„Tikėtina, kad mažų pajamų gavėjų skaičiaus mažėjimui įtakos turi ne tik gerėjanti ekonominė padėtis ar įtampa darbo rinkoje, bet ir instituciniai veiksniai – tarp jų ir galimybių nesumokėti privalomų socialinio draudimo įmokų ribojimas, nuo šių metų sausio įvedus minimalias socialinio draudimo įmokas („grindis“)“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Nors sausio mėnesį buvo padidinta MMA, po to ne tik nepadidėjo mažesnių negu MMA pajamų gavėjų dalis, bet mažai uždirbančių gretos pradėjo dar sparčiau tirpti.

Nuo praėjusių metų gegužės iki metų pabaigos mažesnių negu MMA pajamų, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, gavėjų (dirbusių visą mėnesį) skaičius sumažėjo nuo 152 iki 148 tūkst., o šių metų gegužę jų buvo likę 105 tūkst.

Daugiau uždirbusių žmonių skaičius nuosekliai didėjo – 945 tūkst. pernai gegužę, 955 tūkst. pernai gruodį ir 984 tūkst. šių metų gegužę.

„Tai, kad mažų pajamų gavėjų skaičius traukiasi, o šis reiškinys ypač paspartėjo šiais metais, leidžia daryti prielaidą, kad pajamų, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, didėjimui įtakos turi ne tik gerėjanti ekonominė padėtis ar įtampa darbo rinkoje, bet ir institucijų veiksmai – asmeninis dirbančiųjų ir darbdavių informavimas apie neigiamas socialinio draudimo įmokų nemokėjimo pasekmes, galimybių nesumokėti privalomų įmokų ribojimas nuo šių metų sausio įvedant minimalias socialinio draudimo įmokas („grindis“).

Nors iš pradžių buvo nuogąstaujama, kad nustačius prievolę sumokėti socialinio draudimo įmokas ne mažesnes negu nuo MMA, mažai uždirbantys žmonės masiškai pasitrauks iš formalios darbo rinkos, nuogąstavimai nepasitvirtino – kur kas dažnesni atvejai, kai pajamos padidėjo ir pasiekė ar viršijo MMA“, – sako J. Varanauskienė.

Jei žmogus uždirba mažiau negu MMA, darbdavys turi sumokėti socialinio draudimo įmokas ne mažesnes kaip nuo MMA, išskyrus numatytas išimtis (kai darbuotojas yra pensininkas, neįgalusis, dirba pas kelis darbdavius, yra jaunesnis negu 24 m., apdraustas valstybės lėšomis). Gegužės mėnesį asmenų, uždirbusių mažiau negu MMA, už kuriuos sumokėta papildoma socialinio draudimo įmokos priemoka, buvo 30 tūkstančių. Sumokėjus bent 12 minimalių įmokų, per metus įgyjamas pilnų metų pensijų draudimo stažas. Jei sumokėta mažiau įmokų, įgytas pensijų draudimo stažas yra proporcingai mažesnis.

Aktyvumo sumažėjimas bus didžiausias per pastaruosius šimtmečius. Universiteto svetainėje mokslininkai paskelbė specialų paaiškinimą, taip siekdami perspėti visuomenę, kad ji nedarytų skubotų išvadų apie Saulės aktyvumo įtaką globaliam atšilimui. Readingo universiteto specialistus jau daug metų jaudina visai ne jis, o tai, kokius reiškinius sukels šis Saulės minimumas.

Orų beprotybė?

Daugelis specialistų itin negatyviai vertina patį „globalaus atšilimo“ terminą ir linkę kalbėti apie „globalinę klimato kaitą“. Klimato pasikeitimas – ne tik temperatūros augimas ar žemėjimas, tačiau ir orų formavimosi procesų pokytis, katastrofiškų uraganų, štormų, sausrų, karščio ar šalčio bangų dažnėjimas.

Žemėje ir kosmose vykstantys procesai ilgai buvo vertinami atskirai vienas nuo kito. Pavyzdžiui, po 2007-ųjų ir iki pat naujo dešimtmečio pradžios, Saulės aktyvumas, susijęs su 11 metų ciklu, silpo. Tačiau šis klausimas labiau jaudino NASA ir kitas kosmoso agentūras, nes dėl to mūsų planetos apylinkėse 19 proc. išaugo galaktinių spindulių aktyvumas, o tai kelia pavojų palydovams ir kosminėms stotims.

Tačiau Saulės aktyvumo sukelti nemalonūs procesai vyko ir Žemėje. Šiuo atžvilgiu itin pasižymėjo 2010 m., kurie daugeliui įvairiuose Žemės kampeliuose įsiminė tiek siaubingais karščiais, tiek ir nelauktais šalčiais, sausromis ir potvyniais. Gamtos beprotybės priežastimi specialistai įvardino susiklosčiusią unikalią startosferos oro tėkmių – sraujymių – situaciją. Readingo universiteto mokslininko Mike'o Blackburno duomenimis, tais metais virš Vakarų Europos šių srautų greitis sumažėjo iki 30 km/val, kai paprastai jis būna 150–200 km/val, ir tai sukėlė atmosferos procesų stagnaciją.

Blackburnas ir jo kolega Mike'as Lockwoodas iškėlė prielaidą, kad Saulės aktyvumo sumažėjimo periodais sumažėja ir tropinės zonos stratosferos temperatūra. Dėl to sumažėjo jos ir poliarinių regionų temperatūrų skirtumas, kuris, savo ruožtu lėtina stratosferos oro tėkmes – jos, kaip lygumų upės ima formuoti kilpas, kurių vingiuose įstringa oro verpetai. Taip santykinai nestiprus, už 150 mln. km šviečiančios Saulės aktyvumo sumažėjimas gali pradėti procesą, dėl kurio galiausiai susidaro stovintis anticiklonas, atnešantis anomalų karštį arba anomalų šaltį.

Galaktikos pasiuntiniai

Readingo universiteto tyrėjai rašo, kad, mažėjant Saulės aktyvumui, gali suintensyvėti galaktinių spindulių srautas. Yra hipotezė, teigianti, kad šie spinduliai irgi gali paskatinti Žemės atmosferos atšalimą.

Galaktiniai kosminiai spinduliai – srautas įvairių elementų branduolių, skriejančių beveik šviesos greičiu. Daugiau nei 90 proc. visų dalelių – vandenilio branduoliai, tai yra protonai. ~7 proc. – antrojo pagal paplitimą elemento, helio branduoliai, sudaryti iš dviejų protonų ir dviejų neutronų. Visa kita – likusių elementų branduoliai, tarp kurių litis, anglis, deguonis, netgi geležis.

Visus šiuos elementus kelionėn po Visatą pasiuntė grandioziniai žvaigždžių kataklizmai, tokie, kaip supernovų sprogimai. Įelektrintų dalelių srautus skleidžia ir Saulė. Ji turi ir savo magnetinį lauką. Tai yra, mūsų šviesulys svariai prisideda prie mūsų apsaugos nuo kosminių spindulių srauto. Be saulėtosios „gynybos linijos“, padeda ir Žemės magnetinis laukas bei atmosfera. Tačiau kuo mažiau priešinasi Saulė, tuo daugiau kosminių spindulių patenka į atmosferą.

Gali būti, kad į Žemės atmosferą patekę kosminiai spinduliai jonizuoja jos molekules. Šios savo ruožtu, sulimpa ir formuoja aerozolius, kurie tampa kondensacijos branduoliais ir stimuliuoja debesų susidarymą, o šie nemenką Saulės šviesos dalį atspindi atgal į kosmosą.

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą kol kas nėra – 2011 metais CERN atlikti bandymai parodė, kad dirbtinėje atmosferoje, aerozolių susidarymas, lyginant su kontroliniu bandiniu, sustiprėja dešimtis kartų, tačiau, antra vertus, debesų formavimuisi to nepakanka. Tačiau kai į atmosferą būdavo pridedama teršalų – ozono ir sieros dioksido su vandens garais, aerozolių dalelės didėjo ir jungdavosi į daleles, jau galinčias tapti kristalizacijos branduoliais. Tai yra, užteršta atmosfera labiau linkusi „debesuotis“. Bet ar to užtenka, kad būtų sukeltas „globalus atšalimas“, ar visgi tai tik pristabdys startosferos sraujymes, tiksliai kol kas nežinoma.

Deja, gamtos moksluose, kitaip nei inžineriniuose, prie visų teiginių reikia pridurti „galbūt“. Kol kas maksimaliu tikėtinumo laipsniu sužinojome, kad artėjant prie šimtmečio vidurio, išsivystys stambiausias nuo „Maunderio minimumo“ laikų (1645–1715) Saulės aktyvumo sumažėjimas ir sustiprės kosminių galaktinių spindulių srautas.

Dabar užtikrinčiau nei bet kada galime spėti, kad vienu ir tuo pačiu metu įmanomas ne vieno nepalankaus faktoriaus sutapimas – pavyzdžiui, įvyks blyksnis Saulėje, galintis nublokšti žmoniją į „ikitelegrafinę“ erą, arba tiesiog dešimt dvidešimt metų. Tuo pat metu žiemą užklupti neregėti šalčiai, pavasarį – potvyniai, o vasarą mirtį sės beprotiška kaitra. Žinoma, viskas gali būti ne taip liūdna, tačiau kažkas nutiks būtinai.

Susitelkimas į minimumų užtikrinimą yra išgąsdintų ir pažemintų žmonių visuomenės bruožas, šeštadienį Kaune vykusioje konferencijoje pareiškė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Šiandien susidaro įspūdis, kad mūsų valstybės pagrindiniai siekiai yra užtikrinti įvairiausius minimumus: minimali mėnesinė alga, atlyginimo tam tikras dydis, pajamos, išmokos, pensijos ir t.t. (...) Užtenka mums kalbėti apie tai, kad Lietuvoje yra pigi darbo jėga“, – kalbėdamas konferencijoje „Didžioji ambicija: kurti ateities Lietuvą“ kalbėjo premjeras.

Jo teigimu, tik neori tauta galia kalbėti apie pigią darbo jėgą, tuo tarpu lietuviai savo darbais yra įrodę, kad yra darbštūs, išsilavinę ir kompetentingi.

„Minimumai yra išgasdintų, pažemintų ir bejėgių žmonių visuomenės rodikliai. Mes nebegalime būti tokia visuomenė, mūsų žmonės nebegali gyventi tokioje valstybėje“, – kalbėjo A.Butkevičius.

Kovo viduryje eilinę misiją Lietuvoje baigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlė pristabdyti pastaraisiais metais itin dažnai didintos minimalios algos kėlimą. Paskutinį kartą MMA didėjo šių metų pradžioje - tuomet ji padidinta 25 eurais iki 350 eurų, o nuo liepos 1 dienos ji didės dar 30 eurų iki 380 eurų.

Kovo viduryje premjeras pažadėjo nuo 2017 metų padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kuris nuo šių metų padidėjo nuo 166 eurų iki 200 eurų.