Pandemijos metu kyla dar daugiau klausimų – ar gimdyvė ir ją lydintis asmuo privalo testuotis dėl COVID-19 ligos, ar naujagimis gali būti testuojamas, kaip reikėtų elgtis, kai prasideda gimdymas, o testo rezultatų dar nėra. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas pasakoja, kaip pasiruošti gimdymui ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį pandemijos laikotarpiu.

– Kas gali atvykti gimdyti į Kauno klinikų Gimdymo skyrių? Ar atvykstant reikalingas siuntimas?

 – Kauno klinikų Gimdymo skyriuje laukiame visų moterų, norinčių gimdyti čia, nepaisant to, kuriame mieste jos gyvena, ar kur anksčiau konsultavosi su gydytojais. Gydytojo siuntimo atvykstant gimdyti nereikia.

– Koks būtų gimdyvės kelias į Kauno klinikas?

– Prasidėjus gimdymui, reikėtų atvykti į Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėščiųjų priimamąjį. Šią kliniką patogiausiai pasiekti įvažiuojant į teritoriją pro vartus, esančius arčiausiai Akušerijos ir ginekologijos klinikos. Įvažiuojant į teritoriją, reikėtų įspėti budintį apsaugos darbuotoją prie vartų, kad atvykote gimdyti. Apvažiavus Akušerijos ir ginekologijos kliniką, rasite didelėmis raidėmis pažymėtą Nėščiųjų priimamąjį. Čia galite atvykti bet kuriuo paros metu, 7 dienas per savaitę. Nėščiųjų priimamajame gimdyvę apžiūrėję medikai nuspręs, ką daryti toliau, ir nukreips arba į gimdymo palatą, arba stebėjimui į Akušerijos skyrių, arba išleis namo, jeigu gimdymas dar neprasidėjo, o vaisiaus ir moters būklė – gera.

– Kada gimdyvei vykti į Gimdymo skyrių?

– Į Gimdymo skyrių vykti reikėtų prasidėjus gimdymui, kurį išduoda reguliarūs, dažnėjantys bei stiprėjantys gimdos susitraukimai, pagausėjusios gleivėtos su kraujo priemaišomis makšties išskyros arba nutekėję vaisiaus vandenys. Sunerimus dėl vaisiaus judesių arba pasirodžius kraujui, reikėtų nedelsti ir skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą bei atvykti į artimiausią nėščiųjų priėmimo skyrių.

– Ką gimdyvei reikėtų atsivežti į ligoninę?

– Be asmens dokumento ir nėščiosios kortelės, rekomenduojama pasiimti moteriai reikalingas higienos priemones. Galima turėti geriamojo vandens ir juodo šokolado energijai papildyti. Taip pat rekomenduojama atsivežti naujagimiui reikalingas priemones: dvi kepuraites, vilnones kojines, rūbelius, sauskelnes ar kitus, moters nuožiūra, naujagimiui reikalingus daiktus. Jeigu priemonių naujagimiui neatsivešite, viską gausite ligoninėje.

– Ar gimdymo metu gali dalyvauti artimas žmogus?

– Kauno klinikose gimdymo metu leidžiama dalyvauti vienam artimajam arba dūlai.

– Kokia tyrimų dėl COVID-19 ligos atlikimo tvarka Kauno klinikose ir kada gali būti testuojami naujagimiai?

– Kauno klinikose visiems stacionarizuojamiems pacientams yra atliekami tyrimai dėl COVID-19 infekcijos. Nėščiųjų priimamajame PGR SARS-CoV-2 tyrimas atliekamas ir gimdyvei, ir artimajam, kuris dalyvaus gimdyme. Tyrimas dėl COVID-19 naujagimiams atliekamas tik tais atvejais, jeigu mamai yra nustatyta COVID-19 liga arba jeigu naujagimis į Kauno klinikas atvežamas iš kitos ligoninės. COVID-19 tyrimas naujagimiams atliekamas lygiai taip pat kaip ir suaugusiems – iš nosiaryklės, tik su žymiai mažesnėmis ėminio paėmimo priemonėmis.

– Ar lydinčiam asmeniui būtina į gimdymo palatą atvykti tuo pačiu metu su gimdyve? Ar jam reikia turėti COVID-19 tyrimo rezultatą?

– Gimdyme dalyvausiantis artimas žmogus į gimdymo palatą gali atvykti ir vėliau, nei į ligoninę atvyksta gimdanti moteris. Neturintis COVID-19 infekcijai būdingų simptomų ir neturėjęs kontakto su sergančiu asmeniu vėliau atvykęs lydintis asmuo bus priimtas ir įleistas į gimdymo palatą. Jei jis turės ne daugiau kaip prieš 72 valandas atlikto COVID-19 tyrimo PGR neigiamą rezultatą, tyrimas nebus kartojamas. Kitu atveju, atvykus į Nėščiųjų priimamąjį bus paimtas PGR tyrimas dėl COVID-19 infekcijos. Kol bus gauti lydinčio asmens ir gimdyvės tyrimo atsakymai, gimdymo palatoje medicinos personalas naudoja tam tikro lygio asmens apsaugos priemones apsisaugojimui nuo užsikrėtimo COVID-19 infekcija. Taip pat gimdyvės ir jos artimojo prašoma dėvėti apsaugines veido kaukes.

– Per kiek laiko gaunamas PGR testo atsakymas ir ar yra stebima gimdyvės vaisiaus būklė iki tol, kol yra gaunamas testo atsakymas?

– Prasidėjus gimdymui, įvertinama gimdyvės būklė ir ji iš karto nukreipiama į gimdymo palatą, kur teikiama reikalinga pagalba, laikantis visų saugumo reikalavimų.

Kai moteris į ligoninę atvyksta stebėjimui ar ištyrimui, ji guldoma į Akušerijos skyriaus izoliacinę palatą. Jeigu moters bei vaisiaus būklė jau buvo įvertinta Kauno klinikų moterų konsultacijoje arba Nėščiųjų priėmime ir yra normali, tada laukiama, kol bus gauti COVID-19 tyrimo atsakymai ir tada atliekami papildomi tyrimai.

Kai nėščiosios ar vaisiaus būklė reikalauja didesnio medikų dėmesio, klinikos darbuotojai reaguoja greitai ir iš karto atlieka reikalingus tyrimus, nelaukdami PGR tyrimo atsakymo, laikydamiesi visų infekcijų kontrolės priemonių.

– Kaip Kauno klinikose gimdyvės apsaugomos nuo galimo užsikrėtimo viena nuo kitos?

– Moterys, neturinčios klinikinių COVID-19 ligos simptomų ir atvykusios į Akušerijos skyrių dėl būklės ištyrimo ar stebėjimo, yra stacionarizuojamos dvivietėse palatose, turinčiose atskirą tualetą ir dušą. Taip pat, kol laukiama tyrimų rezultatų, jų prašoma laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir dėvėti apsaugines kaukes palatoje.

Atvykus gimdyvei, turinčiai bent vieną iš COVID-19 infekcijai būdingų simptomų, ji yra  stacionarizuojama į izoliacinę palatą viena. Čia labai svarbu moters sąmoningumas ir sąžiningas pasisakymas dėl galimų simptomų.

– Kokia pacienčių lankymo tvarka?

– Kauno klinikose leidžiama lankyti tik pagimdžiusias mamas. Lankymo laikas ribojamas iki 15 minučių. Artimieji arba pati pacientė lankymo laiką ir galimybes suderina su skyriaus medicinos personalu. Lankyti Kauno klinikų pacientus galima tik turint reikiamus dokumentus, įrodančius vakcinaciją, persirgimą COVID-19 liga arba neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą. 

– Kas prižiūri naujagimį, jei gimdyvė atvyko be lydinčio asmens ir nori nueiti į dušą?

– Tuo metu, kai gimdyvė nori nueiti į dušą ar trumpam palikti naujagimį dėl kitų svarbių priežasčių, vaikeliu rūpinasi akušerės. Gimdyvė, prieš išeidama iš palatos, turėtų susitarti su palatos akušere, kad ji ateitų ir pažiūrėtų naujagimį.

– Kiek Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos klinikoje yra vienviečių palatų ir kaip jas galima gauti?

– Iš viso Akušerijos skyriuje yra 19 vienviečių palatų, turinčių atskirą dušą ir tualetą. Šiose palatose galima likti kartu su artimu žmogumi. Pandemijos laikotarpiu dalis skyriaus yra skiriamas COVID-19 liga sergančiomis moterims, todėl šioje skyriaus dalyje galioja griežtos darbuotojų judėjimo ir saugos taisyklės. Dėl to, kad dalis palatų skirta COVID-19 liga sergančioms moterims, šiuo metu naudojama 13 vienviečių palatų.

Dar laukdama gimdymo moteris gali paprašyti personalo, kad ją įtrauktų į rezervacijos sąrašą vienvietei palatai gauti. Reali rezervacija prasideda tik prasidėjus gimdymui arba kai yra žinomas tikslus laikas, kada moteris galės atvykti į palatą, pavyzdžiui, suplanuotai Cezario pjūvio operacijai. Taip užtikriname, kad vienvietės palatos neliktų tuščios.

– Kada gimdyvei atliekama epidūrinė nejautra ir ar vaistai šiai procedūrai yra kompensuojami?

– Epidūrinės nejautros priemones ir pačią procedūrą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, todėl gimdyvėms jokių finansinių įsipareigojimų nėra. Pirmiausiai gimdymo metu patiriamą skausmą siūlome malšinti natūraliais, nemedikamentiniais būdais, neinvazinėmis nuskausminimo priemonėmis. Epidūrinė nejautra taikoma, kai moteris nusprendžia, kad skausmas yra labai intensyvus ir gali būti nepakeliamas. Susipažinusi su procedūra, galimomis komplikacijomis ir aptarusi su gydytoju anesteziologu, moteris pasirašo sutikimą. Visos moterys turi žinoti, kad skausmas gali būti labai sėkmingai slopinimas viso gimdymo metu ir tai neturi tapti baime gimdyti natūraliais gimdymo takais. Moteris, turinčias padidintą jautrumą skausmui, kviečiame drąsiai aptarti nuskausminimo galimybes ir būdus tik atvykus į gimdymo palatą.

– Ar gimdyvei negavus privačios palatos ir likus be lydinčio asmens, naujagimis visą laiką būna su mama?

– Kauno klinikų gydytojai visada stengiasi užtikrinti pačią geriausią priežiūrą tiek gimdyvei, tiek naujagimiui. Įprastai naujagimis po gimimo visą laiką būna su mama, jei tik mamos ir naujagimio būklės tai leidžia. Kartais po gimdymo naujagimis kelioms valandoms gali būti atskiriamas nuo mamos tik tokiu atveju, jei iš karto po gimdymo būtina intensyviai stebėti naujagimio ar moters būklę arba teikti neatidėliotiną pagalbą.

Atvykdama į Kauno klinikų Gimdymo skyrių, Lina Ribokė sako žinojusi apie šį pasikeitimą. „Planuojama gimdymo data buvo gegužės 9-oji, tikėjausi, kad gyvenimas jau tekės sava vaga ir tokie griežti apribojimai nebebus taikomi. Tačiau balandžio 1 dieną man netikėtai nubėgo vandenys ir supratau, jog man taip pat reikės gimdyti vienai“, – prisimena moteris.

Ji pasakoja nepuolusi savęs gąsdinti iš anksto, nors kiekvieną dieną akylai stebėjo besikeičiančią situaciją. „Tikėjau, kad viskas bus gerai. Socialiai atsakingi žmonės laikysis reikalavimų ir supras, kad ši padėtis yra globali ir kiekvienas esame to dalis“, – pabrėžia jauna mama.

Pasak Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovo prof. Mindaugo Kliučinsko, siekiant karantino laikotarpiu užtikrinti aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros paslaugas ir apsisaugoti nuo pavojingos infekcijos, vienas svarbiausių apsaugos principų – mažinti kontaktų skaičių. „Dėkojame gimdyvėms ir jų šeimoms už supratingumą ir pasitikėjimą Gimdymo ir Akušerijos skyriuose dirbančiais specialistais. Pasitikėjimas ir atsidavimas į mūsų rankas – tai vienas didžiausių įvertinimų mums, medikams.“

„Suprantame, kad šis laikotarpis šeimos pagausėjimo laukiantiems yra nejaukus ir pilnas nežinomybės, baimių. Suprantame, kad neatstosime gimdyvei artimiausio žmogaus, todėl labai raginame moteris kuo daugiau telekomunikacijų pagalba bendrauti su artimaisiais, informuoti apie kiekvieną pasikeitimą, rūpestį ar pasidžiaugimą. Savu ruožtu užtikriname, kad klinikos medikai labai stengiasi, daro ir darys viską, kad gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis ligoninėje praeitų kaip galima sklandžiau, juk mūsų tikslas – sveika mama su sveiku naujagimiu ant rankų, – teigia profesorius. – Noriu patikinti, kad kai tik karantinas bus atšauktas, pirmas žingsnis, kurį žengsime – tai sugrąžinsime į gimdymus artimuosius.“

Lina sutinka, kad gimdymas be vyro sudėtingesnis ir partnerio palaikymas tuo metu yra be galo svarbus. „Tačiau reikia susitaikyti, kad šiuo metu tokia situacija. Žinau, kad tokios praktikos buvę istorijoje ir žinau, kad vyras už mane nepagimdys, – sako Lina. – Visais laikais buvo tam tikros mados: gimdyti su vyru ar be jo, su mama ar dula. Tačiau svarbiausias dalykas – saugiai pagimdyti, prižiūrint profesionaliems medikams. Šiandien taikomos taisyklės yra tam, kad mes – gimdyvės – būtume saugios“.

Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos medicinos psichologės Agnės Mišeikaitės, gimdymas be vyro karantino metu besilaukiančias moteris veikia labai įvairiai, o baimė, nerimas ar liūdesys yra natūralūs jausmai. „Labai svarbu, jog moterys, sužinojusios, kad vyras gimdyme dalyvauti negalės, nepasiduotų užplūdusioms mintims ir jausmams, kurie dažnai sukuria baisius scenarijus galvoje, – teigia medicinos psichologė. – Svarbu susitaikyti su esama situacija ir pabandyti rasti alternatyvą ryšio palaikymui su artimaisiais.“

Medicinos psichologės A. Mišeikaitės teigimu, labai svarbus pasitikėjimas dirbančiu personalu. „Medikai visuomet pasiruošę padėti. Gimdymo laikotarpiu moteris jie palaiko ir psichologiškai, – pabrėžia specialistė. – Šiuo metu situacija visame pasaulyje labai sudėtinga ir mes negalime jos pakeisti ar numatyti, kada viskas grįš į savo vietas. Bendraudama su moterimis skatinu jas pasitikėti savo jėgomis. Kai negalime pakeisti situacijos, telieka bandyti pakeisti savo požiūrį ir reakciją.“

Buvusi pacientė Lina džiaugiasi, kad gimdymas praėjo sklandžiai ir greitai, taip kaip ir svajojo. „Profesionali akušerė Genovaitė Jasiulevičė nuolatos vertino mano situaciją. Viskas vyko operatyviai ir su gera nuotaika. Klausiausi akušerės nurodymų ir patarimų, todėl pagimdyti pavyko be nuskausminamųjų. Medikų priežiūra buvo profesionali, o svarbiausia – žmogiška. Visi supranta, jog situacija kitokia nei įprastai, skiriamas papildomas dėmesys saugumui, dezinfekcijai. Esu maloniai nustebinta, jog šalia viso šio rūpesčio, buvo daug gerų emocijų ir juoko“, – dėkingumo medikams neslėpė Lina, linkėdama ir kitoms moterims į gimdymą važiuoti kaip į šventę.

Beliko patvirtinti Seimui

Idėja legalizuoti medikų pagalbą moterims, nusprendusioms gimdyti namuose, gyva jau ne vienus metus.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, originalių sprendimų autorius, pernai vasarį sudarė darbo grupę ir pavedė jai įvertinti gimdymo namuose reglamentavimo galimybes ir sąlygas, taip pat sukurti gimdymo namuose priežiūros modelį. Ši grupė, pritardama gimdymo namuose idėjai, nusprendė, kad reikia ją įteisinti įstatymiškai. Vyriausybei apsvarsčius šį klausimą ir jam pritarus, belieka, kad Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas įstatymo pataisas patvirtintų Seimas.

Anot ministro A.Verygos, gimdymo namuose reglamentavimo imamasi, gavus nevyriausybinių organizacijų prašymų. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narys, Kauno klinikinės ligoninės P.Mažylio gimdymo namų vadovas mokslų daktaras Tomas Biržietis patvirtina: draugija jau prieš penkerius metus palaikė iniciatyvą reglamentoti gimdymą namuose.

Gimdyvių už profesionalumą ir dvasingumą itin mylimas gydytojas akušeris ginekologas T. Biržietis pabrėžia: "Mes nepropaguojame gimdymo namuose, nesakome, kad tai saugesnis ir geresnis pasirinkimas, bet palaikome siekį, kad jis būtų reglamentuotas."

Svarbiausia – reglamentuoti

Gimdyti namuose renkasi reta pora. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis didžiuojasi, kad visi penki jo vaikai yra gimę ne ligoninėje, o būtent namuose, kur, anot jo, didesnis dvasinis saugumas.

Fizinį saugumą ministro šeimai užtikrino pribuvėja Jurgita Inga Švedienė ir gydytoja Dalia Jakaitė, kurios Vilniaus apygardos teismo pernai vasarą rezonanso sulaukusioje byloje nuteistos dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine, profesine veikla. Ja teisėtvarka susidomėjo, kai 2011 m. birželį Vilniaus apskrityje mirė namuose pagimdytas naujagimis.

Namuose norinti namuose gimdyti moteris su licencijuota medicinos įstaiga privalės sudaryti sutartį.

Nepaisant to, pretenduodamas į ministro postą L.Kukuraitis deklaravo, kad pasisakytų už gimdymo namuose įteisinimą. Dabar, siekiant įteisinti gimdymo priežiūros paslaugas gimdyvės namuose, pirmiausia rengiamasi jas reglamentuoti. Tai reiškia, kad medicinos įstaigos turės gauti specialią licenciją. Namuose norinti namuose gimdyti moteris su licencijuota medicinos įstaiga privalės sudaryti sutartį, įstaigos akušerė suteiks išsamią informaciją apie gimdymo gydymo įstaigoje ir gimdymo namuose pranašumus ir riziką, įvertins galimas grėsmes ir viso nėštumo metu kartu su nėščiąja ruošis gimdymui namuose.

Gimdymui namuose komplikavusis turės būti iš anksto numatomos transporto priemonės, jeigu gimdyvę ar naujagimį tektų gabenti į ligoninę. Ji neturėtų būti toliau nei pusvalandis kelio nuo gimdyvės namų.

Teisė rinktis

Gydytojas akušeris ginekologas T. Biržietis, Kauno klinikose priėmęs šimtus gimdymų, sako, kad gimdyvės ir naujagimio transportavimas ir laikas, per kurį jie pateks į gydymo įstaigą, nėra patys svarbiausi klausimai, nes komplikacijų tikimybė, kai gimdymas nerizikingas, nėra didelė, o gimdymo stacionarų tinklas Lietuvoje gana tankus.

"Svarbesnis klausimas – reglamentavimas, nustatant gimdymo priėmimo teisinę bazę, tėvų ir medikų atsakomybę, galimybes įvertinti komplikacijų riziką dar nėštumo metu prieš priimant sprendimą gimdyti namuose", – pabrėžia prityręs specialistas.

Tomas Biržietis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Į klausimą, kam iš viso to reikia, mokslų daktaras T.Biržietis atsako, kad kiekviena šeima ar pora, besilaukianti kūdikio, turi teisę pasirinkti, kur jam gimti. Gimdymai namuose, kai nėščioji yra mažos rizikos grupėje, įteisinti ne vienoje civilizuotoje, išsivysčiusioje pasaulio valstybėje.

Nelaimingų atsitikimų ir komplikacijų tikimybė, anot Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos nario T.Biržiečio, beveik tokia pati, kaip ir gimdant stacionare, o prie gimdyvių namų greitosios medicinos pagalbos automobiliai tikrai nestovi. Gydytojas pabrėžia, kad pergabenimo į stacionarą galimybė turi būti apibrėžta ir numatyta, o įvykus komplikacijai laiko jai išspręsti reikia daugiau, nei gimdant ligoninėje.

Jei licencijuotas akušeris vertina vaisiaus būklę, gimdymo progresą ir mato nukrypimus bei laiku imasi priemonių, komplikacijų neturėtų būti daugiau nei stacionare.

"Jei licencijuotas akušeris vertina vaisiaus būklę, gimdymo progresą ir mato nukrypimus bei laiku imasi priemonių, komplikacijų neturėtų būti daugiau nei stacionare. Neabejotinai ne kiekvienas akušeris ryšis šiai itin atsakingai veiklai, nes net ir sėkmingiausiai prasidėjęs gimdymas vis dėlto gali komplikuotis", – atkreipia dėmesį T.Biržietis.

Ar verta rizikuoti?

"Gimdymų namuose paklausa Lietuvoje labai maža. Šalyse, kur toks gimdymo būdas buvo populiarus, pavyzdžiui, Nyderlanduose, jį besirenkančiių šeimų taip pat mažėja", – ramina gydytojas T.Biržietis ir dar kartą pabrėžia, kad gimdyti namuose mažiau saugu.

To nebijantiesiems pagalbą turi teikti licencijuoti profesionalai. P.Mažylio gimdymo namų vadovas nemano, kad Lietuvoje, reglamentavus gimdymo pagalbą namuose, besirenkančiųjų tokį gimdymo būdą padaugės.

Premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, įteisinus galimybę namuose gauti gimdymo priežiūros paslaugas, tokia medikų pagalba būtų mokama.

"Tas, kas norės tokią paslaugą gauti, tas ir susimokės. Mūsų sveikatos priežiūros sistema garantuoja saugų gimdymą sveikatos priežiūros įstaigoje, rūpinamasi tiek mama, tiek naujagimiu. Jeigu kas nors nori alternatyvos, už ją turi susimokėti savais, o ne mokesčių mokėtojų pinigais", – teigė premjeras.

Valstybei gimdymai namuose neabejotinai paranku, galima sutaupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

"Už gimdymo metu suteiktas paslaugas teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms, sudariusioms su jomis sutartį, apmoka taikydamos tokius įkainius: už paprastą gimdymą moka 451 eurų, o už sudėtingą gimdymą – iki 950 eurų", – skaičius pateikia Valstybinės ligonių kasos atstovas Rimantas Zagrebajevas.

Jeigu gimdymo metu atliekama cezario pjūvio operacija, mokama 1081 euras, kai yra sunkių komplikacijų – 1933 eurai. Tokia kaina nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir galioja visoje Lietuvoje.

"Visi mūsų vaikai gimė ligoninėje. Kai laukėmės pirmagimio, domėjomės galimybe gimdyti namie, bet nusprendėme, kad tai tikrai nėra saugiausias būdas", – pripažino trijų sūnų ir dukters tėtis T.Biržietis, pasitinkantis ateinančiuosius į šį pasaulį.

Neabejotinai savo vaikus jis galėjo pasitikti namuose, bet rinkosi ne namų aplinką, o garantuotas sąlygas pagalbai, jos netikėtai prireikus.

Tikrąją riziką gimdymo metu galima įvertinti tik jam pasibaigus

Ankstesnėms vyriausybėms ir Seimui kategoriškai neigus galimybę įteisinti gimdymą namuose, gydytojas akušeris ginekologas, Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovas profesorius Mindaugas Kliučinskas džiaugiasi pastaraisiais kardinaliai priešingais politikų sprendimais. Kas atsitiko?

– Kaip vertinate Vyriausybės pritarimą įteisinti gimdymą namuose?

– Vertinu tai kaip labai būtiną žingsnį, kurį reikėjo žengti seniai. Ir tai visiškai nereiškia, kad palaikau sprendimą gimdyti namuose. Visada sakiau, sakau ir sakysiu, kad, prieš moteriai, šeimai priimant sprendimą gimdyti ne ligoninėje, būtina aplankyti visas įmanomas gydymo įstaigas ir stengtis atrasti saugiausią, priimtiniausią, didžiausią pasitikėjimą suteikusią gydymo įstaigą, kurioje dirbantis personalas girdės gimdančios moters pageidavimus ir kartu atras geriausią sprendimą, užtikrins kokybę bei saugumą.

Dėl kraujavimo po gimdymo moteris per kelias minutes gali netekti gyvybei pavojingo kraujo kiekio.

Toms šeimoms, moterims, kurios, kad ir kaip būtų gaila, norės gimdyti ne ligoninėje, šis Vyriausybės sprendimas pritarti ir teikti Seimui įstatymu reglamentuoti medicinos personalo pagalbą, gimdant moteriai namuose, yra labai svarbus. Iki šiol joks teisės aktas nedraudė gimdyti namuose, tačiau medikams teikti pagalbą gimdant ne ligoninėje nebuvo leista. Tam besiryžtantieji nusižengdavo teisės aktams ir galėjo būti baudžiami. Klausant namuose gimdžiusių moterų, galbūt slapta pagalbą teikdavo net medicininio išsilavinimo neturinčios pribuvėjos. Siūlomos sveikatos sistemos įstatymo pataisos turėtų leisti aiškiai reglamentuoti, kada bus saugu pasirinkti gimdymą namuose, kokie medicinos specialistai turės teisę teikti pagalbą, kokiais atvejais bus būtina tęsti gimdymą ligoninėje. Svarbiausia, kad bus galima apibrėžti ne tik teises, bet ir pareigas bei atsakomybę ne tik gimdyme dalyvaujančiam medikui, bet ir šeimai.

– Ar pritariate tiems, kurie mano, kad geriau gimdyti namuose?

– Gyvenime daug kas vyksta spirale, kartojasi, tik jau būna geresnės kokybės ar išraiškos. Buvo metas, kai moterys gimdė namuose dėl skurdo, negalint visoms užtikrinti kokybiškos sveikatos priežiūros gydymo įstaigose. Dabar, esant visoms galimybėms kiekvienai gimdančiai moteriai gauti maksimaliai kokybišką medicininę pagalbą gimdymo priežiūrą vykdančiose ligoninėse, vėl grįžtame prie gimdymo namuose, taip ieškodami išskirtinumo aplinkoje, bendravime.

Mindaugas Kliučinskas/ Vilmanto Raupelio nuotr.

Europos žmogaus teisių konvencijos 8 str. gina asmens teisę į privatumą ir ragina gerbti šeimos sprendimą. Taigi, kiekviena moteris turi teisę pasirinkti saugią gimdymo vietą. Tuo vadovaujantis, turime ir Lietuvoje suteikti moterims tokią teisę, užtikrindami maksimalų galimą saugumą. Sprendimas įteisinti gimdymus namuose turėtų būti didžiulis stimulas visoms Lietuvos akušerėms ir gydytojams akušeriams ginekologams dar labiau stengtis ligoninėse gimdymo palatas priartinti prie namų aplinkos, daugiau ir jautriau bendrauti su gimdančiomis moterimis bei jų artimaisiais, kompetencijos ir kvalifikacijos apsuptyje sukurti pasitikėjimą ir dvasinį komfortą.

– Ar galima garantuoti gimdymo sėkmę, kai gimdyvė sveika, nėštumas buvo normalus?

– Įvairių autorių duomenimis, apie 80 proc. nėščiųjų rizika nėštumo ir gimdymo komplikacijoms maža. Bet apie tikrąją riziką gimdymo metu galime pasakyti tik jam pasibaigus. Net ir tuomet, kai moteris visiškai sveika ir nustatyta maža komplikacijų rizika gimdymo metu, niekada negalime garantuoti, kad taip ir bus. Mažos rizikos nėštumai gali baigtis komplikuotu gimdymu. Atlikti tyrimai leidžia manyti, kad planuotas su maža komplikacijų rizika  gimdymas namuose yra saugus, jei jį prižiūri turinti tinkamą kvalifikaciją akušerė ir jei, atsiradus būtinybei, užtikrinama galimybė greitai ir saugiai perkelti gimdančią moterį į ligoninę.  Taip pat svarbu žinoti, kad, planuotai gimdant namuose, naujagimių mirtingumas yra du tris kartus didesnis, nei gimdant ligoninėje.

Planuotai gimdant namuose, naujagimių mirtingumas yra du tris kartus didesnis, nei gimdant ligoninėje.

– Kokios komplikacijos gali ištikti gimdymo metu?

– Kad ir kaip būtų apmaudu, dalis komplikacijų gimdymo metu įvyksta staiga ir netikėtai. Dėl placentos priešlaikinio atsidalijimo, virkštelės perspaudimo ar kitų priežasčių sustojus vaisiaus kraujotakai jis žūsta per 4 min. Dėl kraujavimo po gimdymo moteris per kelias minutes gali netekti gyvybei pavojingo kraujo kiekio. Tai kelios iš daugelio situacijų, kai ir ligoninėje maksimaliai kokybiškai teikiama pagalba ne visada duoda siekiamą rezultatą.

Tarp sveikatos priežiūros kokybę šalyje nusakančių rodiklių yra perinatalinis, kūdikių bei nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumo rodikliai. Dėl Lietuvoje puikiai organizuotos ir veikiančios nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros sistemos esame tarp geriausius rezultatus turinčių ekonomiškai išsivysčiusių senųjų Europos valstybių. Prie puikių rezultatų prisidėjo Šveicarijos visuomenės ir vyriausybės skirta finansinė parama. 2012–2017 m. nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai gerinti ligoninėse ir mažinti atskirtį tarp regionų skirta 27 mln. eurų. Už šias lėšas Lietuvoje visose gimdymo paslaugas teikiančiose ligoninėse atnaujinta medicinos įranga, suremontuotos patalpos, užtikrintas saugus sergančių naujagimių transportavimas, apmokyta didžioji dalis personalo, parengtos nacionalinės diagnostikos ir gydymo rekomendacijos bei sukurta informacinė sistema. Visa tai sakau siekdamas dar kartą paraginti moteris prieš priimant sprendimą gimdyti namuose aplankyti kuo daugiau Lietuvos ligoninių, kuriose yra gimdymo skyriai.

– Ar pusvalandis, numatytas kelionei į gydymo įstaigą,  yra pakankamas laikas išsaugoti motinos ir naujagimio gyvybę, gimdymo komplikacijai prasidėjus?

– Įvairių autorių nuomone ir tarptautinėse rekomendacijose sakoma, kad, nustačius vaisiaus ar gimdyvės gyvybei pavojingą situaciją, gimdymas privalo būti užbaigtas per 30 min. Tačiau, kaip anksčiau minėjau, ir 5 min. gali būti per ilgas laikas. Esu gerai susipažinęs su Lietuvos ligoninėse teikiama pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, todėl tikrai galiu užtikrinti, kad kiekvienoje ligoninėje yra galimybė nuo sprendimo priėmimo gimdymą užbaigti per 30 min. Gimdymo namuose komplikacijos turėtų būti labai anksti įvertinamos ir ryžtingai priimami sprendimai, kad nebūtų prarastas saugus laikas.

– Gal žinote jūsų vadovaujamo skyriaus akušerių nuomonę, ar jos linkusios priimti gimdymus namuose?

– Mano žiniomis, Kauno klinikose Gimdymo skyriuje dirbančios akušerės nėra išreiškusios noro siekti gimdymus prižiūrėti namuose. Tačiau mane labiausiai džiugina tai, kad jau nuo 2012 m. mažos rizikos gimdymus jos prižiūri savarankiškai ir maksimaliai saugiai. Per šį laikotarpį mūsų akušerės ne tik prisipildė didelį žinių ir įgūdžių bagažą, bet ir suprato bendravimo, emocinės aplinkos svarbą. Taip pat labai džiaugiuosi, kad vis daugiau norėjusių gimdyti namuose šeimų atvyksta į mūsų ligoninę ne tik prieš gimdymą apsižiūrėti, bet čia ir gimdo. Dar labai svarbu visoms Lietuvos moterims žinoti, kad, priklausomai nuo komplikacijų rizikos nėštumo ir gimdymo metu, jos gali pasirinkti, kurioje ligoninėje gimdyti. Esant mažai rizikai, moteris gali gimdyti bet kurioje gimdyves priimančioje Lietuvos ligoninėje. Esant didelei rizikai, saugiausia gimdyti perinataliniuose centruose – Kauno klinikose ar Santaros ligoninėje.

Tolimoji cezario operacijos komplikacija

„Situacija tikrai buvo sudėtinga: ultragarsinio tyrimo metu buvo diagnozuota placentos pirmeiga, o placentos audinys peraugo gimdos sieną, stebėtas placentos įaugimas ir į šlapimo pūslės sieną, – prisiminė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas. – Ši klinikinė situacija – tai tolimoji cezario pjūvio operacijos komplikacija, kuomet placenta tvirtinasi pjūvio srityje, sukeldama grėsmes tiek nėščiosios, tiek kūdikio gyvybei. Norisi moterims priminti, kad cezario operacijai atlikti turi būti aiškios medicininės indikacijos, nes tai yra intervencija su savomis rizikomis ir galimomis komplikacijomis.“

Medikai tikėjosi išlaukti iki 36 savaitės ir tuomet planavo operaciją, kurios metu būtų gimęs kūdikis ir kartu pašalinta moters gimda. Tačiau 35 savaitę moteriai prasidėjęs gausus kraujavimas planus sugriovė.

„Vidury nakties su vyru pabudę iš miegų, supratę, kad kažkas labai blogai, iš pradžių nežinojome, ko griebtis, – pasakojo moteris. – Skambinome pagalbos telefonu ir susisiekėme su Kauno klinikomis. Sutarėme, kad greitosios automobilis mus pasitiks prie Muravos. Visą kelią kalbėjome telefonu su greitosios medikais. Jie jau mūsų laukė, atvykus suteikė visą pagalbą – tuomet tapo ramiau“.

Prof. M. Kliučinskas atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais, kai nėščioji kraujuoja, būtina kviesti greitąją. „Jei netenkama daug kraujo, kiekviena sekundė tampa svarbi. Būtina užtikrinti nėščiosios hemodinamiką, atstatant netekto kraujo kiekius skysčiais“, – perspėjo prof. M. Kliučinskas.

Pirma tokia operacija Lietuvoje

Vitos atveju iki tol Lietuvoje buvo vienas radikalus gydymas – rizikinga operacija, kurios metu pašalinama gimda ir dalis šlapimo pūslės. Tokių operacijų metu išlieka didelė nukraujavimo grėsmė. Tačiau 2016 metų vasarą Kauno klinikose viešėjęs gydytojas iš Londono ligoninės Edwinas Chandraharanas pristatė metodiką, kaip tokiais atvejais galima išsaugoti moters gimdą. Pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta tokia operacija, kuri pareikalavo daugiadalykės komandos profesionalaus ir kruopštaus darbo.

„Prieš operaciją Vitai atlikome unikalią procedūrą, kurios metu gydytojas intervencinis radiologas doc. R. S. Kaupas  įvedė kateterius su balionėliais į abipuses vidines klubines arterijas, siekiant, kad gimus naujagimiui būtų sumažinta kraujavimo tikimybė, – pasakojo prof. M. Kliučinskas. – Operacijoje dalyvavo gydytojas urologas, trys akušeriai ginekologai, anesteziologas, intervencinis radiologas. Moteris kraujavo, todėl svarbus buvo ir bendradarbiavimas su Kauno klinikų Kraujo centru, kuris tiekė reikiamos grupės kraujo atsargas. Tik šios daugiadalykės komandos profesionalaus ir kruopštaus darbo dėka Vitos istorija turėjo tokią sėkmingą pabaigą“.

Po operacijos moteris buvo stebima kas mėnesį dėl galimų komplikacijų. Šiandien, praėjus daugiau nei metams po operacijos ir dukrytės gimimo, Vita jaučiasi puikiai. Per praėjusius metus Kauno klinikoje sėkmingai buvo atliktos dar trys panašios operacijos.

Motinystės pamokos ir psichologinis palaikymas

„Baisiausia buvo nežinia ir suvokimas, kad nuo manęs jau niekas nebepriklauso. Visiškai atsidaviau į medikų rankas, tikėjau jais ir meldžiausi. Labai norėjau pamatyti, kaip auga mano vaikai, – pasakojo Vita.– Esu labai dėkinga gydytojui M. Kliučinskui už jo profesionalų darbą, šilumą ir begalinį rūpestį. Taip pat ir visam klinikos personalui. Ypatinga medicinos seserų, akušerių šiluma ir rūpestis padėjo ištverti šį kritinį periodą. Iki šiol pamenu, kaip akušerės man begulint reanimacijoje padėdavo surinkti pirmuosius priešpienio lašelius mano mažylei. Jų pamokyta, pakonsultuota žindau iki šiol. Taip pat aktyviai padedu ir kitoms moterims – kaimynėms, draugėms, kurios prašo patarimo, susidūrus su pirmaisiais žindymo sunkumais. Trečiasis mano vaikas išmokė mane kitokios motinystės – už tai esu dėkinga ne tik savo dukrytei, bet ir Kauno klinikų medikams, akušeriams bei slaugytojams.“

Akušerijos ir ginekologijos klinikos personalas konsultuoja besilaukiančias moteris ir jaunas mamas įvairiais su motinyste susijusiais klausimais. Šiais metais klinikoje taip pat įkurta „Akademija šeimai“, kurioje savanoriškai dirbantys specialistai nuolat kviečia moteris į seminarus ir konsultacijas.