kitų aikščių – Katedros, Rotušės, Nepriklausomybės, kurios niekaip nesutvarko.

Seimo narys Algirdas Sysas, paklaustas, kodėl prieš kiekvienus rinkimus atsiranda toks nepažabojamas noras ką nors padaryti šiai aikštei, atsakė, kad tada tampi tokiu matomu, rinkėjai mato, kad ne veltui Seime trejus metus trynei kėdę ar kelnes, gali kažką pasiūlyti.

Dabar liberalas E. Gentvilas pasiūlė panaikinti įstatymą, kuriuo Lukiškių aikštei buvo nustatytas memorialinis statusas. Toks įstatymas buvo priimtas prieš praeitus rinkimus, tuometinių valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva.

„2021 metais registravau, kažkodėl neįtraukinėjo Jurgis, dabar prisiminiau. Gerai, jeigu reikia – rinkimai. Viskas tvarkoje“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Buvo nustatyta, kad Lukiškių aikštė – pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, nors Vytis čia taip ir neatsirado.

Konkursą laimėjusi „Laisvės kalva“ atsirasti negali, nes šis įstatymas neleidžia.

„Jeigu mes norime gyventi kaip tarybiniais laikais, kai valdžia pasako „socialistinis realizmas turi visur būti ir čia jokių nesąmonių tie menininkai neprisigalvos“, tai mes grįšime į sovietmetį. Mes jau grįžome“, – sakė E. Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Laisviečiai“ E. Gentvilą palaiko.

„Gal gerai, rinkimai pažadins snaudžiančius liberalus, agroliberalus ir galbūt paskatins sugrįžti į tikrąjį liberalizmo kelią. Laisvės partija labai džiaugiasi“, – teigė Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.

Taip pat dabartiniame įstatyme nurodyta, kad aikštėje turi būti rimtis. Aikštės naudojimas negali prieštarauti gerai moralei.

Aikštės įstatymas buvo atsakas į tuometinio Vilniaus mero, „laisviečio“ Remigijaus Šimašiaus paplūdimį.

„Ir Gitanas Nausėda prieš pasirašydamas įstatymą išdidžiai kaip povas vaikščiojo“, – sakė T. V. Raskevičius.

„Valstiečiai“ čia norėjo rimties, nes šalia buvęs KGB kalėjimas.

„Kur daug žmonių nukankinta, nužudyta. Mūsų supratimu, atsiprašau, ten neturėtų būti šikinami šunys ant smėliuko ir daromas iš to šou“, – tvirtino Seimo narys Aurelijus Veryga.

„Laisviečiams“ ši aikštė kelia prisiminimus. Vytautas Mitalas tuomet buvo R. Šimašiaus vicemeras. Čia pirmą kartą gyvai pamatė Agnę Širinskienę – ginčijosi dėl pliažo.

Pliažas čia buvo įrengtas irgi prieš rinkimus.

„Lukiškių aikštės iškėlimas į įstatyminį lygmenį praeitoje kadencijoje padėjo susikurti Laisvės partijai“, – teigė „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Bet praeitoje kadencijoje S. Skvernelis irgi buvo „valstietis“, kurie aikštę iškėlė į įstatyminį lygmenį.

„Be abejo, aš irgi kažkuria dalimi esu prisidėjęs prie to. Laisvės partija – ne pats stipriausias valdančiųjų koalicijos partneris. Matyt, daugiau demokratijos šalyje atsirado“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Bet šį kartą Seime valios neužteko.

„Valstiečiai“ pasiūlė liberalo pasiūlymą iš darbotvarkės išimti. Didele balsų persvara tą ir padarė.

Už tai, kad E. Gentvilo pasiūlymas būtų išbrauktas balsavo ir E. Gentvilas.

„Taip, aš taip susijaudinau, taip susinervinau, kad ne taip pabalsavau. Ačiū už pastebėjimą“, – sakė E. Gentvilas.

Šis įstatymas priimtas prieš ketverius metus, bet liko neįgyvendintas – jame numatytas Vyčio monumentas nepastatytas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlo šį įstatymą pripažinti netekusio galios, nes jis „neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl įstatymais nustatomo teisinio reguliavimo, riboja savivaldybių teises bei yra perteklinis“.

„Nors Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą turi įgyvendinti tik Vilniaus miesto savivaldybė (pažymėtina, kad Seime svarstant šį įstatymą jis nebuvo derinamas su savivalda, nebuvo klausiama vietos bendruomenės nuomonės dėl tokio įstatymo būtinumo), jis formuoja ydingą precedentą Seimo individualaus pobūdžio įstatymais riboti savivaldybių nepriklausomumą, teises, kliudyti jų veiklai, nepaisyti vietos bendruomenių nuomonės ir interesų“, – nurodo E. Gentvilas.

Jo teigimu, Seimas norėdamas atkreipti savivaldybės dėmesį į pageidaujamas Lukiškių aikštės tvarkymo kryptis, galėtų priimti rezoliuciją.

Be to, parlamentaras priminė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas yra skulptorius Andrius Labašauskas ir jo projektas „Laisvės kalva“, tačiau Seimo priimtas įstatymas neleidžia realizuoti šio projekto ir „tampa įstatymų leidėjų sukurta kliūtimi meninės saviraiškos laisvei“.

Šiame projekte nėra Vyčio monumento.

Lukiškių aikštės įstatymą priėmė praėjusios kadencijos Seimas, reaguodamas į tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą aikštėje įrengti smėlio paplūdimį.

Įstatyme nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Jame nurodoma, kad aikštės erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą laisvės kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų joje vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.