Tai BNS patvirtino Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė-Zelenkienė.

Pasak sekretoriato vadovės, antradienį ryte renkasi Seimo valdyba, kuri sudarys valstybinę laidojimo komisiją.

Kaip BNS teigė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių mirė po sunkios ligos.

Pasak B. Valionytės, kaip fizikos mokslų daktaras, A. Sakalas buvo „labai konkretus ir tikslus“.

„Kaip tiksliųjų mokslų atstovas, jis situaciją visuomet matė plačiai, tiksliai, mokėjo formuluoti mintis ir suprasdavo kai kurias plonybes, kurių nesugebėdavo įžiūrėti kiti. Pradėtą darbą jam visuomet reikėjo užbaigti ir tą padaryti tiksliai bei preciziškai“, – sakė Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė.

Bus laidojamas Antakalnio kapinėse

Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas ketvirtadienį bus laidojamas Antakalnio kapinėse.

Kaip pranešė Valstybinė laidojimo komisija, A. Sakalas trečiadienį, liepos 20 dieną, bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose.

Atsisveikinimas trečiadienį vyks nuo 15 iki 20 val., ketvirtadienį, liepos 21 dieną, – nuo 9 valandos. Urna išnešama 11.15 valandą.

Šv. Mišios 12  val. vyks Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

A. Sakalas bus palaidotas Antakalnio kapinėse Signatarų kalnelyje. 

Šalies vadovai apie mirusį A. Sakalą: netekome vienos ryškiausių politikos asmenybių

Lietuva neteko vienos ryškiausių politikos asmenybių, pirmadienį mirus Nepriklausomybės Akto signatarui A. Sakalui užuojautose sakė prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Netekome vienos ryškiausių Sąjūdžio asmenybių, reikšmingai prisidėjusios ne tik Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę, bet ir formuojantis demokratinės valstybės politinei sistemai, – teigė prezidentas. – Nepaprastai aktyvus, įžvalgus, besidomintis naujovėmis, A. Sakalas visų mūsų atmintyje išliks kaip principingo, vienijančio, pagarbų santykį gebančio išlaikyti politiko pavyzdys“.

„Nuo pat jaunų dienų metęs iššūkį okupantų valdžiai ir susidūręs su totalitarinio režimo prievarta, jis niekada nepasidavė ir savo gyvenimu liudijo žmogiškojo orumo pergalę“, – sakė G. Nausėda.

Pasak I. Šimonytės, „Lietuva neteko iškilios politikos asmenybės, reikšmingai prisidėjusios prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir valstybės stiprinimo“.

Jie reiškia užuojautą A. Sakalo šeimai, artimiesiems, bendražygiams ir bendraminčiams.

1960 metais A. Sakalas su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą. 1969-aisiais Vilniaus valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, o 1976 metais – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.

Pradėtą darbą jam visuomet reikėjo užbaigti ir tą padaryti tiksliai bei preciziškai.

Politikas, fizikas yra parašęs apie 250 mokslinių darbų apie puslaidininkių fiziką, yra 16 išradimų ir dviejų atradimų autorius.

1949-1954 metais jis kalintas už antisovietinę veiklą.

A. Sakalas 1988 metais tapo Sąjūdžio Seimo nariu, o 1989-aisiais – Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Šiai partijai jis vadovavo nuo 1991 iki 1998 metų, vėliau tapo jos garbės pirmininku.

Buvęs politikas nuo 1990 iki 1992 metų ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, 1992–2004 metais – Seimo nario, o 2004–2009 metais Europos Parlamento nario pareigas.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o 2004 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.