Pasak jų, didžiausios galimybės šiuo metu yra 3–4 žvaigždučių viešbučių segmente.

Lietuvoje jau kyla pirmasis iš amerikiečių tinklo „Marriott“ viešbučių, o po poros metų dar vienas tinklo viešbutis duris turėtų atverti ir Palangoje. Vietas savo viešbučiams jau išsirinkęs ir pasaulinis tinklas „Hilton“.

Nekilnojamojo turto ekspertai viliasi, kad tai – tik pradžia, o vienų viešbučių rinkos žaidėjų atėjimas pritrauks kitus, nes vietos tam ir galimybių yra, o geriausias segmentas – 3–4 žvaigždučių viešbučiai.

„Būtent viešbučiai, kurių klientai pratę keliaudami apsistoti konkretaus tinklo viešbučiuose, čia ir žvalgosi. [...] Tai 3–4 žvaigždutės, 5 žvaigždučių turime ir jų užpildymas reikėtų palinkėti, kad būtų gerensis, [reikia] geresnių laikų palaukti“, – sako Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

„Jie turi stiprius analitinius centrus, kurie analizuoja potencialą, ir, tik jį matydami, eina. Jų ryžtas yra labai paprastas – ateiti ir daryti verslą. Ten, kur nėra verslo, jie neina. Akivaizdžiai tai yra signalas kitiems, kad jei jau šitie eina, tai jie žino, ką daro“, – tikina „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.

Pasak Viešbučių asociacijos, plėtra dabar vyksta ne tik sostinėje, nauji projektai numatyti Neringoje, Klaipėdoje, Palangoje, Panevėžyje, Birštone, atsidaro ir maži 20–30 kambarių viešbučiai. Bet iš naujų tinklų tikimasi ir jų lojalių klientų.

„Žiūrint į pasaulinę rinką, tai mažaudug 60 proc. turi lojalių klientų ir tarptautinės grandinės pasirinkimas nėra atsitiktinis, nes būtent dėl lojalumo programų, kai yra mokama didelė kaina už frančizę ir tikimasi, kad jie pritrauks. [...] Lietuvoje aš nesu tokia optimistė, kad bus apie 60 proc. bet jei pritrauks ir 30–40 proc. būtent naujų klientų, o ne perskirstys tuos pačių, tai bus labai didelis pasiekimas“, – teigia Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šišauskienė.

Šiuo metu viešbučių lovų Vilniuje skaičiuojama apie 4,5 tūkstančio, nauji investuotojų projektai pridės dar apie 2 tūkstančius.

Tačiau jie siūlo orientuotis ne į vieną objektą, o ministerijas iš centrinės miesto dalies perkelti į vieną biurų miestelį.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas sako, jog visų 13 ministerijų perkėlimas į vieną pastatą yra gana ambicinga ir sunkiai įgyvendinama idėja. Vis dėlto, jo nuomone, ministerijų iškėlimas į modernius pastatus yra neišvengiamas sprendimas.

„Visos ministerijos viename pastate yra pakankamai ambicinga ir sunkiai įgyvendinama mintis. Pirmiausia dėl saugumo, nes pastatų lokacijų įvairovė suteikia privalumų krizių atveju, kai reikia užtikrinti veiklos tęstinumą. Antra priežastis - pastato dydis. Neįsivaizduoju 23-50 tūkst kv. m ploto pastato - tai turėtų būti pastatų kompleksas. Ministerijų sujungimas ir perkėlimas į naujus funkcionalesnius pastatus yra neišvengiama kaip reali priemonė mažinant valstybinio aparato aptarnavimo išlaidas“, - BNS sakė M.Kulbokas.

Jo teigimu, valstybei pirmiausia reikėtų peržiūrėti ir optimizuoti ministerijų struktūras, kad nebūtų besidubliuojančių funkcijų. Be to, anot jo, skirtingoms ministerijoms reikalingi skirtingi pastatai.

„Kai kurios ministerijos, pavyzdžiui, Užsienio reikalų, visuomet turės reprezentacines funkcijas, todėl jų buvimo vieta turėtų būti išskirtinė. Tačiau manau, kad logiška būtų jungti kelias giminingas ministerijas į vieną pastatą, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Aplinkos ministerijas. Tačiau tokios ministerijos kaip Vidaus reikalų, Teisingumo, Krašto apsaugos svarbios saugumo požiūriu ir jų geriau nejungti bendruose pastatuose“, - aiškino analitikas.

M.Kulbokas skaičiuoja, kad išsikrausčiusios iš dabartinių pastatų, ministerijos atlaisvintų iki 50 tūkst. kv. m ploto, kuris galėtų būti naudojamas kitoms funkcijoms. Tačiau ministerijų perkėlimas ilgainiui neišspręs visų valstybinio turto optimizavimo problemų, mat reikės taikytis prie naujų tendencijų, tokių, kaip pavyzdžiui, elektroninių paslaugų plėtros.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad valstybė turėtų galvoti ne apie vieną pastatą, o konkrečią teritoriją mieste su tinkama infrastruktūra.

„Mes jau esame kalbėję, kad būtų galima kurti valstybinių institucijų miestelį ir nebūtina visų sukelti į vieną pastatą. Skirti teritoriją, nebūtinai miesto centre, kad nuimti srautą ir kamščius, nes kai visi ministerijų darbuotojai vienu metu vyksta į darbą, miestas dūsta. Yra teritorijų, kur ta problema būtų gerokai mažesnė - ten būtų galima sukurti infrastruktūrą, sukurti miestelį“, - sakė M.Statulevičius.

Anot jo, šiuo metu sostinės rinkoje tokių laisvų kompleksų nėra, todėl projekto įgyvendinimas užtruktų. Tačiau, pasak jo, jeigu idėją būtų nuspręsta įgyvendinti, atsirastų dar vienas privalumas - valstybė būtų priversta suskaičiuoti ministerijų valdomo nekilnojamojo turto kiekį ir jį galėtų optimizuoti.

„Kalbant apie turtą, kuris būtų paliekamas centrinėje miesto dalyje - faktas, kad jis galėtų būti patrauklus investuotojams, galėtų atsirasti kitos funkcijos tuose pastatuose ir galbūt būtų galima juos sėkmingai atgaivinti. Faktas, kad nemažai tų pastatų yra saugomi arba saugojamose teritorijose, parkavimo klausimai Senamiestyje yra labai sudėtingi. Bet tie dalykai yra sprendžiami ir verslas tai gali įvertinti“, - aiškino M.Statulevičius.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad rinkoje yra pavyzdžių, kad tokio dydžio kompleksų, kokie tiktų bendram ministerijų miesteliui arba kompleksui yra, vadinasi šalies plėtotojai galėtų įgyvendinti ir daugiau tokių projektų.

„Žvelgiant plėtotojų šiuo metu valdomas teritorijas, išvystyti 50 tūkst. kv. m ar didesnį biurų kompleksą yra labai realu. Štai, kad ir šiuo metu „Hanner“ plėtojama „Žalgirio“ stadiono teritorija. Žinoma, toks kompleksas atsirastų ne šiandien ir rytoj, bet pasirašius sutartis ir numačius pakankamą laiką. Tokiam kompleksui nereikia itin didelio sklypo, taigi ji nėra utopinė ir neįgyvendinama“, - teigė S.Vagonis.

Pasak jo, geriausia projektą būtų įgyvendinti etapais, kai viename miestelyje iškiltų keli pastatai, tuomet vienos ministerijos išsikeltų, realizuotų savo turtą, būtų ieškoma finansų.

„Ką valstybė planuoja su turtu veikti: sukelti į jį kitas institucijas, ar jį teikia rinkai ir kokiu tempu norėtų tokį turtą realizuoti. Nemanau, kad vienu metu visos 13 ministerijų norės parduoti savo pastatus konkuruodamos tarpusavyje. Viskas priklausytų nuo persikėlimo strategijos: matyt, dalis turto ir toliau bus naudojama valstybės reikmėms, o kita dalis bus pardavinėjama etapais“, - tvirtino S.Vagonis.

Ketvirtadienį „valstiečių“ kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis patvirtino, jog ministerijų pertvarka galėti neapsiriboti dalies jų iškėlimu į Kauną – taip pat svarstoma Vilniuje veikiančias ministerijas sukelti į vieną pastatą.

Estija yra lyderė tarp Baltijos šalių pagal tūkstančiui gyventojų tenkanti prekybinio nekilnojamojo turto plotą ir investicijos į šio nekilnojamojo turto segmento plėtrą Estijoje nepaliauja plūsti, Latvijoje tęsiasi štilis, o Lietuvoje prekybinio ploto pasiūla pamažu auga, bet, anot specialistų, nekilnojamojo turto rinkai tai nesuteiks svarios pridėtinės vertės.

"Šiuo metu Vilniuje realu sulaukti keleto vidutinių projektų - į šeimas orientuotų vadinamų kaimynystės prekybos centrų, kur patogu apsipirkti. Rimtesnių projektų neverta tikėtis 3-5 metus. Taip, šiuo metu lietuviai pirkėjai laisviau leidžia pinigus, bet tai toli gražu nėra didelė paskata kurti naujus prekybos centrus. Mes nekalbame apie kasdieninių prekių tinklų parduotuves", - "Verslo žinioms" prognozuoja nekilnojamojo turto konsultacijų ir valdymo bendrovės "Newsec" Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas.

Lietuvoje ir Latvijoje šiemet bus atidaryta po didesnę "Rimi" parduotuvę Lietuvoje šiais ir kitais metais prekybinio nekilnojamojo turto pasiūlą gausiau papildys Vilniuje šalia "Ikea" statomas projektas "Nordika" bei keleto prekybos centrų plėtros projektai.

Dėl Rusijos sankcijų laikinai išaugs sandėlių poreikis, bet sumažės galimybių už juos atsiskaityti, tačiau specialistai tikina, kad nesklandumai veikiausiai ilgai netruks ir neturės įtakos nuomos kainoms bei plotų užimtumui, nes sandėlių šiuo metu ir taip trūksta, jų nuomos kainos grįžo į prieškrizinį lygį, penktadienį rašo "Verslo žinios".

"Newsec" tyrimų ir analizės paslaugu grupės vadovas Baltijos regionui Mindaugas Kulbokas prognozuoja, kad dėl Rusijos paskelbtų sankcijų ES šalims, logistikos ir sandėliavimo patalpų sektorius vėl gali patirti skaudų smūgį.

"Ogmios" grupės logistikos ir gamybos projektų vadovas ir "Airport business park" centro direktorius Laimis Marcinkevičius aiškina, kad yra dvi logistikos centrų šakos ir eksporto apribojimų įtaka jiems bus skirtinga: "Yra sandėliavimo patalpos, kurias valdo gamybos įmonės ir jose sandėliuoja savo produkciją. Didžioji tų prekių dalis nevažiuoja į Rusiją. Kita šaka - sandėliavimo patalpos, kurias naudoja logistikos bendrovės, jose rūšiuojami ir kraunami kroviniai, judantys iš Vakarų Europos, Klaipėdos uosto į Rusiją. Būtent šių sandėliavimo patalpų valdytojai pajus prekybos apribojimus. Jei 50 proc. įmonės apyvartos sudaro vežimai iš Vakarų Europos į Rusiją, sutrikimai neišvengiami".

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai perspėja – būsto kainos jau kyla ir dar kils, tačiau ne dėl euro įvedimo, o dėl atsigaunančios šalies ekonomikos. Tiesa, kol visi pripras prie naujos valiutos, sandorių kitų metų pradžioje gali mažėti. Statistika rodo, kad kol kas lietuviai daugiau perka sklypų nei būstų.

Registrų centro duomenimis, jau pirmieji šių metų mėnesiai rodo, kad lietuviai vis daugiau įsigyja žemės sklypų, perka juos šalia didžiųjų miestų, keičia paskirtį ir įsirengia namus. Sklypų šiemet Lietuvoje įsigyta daugiau nei 6,5 tūkst., butų – apie 1 tūkst. mažiau.

Ekspertai sako, kad prieš euro įvedimą žmonės mėgina investuodami į nekilnojamąjį turtą išvengti valiutos keitimo rūpesčių.

„Statistiškai šiandien žmonės investuoja sukauptas santaupas, kurios laikant jas bankuose šiandien duoda pakankamai mažą investicinę grąžą, alternatyvų paieška depozitams, ar indėliams bankuose yra kaip vienas iš variantų – investuoti į būsto rinką. Kaip rodo patirtis, tai bent jau procentaliai didina sandorių skaičių“, – kalbėjo „Newsec“ Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas.

Rygos ir Talino patirtis rodo, kad sandorių daugės iki euro įvedimo, o po jo rinka turėtų aprimti. Tiesa, kainų pokyčiui euras turės ne tokią didelę įtaką.

„Jei kažkas tikisi pirkti būstą tam, kad iš karto įvedus eurą jį parduoti brangiau – reikėtų nusivilti. Euras svarbus NT rinkai tiek, kiek jis gali turėti įtakos šalies ekonomiką. Jei šalies ekonomika augs, augs ir NT kainų lygis, jei ekonomika buksuos – euras tikrai nieko nepadės“, – „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Kol kas šalies ekonomika, kaip ir gyventojų lūkesčiai, auga ir tai jau matosi būsto rinkoje, pasak ekspertų, rinką augina ir didelis jaunų žmonių, turinčių perkamosios galios, skaičius.

„Jaunų žmonių, potencialiai galinčių įsigyti būstą yra tikrai daug, istoriškai daug. Tai leidžia tikėtis, kad šalis jau pasuko iš ekonominio dugno ir NT dugno ir to palydovas bus šioks toks augimas. Neprognozuoju ekspresyvaus kainų augimo, tačiau matematiškai žiūrint į paskutinius rodiklius, į tai kas vyko vasario mėnesį – mes fiksavome kainų augimą visuose penkiuose Lietuvos didmiesčiuose“, – dėstė S. Vagonis.

Kalbėdami apie kainų augimą ekspertai ramina, kad jis tikrai nepasieks 2007 metų lygio, jos didės apie 5 proc. Pagal kainų cikliškumą – nuosmukio galima tikėtis 2017 metais, esą kai pradės didėti palūkanų norma.