Kaip jau skelbėme, Nacionalinės bibliotekos reprezentacinę erdvę papuošė iš knygų nugarėlių ir juodo popieriaus sukurti aštuonių žinomų XIX a. pabaigos – XX a. tautinio atgimimo, Lietuvai nusipelniusių asmenybių portretai. Į bibliotekos lankytojus žvelgia poetas Bernardas Brazdžionis, visuomenininkė ir publicistė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kalbininkas Jonas Jablonskis, semiotikas ir lingvistas Algirdas Julius Greimas, mokslininkė, archeologė Marija Gimbutienė, filosofas Stasys Šalkauskis, rašytojas, filosofas Vydūnas, prozininkė, dramaturgė Žemaitė.
Sveikindamas instaliacijos autorius, Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. Renaldas Gudauskas akcentavo, kad pati biblioteka yra procesas. „Mes esame save kurianti biblioteka. Pastato rekonstrukcija lėmė šį procesą. Ir net sunku patikėti, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad bibliotekos teikiamų paslaugų lankytojų pasitenkinimo indeksas yra net 87,7 procento. Tai labai aukštas rodiklis. Gal ir dėl to, kad biblioteka yra lanksti ne tik savo veiklomis, bet ir savo erdvėmis“, – erdvių atgaivinimo autoriams padėkojo prof. dr. R. Gudauskas.
Instaliacijos pristatyme dalyvavo ir vienas iš Nacionalinės bibliotekos interjero kūrėjų Jokūbas Jurgelis. Pasak architekto, bibliotekos interjeras kurtas kaip galimybė keistis. „Sumanymas buvo apie galimybę keistis. Apie raiškos ir transformacijos, naujos prasmės galimybę. Ir čia nėra jokių ribų. O juk ar ne to biblioteka ir siekia – būti be ribų?“ – klausė „2XJ architects“ architektas J. Jurgelis. „Gali būti ir dar drąsesni projektai. Juk svarbu ne lentynų aukštis, ne spalva, o tai, kad bibliotekoje kasdien pilna žmonių“, – sakė kelių nacionalinių konkursų laureatas ir tarptautinį pripažinimą už Nacionalinės bibliotekos interjerą pelnęs architektas.
Gali būti ir dar drąsesni projektai. Juk svarbu ne lentynų aukštis, ne spalva, o tai, kad bibliotekoje kasdien pilna žmonių.
Pati idėjos autorė menininkė J. Vaitkutė prisiminė, kad keletą mėnesių ieškojo temos šiai didžiulei net 71 m² instaliacijai sukurti. „Turėjau viziją, kaip tai padaryti. Žinojau, kad noriu organikos, noriu pagarbos knygai. Todėl mano instaliacijos darbine medžiaga tapo knygos ir juodas popierius, bet su bendraautore Emilija Vinžanovaite ilgai neradome, kas turi būti pavaizduota. Galvojau ir apie Saulę, apie Visatą, skaitymą, šviesą. Ir tik pagalvojus apie laikinumą, apie tai, kad mano visos instaliacijos labai laikinos, gimė idėja atiduoti pagarbą žinomiems Lietuvos žmonėms – valstybės kūrėjams, rašytojams, filosofams, mokslininkams, kurių jau nebėra, bet jie mums svarbūs. Norėjau moderniai ir naujai pristatyti jų portretus ir parodyti, kad tai, kas aktualu ir laikina, gali būti labai stipru ir paveiku“, – kalbėjo Jolita.
E. Vinžanovaitė sakė, kad jautė didžiulę atsakomybę kurdama šią instaliaciją Nacionalinei bibliotekai. „Tai ir didelė garbė man, ir atsakomybė. Bet nevengėme ir žaidimų. Pavyzdžiui Žemaitei užrišome mėlyną skarelę, o S. Šalkauskį papuošėme žalia apykakle. Bitės ir Vydūno portretuose įkomponavome jų pačių knygas. Palikome mažų galvosūkių žiūrovams.“
Apie laikinumą ir galimybę ant atgimusių bibliotekos lentynų išvysti ir visai kitus Lietuvai nusipelniusių žmonių portretus kalbėjo ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė. „Gal ne tiek svarbu konkretūs asmenys. Svarbiausia, kad turime ne vieną dešimtį garbių žmonių, kurių portretais būtų galima papuošti bibliotekos lentynas. Šiandien pabudę iš knygų – simboliai kuriančios, dirbančios, mąstančios Lietuvos.“
Renginį vedė Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas. Jis instaliaciją „Pabudę iš knygų“ žaismingai pavadino „kultūrine provokacija“ ir kartu nuoširdžiai pasidžiaugė, kad panašių žaidimų erdve Nacionalinėje bibliotekoje tikrai dar bus ne viena.
